Geležinkelių transportas ateityje

[Silber418]

Pasaulis sparčiai keičiasi, senesnes technologijas keičia naujesnės bei pastaruoju metu siūlomos/tiriamos vis įdomesnes idėjos, kaip galima būtų palengvinti susisikiemą geležinkeliais ateityje.
Ši tema skirta diskusijoms apie geležinkelių transporto ateitį - įdomias idėjas, vizijas, kurios jau bandomos, tiriamos ir/arba turi potencialo pakeisti esamą geležinkelių infrastruktūrą ar net supratimą apie šį transportą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

[Silber418]

Idėjos/vizijos

Kelios idėjos, kurios jau gana gerai žinomos visuomenei:

Hyperloop (bandoma)
Gravity train

[bus papildyta]

[Silber418]

Kelios idėjos trumpai pristatomos šiame video:

[Fulgur]

Man įdomios šios idėjos.

1. ES apribojimai trumpiems skrydžiams aplinkosauginiais motyvais. . Formatas gali būti ir nebūtinai ES. Ribojimai nebūtinai visiškai uždraudžiant, galbūt tik apmokestinant - kaip apmokestintas įvažiavimas į centrus/senamiesčius. Galima išskaičiuoti ribinį atstumą, iki kada kelionė iki oro uosto+patikra+laukimas+skrydis+bagažo laukimas+kelionė iki centro trunka tiek pat kiek ir traukiniu įvertinant, kad dėl stočių pačiame centre, dėl patikros nebuvimo, ir galimybės atvykti 10 min iki išvykimo yra tiek pat greitas kiek ir lėktuvas. Vakarų Europoje tai būtų galbūt 600 km, Lietuvoje tarkime 400 km (prie dabartinių greičių). Kažkur apie 3,5 val.

Lėktuvas naudoja žymiai daugiau kuro (sukelia taršos) vienam santykiniam keleiviui nei kitos rūšys. Ir jei nepatogumo nėra (laiko atžvilgiu), tai akivaizdu, kad šis “taršos taupymo rezervas” paklius ant sprendimų priėmėjų stalų. O kartu – suklestės geležinkeliai. Elektromobiliai irgi atsirado XIX a.-XX a. sandūroje, bet Norvegijoje pasiekė 50 proc. visų naujų pardavimo būtent dėl aplinkosaugos ir susietos mokestinės aplinkos.
2. Tunelis Talinas-Helsinkis. Vilkiko (fūros) kilometro kaina tik didės dėl kylančių kelių, ekologijos mokesčių, darbo užmokesčių kaštų ir visokių reikalavimų nevažiuoti dieną, naktį, sekmadienį ir pan.. Taigi taptume tranzito šalimi ne tik Rytai-Vakari, bet ir Šiaurė-Pietūs. Aišku yra vėžės klausimai, ir tunelis pakankamai futuristinis-tarkim 2040. Turint omenyje estų ryžtą, kasimas gali vykti, net esant silpnam ekonominiam pagrindimui. Atrodo toli, bet čia vizijų tema.

3. Marcinkonys-Baltstogė atkarpa. Pasiekus susitarimą/specialų režimą atsivertų gera Vilnius-Varšuva-Berlynas perspektyva. Kokioms prielaidoms esant tai gali atsitikti? Sunku atsakyti, bet tai nėra neįmanoma. Esminis tikslas – taupyti laiką. T.y. be pasienio kontrolės, galbūt be teisės įlipti/išlipti Baltarusijoje. Be to, reik turėti omenyje punktą Nr. 1.

[Al1]

1 punktas ES turint politinę valią, o, atrodo, ekologijos srityje jos kai kur net per daug, galėtų būti pradėtas įgyvendinti. Esmė ne tik kelionės laike, bet ir tame, kad oro erdvė virš dalies Vakarų Europos yra perkrauta.

[Silber418]

Hyperloop

Šiek tiek daugiau informacijos apie Hyperloop transporto technologiją, kurios bandymai turėtų būti pradėti šiemet:

[Silber418]

Hyperloop

Dar vienas trumpas bei informatyvus filmukas apie Elono Musko hyperloop projektą:

[Al1]

Tegul tas Lašas pirmiau Teslos gamyklą Lietuvoje pastato...