Rail Baltica II atšakos į Klaipėdą vizijos

[Al1]

Gal jau baigiame, nes tema ne apie pasaulio ateities perspektyvas.

[arturiux]

... Na, tegul, bet tai jūsų neišgelbės - Rytų Europa į auksinį milijardą nepatenka..

Viskas tvarkoj, Lietuvą įtraukė į tą milijardą...

[arturiux]

Neįtraukė. Auksinis milijardas tai ne ES ir JAV su Kanada. Branduolys bus 250-500 mln. Kaip tik Vakarų Europa, JAV, D. Britanijos sandrauga, Izraelis, bet tik baltieji. Tai jie bus auksiniai. Kiti - juos aptarnaujantis personalas. Baltieji blogai dirba, todėl aptarnaujantis personalas bus juodas ir geltonas arba mišrus.

Tai nesakau, kad mes aptarnausim- mus aptarnaus. Todėl Rail Baltica II atšaka į Klaipėdą būtina, diskusijas baikim.

[Sklansky]

Jauciuosi savo darba padares sitoj temoj Geros dienos

[Palpatine]

Tai Švabas su elitu leis mūsų kaime geležinkelį nusitiest ar ne, jau visai pasimečiau.

[Palpatine]

Kai kuriose forume temose apie greitąjį geležinkelį į Klaipėdą jau buvo diskutuota, neprošal tam skirta tema.

Naujas straipsnis šia tema:

Greitieji traukiniai į Klaipėdą – po kelių dešimtmečių

Susisiekimo ministras teigia, kad ilgainiui bus siekiama nutiesti europinę geležinkelio vėžę ir į Klaipėdą. Marius Skuodis žada dėti pastangų, kad vėžė būtų įtraukta į europinius transporto tinklų projektus, o greitasis geležinkelis būtų nutiestas jau baigus „Rail Baltica“ projektą.(...)

(...)„Ir turėdami atsakymus darysime viską, kad ta vėžė būtų įtraukta į europinius transporto tinklų dokumentus ir kad susitvarkę su „Rail Baltica“ ir pabaigę, labai tikiuosi, 2026 metais, kitoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje mes jau galėtume prieiti prie europinio standarto greitojo geležinkelio linijos planavimo čia“, – sakė ministras.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška mano, kad greitasis geležinkelis iki Klaipėdos galėtų būti nutiestas iki 2050 metų.

„Vienas iš variantų, žiūrint į perspektyvą, galbūt į 2050-uosius metus, sau turėti tokią ambiciją, su Europos fondų palaikymu – atvesti europinio standarto vėžę, draugišką, greitą vėžę, kad Vilnius ir Klaipėda turėtume greitus traukinius. Tam, kad tokie projektai būtų įgyvendinti, jie užtrunka dešimtmečius“, – kalbėjo M.Bartuška.(...)

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...iu-667-1507500

Terminai tai nedžiugina, ne visi gali ir sulaukti greitos kelionės į Klaipėdą.

[Gator]

Tai gal čia net ne pro Kauną, o per esamą trasą pro Šiaulius?
Ar visgi čia tas sostinės ponų susireikškinimas, kad kalba eina apie Kaunas Klaipėda naują liniją, bet cituojamam tekste vien tik Vilnius Klaipėda minima.

[Palpatine]

Tekste minimas ir Kaunas:

„Šiuo metu europinės vėžės greitojo traukinio į Klaipėdą projektuose nėra. Tai jau šiais metais mes pradedame atitinkamus darbus planuojant viso mazgo klausimus – kaip pertvarkysime visą geležinkelių tinklą Klaipėdoje, – kad turėtume atsakymus, kaip greitojo geležinkelio vėžė galėtų eiti nuo Kauno", – penktadienį uostamiestyje žurnalistams sakė M.Skuodis.

Įsivaizduočiau, kad vėžė būtų planuojama nuo Jonavos link Klaipėdos, kad nereiktų antro tilto per Nerį. Tokiu atveju net nereiktų pertvarkyti Kauno mazgo.

[digital]

Tai gal čia net ne pro Kauną, o per esamą trasą pro Šiaulius?

Kažin, nes kalbama apie standartinę vėžę, o ji eis nuo Vilniaus iki Kauno, tai logiška, kad ir toliau eitų nuo Kauno iki Klaipėdos.

Ar visgi čia tas sostinės ponų susireikškinimas, kad kalba eina apie Kaunas Klaipėda naują liniją, bet cituojamam tekste vien tik Vilnius Klaipėda minima.

Šitie kvailoki tamstos prierašai apie "sostinės ponus" jau pradeda užknisti.

[Gytonsas]

Tekste minimas ir Kaunas:


Įsivaizduočiau, kad vėžė būtų planuojama nuo Jonavos link Klaipėdos, kad nereiktų antro tilto per Nerį. Tokiu atveju net nereiktų pertvarkyti Kauno mazgo.

Labiau tiketina, kad eis pro Kazlų rūdą, Jubarką, Pagėgius, bet tada reiktu naujo tilto per Nemuną. Apie šią liniją girdėjau, kad jau tarpukaryje planavo nutiesti dar.

[Sklansky]

Terminai tikrai nedziuginantys, galbut tiesiog dar nieko nezinant ir esant tik preliminariems pokalbiams data sakoma norint apsidrausti.

Primityviai skaiciuojant ir zinant RB kaina bei ilgi, tokia linija i Klaipeda galetu kainuoti 1.5-2mlrd. euru. Galbut pigiau, nes dideliu gamtos barjeru lyg ir nera, teritorija retai apgyvendinta. Dalinai butu galima naudotis RB infrastruktura (Kauno stotis, Jonava, visas kelias Vilnius - Kaunas jau butu uzdengtas)

Baigus tiesti RB, turint visa know how ir isdirbus visus procesus, ar nebutu galima iskart imtis ir sio projekto? Ar tai butu jau tokia sunki nasta Lietuvos biudzetui? Su europine parama.

[Palpatine]

Labiau tiketina, kad eis pro Kazlų rūdą, Jubarką, Pagėgius, bet tada reiktu naujo tilto per Nemuną. Apie šią liniją girdėjau, kad jau tarpukaryje planavo nutiesti dar.

Neslepiama, jog RB yra ir kariuomenei reikalingas projektas, tiesimas geležinkelio palei pasienį neužtikrintų saugumo, nors iš kitos pusės lekiant į pajūrį gražu Nemuno slėniais pasigrožėt. Bet dėl pasienio ir tilto kainos (jei per Nerį tilto ilgis 1,5 km, tai per Nemuną...) būtų pasirintas kelias per Jonavą, Raseinius, Šilalę ir Gargždus.

[Sklansky]

Linija galetu eiti mazdaug per Jonava - Kedainius - Raseinius - Silale - Gargzdus.

Vistiek marsrutas labiausiai aktualus vilnieciams, todel Kaunas galetu jungtis per RB Kauno mazga ir Jonava. Kas turi savo privalumu, nes trasa eina per Kauno LEZ, kas aktualu butu regioniniams keleiviams is visokiu Raseiniu ir aplink, kurie galetu prieiti prie gerai apmokamu darbo vietu LEZ'e.

[themanual]

Kadangi keleivių vežimas ir taip greičiausiai turės būti subsidijuojamas, todėl manau galėtų pirmiausia pradėti nuo trumpesnės ir pigesnės idėjinės jungties tarp Šiaulių ir Panevėžio centrinių stočių.

Išsimušus europinių pinigų ir prijungus Šiaulius prie RB vežės būtų galima sukurti maršrutą, kuris pakeliui į Šiaulius užsuktų ne tik į Panėvežio centrinę stotį, bet ir į Kauno centrinę stotį. Ilgis ir laikas dėl to nukentėtų bet stipriai pagerėtų susisiekimas.

Dabar traukinys tarp Vilniaus ir Šiaulių įveikia apie 210km, vidutiniu 90kmph greičiu per 2h20min, nauja trasa gautųsi 300km bet dėl ženkliai didesnio greičio vis tiek gautųsi turbūt pusvalandžiu nukirsti kelionės laiką.

O prijungus Šiaulius natūralu būtu toliau tęsti vėžę iki Klaipėdos.

Aišku trasa iki Klaipėdos per Suvalkiją būtų trumpesnė ir greitesnė, bei į Kauno centrinę stotį reiktų nebeužsukti, o pravažiuoti pakeliui. Kaip ir viso projekto įgyvendinimas taip ir pati trasa manau priklausys nuo demografijos ir kaip seksis Šiauliams su Panevėžiu. Valstybei abi strategijos (koncentruotis ties 3 arba 5 miestais) yra validžios, blogiausia dabar būtų ir toliau nepasirinkti nė vienos iš jų, nes tuomet ir tokio projekto įgyvendinimas tampa sunkiai įmanomu. Tikiuosi pavykst sulaukti tų 2050 metų ir nuvykti bent kartą iki jūros greituoju traukiniu

P.S. kai sakau koncentruotis turiu omeny ne proteguoti - tiesiog likusios gyvenvietės būtų vystomos pagal kitą modelį kaip tai daroma Vakarų Europos provincijoje (nišinė industrija, rekreacija, turizmas, ekoūkiai ir jų turizmas, rami senatvė, ramus gyvenimas dirbantiems nuotolinį darbą ir pan.).

[Sklansky]

As manau linija per Siaulius butu kazkoks kompromisinis variantas, kuris visiem bent kazkokia dalimi netinkamas ir nepatogus. Kokie ir yra visi Lietuvos gelezinkeliai dabar. Lyg ir yra, bet leta, nepatogu, per aplinkui ir t.t.

As noriu kuo tiesesnes ir kuo greitesnes linijos. Patogios, modernios, naujos. Vienintelis kas gali buti kompromisu, mano akimis, Kauno kelias per Jonava. Viskam kitam kompromisu nematau. Jei norim moderniu gelezinkeliu ir modernios valstybes.

[themanual]

Pirmiausia pradėkim nuo to kad niekas net ir 2100 metais neties dar vieno geležinkelio Vilnius - Klaipėda, maršrutas tarp sostinės ir uosto nauja vėže eitų per Kauną vienaip ar kitaip.

Ir tuomet maršrutas neužsukantis į Panevėžį ir Šiaulius, o Kaune reikalaujantis 30km užsukimo su apsisukimu arba stojantis tik miesto pakraštyje kaip tik ir būtų tas nevykęs kompromisas.

Mano nuomone yra du geri sprendimai su savo skirtingais pranašumais ir trūkumais:
a) greitojo traukinio maršrutas sujungiantis penkis didžiausius Lietuvos miestus ir užsukantis į visas jų centrines stotis bei sutrumpinantis kelionę tarp Vilniaus ir Klaipėdos nuo 4h iki 3h (kas greičiausiai bus pasiekta po elektrifikacijos ir visokių patobulinimų ir dabartinėje trasoje).
b) greitojo traukinio maršrutas sujungiantis tris didžiausius Lietuvos miestus, pravažiuojantis pro Kauno centrinę stotį ir toliau kažkur nuo Mauručių einantis nauja trasa su tiltu per Nemuną šalia Jurbarko bei sutrumpinantis kelionę tarp Vilniaus ir Klaipėdos nuo 4h iki 1.5h.

[Sklansky]

Pirmiausia pradėkim nuo to kad niekas net ir 2100 metais neties dar vieno geležinkelio Vilnius - Klaipėda, maršrutas tarp sostinės ir uosto nauja vėže eitų per Kauną vienaip ar kitaip.

Ir tuomet maršrutas neužsukantis į Panevėžį ir Šiaulius, o Kaune reikalaujantis 30km užsukimo su apsisukimu arba stojantis tik miesto pakraštyje kaip tik ir būtų tas nevykęs kompromisas.

Tai is Kauno eitu atskiras reisas i Klaipeda, o ne stotu Vilniaus traukinys. Cia paprasta. Vilniaus - Kaunas - Klaipeda ir taip neaptarnauja jokio poreikio, nes bus greitasis traukinys Vilnius - Kaunas.

Kaip ir RB bus reisas is Vilniaus i Varsuva ir is Talino i Varsuva, o ne Talino traukinys suks i Vilniu ir vaziuos i Varsuva.

[ejs-ejs]

Kadangi keleivių vežimas ir taip greičiausiai turės būti subsidijuojamas, todėl manau galėtų pirmiausia pradėti nuo trumpesnės ir pigesnės idėjinės jungties tarp Šiaulių ir Panevėžio centrinių stočių.

Jungtis yra. Tik kažkodėl beveik nenaudojama keleiviniam susisiekimui. Ir manau kad žinau kodėl: prie ruso visas geležinkelis buvo pajungtas armijos reikmėms ir krovinių gabenimui ir LG, LTG ar kas ten bebūtų nėra įgalūs pakeisti savo mastymo būdo.

Išsimušus europinių pinigų ir prijungus Šiaulius prie RB vežės būtų galima sukurti maršrutą, kuris pakeliui į Šiaulius užsuktų ne tik į Panėvežio centrinę stotį, bet ir į Kauno centrinę stotį. Ilgis ir laikas dėl to nukentėtų bet stipriai pagerėtų susisiekimas.

Neįmanoma pagerinti to, ko nėra. Ko aš noriu? Vilnius - Klaipėda su išvykimu kas valandą, nuo 05:30 iki 22:30. Jungiamasis su Kaunu Kaišiadoryse arba Jonavoje.
Damn it, tegu daro Kaunas - Klaipėda kas valandą, su jungiamuoju Vilnius - Kaunas. Tuomet būtų galima traukinį įstumti į Kauno aklikelius ir keleiviams nereiktų persinešti lagaminų.

Bet pasirodys kad Lietuvoje nėra tiek mašinistų ir atstovos kelių traukiniams

Dabar traukinys tarp Vilniaus ir Šiaulių įveikia apie 210km, vidutiniu 90kmph greičiu per 2h20min, nauja trasa gautųsi 300km bet dėl ženkliai didesnio greičio vis tiek gautųsi turbūt pusvalandžiu nukirsti kelionės laiką.

Vilnius - KUN - Panevėžys - Šiauliai, apie 280 km per 2:30? KUN ir Panevėžyje turi būti kilpos, kad nereiktų keisti kabinos, kas trunka apie 10 minučių. Užsukimas iki Kaunas Hbf ko gero ištemptų kelionės laiką iki 3 valandų. Bet, skaičiuojam optimistinį variantą:
Vilnius - Kaunas 0:50 + 0:10 kabinos keitimui
Kaunas - Panevėžys 0:50 +0:10 kabinos keitimui
Panevėžys - Šiauliai - 0:50 (nes Radviliškis).

O dabar pamodeliuojam su Vilnius - Utena - Panevėžys - Šiauliai (+60 km kelio), bendras ilgis apie 290 km. IMHO, šis variantas gerokai perspektyvesnis, nes atidaro papildomą krovinių kelią per Panevėžį.

O prijungus Šiaulius natūralu būtu toliau tęsti vėžę iki Klaipėdos.

Deja, ne. Paprasčiau įrengti vėžės pločio keitimo įrenginus ir paleisti Talgo.

Aišku trasa iki Klaipėdos per Suvalkiją būtų trumpesnė ir greitesnė, bei į Kauno centrinę stotį reiktų nebeužsukti, o pravažiuoti pakeliui.

Ir kodėl? Vilnius - Kaunas Hbf - (Šakiai - Jurbarkas - Pagėgiai) - Klaipėda turi tą nedidelį privalumą, kad nereikia keisti kabinos. Bet keleivių prasme tai yra dugnas, nebent Kaunas - Klaipėda projektuoti V_max >250 km/h.

[ejs-ejs]

Linija galetu eiti mazdaug per Jonava - Kedainius - Raseinius - Silale - Gargzdus.

Ir kirsti Radviliškis - Pagėgiai stačiu kampu? Kodėl? Jau rašiau, jei reikia pietinio kelio - reikia jungti per Pagėgius.

[Al1]

Turint omenyje, kaip ir kiek tiesiama RB, tai linija į Klaipėdą yra svaigimas ir utopija. Nors būtent ji labiau reikalinga nei RB.