GELEŽINKELIAI. Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" šiemet į geležinkelių vystymą investavo apie 71 mln. litų. www.klaipeda.daily.lt
Vis investuoja, vis vysto ir vysto, bet rezultatai nelabai jaučiasi. Jei tiek metų vyksta rekonstrukcijos, tai jau ir traukinių greičiai turėtų būt NUO 120 km/h. Bet kaži ar kur nors jau išdrįsta taip važiuot
Manau LG aktualus pelnas, kuris gaunamas iš krovinių vežimo. Todėl kelių modernizavimas reiškia greitesnį, efektyvesnį, saugesnį visų pirma krovinių gabenimą.
Citata:
Geležinkelių infrastruktūros atkūrimo darbai IX koridoriuje leido padidinti pagrindinėje linijoje keleivinių traukinių greitį nuo 100 km/h iki 120 km/h 2003 m., o prekinių traukinių greitį nuo 80 km/h iki 90 km/h.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos rezultatų gerėjimui reikšmingos įtakos turėjo Lietuvos bei NVS valstybių ekonominis augimas, kuris sudarė palankias sąlygas didinti krovinių pervežimą geležinkelio transportu. Kroviniai Kaliningrado kryptimi tapo pagrindiniu bendrovės pelno šaltiniu.
Investicijos jaučiasi važiuojant Kaunas-N.Vilnia maršrutu, ekspresas iš/į Kauno į Vilnių nuveža per 1:18 val., kai autobusas ekspresas vos per 1:30val., taigi traukiniu pigiau ir greičiau.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” neatmeta, kad pastačius Mažeikius ir Klaipėdą sujungsiantį produktotiekį, gali sumažėti geležinkelių įmonės pagrindinio krovinio - naftos gabenimo apimtys.
“Lietuvos geležinkelių” vertinimu, dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo pagrindinių klientų, tarp jų “Mažeikių naftos”, gali smarkiai sumažėti krovinių užsakovams pareikalavus palankesnių sąlygų arba suradus alternatyvius gabenimo būdus - nutiesus produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą.
Naftos grupės kroviniai krovinių vežimų geležinkeliais struktūroje pernai sudarė didžiausią santykinę dalį - 42 procentus.
Investicijos jaučiasi važiuojant Kaunas-N.Vilnia maršrutu, ekspresas iš/į Kauno į Vilnių nuveža per 1:18 val., kai autobusas ekspresas vos per 1:30val., taigi traukiniu pigiau ir greičiau.
"Kolektyvinėje sąmonėje" yra kaip konstanta, kad atstumas tarp Vilniaus ir Kauno yra 100 km, greitis autostradoje tarp jų 100 km/h, taigi kelionė Vilnius-Kaunas automobiliu trunka 1 val. Tai nevisiškai teisinga, bet daugmaž visuotinai žinoma šitaip.
Vadinasi, geležinkelis taps "greitesnis" tada, kai kelionė truks 59 min arba mažiau. Viena valanda kažkiek minučių automatiškai suvokiama kaip lėčiau nei mašina.
"Kolektyvinėje sąmonėje" yra kaip konstanta, kad atstumas tarp Vilniaus ir Kauno yra 100 km, greitis autostradoje tarp jų 100 km/h, taigi kelionė Vilnius-Kaunas automobiliu trunka 1 val. Tai nevisiškai teisinga, bet daugmaž visuotinai žinoma šitaip.
Vadinasi, geležinkelis taps "greitesnis" tada, kai kelionė truks 59 min arba mažiau. Viena valanda kažkiek minučių automatiškai suvokiama kaip lėčiau nei mašina.
O tu pabandyk automobiliu nuvažiuoti iš Vilniaus centro iki Kauno centro per 1 h 18 min, nekalbant jau apie 1 h. . Naktį gal ir pavyktų, bet dieną, tai rizikuotum savo ir kitų sveikata
O tu pabandyk automobiliu nuvažiuoti iš Vilniaus centro iki Kauno centro per 1 h 18 min, nekalbant jau apie 1 h. . Naktį gal ir pavyktų, bet dieną, tai rizikuotum savo ir kitų sveikata
Turėjau omenyje - kad jei traukinys važiuotų per 59 min, jau būtų galima leisti rėkiančią mirgančią reklamą "nulėk į Kauną per 59 minutes!!!", "žybt - ir tu jau Kaune", "Į Kauną su vėjeliu" ir panašiai Ir tai jau veiktų sąmonę - kad traukinys yra "greičiau".
Tuo tarpu viskas, kas virš 1 valandos, jau automatiškai bus suvokiama kaip "lėčiau". Net jei dėl kamščių, greičio apribojimų, remontų ir pan. "1 val 18 min" vistiek greičiau nei su mašina - įsitvirtinusio sąmonėje vaizdinio neperlauši.
Savaitgalį važiavome traukiniu. Įlipo keletas tragiško vaizdo dvokainčių valkatėlių. Aišku jie buvo be bilieto, bet kontrolierė jų išmesti net nebandė. Vienas jau miegojo, kojas pasidėjęs ant minkštosios sėdynės.
Iškviesta policija Lentvaryje taip ir nepasirodė.
Situacija tokia: policijos, kai jos reikia - nerasta. Žmogus važiuojantis su bilietu turi džiaugtis "malonia" kaimynyste ir priterštomis sėdynėmis. O aromatingi bomžai važinėjasi nemokamai.
Beje kitą dieną teko nustebti, traukinys Varėna-Vilnius buvo sausakimšas. Tai šitaip L.G. neapsimoka maršrutai?
Didėjant konteinerių krovai Klaipėdos uostas pajuto geležinkelių platformų stoką.
Konteineriai geležinkelių platformomis iš uosto kol kas siunčiami tik į artimesnes užsienio šalis ir Lietuvą. Eugenijaus Maciaus nuotrauka
Lietuvos geležinkelių bendrovė turi apie tūkstantį platformų. Jos naudojamos ne tik kroviniams iš uosto gabenti, bet ir pervežti produktams Lietuvos viduje.
Vien Klaipėdos uostui aptarnauti reikėtų apie 1,5 tūkstančio platformų.
Geležinkelio platformų stoką ypač jaučia konteinerius kraunančios bendrovės. Klaipėdos uoste tai daro „Klaipėdos Smeltė“ ir Klaipėdos terminalo grupė.
Šią savaitę susisiekimo ministerijoje lankėsi „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška ir aptarė platformų problemą. Jis teigė, kad Lietuvos geležinkeliai nenori platformų siųsti į tolimesnes šalis, pavyzdžiui, Kazachstaną, nes jos užtrunka maždaug tris mėnesius. Tačiau per Klaipėdos uostą į šias šalis gabenamų konteinerių daugėja.
Taip pat „Klaipėdos Smeltė“ galėtų daugiau krauti Rusijai skirtų krovinių konteineriuose. Sankt Peterburgo uostas nebepajėgia priimti visų laivų su konteineriais, todėl neretai kroviniai palaikyti permetami į „Klaipėdos Smeltę“. Jei būtų pakankamai platformų konteineriai į Rusiją galėtų būti gabenami tiesiogiai iš Klaipėdos.
Šiuo metu konteineriai daugiausiai gabenami į Lietuvą ir Baltarusiją vien todėl, kad platformos apsisuka greičiau.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pripažino, kad geležinkelio platformų problema yra labai rimta ir sunkiai sprendžiama. Dar 2003 metais transporto sistemų pokyčius tiriantys mokslininkai prognozavo, kad iki 2010 metų jūrinių krovinių srautas padidės maždaug 2,5 karto. Prognozės tvirtinasi, o transportininkai nesugebėjo greitai prisitaikyti. Trūksta ne tik platformų, bet ir kitokių specializuotų vagonų. Ši problema būdinga visoms buvusios Sovietų Sąjungos šalims.
A.Vaitkaus teigimu, per labai trumpą laiką dėl metalo stokos sunku pastatyti didelį kiekį platformų. Problemą apsunkina dar ir tai, kad išskirtinę geležinkelių sertifikavimo teisę regione turi tik Rusija.
Čia gaunasi panašiai kaip su traukiniu į Kauną. Iš Vilniaus iki Kauno pasitaikė toks, kuris stoja tik Kaišiadoryse, tai kelionė užtruko tik 1val.05min. Tačiau grįžtant į Vilnių pataikiau į traukinį stojantį visose stotelėse, taigi kelionė užtruko beveik 1val.50min
Ko čia stebėtis, tas pats:
Tr. nr. 646 Marcinkonys-Varėna-Vilnius (99 km). Maršrutinis laikas: 1val 59 min. Maršrutinis greitis - 50,5 km/h. 14(!) sustojimų.
Tr. nr. 653 Vilnius-Varėna (78 km). Maršrutinis laikas: 1 val. 40 min. Maršrutinis greitis - 46, 7 km/h. 12(!) sustojimų.
Beje, šitame ruože greičiausi maršrutiniai greičiai tr. nr. 645, 647, 649 - šiaip ne taip 52,1 km/h, o techninis greitis šitų maršrutų pasiekia iki 59,52 km/h.
Kažkodėl tie techniniai, tiek maršrutiniai greičiai šitam ruože IŠ Vilniaus Marcinkonių link yra didesni nei iš Marcinkonių link Vilniaus...
O tau ir Europa ) !
kas yra maršrutinis greitis ir kas yra techninis greitis? kuo tie greičiai skiriasi? ir kur randama tokia informacija apie greičius? Litrailo puslapyje neradau.
Kažkodėl tie techniniai, tiek maršrutiniai greičiai šitam ruože IŠ Vilniaus Marcinkonių link yra didesni nei iš Marcinkonių link Vilniaus...
O tau ir Europa ) !
O ko čia stebėtis - atgal važiuoja su grybais, žymiai sunkiau važiuoti
Comment