Apie kokį greitaeigį mes čia šnekame?
Tramvajų ar traukinį? Galvočiau tramvajų, bet pridėjai Varėną.
Traukini priemestini, greitaeigi... investiciju dideliu nereiketu.
ps. panaikint visas vieno lygio pervezas, aptvert dali ruozu, istiesint kreives. Privaziavima iki stociu sutvarkyt. statyt didele daly ofisu stoties rajone vilniuje.
Traukini priemestini, greitaeigi... investiciju dideliu nereiketu.
ps. panaikint visas vieno lygio pervezas, aptvert dali ruozu, istiesint kreives. Privaziavima iki stociu sutvarkyt. statyt didele daly ofisu stoties rajone vilniuje.
Visokios pervažos, tiesinimai, ir patogūs privažiavimai ir suėda daugiausiai pinigų. O tu čia "jie čia tokio menkniekio negali sutaisyti".
Niekas nestatys ofisų stotyje kol pati stotis nepajudės. Privažiavimai nesutvarkyti, stotis neaišku kada, geležinkelis nenutiestas, nereikalingos linijos neiškeltos. Čia šimtai milijonų. "Menkniekis."
Niekas neverčia stoti.
Jei tiesiam variante nestoja, tai gali paleisti lygiai tokį patį niekur nestojantį traukinį-ekpresą ilgesniu maršrutu. Laiko praradimas minimalus, bet gauni pajungtus kelis miestus.
Vien 100km yra apie 40 min laiko praradimas. Tai joks ne minimalus.
Visokios pervažos, tiesinimai, ir patogūs privažiavimai ir suėda daugiausiai pinigų. O tu čia "jie čia tokio menkniekio negali sutaisyti".
Niekas nestatys ofisų stotyje kol pati stotis nepajudės. Privažiavimai nesutvarkyti, stotis neaišku kada, geležinkelis nenutiestas, nereikalingos linijos neiškeltos. Čia šimtai milijonų. "Menkniekis."
whatever visam pasauli taip sutvarkytas zmoniu privezimas i darba. Nu gal Lietuvoj kazka naujo isras.
Vien 100km yra apie 40 min laiko praradimas. Tai joks ne minimalus.
Čia kokiu vidutiniu greičiu matuojant? 150 KM/h? Kodėl jums atrodo kad centrinė/pietinė vėžė neis per Tauragę ir Šilutę, tai sumažindama skirtumą tarp šių alternatyvų?
Ir kodėl jums atrodo kad greitas Kauno susisiekimas yra svarbiau nei Panevėžio ir Šiaulių? Einant per šiaurę, greičiausiai užkabintų ir Palangą. Einant per centrą, ar pietus, greičiausiai ne. Jau nekalbant apie Šiaulių oro uosto svarbą. Einant šiaure, gauname geresnį susisiekimą tarp visų miestų.
Einant centru šiek tiek pagerėja susisiekimas tik tarp V, K, ir Kl, Šiauliai negauna nieko, S-P susiekimas nesikeičia, Panevėžys teoriškai gali važiuoti į Klaipėdą per Kauną, vargu ar panevėžiečiams bus verta.
Tai kas geriau?
whatever visam pasaily taip sutvarkytas zmoniu privezimas i darba. Nu gal Lietuvoj kazka naujo isras.
Tai mes viską suprantam. Komentaras tik toks kad tamsta neįsivaizduoja kas kiek kainuoja. Patys bėgiai nėra tokie brangūs. Kitos infrastruktūros perdarymas kad bėgiais būtų galima važiuoti greitai yra brangus.
Ir kodėl jums atrodo kad greitas Kauno susisiekimas yra svarbiau nei Panevėžio ir Šiaulių? Einant per šiaurę, greičiausiai užkabintų ir Palangą. Einant per centrą, ar pietus, greičiausiai ne. Jau nekalbant apie Šiaulių oro uosto svarbą. Einant šiaure, gauname geresnį susisiekimą tarp visų miestų.
Einant centru šiek tiek pagerėja susisiekimas tik tarp V, K, ir Kl, Šiauliai negauna nieko, S-P susiekimas nesikeičia, Panevėžys teoriškai gali važiuoti į Klaipėdą per Kauną, vargu ar panevėžiečiams bus verta.
Tai kas geriau?
Nelabai pagaunu kodėl jūsų toks fokusas ant Kauno - Kaunui susisiekimas pagerės bet kokiu atveju, nes būtų arba Klaipėda - Panevėžys - Kaunas - Vilnius, arba Klaipėda - Kaunas - Vilnius, tiesioginė trasa Vilnius - Panevėžys mano žiniomis iš planų iškrito tuo pačiu momentu kai Rail Baltica nusprendė eiti per Kauną. Abu variantai Kaunui būtų naudingi - skirtumas tik tame, kad vienas būtų gerokai lėtesnis už kitą, kas viename svarbiausių transporto koridorių Lietuvoje manau turį nemažą svarbą. Realiai, jeigu darome maršrutą per Panevėžį, laiko skirtumas maršrutui Vilnius-Klaipėda tarp egzistuojančios ir naujos trasos būtų neįtin didelis - apie 30-40 minučių apytiksliais matavimais, su prielaida kad pasibaigus elektrifikacijai egzistuojančia trasa visur greičiai bus 160km/h. Dubliuojant A1, vietoj 35 minučių, turėtume 70 - tiek sutaupant, automobilius stipriai perspjauna, ir priedo jeigu šalia A1 eina, labai smagi demonstracinė reklama - ko čia automobiliu vilktis jei šalia traukiniai dvigubai greičiau važiuoja.
Nelabai pagaunu kodėl jūsų toks fokusas ant Kauno - Kaunui susisiekimas pagerės bet kokiu atveju, nes būtų arba Klaipėda - Panevėžys - Kaunas - Vilnius, arba Klaipėda - Kaunas - Vilnius, tiesioginė trasa Vilnius - Panevėžys mano žiniomis iš planų iškrito tuo pačiu momentu kai Rail Baltica nusprendė eiti per Kauną. Abu variantai Kaunui būtų naudingi - skirtumas tik tame, kad vienas būtų gerokai lėtesnis už kitą, kas viename svarbiausių transporto koridorių Lietuvoje manau turį nemažą svarbą. Realiai, jeigu darome maršrutą per Panevėžį, laiko skirtumas maršrutui Vilnius-Klaipėda tarp egzistuojančios ir naujos trasos būtų neįtin didelis - apie 30-40 minučių apytiksliais matavimais, su prielaida kad pasibaigus elektrifikacijai egzistuojančia trasa visur greičiai bus 160km/h. Dubliuojant A1, vietoj 35 minučių, turėtume 70 - tiek sutaupant, automobilius stipriai perspjauna, ir priedo jeigu šalia A1 eina, labai smagi demonstracinė reklama - ko čia automobiliu vilktis jei šalia traukiniai dvigubai greičiau važiuoja.
Šitos temos 6-9 psl. buvo gana išsami diskusija, ar geriau tiesti europinę vėžę Panevėžys–Šiauliai–Klaipėda (A variantas), ar Pilviškiai–Tauragė–Šilutė–Klaipėda (C variantas). Vis dar laikausi nuomonės, kad A variantas žymiai geresnis – palyginimus rasite minėtuose temos puslapiuose. Naujas geležinkelis palei A1 išvis absurdas, nes tai dar prastesnis variantas už C.
Trumpai pakartosiu kelis argumentus, atsakydamas į šitą pranešimą: geležinkelis palei A1 būtų į nieką neintegruotas, nei į esamą geležinkelių tinklą, nei į miestų tinklą. Keleivių vien tarp 3 didžiausių Lietuvos miestų neužtenka dažnam ekspresinių traukinių susisiekimui, todėl tas pusvalandžio sutaupymas kelyje praranda reikšmę. Kas iš to pusvalandžio sutaupymo, jeigu traukiniai važiuotų tik kas valandą (o ir tai abejotina!)? Primenu, kad net RailBalticoje traukiniai apie 2050 metus kursuos viso labo kas valandą, nors geležinkelis jungs 4 valstybių sostines ir daug daugiau gyventojų turinčius miestus, traukinių patogiu kursavimu suinteresuota ES ir eksploatacijos išlaidos taip pat bus greičiausiai pasidalijamos. Kroviniams tas pusvalandžio sutaupymas išvis neaktualus, o kroviniams pajėgumo užtenka ir esamuose geležinkeliuose (kurie kai kur netgi vienkeliai!).
Taigi, nutiesę ruožą Kaunas–Klaipėda palei A1 gautume labai brangų geležinkelį, kuriuo nepajėgtume užtikrinti dažno traukinių kursavimo, kuris visiškai neaktualus kroviniams, kurį būtų brangu išlaikyti (nes tai tik Lietuvos vidaus interesas), o prijungti Šiaulius prie europinės vėžės jau turbūt nebeliktų pinigų ir valios.
Keliame aiškų tikslą – Vilnių ir Klaipėdą sujungus europiniais geležinkelio bėgiais, iš sostinės uostamiestį pasiekti per 1,5 val. Pirmuosius teisinius pamatus Europos Sąjungos lygiu jau pavyko įtvirtinti: geležinkelio jungtis su Klaipėda įtraukta į visos ES transporto tinklo projektą.
Kai tik Europos Parlamentas pritars šiam ES šalių sprendimui, Klaipėdos vėžė bus įtraukta į Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą ir atitinkamus žemėlapius. Ką tai reikš praktiškai? Kad jungtis Vilnius–Klaipėda taps svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. To Lietuvoje siekėme ilgus metus ir po didelių pastangų pavyko tai, ką būtų galima laikyti vienu svarbiausių Lietuvos strateginių pasiekimų ES susisiekimo srityje.
Tikslas – iki 2030 m. pradėti tiesti europinę vėžę greitajam traukiniui Vilnius–Klaipėda. Iki tol Baltijos šalyse jau turi funkcionuoti ir „Rail Baltica“ (kertinė „Rail Balticos“ data Lietuvoje – 2028 m., kada Lenkija planuoja iki Lietuvos sienos nutiesti savo bėgių dalį).
Nors būsimos trasos lokacija dar nėra pasirinkta, šiuo metu turimais duomenimis, galimos kelios alternatyvos. Preliminarios jų lokacijos pavaizduotos žemėlapyje: 1) per Šiaulius; 2) nuo Kauno per Tauragę arba Pagėgius; 3) nuo Kazlų Rūdos per Tauragę.
Keleivių vien tarp 3 didžiausių Lietuvos miestų neužtenka dažnam ekspresinių traukinių susisiekimui, todėl tas pusvalandžio sutaupymas kelyje praranda reikšmę. Kas iš to pusvalandžio sutaupymo, jeigu traukiniai važiuotų tik kas valandą (o ir tai abejotina!)?
Kokiais šaltiniais remiamasi apie keleivių srautus?
Pusvalandis yra daug, t.y. 25% kelionės laiko. Puikiausiai tinka traukinys kas valandą iki Klaipėdos, jei nereikia vairuoti, nei po to rūpintis parkavimu miesto centre (plius dar susimokėti).
Tiesti euro vėžę šalia esamos ir veikiančios 1520 yra pinigų švaistymas, nes susisiekimas nei žymiai pagreitėja, nei prijungiama naujų taškų. Vėžė per Tauragę prijungia Tauragę ir smarkiai sumažina lanką, kurį daro vėžė per Šiaulius.
Nekeičia fakto, kad vėžė turi būti suprojektuota prieš pastant visą RB infrastruktūrą.
Kažkaip pilna neegzistuojančių regioninės reikšmės linijų šiame žemėlapyje - Rokiškis-Švenčionėliai, Kaunas-Alytus-Druskininkai šiuo momentu neegzistuoja, ir nors apie galimus planus geležinkeliui iki Druskininkų esu girdėjęs, tarp Švenčionėlių ir Rokiškio pirmą kartą girdima jungtis man. Ar čia realūs planai regioninėms linijoms ar kaip? Priedo, Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai žemėlapyje nenupiešta, nors egzistuoja - gal būtų galima sakyti kad dėl to jog ta pačia trasa viena iš alternatyvų būtų, bet kitur tai analogiškai nupiešta...
Beje, Skuodžiui su matematika blogai. Net jeigu būtų statomas trumpiausias variantas (per Tauragę), trumpiausia kelionės trukmė galėtų būti šiek tiek virš 2 valandų, bet tikrai ne 1,5 valandos.
Beje, Skuodžiui su matematika blogai. Net jeigu būtų statomas trumpiausias variantas (per Tauragę), trumpiausia kelionės trukmė galėtų būti šiek tiek virš 2 valandų, bet tikrai ne 1,5 valandos.
Tai gal jis svaicioja apie 320? km/h
"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
Tai mes viską suprantam. Komentaras tik toks kad tamsta neįsivaizduoja kas kiek kainuoja. Patys bėgiai nėra tokie brangūs. Kitos infrastruktūros perdarymas kad bėgiais būtų galima važiuoti greitai yra brangus.
Aptverimas ir vieno lygio snakryzu panaikinimas brangu? Jau butu galima padidint greiti. Auksteles, parduotuves , verslas, privaziavimai yra ir taip daromi, reiketu tik pakreipt i teisinga puse.
"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
Kažkaip pilna neegzistuojančių regioninės reikšmės linijų šiame žemėlapyje - Rokiškis-Švenčionėliai, Kaunas-Alytus-Druskininkai šiuo momentu neegzistuoja, ir nors apie galimus planus geležinkeliui iki Druskininkų esu girdėjęs, tarp Švenčionėlių ir Rokiškio pirmą kartą girdima jungtis man. Ar čia realūs planai regioninėms linijoms ar kaip? Priedo, Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai žemėlapyje nenupiešta, nors egzistuoja - gal būtų galima sakyti kad dėl to jog ta pačia trasa viena iš alternatyvų būtų, bet kitur tai analogiškai nupiešta...
Žemėlapyje nupiešta ir neegzistuojanti RB jungtis su Kaunu iš Kaišiadorių, kai esama pažymėta regioninės reikšmės.
Aptverimas ir vieno lygio snakryzu panaikinimas brangu? Jau butu galima padidint greiti. Auksteles, parduotuves , verslas, privaziavimai yra ir taip daromi, reiketu tik pakreipt i teisinga puse.
Taip, vieno lygio sankryžos panaikinimas yra LABAI brangus. Čia turbūt pačios didžiausios greito geležinkelio išlaidos: tiltai ir viadukai. Vienas normalesnis viadukas 10-20 milijonų.
Comment