Traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą

[Silber418]

Ar nebus po to aiškinama, kad "mažėja keleivių" ir "keleiviniai maršrutai nuostolingi"?

Ko gero, kažkas iš "LG" vadovybės svajoja, jog vieną dieną bėgiais važinės tik krovininiai traukiniai. Žmonėms teks važiuoti autobusais.

[Mørtã]

Įdomu, kodėl LG tūri rūpintis žmonių gerovę? Jų interesas visai kitoks.

[Silber418]

Jeigu ne "LG", galėtų kita kompanija būti atsakinga už keleivių pervežimą geležinkeliais. Be to, "LG" šiuo metu yra monopolininkė rinkoje ir dažnai priima neadekvačius sprendimus.

[Mørtã]

..."LG" šiuo metu yra monopolininkė rinkoje...

Čia ir yra pagrindinė problema, kodėl pas mus tokie atsilikė geležinkeliai. Monopolininkui reikia tik vieno, kad jo niekas nejudintu, verdasi savo katile ir laimingas... bapkes eina ir gerai, ir visiškai dzin kad kažkokie keleiviai nepatenkinti. Nepatenkinti - tegul nevažiuoja, mažiau problemų. Uždarome linijas, demontuojame begius, kad neduok Dievas kas kitas nepasinaudotu... ir gauna savo algas reguliariai... Idilija!

[Al1]

Lietuvos rinka yra per maža, kad geležinkelyje būtų konkurencija. Taip kad geriau nekaišiokite to žodžio monopolija kur nereikia. Geležinkeliai ir taip konkuruoja su autobusais vidaus pervežimuose. O kas liečia dėl prasto valdymo - taip.

[Wycka]

Įdomu, kodėl LG tūri rūpintis žmonių gerovę? Jų interesas visai kitoks.

Todėl, kad LG yra valstybinė įmonė, ir prisiima socialines pareigas, viena iš tokių yra keleivių vežimas. Visiškai pateisinčiau LG nenorą užsiimti keleiviais, jeigu bent pusė jų legaliai važiuotų nemokamai, dabar gi tokie yra tik vaikai iki 7m. (juos vis tiek lydi tėvai, kurie perka sau bilietą) ir LG darbuotojai (jų per visą Lietuvą bus apie 10.000), na, ir aišku, zuikiai, bet jų daugiau ar mažiau neišvengia visos transporto kompanijos. Matyt viena iš didžiausių bėdų yra ta, kad LG nesusitvarko su savo nesąžiningais darbuotojais. Gal verta pagalvoti apie privačios kontrolės samdymą?

[Aleksio]

Todėl, kad LG yra valstybinė įmonė, ir prisiima socialines pareigas, viena iš tokių yra keleivių vežimas.

LG yra ne valstybės įmonė, o akcinė bendrovė. O akcinės bendrovės tikslas vienas - pelnas. Kroviniai duoda pelną, todėl juos be problemų veža. Nori valstybė, kad LG vežiotų keleivius - prašom, už kiekvieną nuvažiuotą keleiviokilometrą tegul sumoka LG 1 litą (arba 2, arba 50 centų, kaip susitars). Tada ir LG bus suinteresuota vežti kuo daugiau žmonių, nes tada daugiau subsidijų jai atiteks.

[Wycka]

LG yra ne valstybės įmonė, o akcinė bendrovė.

Esmės tai nekeičia. Visos akcijos priklauso SM, todėl de facto tai yra valstybės įmonė. Taigi valstybė turėtų pasiimti visą ar beveik visą pelną. Tačiau nepasiima — palieka didžiąją jo dalį kaip kompensaciją už nuostolingą keleivių vežimą. Žinoma, jeigu kompensavimas eitų ne per pelno pasiėmimą, o tiesiogiai į tam skirtą LG sąskaitą banke, būtų daugiau skaidrumo ir abi šalys galėtų konstruktyviau ir aiškiau diskutuoti dėl kompensacijų dydžio ir kompensavimo tvarkos tobulinimo.
Idėja gera, kad prie kompensavimo turėtų prisidėti ir savivaldybės, tačiau Lietuva yra stipriai unitarinė valstybė, ir ši tvarka jeigu ir būtų keičiama, tai užtruktų gana ilgai, gal net reikėtų pokyčių Konstitucijoje. Tokiame kontekste nerimtai atrodo argumentas dabar pat dalį keleivių vežimo kompensavimo perduoti ir savivaldybėms. Jos ir taip milijonus skolingos savo autoparkams.

[Aleksio]

Idėja gera, kad prie kompensavimo turėtų prisidėti ir savivaldybės, tačiau Lietuva yra stipriai unitarinė valstybė, ir ši tvarka jeigu ir būtų keičiama, tai užtruktų gana ilgai, gal net reikėtų pokyčių Konstitucijoje. Tokiame kontekste nerimtai atrodo argumentas dabar pat dalį keleivių vežimo kompensavimo perduoti ir savivaldybėms. Jos ir taip milijonus skolingos savo autoparkams.

Bet tada būtų galima eiti Latvijos keliu, kur yra reguliuojamas autobusų-traukinių reisų skaičius. Pvz: kompensuojamas tik vienas autobusinis maršrutas tarp Vilniuas ir Kauno, bet kompensuojama 20 traukinių reisų tarp šių stočių. Arba - du autobusai iš Vilniaus į Klaipėdą, bet užtat traukiniai kas 3 valandas ir t.t.

[Wycka]

Bet tada būtų galima eiti Latvijos keliu, kur yra reguliuojamas autobusų-traukinių reisų skaičius. Pvz: kompensuojamas tik vienas autobusinis maršrutas tarp Vilniuas ir Kauno, bet kompensuojama 20 traukinių reisų tarp šių stočių. Arba - du autobusai iš Vilniaus į Klaipėdą, bet užtat traukiniai kas 3 valandas ir t.t.

Galima, bet pasiteisintų tik tuo atveju, jeigu ir dabar du kokius nors miestus jungia geležinkelis ir ne mažiau kaip 3 traukinių reisai per dieną. Tarptautiniai traukinių ir autobusų reisai nebūtų įskaičiuojami.

[Kasnis]

Esmės tai nekeičia. Visos akcijos priklauso SM, todėl de facto tai yra valstybės įmonė. Taigi valstybė turėtų pasiimti visą ar beveik visą pelną. Tačiau nepasiima — palieka didžiąją jo dalį kaip kompensaciją už nuostolingą keleivių vežimą. Žinoma, jeigu kompensavimas eitų ne per pelno pasiėmimą, o tiesiogiai į tam skirtą LG sąskaitą banke, būtų daugiau skaidrumo ir abi šalys galėtų konstruktyviau ir aiškiau diskutuoti dėl kompensacijų dydžio ir kompensavimo tvarkos tobulinimo.
Idėja gera, kad prie kompensavimo turėtų prisidėti ir savivaldybės, tačiau Lietuva yra stipriai unitarinė valstybė, ir ši tvarka jeigu ir būtų keičiama, tai užtruktų gana ilgai, gal net reikėtų pokyčių Konstitucijoje. Tokiame kontekste nerimtai atrodo argumentas dabar pat dalį keleivių vežimo kompensavimo perduoti ir savivaldybėms. Jos ir taip milijonus skolingos savo autoparkams.

imones valdyme dalyvauja SM atstovai, nei vienas rimtesnis sprendimas nepriemamas be SM sutikimo. Taip, viskas pajudetu jei butu finansavimas. Daba kaip uzburtas ratas, reikalaujama kuo daugiau pelno is LG, taciau apie tai kad kazkaip reikia finansuoti keleiviu vezima niekas nenori girdeti... todel keleviu vezimas ir nukencia. Kaip deklaruoja LG, kai bus susitvarkyta su korviniu vezimu ir infrastruktura, kas garantuoja pajamas, tada bus pereita prie keleiviu vezimo. Strategiskai taip ir turi buti.

[Al1]

Infrastruktūra nuolat reikalauja priežiūros. Vienur užlopys, kitur prakiurs. Neskaitant naujų investicijų, kaip kad "RailBaltica" ar elektrifikacija. O su kroviniais irgi situacija nuolat kinta. Todėl keleivių vežimas ir liks įvaikio vietoje. Reikalinga valstybės politikos permainos keleivių vežimo srityje. Tik, žinoma, ne "laisva rinka viską išspręs"...

[Kasnis]

Infrastruktūra nuolat reikalauja priežiūros. Vienur užlopys, kitur prakiurs. Neskaitant naujų investicijų, kaip kad "RailBaltica" ar elektrifikacija. O su kroviniais irgi situacija nuolat kinta. Todėl keleivių vežimas ir liks įvaikio vietoje. Reikalinga valstybės politikos permainos keleivių vežimo srityje. Tik, žinoma, ne "laisva rinka viską išspręs"...

kalba eina apie investicijas, ne apie eksploatacines islaidas. Beto be geros infrastrukturos keleiviu vezimas taip pat apskritas nulis.
Laisva rinka nieko neisspres, nes noricinciuju esamom salygom vezti keleivius nebus. Kai bus pilnas finansavimas, manau tada iskart prisistatys visokie rubikonai lubiai ir pan, kurie dirbs "tik" su 5 % pelnu. Ir jie darys tapati, ka ir dabar daro šilumos tiekejai. Tik čia biznis bus dar geresnis, nes nuostolius kraus ne ant fiziniu asmenu, o ant valstybes.
mazas pelnas pasiekiamas per ispustas sanaudas, kai praktiskai visos paslaugos perkamos nerealiomis kainomis is tai paciai grupei priklausanciu bendroviu. Viesieji pirkimai ne iseitis, su tokiu kapitalu galima dempinguoti tol kol neliks konkurentu o tada ir prasideda... sanaudu kompensavimo skaiciuotes algoritmai bus taip pat sekmingai sudaromi kaip ir dabar silumininkam..

[Lettered]

Čia reiktų žiūrėti plačiau. Geležinkeliai daugumoje šalių yra subsidijuojami ir valstybė yra suinteresuota, kad jie veiktų. Tiesiog reiktų įvertinti platesnes implikacijas dėl keleivių pervežimo geležinkeliais. Aišku, galima ginčytis dėl visokių maršrutų į kaimus, bet Lietuvoje yra bent du keleiviniai maršrutai, kurie, manau, turi pakankamai gerą potencialą kurti platesnę ekonominę naudą valstybei: Vilnius-Kaunas ir Vilnius-Klaipėda. Būtent dėl to jei ne patys LG, tai susisiekimo ministerija turėtų užtikrinti, kad šie maršrutai pasiektų pilną potencialą.

Aišku, tai labiau valdymo ir subsidijų paskirstymo reikalas, bet esmė visvien aiški: keleivių vežimas turi būti skatinamas ir į jį turi būti investuojama. Ar tai darys pati LG (kuri priklauso valstybei) ar pati valstybė kitais kanalais, esmės nekeičia.

Lietuvoje keleivių vežimas taip pat subsidijuojamas ir skatinamas galima sakyti, tik ne tiesiogiai iš biudžeto, o iš LG pelno gauto iš krovinių gabenimo. Jei LG būtų privati valstybės nekontroliuojama įmonė, tuoj pat būtų panaikinta dauguma maršrutų į visokius miestelius ir kaimelius, taip pat daugiau nei pusę darbuotojų būtų atleista.

[Stingray]

Sveiki, nusprendžiau sau pasidaryti pramogą ir į mokymus Klaipėdoje nuvykti ne automobiliu, o traukiniu. Turiu klausimą: ar yra kaip tarybiniais laikais vagonas - restoranas? Arba bent jau kažkokia kavinė?

[darijusk]

Jei vyksi darbo dieną, tikrai nieko tokio nebus. Savaitgaliais gali užtaikyti kad bus, bet toli gražu ne visada.

[iChiaz]

Gal kas zinote, kas nutiko, kad siandien (2011 - 09 - 27) apie 30 min. traukinys is Vilniaus velavo isvyki. Kiek supratau ivyko kazkoks gedimas, gal kas zinote, koks tiksliai?

Aciu

[Vilnietizz]

http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut...1SlNOQk8xSkUx/ atrodo, dėl infrastruktūros remonto darbų

[Al1]

Kaip visada tokiu metu keleivių šiame maršrute būna kelis kartus daugiau nei įprastai. Taigi, gruodžio 23 d. vakarinis traukinys į Klaipėdą buvo sudarytas iš 14 vagonų. Restorano nebuvo. Traukinyje buvo nuolat naudojami modernizuoti Lenkijoje sėdimi vagonai (berods 4) ir 2 ar 3 (dabar nebepamenu) seni sėdimi vagonai. Visi kiti likę vagonai buvo miegamieji kupė. Tik 1 ar 2 iš jų langai buvo pakeisti. Kažin kokia situacija buvo su bilietais?
Tą pačią dieną į Sankt Peterburgą išvyko 5 vagonai, iš kurių vienas - restoranas.

[ivanivanov]

Ar restorano vagonas vis dar kabinamas prie traukinio nr. 21 (penktadieniais) ir nr. 22 (sekmadieniais)?