Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Krovinių vežimas geležinkeliais Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
    Tokia naujiena iš UA geležinkelių:

    Click image for larger version Name:	Screenshot_20231119_133745_X.jpg Views:	0 Size:	219,0 kB ID:	2091012
    Melas dėl more economical.

    Comment


      #22
      Parašė ifl Rodyti pranešimą

      Melas dėl more economical.
      Detaliau įdomu palyginimas tavo.

      Comment


        #23
        Parašė Gator Rodyti pranešimą

        Detaliau įdomu palyginimas tavo.
        Export through the ports of Poland – what is the situation with Ukrainian cargo transportation — GMK Center

        The port terminals of Germany, the Netherlands, and the Baltic countries were under consideration, but work with these terminals was abandoned due to the higher cost of logistics than in Poland and in the direction of southern ports, as well as due to the lack of a sufficient amount of rolling stock warehouse for cargo delivery to terminals in Germany, the Netherlands, and the Baltic States. Rolling stock operators were not ready to give their wagons for long routes outside of Poland and were mainly focused on quick turnover of wagons on short distances,» stated the company Metinvest.
        EU has no easy options to help Ukraine shift its grain – POLITICO

        But transporting grain from Ukraine by rail and road is expensive and inefficient, making the country’s produce — its main export and a vital economic lifeline — less competitive on the world market. It also requires investment in infrastructure, not least to accommodate increased traffic and the different rail gauges used in the EU and Ukraine.

        Even as Ukraine defended alternative transit routes to EU ports, it admitted that those routes are “little used due to the complexity and cost of logistics in comparison with other routes,” estimating the cost gap at €30 to €40 per ton.

        Both Lithuania and Ukraine have asked for subsidies to make up the difference.
        Šitas siuntimas pro Klaipėdą yra grynai politinis, nes nėra normalaus sutarimo su lenkais dėl ilgalaikio sprendimo. Asmeniškai aš palaikau lenkų poziciją ir pažiūrėsim, ar ukrainiečių grūdai nepateks į juodąją rinką ir čia.
        Paskutinis taisė ifl; 2023.11.19, 17:43.

        Comment


          #24
          Ar tviterio postas ir tu lyginat kainas su tio pačiu transportavimo metodu?
          Ir ar tas metodas yra dabar prieinamas?

          Comment


            #25
            Parašė Gator Rodyti pranešimą
            Ar tviterio postas ir tu lyginat kainas su tio pačiu transportavimo metodu?
            Ir ar tas metodas yra dabar prieinamas?
            Kas nutiko Lenkijos ir Rumunijos uostams, kad tapo nebeprieinami? Praeitais metais kažkaip tokiu būdu išvežė 60% grūdų. Transportavimo metodas vienas ir tas pats Ukrainoj, Lenkijoj ar Lietuvoje: geležinkeliu į uostą (eksporto šalys yra Afrikoje ir Azijoje - karas nėra priežastis nelegaliai platinti grūdus EU, nes taip UA grūdų oligarchams pigiau).

            Comment


              #26
              Iš Lietuvos pusės tai labiau pabrežiama kad nereikia 2 savaites stovėt prie pasienio https://ltg.lt/naujienos/2023/ltg-ca...aunas-kijevas/

              2 savaitės stovėjimo prie pasienio gal ir nedaug kuro kainuoja, bet algos tai labai smagiai mokasi, tai iš kainos perspektyvos tai skirtumas tikrai atsiranda.

              Comment


                #27
                Parašė ifl Rodyti pranešimą

                Kas nutiko Lenkijos ir Rumunijos uostams, kad tapo nebeprieinami? Praeitais metais kažkaip tokiu būdu išvežė 60% grūdų. Transportavimo metodas vienas ir tas pats Ukrainoj, Lenkijoj ar Lietuvoje: geležinkeliu į uostą (eksporto šalys yra Afrikoje ir Azijoje - karas nėra priežastis nelegaliai platinti grūdus EU, nes taip UA grūdų oligarchams pigiau).
                Aš sakau ar negali būti, kad "more economical" tam tviterio pranešime yra lyginant su jei tos fūros tuo pačiu Klaipėdos maršrutu važiuotų savo eiga.

                Comment


                  #28
                  Parašė Gator Rodyti pranešimą

                  Aš sakau ar negali būti, kad "more economical" tam tviterio pranešime yra lyginant su jei tos fūros tuo pačiu Klaipėdos maršrutu važiuotų savo eiga.
                  Taip, gal ir gali būti, bet aš tai vadinčiau subtilia propaganda situacijos gerai nežinančiam žmogui, taip sudarant įspūdį, kas šitas variantas yra geriausias ar geresnis nei prieš tai buvę (kai realiai yra "downgrade"), nes tokiu pat principu fūros yra more economical than vežti vežimais.

                  Susipykom su geriausiais draugais ir bandom išPR'inti, kad čia nieko tokio
                  Paskutinis taisė ifl; 2023.11.19, 18:47.

                  Comment


                    #29
                    Deja tokia marketinginė propaganda yra dažnai naudojama visur kai tu gali bet kokį dalyką kažkuriuo kampu pasukti, kad attodytų geriau nei iš tiesų.

                    Comment


                      #30
                      LTG Cargo atliko bandomąjį reisą iki Estijos
                      2024 02 23
                      LTG.LT

                      Paslaugų spektrą ir tarptautinių pervežimų į Vakarus apimtis nuolat didinanti LTG grupės bendrovė „LTG Cargo“ ruošiasi pradėti teikti krovinių gabenimo paslaugas visose Baltijos šalyse. Bendrovė atliko pirmąjį nepertraukiamą pilotinį važiavimą iš Lietuvos per Latviją iki Estijos Valgos stoties. Krovinių pervežimas organizuotas „LTG Cargo“ pajėgumais – tai reiškia, kad visi maršruto logistikos sprendimai užtikrinami savarankiškai.

                      Comment


                        #31
                        "Transachema" dar šių metų balandį savo lokomotyvu 2ТE116-742 pradėjo gabenti "Achemos" produkciją į Klaipėdą.

                        https://www.vz.lt/transportas-logist...-nauju-klientu

                        Bet jau gegužė ar balandžio pabaigoje šitas šilumvežis buvo nuvežtas į Daugpilį remontui...

                        Comment


                          #32
                          Lietuvos geležinkeliai pagaliau ėmė gauti naujus hoperius grūdams vežti. Jų nupirkta 500 vnt. Šiemet turėtų būti gauti 300 vnt. Pagaminti Ukrainoje.

                          Šeštokuose.







                          Kartu nupirkti ir nauji 1435 mm vežimėliai. Vadinasi, važinės į Ukrainą per Lenkiją.

                          Paskutinis taisė Al1; 2024.09.15, 18:55.

                          Comment


                            #33
                            Kiek laiko/darbo perkelt tokį pilną vagoną ant kitų vežimėlių?

                            Comment


                              #34
                              Lietuvoje tam nėra įrangos. Perkėlinėja autokranais. Ir tik tuščius. Tai Lietuvoje turės atsirasti normali perkėlimo įranga. Kitaip kam tie vežimėliai? Nebent žada vežioti iš Ukrainos į Lenkiją ir ten perkauti į 1435 vagonus ar autotransportą... Su normalia įranga vienas vagonas gali užtrukti apie 30 min. Keleivinius Čope perkėlinėja maždaug tokiu greičiu. Aišku, ne po vieną, o po du vienu metu. Tai kai važiavau, 2 vagonai užtruko apie 1,5 valandos. Čia nuo paėmimo iš perono iki vėl iš naujo padavimo į peroną. Bet įrangos pajėgumai ten didesni, vienu metu, man atrodo, Čope gali perkelti 4 vagonus ir ten berods yra (buvo) dvi paralelinės įrangos. Tai čia keleiviniai kartu su keleiviais.
                              Be vežimėlių keitimo dar reikia keisti sankabas. Bet ne visas sąstate, o tik grupėmis po kelis vagonus, t.y. tarkim, grupė iš 5 vagonų tarpusavyje palieka SA-3, o galuose keičia į sraigtines.
                              Paskutinis taisė Al1; 2024.09.16, 14:18.

                              Comment


                                #35
                                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                Lietuvoje tam nėra įrangos. Perkėlinėja autokranais. Ir tik tuščius. Tai Lietuvoje turės atsirasti normali perkėlimo įranga. Kitaip kam tie vežimėliai? Nebent žada vežioti iš Ukrainos į Lenkiją ir ten perkauti į 1435 vagonus ar autotransportą... Su normalia įranga vienas vagonas gali užtrukti apie 30 min. Keleivinius Čope perkėlinėja maždaug tokiu greičiu. Aišku, ne po vieną, o po du vienu metu. Tai kai važiavau, 2 vagonai užtruko apie 1,5 valandos. Čia nuo paėmimo iš perono iki vėl iš naujo padavimo į peroną. Bet įrangos pajėgumai ten didesni, vienu metu, man atrodo, Čope gali perkelti 4 vagonus ir ten berods yra (buvo) dvi paralelinės įrangos. Tai čia keleiviniai kartu su keleiviais.
                                Be vežimėlių keitimo dar reikia keisti sankabas. Bet ne visas sąstate, o tik grupėmis po kelis vagonus, t.y. tarkim, grupė iš 5 vagonų tarpusavyje palieka SA-3, o galuose keičia į sraigtines.
                                Tai kad yra. Surinkinėja vagonus Kauno intermodaliniame terminale, atvažiuoja vagonai be vežimėlių, ir juos ten esantis kranas užkelinėja. Tas kranas laisvai galėtų perkelti ir ant 1435mm vagonėlių pilną iš svorio perspektyvos, tik faktas kad pritaikytas su konteineriais dirbti, tai gali būti sudėtingiau iš kėlimo įrangos pusės kaip greitai ir saugiai pritvirtinti vagoną prie krano. Bet galimybės tikrai yra.

                                Comment


                                  #36
                                  Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą

                                  tik faktas kad pritaikytas su konteineriais dirbti, tai gali būti sudėtingiau iš kėlimo įrangos pusės kaip greitai ir saugiai pritvirtinti vagoną prie krano. Bet galimybės tikrai yra.
                                  Galima kelti po pusę vagono, tvirtinant ties sankaba. Standartinis būdas, keičiant vieną defektuotą pusašį ar vežimėlį.

                                  Comment


                                    #37
                                    Keičiant vežimėlius svarbus keitimo greitis ir kuo mažesnis sąstato vagonų atkabinėjimas, atskyrimas. Todėl po pusę vagono kelti netinka.
                                    Kaune kranas kelia tuščią vagoną. O su kroviniu jis jo nepakels, nes vagono krovinio masė siekia 60 ir daugiau tonų + paties vagono masė apie 25 tonos. Be to keliant su kroviniu, krovinys gali pasislinkti. Keičiant vežimėlius keliama domkratais, o ne kranu.

                                    Comment


                                      #38
                                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                      Keičiant vežimėlius svarbus keitimo greitis ir kuo mažesnis sąstato vagonų atkabinėjimas, atskyrimas. Todėl po pusę vagono kelti netinka.
                                      Kaune kranas kelia tuščią vagoną. O su kroviniu jis jo nepakels, nes vagono krovinio masė siekia 60 ir daugiau tonų + paties vagono masė apie 25 tonos. Be to keliant su kroviniu, krovinys gali pasislinkti. Keičiant vežimėlius keliama domkratais, o ne kranu.
                                      Masiškai taip, bet kai reikia pašalinit defektą, o vagono nėra noro stumti į tam skirtą kelią - kelia ir po pusę.
                                      Ir ne, keleivinio traukinio taip kelti negalima

                                      Kauno terminalo kranas konteinerinis, max 40t. Taip kad pakrautas vagonas jam neįveikiamas.

                                      Comment


                                        #39
                                        O vietoj autosankabos keitimo galima naudoti priedangos vagoną. Šetokai. Ukrainietiškos cisternos ant 1435 mm vežimėlių ir su SA-3 sankabomis. Perėjimui prie sraigtinės sankabos prikabintas 1435 mm lenkų LHS plačiosios linijos hoperis-dozatorius su viename gale SA-3, o kitame - sraigtine sankaba.
                                        Nes ne visiems 1520 mm vagonams galima pakeisti SA-3 į sraigtinę - rėmas per siauras, nėra numatyta vietos buferių tvirtinimui.



                                        Paskutinis taisė Al1; 2024.09.16, 21:51.

                                        Comment


                                          #40
                                          LTG grupės krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ įsigijo 17 specialiai pervežimams Lietuvoje gaminamų lokomotyvų, jų atsarginių dalių bei priežiūros ir palaikymo paslaugas pirmaisiais 3 eksploatacijos metais. Jie bus skirti aptarnauti Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio koridorių. Šio projekto vertė siekia 115,66 mln. Eur, pranešė transporto bendrovė. Sutartyje, sudarytoje su Ispanijos gamintoja „Stadler Valencia“, numatyta galimybė pagal poreikį pagaminti dar 17 lokomotyvų ir jiems tiekti detales bei priežiūros paslaugas. Pirmieji lokomotyvai į Lietuvą bus pristatyti 2027 metų pradžioje.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X