Situacija:
Mažesni bei didesni Europos miestai turi bei plečia savo tramvajų tinklus. Kauno savivaldybė nors ir investuoja į VT (autobusus, troleibusus) bei dviračių takus, tačiau neveda kalbos apie tramvajų mieste. Padiskutuokime ir galimai prieikime prie bendrų išvadų, kurias galėtume pasiūlyti reikiamoms institucijoms
[svarbu - jei kam nors kylą norai kalbėti apie paklausos nebuvimą, pasidomėkite "induced demand" tema https://en.wikipedia.org/wiki/Induced_demand . miestai patys gali keisti gyventojų elgesį, skatindami pokyčius teisingomis iniciatyvomis]
Strateginiai klausimai :
Taktiniai klausimai:
Istoriniai priedai/ kontekstas:
Mažesni bei didesni Europos miestai turi bei plečia savo tramvajų tinklus. Kauno savivaldybė nors ir investuoja į VT (autobusus, troleibusus) bei dviračių takus, tačiau neveda kalbos apie tramvajų mieste. Padiskutuokime ir galimai prieikime prie bendrų išvadų, kurias galėtume pasiūlyti reikiamoms institucijoms
[svarbu - jei kam nors kylą norai kalbėti apie paklausos nebuvimą, pasidomėkite "induced demand" tema https://en.wikipedia.org/wiki/Induced_demand . miestai patys gali keisti gyventojų elgesį, skatindami pokyčius teisingomis iniciatyvomis]
Strateginiai klausimai :
- Ar tramvajus bendrai turi vertę prieš kitus viešojo transporto būdus ypač troleibusus bei autobusus?
- Ar Lietuvos/ Kauno kontekste tramvajus turėtų ilgalaikę vertę?
- Kokią tramvajaus viziją matytumėte Kaune? Pvz.:
- kardinaliai pakeičiant troleibusus/ autobusus tramvajumi
- dalinai pakeičiant ar papildant dabartinį VT tinklą
- paleidžiant 1-2 speficines tramvajaus linijas, tarkim KUN - Savanorių prospektas - centras - autobusų stotis - traukinių stotis
- kokias kliento patirtis/ use cases įsivaizduojate? Pvz.:
- Turisto nusileidžiančio KUN ir kitą dieną išvažiuojančio Rail Baltica į Rygą
- Šilainiuose gyvenančio mokinio diena namai-mokykla-užklasinė veikla-pramogos-namai
- bendra ekosistema - ne vien bėgiai bei riedmenys. ką dar reikėtų miestui keisti iš infrastruktūros ar kitų perspektyvų? Pvz. tuneliai, tiltai, transporto atskirimas, atskiros stotelės, susiejimas su dabartiniu geležinkelių tinklu
- ateities vystymosi gairės - ar reiktų papildomų maršrutų ne tik dabartinei paklausai, bet ir skatinti darnų miesto augimą? Pvz atšaka į LEZ, linija į Aleksoto inovacijų ir pramonės parką Europos prospekte bei kairį Nemuno krantą Minkovskių gatvėje?
Taktiniai klausimai:
- Kokius tramvajaus maršrutus mieste įsivaizduojate? Išvardinkite galimas linijas bei sudėliokime prioritetine tvarka
- Roadmap - per naktį vizijos nėra įgyvendinamos. Kokiomis fazėmis turėtų tramvajus būti tiesiamas?
- Riedmenų tipas - kokių savybių reiktų - modeliai, talpa, ilgis, manevringumas, žemų grindų, metaliniai/ guminiai ratai, laidai/ be laidų ir t.t.
- Praktiniai klausimai - atsiperkamumas. Koks scenarijus visų viršuje esančių aplinkybių būtų realistiškiausias?
Istoriniai priedai/ kontekstas:
- Deja, nepanašu kad panaši diskusija ar studija yra vykusi pastaraisiais metais (nebent kas nors turėtų skirtingų šaltinių?)
- Konkė - arklių bėgiais traukiamas tramvajus buvo eksplotuojamas 1892-1929 m. Maršrutas nuo geležinkelio stoties ėjo per Vytauto prospektą, Gedimino gatvę, Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę iki Rotušės aikštės.
- 1929m. buvo siūloma vietoje arklių traukiamų vagonų įrengti elektrinį tramvajų su dvejomis trasomis – Rotušė-Panemunė ir Rotušė-Ukmergės gatvė (dab. Savanorių prospektas)
- To meto business case - "Kad tramvajus apsimokėtų, esą reika, kad Kaunas turėtų apie 200,000 gyventojų" (https://ebus.lt/tarpukariu-kaune-sva...-ar-tramvajus/)
- 1935 m. siaurasis geležinkelis “kukuška” kursavo palei Nemuną nuo Panemunės iki Senamiesčio.
Comment