Geležinkeliai Lietuvoje

[JlL]

patikslinu
is antrastes ir tavo citatos

ir siaip piaro kuri LG palaido sita tema per visur kur galejo

[Eimantas]

2010-12-20, 09:13
„Vikingą“ Odesos muitininkai „praleis“ greičiau

Ir Ukrainoje jau yra kai kurių prošvaisčių. Jei anksčiau Odesos uoste dėl muitinės formalumų traukinys būdavo laikomas net 26 valandas, tai dabar tas laikas sutrumpėjo iki 6-7 valandų. Lietuva ir Ukraina tarpvalstybinio lygio susitikime susitarė, kad „Vikingo“ muitinio tikrinimo ir krovinių forminimo laiką Odesos uoste reikėtų mažinti iki 4 valandų.

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ju...reiciau-321295

[bosco]

Šiandien prieš Gudžiūnų GS, pervažos šviesoforas neveikė nuo Kėdainių - Šeduvos plento pusės ir kaip nujausdamas sustojau prie pervažos apsidairyt ir akurat "EMKA" žiūrau parvažiuoja Nedęgė nei baltas signalas nei raudoni. Paskui parduotuvėj prekes atidaviau paklausiau moteriškės kam pasakyt, tai jos vyras ryšininku dirba tai sakė važiuoja tvarkyt. Ir man įdomu pasidarė, ar GS būdėtojai mato gedimus esančius pervažose?

[vectron]

Šiandien prieš Gudžiūnų GS, pervažos šviesoforas neveikė nuo Kėdainių - Šeduvos plento pusės ir kaip nujausdamas sustojau prie pervažos apsidairyt ir akurat "EMKA" žiūrau parvažiuoja Nedęgė nei baltas signalas nei raudoni. Paskui parduotuvėj prekes atidaviau paklausiau moteriškės kam pasakyt, tai jos vyras ryšininku dirba tai sakė važiuoja tvarkyt. Ir man įdomu pasidarė, ar GS būdėtojai mato gedimus esančius pervažose?

Žinoma, kad mato.

[zanaz]

Ar seniai google maps atsirado susidvejinusios geležinkelių stotelės, lietuviška pagal litrail.lt ir kirilica pagal transport.marshruty.ru, pele užvedus iš vis heroglifus rodo. Ar čia tik man vienam taip

Pvz Amaliai http://img84.imageshack.us/img84/5848/new1vr.jpg

[Wycka]

Ar seniai google maps atsirado susidvejinusios geležinkelių stotelės, lietuviška pagal litrail.lt ir kirilica pagal transport.marshruty.ru, pele užvedus iš vis heroglifus rodo. Ar čia tik man vienam taip

Pvz Amaliai http://img84.imageshack.us/img84/5848/new1vr.jpg

Įtariu, kad Amaliuose yra savotiškai dvi stotelės. Viena važiuojantiems į Palemoną, ir kita — į Kauną, nes šiame ruože eina dvikelis. Jeigu tas pats ir su vienkeliais ruožais, reiškia žemėlapis yra nelabai patikimas...

[BastA-7]

A.Kubiliaus patarėjas: premjerą nevisiškai tenkina „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės veiksmai

[Nikas]

Reiktų suprasti, kad tai lyg ir užuomina, kad dabartinis LG vadovas turėtų atsistatydinti. Tik kažkaip sunkiai įsivaizduoju, kad jis tokią užuominą suprastų. Tokie paprastai laikosi įsikabinę nagais ir kovoja iki paskutinio atokvėpio.

Debilas Kubilius, vėl persivartojo alkoholio, matyt.
Taip, kaip per šiuos metus pasikeitė LG, tai reikia surasti dar tokį gen. direktorių...

Ir beje, LG, kaip Rusija - "pasakė, eini". O ne mūsų cirkai: teismai, skandalai ir t.t.

[Nikas]

Ir štai netikėtas posūkis: Nikas turi klausimą apie mūsų geležinkelius:
Kokiais radijo dažniais naudojasi LG šiandien? Kokių tipų ir pan.?

Girdėjau, kad perėjo "aukštai", bet šiandien teko puikiai išgirsti LG dispetčerį ant senų gerų 2130 kHz.

[aesde]

Ir štai netikėtas posūkis: Nikas turi klausimą apie mūsų geležinkelius:
Kokiais radijo dažniais naudojasi LG šiandien? Kokių tipų ir pan.?

Girdėjau, kad perėjo "aukštai", bet šiandien teko puikiai išgirsti LG dispetčerį ant senų gerų 2130 kHz.

GSM-R kol kas tik bandomojoj eksploatacijoj.

[Garbanius]

„Lietuvos geležinkeliai” tikisi padidinti pervežimus į Lenkiją
www.DELFI.lt

Lietuvos geležinkeliai“ tikisi, kad išaugs krovinių pervežimas į Lenkiją. Esą Lenkijoje vis labiau didėja skaldos paklausa, o Lietuva turi nemažai karjerų. Atsižvelgus į tai, pasienio stotis su Lenkija – Šeštokai – vystoma būtent tokia kryptimi.

„Įvertinome kelis scenarijus ir pasirinkome didžiausią naudą teikiantį variantą, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas. – Tikime, kad iki 2012 metų atlikus numatytus darbus, t.y. išplėtus konteineriniams sandėliuoti skirtą aikštelę bei investavus iki 3 mln. litų, šioje stotyje vien konteinerių bus galima perkrauti iki 50 000 vienetų, arba iki milijono tonų, kasmet“.

Anot S. Stasiūno, rinkoje taip pat labai paklausūs yra ir biriųjų krovinių vežimai tarp Lietuvos ir Lenkijos. „Lietuva turi nemažai karjerų, o Lenkijoje vis labiau didėja skaldos paklausa, todėl neatsižvelgti į šią situaciją rinkoje būtų neprotinga. Todėl Šeštokuose vystome ir biriųjų krovinių terminalą“, – tvirtino Krovinių vežimo direktoriaus pavaduotojas plėtrai.


Pasak jo vystymas vykdomas dviem etapais – pirmuoju numatoma įsigyti mobilų kaušinį krautuvą, skirtą biriesiems kroviniams perkrauti iš plačiosios (1520 mm) į siaurosios (1435 mm) vėžės vagonus. Manoma, kad vien tai leis bendrovei perkrauti iki 150 tūkst. tonų biriųjų krovinių kasmet. Antruoju etapu, kuris taip pat jau pradėtas, atliekami projektavimo darbai.

„Sukursime šioje pasienio stotyje biriųjų krovinių terminalą, leisiantį perkrauti iki 2-2,5 mln. tonų birių krovinių kasmet. Šiuos darbus, kurių vertė siekia apie 10 mln. litų, taip pat numatome baigti iki 2012 metų.“ – plėtros planus Lenkijos pasienyje dėstė S. Stasiūnas.

Numatoma plėtra jau 2012 metais leis tikėtis bendro krovinių srauto padidėjimo 3,5 mln. tonų. „Turint omenyje, kad dabar per šią stotį vežama tik šiek tiek daugiau nei 220 tūkst. tonų krovinių per metus, nuotaikos ir prognozės tikrai yra optimistinės. Jos pagrįstos dviem svarbiais aspektais – krovinių, vežamų kelių transportu, potencialu, kadangi šiuo metu per Kalvarijos pasienio punktą kasmet jų vežama apie 10-12 mln. tonų, ir kainodaros principų peržiūrėjimu“, – teigė Saulius Stasiūnas.

Tačiau anot jo, ne visada pavyksta rasti abiem pusėms optimalų sprendimą – vyksta ilgas susirašinėjimas dėl kainodaros principų peržiūrėjimo konteinerių vežimui Lenkijos teritorija. Be to, lenkai dažniausiai nukreipia krovinius per Bresto pasienio punktą, esantį Baltarusijos pasienyje. Šia kryptimi Lenkijos pusė vykdo palankesnę nei Lietuvos atžvilgiu kainodaros politiką.

[Wycka]

„Lietuvos geležinkeliai” tikisi padidinti pervežimus į Lenkiją
www.DELFI.lt

Vystymas vykdomas dviem etapais – pirmuoju numatoma įsigyti mobilų kaušinį krautuvą, skirtą biriesiems kroviniams perkrauti iš plačiosios (1520 mm) į siaurosios (1435 mm) vėžės vagonus. Manoma, kad vien tai leis bendrovei perkrauti iki 150 tūkst. tonų biriųjų krovinių kasmet. Antruoju etapu, kuris taip pat jau pradėtas, atliekami projektavimo darbai.

O ar nėra paprastesnių būdų greičiau perkrauti krovinius? Pvz skaldą dar šalia karjero pakrauti į konteinerius, juos platformomis atvežti į Šeštokus ir čia tuos konteinerius kranu perkrauti ant standartinės vėžės platformų?

[specialistas]

O ar nėra paprastesnių būdų greičiau perkrauti krovinius? Pvz skaldą dar šalia karjero pakrauti į konteinerius, juos platformomis atvežti į Šeštokus ir čia tuos konteinerius kranu perkrauti ant standartinės vėžės platformų?

Viskas įmanoma, tik specialūs konteineriai ar kita perkrovimo įranga ir infrastruktūra nemažai kainuoja. Tai yra verslas ir tai būtų įkalkuliuota į skaldos savikainą ar vežimo paslaugos kainą, priklausomai kas į tai investuotų. Iki šiol skaldininkams skaldą vežti į vakarų Europą buvo pigiau autotransportu.

[Wycka]

Viskas įmanoma, tik specialūs konteineriai ar kita perkrovimo įranga ir infrastruktūra nemažai kainuoja. Tai yra verslas ir tai būtų įkalkuliuota į skaldos savikainą ar vežimo paslaugos kainą, priklausomai kas į tai investuotų. Iki šiol skaldininkams skaldą vežti į vakarų Europą buvo pigiau autotransportu.

Neaišku apie kurią infrastruktūrą kalbi — apie perkrovimo Šeštokuose ar apie pakrovimo karjeruose. Karjeruose šiaip ar taip kažkaip reikia skaldą pakrauti, tad ar yra didelis skirtumas kur pakrauti — į autopriekabas ar į universaliuosius/birių krovinių konteinerius? Šeštokuose turėti kraną, galintį perkrauti konteinerius iš plačiosios vėžės į standartinės vėžės vagonus šiaip ar taip anksčiau ar vėliau reikės, nes konteineriuose galima vežti kone viską — skaldą, grūdus, trąšas, rūbus, žaislus, buitinę techniką, baldus, medienos drožles, stiklo tarą ir duženas, indus, padangas, net automobilius ir taip toliau. Nutiesus RailBaltiką, poreikis perkrovinėti dar padidės, o kraną galima iškelti į Kauną (ten, kur baigsis standartinė vėžė).
Kiek laiko sugaištama perkelti 1 konteinerį ir kiek perkrauti skaldą mobiliu kaušiniu krautuvu?

[specialistas]

Neaišku apie kurią infrastruktūrą kalbi — apie perkrovimo Šeštokuose ar apie pakrovimo karjeruose. Karjeruose šiaip ar taip kažkaip reikia skaldą pakrauti, tad ar yra didelis skirtumas kur pakrauti — į autopriekabas ar į universaliuosius/birių krovinių konteinerius? Šeštokuose turėti kraną, galintį perkrauti konteinerius iš plačiosios vėžės į standartinės vėžės vagonus šiaip ar taip anksčiau ar vėliau reikės, nes konteineriuose galima vežti kone viską — skaldą, grūdus, trąšas, rūbus, žaislus, buitinę techniką, baldus, medienos drožles, stiklo tarą ir duženas, indus, padangas, net automobilius ir taip toliau. Nutiesus RailBaltiką, poreikis perkrovinėti dar padidės, o kraną galima iškelti į Kauną (ten, kur baigsis standartinė vėžė).
Kiek laiko sugaištama perkelti 1 konteinerį ir kiek perkrauti skaldą mobiliu kaušiniu krautuvu?

Šeštokuose jau šiais metais toks kranas bus pastatytas. . Tačiau, skalda yra specifinis krovinys ir jam būtų reikalingi specialūs konteineriai, kuriuos turėtų įsigyti LG arba skaldininkai. Tai jau investicija, kuri pareikalaus lėšų ir padidins skaldos savikainą. Kadangi skaldos vežimo mastai per Šeštokus bus nedideli (tik kol viena lietuviška firma Lenkijoje suremontuos kelius), investuoti į tokio specifinio krovinio transportavimo priemones yra labai rizikinga.

[Raptor]

“Lietuvos geležinkelių” plėtra Šeštokuose didins konkurenciją Klaipėdos uostui

Bendrovei “Lietuvos geležinkeliai” planuojant labiau išnaudoti Šeštokų stotį ir Lenkijos kryptimi gabenti kur kas daugiau krovinių, vežėjų automobiliais asociacija “Linava” konkurencijos nesibaimina, tuo tarpu Klaipėdos krovos bendrovės geležinkelininkų planus stebi įdėmiai, rašo “Verslo žinios”.
“Lietuvos geležinkeliai” paskelbė, kad numatoma plėtra jau 2012 metais leis tikėtis bendro krovinių srauto per Šeštokus padidėjimo iki 3,5 mln. tonų.
Geležinkelininkus domina birūs kroviniai ir sunkūs konteineriai, o pagrindinis tikslas yra išjudinti srautus. Anot jo, atsiranda poreikis birius krovinius vežti iš Rytų į Vakarus, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos. Čia turėtų pasitarnauti europinė geležinkelio vėžė, kuri 2014 metais nuo Lenkijos sienos turėtų pasiekti Kauną.
“Šiuo koridoriumi yra pakankamas krovinių srautas ir jis turi tendenciją didėti”, – kalbėjo įmonės Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas
Vežėjų asociacijos “Linava” vadovo Algimanto Kondrusevičiaus geležinkelininkų investicijos ir užmojai negąsdina.
“Jie mums nėra konkurentai, nes mūsų krovinių nomenklatūra visiškai kita, dėl jos su mumis geležinkelininkai negali konkuruoti, kaip mes negalime konkuruoti dėl birių, generalinių krovinių, metalo transportavimo ir pan.” – kalbėjo A.Kondrusevičius. Jis nurodo, kad vargu ar geležinkelis perims ženklesnį kiekį konteinerių, nes neturi jų grąžinimo ar mainų sistemos.
Nemažada dalis per Klaipėdos uostą atgabenamų krovinių konteineriais skirta Lietuvos rinkai, dalis išvežama į Baltarusiją ir Rusiją, kitas šalis. Lenkijos kryptimi iš uosto keliauja nedideli, pavieniai kiekiai konteinerių.
“Yra projektų, tam tikra produkcijos dalis kitąmet gali būti pradėta iš Lenkijos transportuoti per Klaipėdą. Yra skaičiuojamas gabenimo būdas – sausuma geležinkeliu arba jūriniu transportu”, – sako Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Geležinkelių plėtros planai gali sudaryti konkurenciją uostui dėl naujų krovinių. Planuojamas konteinerių sandėliavimo kiekis – 50 tūkst. vienetų, anot V.Šileikos, yra ganėtinai nemažas – tai sudaro apie 15-18 proc. viso Klaipėdos uoste perkraunamų konteinerių kiekio.
“Tai yra nemaži kaip geležinkelių sausumos terminalo pajėgumai, nes Lietuva nėra didelė ir didelio potencialo nėra. Visada į tokius dalykus žiūrime kaip į galimą konkurenciją uostui. Manome, kad tai gali nuimti dalį krovinių nuo Klaipėdos uosto”, – galimą konkurenciją įžvelgia V.Šileika.
“Lietuvos geležinkeliams” Šeštokuose vystant biriųjų krovinių terminalą, per kurį numatoma į Lenkiją vežti ir skaldą iš Lietuvos karjerų, buvęs Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas ir įmonės “Žvyro karjerai” generalinis direktorius Skirmantas Skrinskas sako, kad toks poreikis būtų.
“Tai paskatintų Lietuvos eksportą, o jis dabar – Lietuvos ūkio lokomotyvas. Lietuviai į Lenkiją galėtų vežti žvirgždo, dolomito skaldą”, – svarsto S.Skrinskas.
“Dolomito” generalinis direktorius Antanas Bartulis dėsto, kad įmonei Lenkijos rinka įdomi ir jau žengiami žingsniai norint ten tiekti savo produkciją – praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje įmonė sertifikavo savo produktus.
“Turėjome ir keletą kontaktų su potencialiais partneriais, pavasarį ketina paimti mūsų produkcijos pavyzdžius, išbandyti skaldą. Be to, Lenkijoje dirba nemažai kelių tiesimo įmonių iš Lietuvos, įsteigusių ten savo ar bendras su lenkais bendroves, todėl ekonominis fonas palankus. “Lietuvos geležinkelių” iniciatyva sveikintina, jie konsultavosi su mumis, ir mes nurodėme, kad toks perkrovimo taškas būtų įdomus ir realus”, – sakė A.Bartulis.
Geležinkelininkai nurodo, kad tikintis pritraukti naujų klientų, Vakarų Europos valstybėms Šeštokų pasienio stotyje ženkliai sumažinti krovos ir su ja susijusių darbų mokesčiai – iki 68 proc. konteinerių, medienos, krovinių ant padėklų krovos mokesčiai, 33 proc. – mokestis už krovinių sandėliavimui suteikiamą plotą atvirose aikštelėse. Suvienodintas ir iki 82 proc. sumažintas mokestis už muitinės procedūras.
BNS informacija

[Wycka]

Šeštokuose jau šiais metais toks kranas bus pastatytas.

Na būtų keista, jeigu per 11,5 mėnesio kažkokio mobilaus krano nepastatytų

Tačiau, skalda yra specifinis krovinys ir jam būtų reikalingi specialūs konteineriai, kuriuos turėtų įsigyti LG arba skaldininkai. Tai jau investicija, kuri pareikalaus lėšų ir padidins skaldos savikainą. Kadangi skaldos vežimo mastai per Šeštokus bus nedideli (tik kol viena lietuviška firma Lenkijoje suremontuos kelius), investuoti į tokio specifinio krovinio transportavimo priemones yra labai rizikinga.

kas nerizikuoja, tas negiria šampano. O bėgių nuardymas į Rengę buvo ne rizika? Beje, o už ką LG vadybininkai algas gauna, jeigu pati LG nėra tikra dėl krovinių srautų iš Baltijos šalių + NVS į Vakarus ir priešinga kryptimi?

[Eimantas]

2011-01-17, 09:26
Aistros dėl geležinkelių tarifų

Šiais metais uosto rezultatams tapti geresniems nei rekordiniais 2010-aisiais gali sutrukdyti tik padidėję geležinkelių tarifai.

Taip susitikęs su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Gyręs Lietuvos geležinkelininkus, kad su uostu dirba petys petin, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža teigė, kad geležinkelių tarifų padidinimas 6,5 proc. yra skaudus. Anot jo, palyginus pastarųjų penkerių metų geležinkelių ir krovos tarifų augimo tendencijas, jos yra neadekvačios. Vien per pastaruosius metus uosto krovos tarifai sumažėjo apie 10 proc.

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...-tarifu-326617

[audriusktu]

Sveiki. Šiandien naktį 2010 01 24 apie 1 val. užsidegė Kaišiadorių stotis. Kiek teko matyti stoties pastatą apdegė du langai toje patalpoje, kurioje vyksta traukinių eismo valdymas. Traukiniai Kaišiadorių ruože smarkiai vėluoja ir juda mažu greičiu (traukinys iš Kauno vėlavo apie 15 min). Taip pat visos pervažos, esančios šalia miesto rodo draudžiamus signalus, prie jų budi geležinkelio darbuotojai ir nurodo kada galima vairuotojams važiuoti.

[Silber418]

Sveiki. Šiandien naktį 2010 01 24 apie 1 val. užsidegė Kaišiadorių stotis. Kiek teko matyti stoties pastatą apdegė du langai toje patalpoje, kurioje vyksta traukinių eismo valdymas. Traukiniai Kaišiadorių ruože smarkiai vėluoja ir juda mažu greičiu (traukinys iš Kauno vėlavo apie 15 min). Taip pat visos pervažos, esančios šalia miesto rodo draudžiamus signalus, prie jų budi geležinkelio darbuotojai ir nurodo kada galima vairuotojams važiuoti.

gaila