Hyperloop: Stokholmas - Helsinkis, Helsinkis - Talinas

[Silber418]

Vieną pirmųjų naujos kartos geležinkelio sistemos Hyperloop trasų planuojama įrengti visai netoli Baltijos šalių.
Kadangi Elono Tusko investicinio projekto įgyvendinimo darbai vyksta gana sparčiai, pradėti būsimų geležinkelio ruožų planavimo darbai. Vienas tokių ruožų yra jungtis tarp Švedijos sostinės Stokholmo bei Suomijos sostinės Helsinkio per Alandų salyną.


Šaltinis

Plačiau: Hyperloop One proposes half-hour travel time between Helsinki and Stockholm, Hyperloop One 'proves' it's cheaper than high-speed rail, European Hyperloop Could Go From Helsinki to Stockholm in 28 mins, Elon Musk vill se sitt supertåg i Stockholm, Stockholm To Helsinki Hyperloop Will Cost $21B, But Will Cut Travel Time From Over 3 Hours To Below 30 Minutes

[bus papildyta]

[Tylus]

Skandinavų tunelis – po kelių dešimtmečių

Stokholmo karališkasis technikos institutas pateikė siūlymą tuneliu sujungti Švediją ir Suomijos Alandų salas, o vėliau ir Suomijos žemyninę dalį.

Manoma, kad tuneliu po Botnijos įlanka iš Švedijos į Alandų salų sostinę Mariehamną apie 30 kilometrų būtų galima nuvažiuoti per 15-20 minučių. Kaip ir Prancūziją bei Angliją jungiančiame tunelyje po Lamanšu, siūloma, kad skandinavų tuneliu kursuotų tik traukiniai.

Tunelį siūloma kasti iš Norteljė miesto Švedijoje į Mariehamną.

Kitame etape tunelis iš Mariehamno būtų tiesiamas į Suomijos Turku. Manoma, kad didžiulio tunelio tarp Švedijos ir Suomijos idėjas bus galima pradėti įgyvendinti po 20-25 metų.

Dabar tarp šių miestų plaukioja „Viking Line“ ir „Silja Line“ jūrų keltai. Vasarą šie maršrutai pakankamai patrauklūs. Jai plaukia daug turistų. Žiemą kėlimasis keltais yra apsunkintas dėl ledų.

[Silber418]

Skandinavų tunelis – po kelių dešimtmečių

Šiame ruože siūloma taikyti Elon Musk siūlomą hyperloop transporto modelį.


Šaltinis

[Silber418]

Šiame ruože siūloma taikyti Elon Musk siūlomą hyperloop transporto modelį.

Atvaizdas

Šaltinis

Neseniai vyko Švedijos ir Suomijos ministrų bei "Hyperloop Technologies" atstovų susitikimas, kurio metu buvo aptartos galimybės realizuoti šį projektą. Tai viena iš triejų potencialių Hyperloop traukinio jungčių pasaulyje.

Šaltinis: Framtida fast förbindelse mellan Finland och Sverige?

[Creatium]

Ar čia yra realus projektas ar tik "verslas pasiūlė gražią idėją, mes apsvarstysime" a.k.a. apie Hyperloop kalbėjo ir kitos šalys, bet realiai viskas tėra tik "galbūt bus įmanoma įgyvendinti" lygyje. Panašiai, kaip pas mus pasakytų, kad "ateityje galbūt ši technologija bus panaudota Vilnius-Klaipėda atkarpoje".

[Silber418]

Projektas planavimo stadijoje. Kol kas, Hyperloop One bei partneriai Skandinavijoje atliko preliminarų projekto vertinimą ir pristatė galimybių studijos išvadas. Susidomėjimas idėja nemenkas, pasirašytos kelios sutartys bei tikimasi sėkmingų Hyperloop technologijos bandymo rezultatų Kalifornijoje. Elonas Muskas labai nori investuoti būtent šiame regione bei tikisi, jog pirmasis ruožas bus būtent šis.

[Emigraves]

Elonas Tuskas sakai.. Neblogas hibridas sakyčiau.
Bet ar tikrai reikėjo naują temą užvest apie konkrečią atkarpą transporto technologijos, kuri kol kas net nėra eksperimentinėmis sąlygomis išbandyta?

[abcd]

Elonas Tuskas sakai.. Neblogas hibridas sakyčiau.
Bet ar tikrai reikėjo naują temą užvest apie konkrečią atkarpą transporto technologijos, kuri kol kas net nėra eksperimentinėmis sąlygomis išbandyta?

Ar tikrai nesupratai kokį žmogų turėjo omenyje, kad būtina prie visokių smulkmenų kabinėtis?...
O tema turbūt užvesta su perspektyva, tikintis kad statybos po kelerių metų galėtų prasidėti Šiaip labai tikėtina kad ši technologija vis tiek bus galiausiai realizuota, nes kol kas lyg ir nesusidūrė su rimtesnėmis kliūtimis, bent kitų metų pradžioj jau turėtų prasidėti ir realūs testavimai

[Emigraves]

Vieno posto tema yra forumo šiukšlinimas. Ar klystu?

[Silber418]

Gerą atsakymą suraitė Abcd. Ačiū.

P.S. Klaidą ištaisiau.

P.P.S. O kodėl nepasižvalgyti į ateitį ir nepasidomėti, kaip vyksta ruožo Baltijos jūros regione projektavimo procesas? Tuo labiau, kad hyperloop idėja tampa vis realesnė bei galimai tai bus naujos kartos alternatyva HSR.

[John]

Ar čia yra realus projektas ar tik "verslas pasiūlė gražią idėją, mes apsvarstysime" a.k.a. apie Hyperloop kalbėjo ir kitos šalys, bet realiai viskas tėra tik "galbūt bus įmanoma įgyvendinti" lygyje. Panašiai, kaip pas mus pasakytų, kad "ateityje galbūt ši technologija bus panaudota Vilnius-Klaipėda atkarpoje".

Principe taip t.y. kažkas pasiūlė idėją, tikėdamiesi, kad kokios nors šalies valdžia (vienintelis teoriškai įmanomas finansavimo šaltinis) tai finansuos. Taip nebus, nes nei JAV, nei Kinija (t.y. šiuo metu vienintelės šalys capable kažką tokio įbombinti kur nors savo ar kitų šalių teritorijose) to artimiausius 50 metų tikrai nedarys. Nedarys todėl, kad turi kitų reikalų ir naudoja kitas technologijas ir Elono Musko fantazijos vargu ar ką nors ten impressina. O Švedija ir Suomija to tikrai nedarys, nes tai išvis ne jų nosiai. Jos dar nenuprotėjo iki tiek, kad statytų niekam nereikalingus mokslinės fantastikos projektus už keliasdešimt melejardų. Išvada gana paprasta: jokio hyperloop'o tarp Stokholmo ir Helsinkio šiame amžiuje nebus.

[Silber418]

Fantazijos ir idėjos ambicingų bei drąsių žmonių darbo dėka kartais tampa visos žmonijos intelektą kutenančia tikrove. Juk kadaise keistais buvę išradimai šiais laikais tėra pilkos kasdienybės dalimi.
Ši idėja galbūt atrodo per daug ambicinga, bet sparčiai vykstantys realizavimo darbai bei greitai plėtojami planai skatina diskusijas bei susidomėjimą geležinkelių sektoriaus ateitimi. Gabūt jau po 10-15 metų hyperloop bus tai, apie ką kol kas tik svajojame. Anksčiau ar vėliau technologinė revoliucija įvyks ir šiame sektoriuje.

Remiantis Hyperloop One ir partnerių vertinimu, šis projektas gali tapti puikia alternatyva susiekimui oro transportu tarp kai kurių didžiausių miestų Šiaurės Europos regione. Taip pat paskaičiuota, jog Švedijai pigiau būtų įgyvendinti šią inovatyvią idėją vietoje visai naujos HSR sistemos, kurios diegimo darbai bus pradėti artimiausiais metais.

[Lettered]

Principe taip t.y. kažkas pasiūlė idėją, tikėdamiesi, kad kokios nors šalies valdžia (vienintelis teoriškai įmanomas finansavimo šaltinis) tai finansuos. Taip nebus, nes nei JAV, nei Kinija (t.y. šiuo metu vienintelės šalys capable kažką tokio įbombinti kur nors savo ar kitų šalių teritorijose) to artimiausius 50 metų tikrai nedarys. Nedarys todėl, kad turi kitų reikalų ir naudoja kitas technologijas ir Elono Musko fantazijos vargu ar ką nors ten impressina. O Švedija ir Suomija to tikrai nedarys, nes tai išvis ne jų nosiai. Jos dar nenuprotėjo iki tiek, kad statytų niekam nereikalingus mokslinės fantastikos projektus už keliasdešimt melejardų. Išvada gana paprasta: jokio hyperloop'o tarp Stokholmo ir Helsinkio šiame amžiuje nebus.

Poreikis yra, ypač pažiūrėjus į skrydžių skaičių tarp šių miestų, taip pat Švedija su Suomija tikrai pakankamai technologiškai pažangios ir turtingos, kad galėtų tokius projektus įgyvendinti.

There are 1715 weekly flights from Stockholm to Helsinki.

http://www.cleartrip.com/flight-sche....html#tabletop

[Silber418]

Poreikis yra, ypač pažiūrėjus į skrydžių skaičių tarp šių miestų, taip pat Švedija su Suomija tikrai pakankamai technologiškai pažangios ir turtingos, kad galėtų tokius projektus įgyvendinti.

http://www.cleartrip.com/flight-sche....html#tabletop

Be to, toks patogus bei greitas susiekimo būdas tarp Stokholmo Arlanda ir Helsinkio Vanta oro uostų paskatinų dar labiau vystyti skrydžių geografiją, atitinkamai, Amerikos ir Azijos žemynų kryptimis. Taip pat kai kuriuose informacijos šaltiniuose užsimenama apie savitą dipolį, t.y. Kopenhagos-Malmės regiono analogą.

[jpou]

There are 1715 weekly flights from Stockholm to Helsinki.

Cia su visais code-share. Realiai turbut ~10 kart maziau.

[Aleksio]

Cia su visais code-share. Realiai turbut ~10 kart maziau.

Kitą savaitę iš Helsinkio į abu Stokholmo oro uostus suskaičiavau 98 reisus, taip pat 12 reisų iš Turku, bei 11 iš Marienchamno (jeigu ir apsiskaičiavau, tai, tikriausiai, nedaug). http://www.finavia.fi/en/flightconnections/

[Emigraves]

Žmonės, tikintys šia idėja, nėra realiai prisėdę ir pamėginę įsivaizduoti, kaip tai turėtų veikti. Kokie principai taikomi, kokie reikalavimai išpildomi, kokios galimos problemos ir rizikos.
Be to, norėčiau paklausti, tai kodėl tada ne Maglev'as - išbandyta ir naudojama, pigesnė, lankstesnė technologija? Kiek jį EU šalių gali sau leisti?
Helsinkis su savo 600 k populiacija ir Hyperloop'o jungtimi skamba kaip tikrai prasto skonio juokelis..

[Zorro]

Helsinkis su savo 600 k populiacija ir Hyperloop'o jungtimi skamba kaip tikrai prasto skonio juokelis..

O priemiesčiai nesiskaito?
Espoo - 270,416, 2nd largest in Finland
Vantaa - 215,813, 4th largest in Finland.

Greater Helsinki
Population (2015)
1,441,601

[jpou]

On top of the head paskaiciavimas:

Per savaite 98 reisai, sakykim kad su 120 pax kiekvienas: 11'760
Both ways: 11'760 x 2 = 23'520 pax per week
Per metus 52 sav x 23'520: 1'223'040 pax per year
Per 20 metu: 1'223'040 x 20: 24'460'800 pax per 20 yr

Projekto kaina: 21B, Kapitalas nemokamas, OpEx: 0

21'000'000'000 / 24'460'800 = 858 tai vat 20 metu kiekvienas bilietas 858 Eur/$ mokes tik uz pradini kapitala... Pasvajojot ir uztenka...

[lietus]

Fantazijos ir idėjos ambicingų bei drąsių žmonių darbo dėka kartais tampa visos žmonijos intelektą kutenančia tikrove. Juk kadaise keistais buvę išradimai šiais laikais tėra pilkos kasdienybės dalimi.
Ši idėja galbūt atrodo per daug ambicinga, bet sparčiai vykstantys realizavimo darbai bei greitai plėtojami planai skatina diskusijas bei susidomėjimą geležinkelių sektoriaus ateitimi. Gabūt jau po 10-15 metų hyperloop bus tai, apie ką kol kas tik svajojame...

Prieš kokį 30-40 metų buvo kalbama ir fantazuojama apie kosminius skrydžius. Tačiau ne tik, kad keleiviniai tarpplanetiniai skrydžiai netapo, kaip tamsta išsireiškei pilkos kasdienybės dalimi, bet net toliau Mėnulio pilotuojami skrydžiai nevyko...

[Creatium]

Žmonės, tikintys šia idėja, nėra realiai prisėdę ir pamėginę įsivaizduoti, kaip tai turėtų veikti. Kokie principai taikomi, kokie reikalavimai išpildomi, kokios galimos problemos ir rizikos.
Be to, norėčiau paklausti, tai kodėl tada ne Maglev'as - išbandyta ir naudojama, pigesnė, lankstesnė technologija? Kiek jį EU šalių gali sau leisti?
Helsinkis su savo 600 k populiacija ir Hyperloop'o jungtimi skamba kaip tikrai prasto skonio juokelis..

Hyperloop pirminė idėja ir yra paremta MagLev'u. Tai yra ant magnetų skriejanti kapsulė, kuri yra itin žemo slėgio tunelyje. Čia nieko per daug fantastinio nėra. Dabar Kalifornijoje statomas Hyperloop variantas naudos ne magnetus, o paprastą bėginį mechanizmą tame pačiame tunelyje. Todėl ir tikėtini greičiai bus ~700km/h, o ne 2000km/h.

Kitas dalykas, kad yra ne tik idėja. E. Muskas tik pasiūlė šią idėją ir ją paruošė koncepciškai. Dabar yra dvi įmonės, panašiu pavadinimu, kurios atskirai viena nuo kitos bando įgyvendinti šitą idėją.