Rail Baltica II atšakos į Klaipėdą vizijos

[ejs-ejs]

Tai pasakyk kas konkrečiai negerai. Kokios problemos daryti atšaką tarp Pamplių ir Kaimiškio? Žiūrint satelinines nuotraukas, atrodo gana lygu, didelių upių Pietryčių apvažiavime nėra, reikės berods 4 viadukų, lygiai tiek pat kiek ejs-ejs pasiūlyme.

Žiūrint realiai, RBii ir galėtų eiti Pampliai - Kaimiškis - Panevėžys. Nebeliktų stačiu kampu susikertančių geležinkelių, galima išnaudoti jau esamas keleivių ir krovinių stotis.

[ejs-ejs]

taccido
Ačiū už tiek informacijos, bet ar A variantas neturėjo omeny Vilnius-Panevėžys tiesiai, apeinant Kauną?

Ir, jei gerai suprantu, iš kitos Vilniaus stoties. Arba turėsim gan aukštą tiltą kažkur prie Vingio parko.

[taccido]

Ir, jei gerai suprantu, iš kitos Vilniaus stoties. Arba turėsim gan aukštą tiltą kažkur prie Vingio parko.

120 pranešime įdėjau paveiksliuką, tai geltonasis A variantas pažymėtas tik nuo Panevėžio. Nemanau, kad yra prasmės tiesti dar vieną europinį geležinkelį Vilnius-Panevėžys nuo nulio, nes jis būtų beveik lygiagretus vos 30-40 km nutolusiai jau tiesiamai Rail Balticai.
Ir kokie tiltai prie Vingio parko?

Norint „tiesesnio“ ir greitesnio susisiekimo į Klaipėdą, darant A variantą, būtų galima papildomai nutiesti vieną kelią europinės vėžės kelią palei esamą rusišką vėžę atkarpoje Jonava-Radviliškis. T. y. ekspresas Vilnius-Šiauliai-Klaipėda aplenktų Panevėžį važiuodamas per Kėdainius. Bet Excely pagal kilometrus paskaičiavau, kad toks važiavimas per Kėdainius sutaupytų viso labo apie 7 minutes, todėl abejoju tokio Panevėžio „aplenkimo“ nauda. Kaip jau minėjau, norint greitesnių tiesioginių ekspresų Vilnius-Klaipėda, galima tiesiog neužsukti į Kauną ir neužsukti į Panevėžį (pravažiuojant ir nestojant per Pan. vakarinę).

[ejs-ejs]

120 pranešime įdėjau paveiksliuką, tai geltonasis A variantas pažymėtas tik nuo Panevėžio. Nemanau, kad yra prasmės tiesti dar vieną europinį geležinkelį Vilnius-Panevėžys nuo nulio, nes jis būtų beveik lygiagretus vos 30-40 km nutolusiai jau tiesiamai Rail Balticai.
Ir kokie tiltai prie Vingio parko?

Norint „tiesesnio“ ir greitesnio susisiekimo į Klaipėdą, darant A variantą, būtų galima papildomai nutiesti vieną kelią europinės vėžės kelią palei esamą rusišką vėžę atkarpoje Jonava-Radviliškis. T. y. ekspresas Vilnius-Šiauliai-Klaipėda aplenktų Panevėžį važiuodamas per Kėdainius. Bet Excely pagal kilometrus paskaičiavau, kad toks važiavimas per Kėdainius sutaupytų viso labo apie 7 minutes, todėl abejoju tokio Panevėžio „aplenkimo“ nauda. Kaip jau minėjau, norint greitesnių tiesioginių ekspresų Vilnius-Klaipėda, galima tiesiog neužsukti į Kauną ir neužsukti į Panevėžį (pravažiuojant ir nestojant per Pan. vakarinę).

Aš A2 sekmingai supratau kaip geležinkelį. Nes kitaip kuo čia dėtas Vilnius; A variantas yra Panevėžys - Klaipėda.

Dėl Panevėžio Vakarinės yra niuansas: https://paneveziorumai.lt/wp-content..._Sankovski.pdf , 10 lapas. Iš Klaipėdos į ją užsukti problematiška.

[B.S.]

Aš A2 sekmingai supratau kaip geležinkelį. Nes kitaip kuo čia dėtas Vilnius; A variantas yra Panevėžys - Klaipėda.

Dėl Panevėžio Vakarinės yra niuansas: https://paneveziorumai.lt/wp-content..._Sankovski.pdf , 10 lapas. Iš Klaipėdos į ją užsukti problematiška.

Gal galetum pakomentuoti kur matai problemas? Ir cia tik Kaunas-Ryga 4 metu senumo projektiniai pasiulymai, kai net sneku apie Klaipeda nebuvo...
As galvociau jog perdaris taip kaip reikia Panevezys-Klaipeda etapui...

[ejs-ejs]

Gal galetum pakomentuoti kur matai problemas? Ir cia tik Kaunas-Ryga 4 metu senumo projektiniai pasiulymai, kai net sneku apie Klaipeda nebuvo...
As galvociau jog perdaris taip kaip reikia Panevezys-Klaipeda etapui...

1. Visą laiką turim 2 stotis, vienoje stoja Kaunas - Klaipėda, kitoje Panevėžys - Klaipėda. Po kokių 20 metų natūraliai kils klausimas, kuo darbo metu taip pikntnaudžiavo projektuotojai.

2. Laikas. Pakeisit kabiną prie geriausiu norų trunka apie 10 minučių. Toks sprendinys užduotas dabartiniame stočiu išdėstyme. Jie iš PnvHbf važiuoji į Kauną - keiti kabiną PnvWest.

Tuo tarpu, jei Panevėžyje lieka ta pati stotis, abiejų vėžių apjungimas sprendžiamas labai paprastai, esamo kelyno ribose. Matau tik kiek sudėtingesnį maršrutą Radviliškis-Panevėžys-Bauska, bet niekas netrukdo jį sudaryti iš 2 atskirų maršrutų. Tas pats ir su krovinių stotimi: teritorija jau yra, be būtino reikalo nereikai imti naujų. Tuneliai Smėlyno ir Pušaloto g.; apsitvarkom kelyną ties Tiekimo g.; pervaža Senamiesčio g. sudvigubinta vėže po siauruko viaduku ir visi reikalai. Ok, gal reiktų papildomos navos Pramonės g. viaduke. Tikrai ne sudėtingesnis sprendinys už RIX-Riga Hbf kilpą.
Ta proga kiek atnaujinau pagalvojimus ant žemėlapio.

Sutinku, jei negalvojom apie Panevėžys - Klaipėda, gal dabartinė RBii trasuotė leidžia išspręsti greitį, aukojant kitus resursus. Bet gal paprasčiau 1435 ir 1520 mm depus, perkrovimus, personalą turėti greta, o ne už 15 - 20 km.

[taccido]

1. Visą laiką turim 2 stotis, vienoje stoja Kaunas - Klaipėda, kitoje Panevėžys - Klaipėda. Po kokių 20 metų natūraliai kils klausimas, kuo darbo metu taip pikntnaudžiavo projektuotojai.

2. Laikas. Pakeisit kabiną prie geriausiu norų trunka apie 10 minučių. Toks sprendinys užduotas dabartiniame stočiu išdėstyme. Jie iš PnvHbf važiuoji į Kauną - keiti kabiną PnvWest.

Tuo tarpu, jei Panevėžyje lieka ta pati stotis, abiejų vėžių apjungimas sprendžiamas labai paprastai, esamo kelyno ribose. Matau tik kiek sudėtingesnį maršrutą Radviliškis-Panevėžys-Bauska, bet niekas netrukdo jį sudaryti iš 2 atskirų maršrutų. Tas pats ir su krovinių stotimi: teritorija jau yra, be būtino reikalo nereikai imti naujų. Tuneliai Smėlyno ir Pušaloto g.; apsitvarkom kelyną ties Tiekimo g.; pervaža Senamiesčio g. sudvigubinta vėže po siauruko viaduku ir visi reikalai. Ok, gal reiktų papildomos navos Pramonės g. viaduke. Tikrai ne sudėtingesnis sprendinys už RIX-Riga Hbf kilpą.
Ta proga kiek atnaujinau pagalvojimus ant žemėlapio.

Sutinku, jei negalvojom apie Panevėžys - Klaipėda, gal dabartinė RBii trasuotė leidžia išspręsti greitį, aukojant kitus resursus. Bet gal paprasčiau 1435 ir 1520 mm depus, perkrovimus, personalą turėti greta, o ne už 15 - 20 km.

Svarbiausias klausimas, ar tarptautiniai Rail Baltica traukiniai važiuotų per Panevėžio centrą, ar ne. Europinis geležinkelis per Panevėžio stotį ir pietryčius atsirastų geriausiu atveju apie 2030 metais (kartu su antrąja Rail Baltica), kai dabartinė Rail Baltica jau bus apie 4 metus veikianti. Ir kažkodėl manau, kad net jeigu techniškai būtų įmanoma nukreipti tarptautinius maršrutus per Panevėžio centrą neperkant papildomo traukinio ir pernelyg nesuardant tvarkaraščio, niekas nesiverš to daryti.

Jeigu būtų įgyvendintas variantas A (Rail Baltica Panevėžys-Klaipėda), štai kas gali įvykti su Panevėžiu. Nuo labiausiai tikėtinų alternatyvų iki mažiausiai tikėtinų (ir patogiausių keleiviams):

I) Jokios europinės vėžės per Panevėžio centrą nebus, todėl ir tarptautiniai, ir ekspresiniai traukiniai ir toliau stos tik „Panevėžio“ kopūstlaukio stotyje. Vadinasi, traukinių bus mažai, jie bus nepopuliarūs, o pats Panevėžys, nors ir turėdamas „tarptautinę“ traukinių stotį, realiai neturės normalaus traukinių susisiekimo. („Tai negi sunku pavažiuoti iki stoties? Sėdi į mikriuką ir per pusvalandį tu jau stotyje!“). Visiškas Š.

II) Europinė vėžė ateis akligatviu nuo Panevėžio vakarinės iki Panevėžio centro. Tarptautiniai tikriausiai tokiu akligatviu nevažinės, todėl užsuks nebent Kaunas-Panevėžys-Šiauliai. Tačiau kad būtų įmanomas persėdimas iš minėto maršruto į tarptautinius traukinius, reikia pritraukti Panevėžio vakarinę stotį arčiau geležinkelių susikryžiavimo. T.y. įrengti bokštinę stotį. Tokiu atveju traukinys Kaunas-Panevėžys-Klaipėda stos Panevėžio vakarinėje du kartus (prieš ir po užsukimo į Panevėžio centrinę). Bokštinė stotis įmanoma esant tokiai konfigūracijai, žr. paveiksliuką pranešime:
https://www.miestai.net/forumas/foru...10#post1937310
Tačiau traukinių kursavimas gali būti toks skystas ir tvarkaraščiai taip prastai suplanuoti, kad nei apie persėdimus, nei apie bokštinę stotį nebus net svarstoma. Išeis Š.

III) Įrengiamas įvažiavimas į Panevėžį iš pietryčių, o Panevėžio vakarinė stotis įrengiama kaip bokštinė stotis. Vietiniai ir regioniniai traukiniai važiuos per Panevėžio centrą, bet tuo pačiu stos ir Panevėžio vakarinėje. Šitie vietiniai traukiniai važiuodami nuo Kauno link Klaipėdos sutaupys laiko, nes nereikės keisti krypties. Tarptautiniai ir toliau važiuos tik dabartine Rail Balticos trasa aplenkdami Panevėžį iš vakarų ir stos tik vakarinėje stotyje. Minusas: panevėžiečiams tarptautiniai traukiniai pasiekiami tik su papildomu persėdimu.

IV) Įrengiamas įvažiavimas į Panevėžį iš pietryčių, VISI keleiviniai traukiniai bus nukreipti per Panevėžio centrą ir jame stos, todėl nereikės brangaus Panevėžio vakarinės stoties perkėlimo ir rekonstravimo į bokštinę. Panevėžį iš vakarų gali apvažiuoti nebent ekspresas nuo Vilniaus iki Klaipėdos, tačiau jam ir nereikia jokių stočių.

III alternatyva būtų visai pakenčiama, bet IV būtų tobuliausia:

• VISI traukiniai stotų Panevėžio centrinėje. Niekam nereikės belstis į vakarinę ir atvirkščiai.
• Panevėžio vakarinė stotis išnyks – ją galima tiesiog apleisti, taip pat nereikia statyti naujos dviejų lygių stoties viduryje laukų.
• Tarptautinių traukinių keleiviai sugaiš vos 10 min daugiau (nes įvažiuojant į Panevėžį iš pietryčių susidaro apie 16 km ilgesnis kelias), tačiau patys tarptautiniai traukiniai bus patogesni ir labiau užpildyti, nes jais galės naudotis ir panevėžiečiai.

Atsižvelgiant į tai, kaip iki šiol buvo „projektuojami“ geležinkeliai, įtariu, kad bus I arba II alternatyvos, tai reiškia – Š krūva.

Beje, krypties keitimui pakanka ir 6-7-8 minučių. Frankfurt Hbf taip keičia kryptį pavyzdžiui. Pagal vokiečių reikalavimus, minimumas yra 4 minutės, bet kaip forumuose rašo, tokį laiką sunku pasiekti, nes užtrunka sutikrinti traukinio sistemas („užsivedant“ traukinį, kaip suprantu). S-Bahnuose krypties keitimas gali užtrukti kad ir 2 minutes, jeigu traukiniui įvažiavus į stotį iškart į antrą kabiną įlipa kitas mašinistas (o pirmasis mašinistas išlipa ir baigia pamainą).

[VLR]

Panevėžio stotis bus vienas iš didžiausių feilų RB Lietuvos dalyje. Tai yra didelis pasiekimas, nes tų feilų sąrašas yra ilgas. Kad į Panevėžį būtų statomas kitas įvažiavimas, turbūt, tikėtis nebūtų verta, ypač žinant mūsų vietinių projektuotojų gebėjimus, populiacijos toleranciją jų absurdiškoms nesąmonėms bei populiacijos prioritetus apskritai. Jei reiktų spėti dėl Panevėžio pajungimo tai viskas bus daugmaž taip:

1. Vos pastačius RB jungtį į kopūstlaukį, bus pasirinkta geniali ir Europoje unikali Pakalnio srautų planavimo metodika, t.y. stotis bus pajungta padrikais maršrutais, kuriais niekas nevažiuos, dėl to bus kartojama kad "neužtenka srautų niekam kitam ir apskritai džiaukitės, kad turite ir tai".
2. Po kokių 10-15 metų, bus prasiblaivoma ir susisiekimas su Panevėžiu bus pradėtas gerinti prikabinėjant/atkabinėjant vagonus kaip daroma labai plačiai pvz. JK. Naudojantis tokiu metodu, tarkim, kokiam Vilnius-Klaipėda traukiny yra prikabinamas vagonas, kuris važiuoja tik į Panevėžį. Jis tada yra atkabinamas 'kopūstlaukyje' ir nuvažiuoja į centrinę stotį. Tokiu pat principu vagonas iš kopūstlaukio į Klaipėdą yra prikabinamas prie traukinio. Tam reikia paruošti kelynus, aišku, ir tai atima laiko, bet tai yra pigesnis variantas nei naujas įvažiavimas.
3. Suformavus srautus po kokių 20-30 metų bus galima pradėti galvoti apie kažkokį naują įvažiavimą, bet tam jokių planų nebus paruošta (nes kam) ir vienintelis variantas bus kastis po žeme. Jei bus daug progreso tunelių kasimo technologijose gal tai visai ir pavyks.

Skaudžiausia tai, kad viską padaryti gerai buvo galima dabar ir tik per vietinius boratus turėsime ateity leisti labai daug pinigų šito reikalo tvarkymui.

[ejs-ejs]

III) Įrengiamas įvažiavimas į Panevėžį iš pietryčių, o Panevėžio vakarinė stotis įrengiama kaip bokštinė stotis. Vietiniai ir regioniniai traukiniai važiuos per Panevėžio centrą, bet tuo pačiu stos ir Panevėžio vakarinėje. Šitie vietiniai traukiniai važiuodami nuo Kauno link Klaipėdos sutaupys laiko, nes nereikės keisti krypties. Tarptautiniai ir toliau važiuos tik dabartine Rail Balticos trasa aplenkdami Panevėžį iš vakarų ir stos tik vakarinėje stotyje. Minusas: panevėžiečiams tarptautiniai traukiniai pasiekiami tik su papildomu persėdimu.

IV) Įrengiamas įvažiavimas į Panevėžį iš pietryčių, VISI keleiviniai traukiniai bus nukreipti per Panevėžio centrą ir jame stos, todėl nereikės brangaus Panevėžio vakarinės stoties perkėlimo ir rekonstravimo į bokštinę. Panevėžį iš vakarų gali apvažiuoti nebent ekspresas nuo Vilniaus iki Klaipėdos, tačiau jam ir nereikia jokių stočių.

Pakalbam ir apie krovinius. RBii planuose yra numatyta dar viena stotis, šiauriau keleivinės. Bet jei prijungiam Panevėžį, tokia stotis praranda prasmę. Panevėžio mazgas gali funkcionuoti ir be standartinės vėžės į Klaipėdą.

III alternatyva būtų visai pakenčiama, bet IV būtų tobuliausia:

• VISI traukiniai stotų Panevėžio centrinėje. Niekam nereikės belstis į vakarinę ir atvirkščiai.
• Panevėžio vakarinė stotis išnyks – ją galima tiesiog apleisti, taip pat nereikia statyti naujos dviejų lygių stoties viduryje laukų.
• Tarptautinių traukinių keleiviai sugaiš vos 10 min daugiau (nes įvažiuojant į Panevėžį iš pietryčių susidaro apie 16 km ilgesnis kelias), tačiau patys tarptautiniai traukiniai bus patogesni ir labiau užpildyti, nes jais galės naudotis ir panevėžiečiai.

Ne visi, o tik tie, kurie turi stoti Panevėžyje. Tiesa, posūkis iš RBii į Klaipėdą būtų tik per Panevėžį.

.
Beje, krypties keitimui pakanka ir 6-7-8 minučių. Frankfurt Hbf taip keičia kryptį pavyzdžiui. Pagal vokiečių reikalavimus, minimumas yra 4 minutės, bet kaip forumuose rašo, tokį laiką sunku pasiekti, nes užtrunka sutikrinti traukinio sistemas („užsivedant“ traukinį, kaip suprantu). S-Bahnuose krypties keitimas gali užtrukti kad ir 2 minutes, jeigu traukiniui įvažiavus į stotį iškart į antrą kabiną įlipa kitas mašinistas (o pirmasis mašinistas išlipa ir baigia pamainą).

Tam reikia, kad Panevėžyje būtų reikiamas personalas ir atitinkamai paruoštos mašinisto kabinos (aktyvi - neaktyvi, o ne dirbanti - nedirbanti).

[B.S.]

Panašu jog visi sutariam jog Pietryčių kilpa yra geriausias variantas. RB2 turbūt nebepakeisim, nes sustojimų laikai jau išreklamuoti ir greičiausiai suderėti su latviais, estais ir ES...

Būčiau nustebęs jei antram etapui nepadarytų taip kaip reikia, ty variantai 3 arba 4. Visgi kilo nemažas šaršalas kai buvo pastebėta jog Panevėžys neprijungtas prie vėžės. Priešingu atveju A alternatyva išvis yra nereikalinga ir tada prasmingiau rinktis alternatyvą B.

[Sklansky]

M. Skuodis: Vilnius ir Klaipėda turėtų atsidurti Europos geležinkelio tinklo žemėlapiuose

Vilnius Europos geležinkelio tinklo (TEN-T) žemėlapiuose turi atsidurti kaip „Rail Baltica“ projekto dalis, o į Klaipėdą nuo Kauno turėtų būti nutiesta greitojo traukinio atšaka. Tokias mintis antradienį Vilniuje vykusiame susitikime su pirmininkavimą ES Tarybai pradedančios Prancūzijos transporto ministru Jeanu Baptiste Djebbari išsakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

https://madeinvilnius.lt/naujienos/t...0guL-Quc0FD6Ag

[alga]

Bus greita vėžė į Panevėžį, Šiaulius, ir į Klaipėdą, miestus kurie dabar dažniau naudojasi RIX.

Ar tikrai bus greita vėžė į Klaipėdą? Ar yra sprendžiančių institucijų kokios kalbos ta tema, ar tik "wishful thinking"?

[VNS]

Greita ne greita, bet vežė turi aptarnaut ir keleivius ir krovinius, nes vistik uostas.

[ejs-ejs]

Greita ne greita, bet vežė turi aptarnaut ir keleivius ir krovinius, nes vistik uostas.

O štai čia yra niuansų. Įprastai keleiviai naudoja arba atskiras linijas, arba kroviniai važiuoja naktimis. Nes krovininiai traukiniai sunkesni, jiems reikia stotyse manevruoti per iešmus ir dėl to stabdyti kelevinį traukinį - ne feng-šui. Todėl (IMHO), arba keleiviai naudoja esamą vėžę (bet būtinai dvikelis), arba rusiška vėžė naudojama kroviniams, o standartinė - keleiviams. Kas irgi neatlaiko kritikos. Tiesti sutapdintas vėžes - nežinia ar esamose stotyse bus pakankamai vietos kelynams.

Todėl standartinė vėžė į uostą - daugiau ministerijos vakarėlio pasekmė nei realus noras. Jei jau taip norisi standartinės vėžės - paaukojam vieną ankstyvo pavasario savaitgalį ir visus pagrindinius kelius persiuvam į standartinę vėžę.

Teisingas klausimas iš auditorijos: o ka daryti su uosto keliais?
Atsakymas: tą patį, kaip ir tiesiant standartinę vėžę į uostą. Arba papildomi kelynai esamose stotyse, arba viską persiuvame į standartinę vėžę. Perkrovimo terminalai - Vaidotuose, Panevėžyje ( arba Rokiškyje, arba Daugpilyje), Stasylose.
Ne, tame ministerijos vakarėlyje nebuvau.

[B.S.]

alga
Greita vėžė į Klaipėdą yra ne populizmas ir ne svajonė, bet būtinybė.
Kas jūsų nuomone nutiks su Klaipėda ir Palanga, jei iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio nuvažiuoti į Rygą ir Jūrmalą bus greičiau ir lengviau? Net kelionė į Taliną tampa greitesnė. Iš turistinės pusės RB2 yra mirtis Lietuvos pajūriui.
Kaip Klaipėdos uostas konkuruos su Rygos ir Talino uostais kurie turės abi vėžės, o Klaipėda tik vieną? Ilguoju laikotarpiu, be vėžės pradėsime praradinėti krovinių tranzito pozicijas, nes tiektume mažiau paslaugų.
Galiausiai saugumo klausimas. Vakarams po truputį atsiveria akys Rusijos atžvilgiu. Mums yra reikalingas daugiau nei vienas kelias(Suvalkų koridorius) permesti karinei technikai. Laivu ir šiaip patogiau: suvarei vagonus JK, juos paleidai tiesiai Klaipėdoje be jokių perkrovimų.
Neturiu jokių abejonių jog bus vėžė į Klaipėdą. Klausimas tik ar spės susisukti per 10 metų, ar užtruks ilgiau.

P.S.: viskas juda daug greičiau nei kuris nors iš jūsų tikėjosi. Ar kas nors prieš metus ar du svajojo apie Vilniaus pajungimą jau už 4 metų? Tai buvo tik vizija kokiems 2030iems ar vėliau. Manau panašiai bus ir su Klaipėda. Čia mėnesio senumo pranešimas:

Deputy Minister of Transport and Communications Loreta Maskaliovienė, participating in the Transport, Telecommunications and Energy Council (TTE) in Brussels, addressed the European Commissioner for Transport Adina Valean regarding the inclusion of a new European high-speed rail line link with Klaipėda in the core Trans-European Transport Network (TEN-T).

[alga]

alga
Kas jūsų nuomone nutiks su Klaipėda ir Palanga, jei iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio nuvažiuoti į Rygą ir Jūrmalą bus greičiau ir lengviau? Net kelionė į Taliną tampa greitesnė. Iš turistinės pusės RB2 yra mirtis Lietuvos pajūriui.

Tai kad jau senai į Rimini ar Alicante ar Pafosą ar Hereklioną nuvažiuoti ne ką sunkiau, nei į Palangą, ir dar pinigų galima sutaupyt. Bet Palanga nuo to nesubankrutavo.

[ejs-ejs]

Tai kad jau senai į Rimini ar Alicante ar Pafosą ar Hereklioną nuvažiuoti ne ką sunkiau, nei į Palangą, ir dar pinigų galima sutaupyt. Bet Palanga nuo to nesubankrutavo.

Vilnius - Jūrmala irgi panašiai laiko užima kaip Vilnius - Palanga. Bet jei Jūrmaloje nėra nuosavos vilos, suki link Saukrasti ar Engure ir sutaupai.

[Gator]

Greita vėžė į Klaipėdą yra ne populizmas ir ne svajonė, bet būtinybė.

Jis nesiginčiojo, esmė, kad tai dar tik pradinių kalbų lygis, o tu jau net ir statybų termino pabaigą 8 metų "žinai"

[Sklansky]

Lietuva į transeuropinį transporto tinklą siekia įtraukti Klaipėdą, taip pat geležinkelių jungtis su Ukraina

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/li...wJSGf6LYZiu7vI

[Sklansky]

– Kokia, išankstiniais duomenimis, būtų tokios vėžės kryptis – kuriuos miestus sujungtų? – Preliminari galimos geležinkelio linijos kryptis kol kas nėra detalizuota. Šiuo metu tariamasi su Europos Komisija dėl geležinkelio linijos Kaunas–Klaipėda įtraukimo į TEN-T žemėlapį. Kaip minėta, toliau bus vykdoma speciali galimybių studija, siekiant išsiaiškinti konkrečią geležinkelio linijos kryptį, technines specifikacijas ir teikiamą naudą bendruomenei. Galimos kelios alternatyvos.
Skaitykite daugiau: https://www.alfa.lt/mob/verslas/tran...enkija/268858/