Krovinių vežimas geležinkeliais Lietuvoje

[ejs-ejs]

tik faktas kad pritaikytas su konteineriais dirbti, tai gali būti sudėtingiau iš kėlimo įrangos pusės kaip greitai ir saugiai pritvirtinti vagoną prie krano. Bet galimybės tikrai yra.

Galima kelti po pusę vagono, tvirtinant ties sankaba. Standartinis būdas, keičiant vieną defektuotą pusašį ar vežimėlį.

[Al1]

Keičiant vežimėlius svarbus keitimo greitis ir kuo mažesnis sąstato vagonų atkabinėjimas, atskyrimas. Todėl po pusę vagono kelti netinka.
Kaune kranas kelia tuščią vagoną. O su kroviniu jis jo nepakels, nes vagono krovinio masė siekia 60 ir daugiau tonų + paties vagono masė apie 25 tonos. Be to keliant su kroviniu, krovinys gali pasislinkti. Keičiant vežimėlius keliama domkratais, o ne kranu.

[ejs-ejs]

Keičiant vežimėlius svarbus keitimo greitis ir kuo mažesnis sąstato vagonų atkabinėjimas, atskyrimas. Todėl po pusę vagono kelti netinka.
Kaune kranas kelia tuščią vagoną. O su kroviniu jis jo nepakels, nes vagono krovinio masė siekia 60 ir daugiau tonų + paties vagono masė apie 25 tonos. Be to keliant su kroviniu, krovinys gali pasislinkti. Keičiant vežimėlius keliama domkratais, o ne kranu.

Masiškai taip, bet kai reikia pašalinit defektą, o vagono nėra noro stumti į tam skirtą kelią - kelia ir po pusę.
Ir ne, keleivinio traukinio taip kelti negalima

Kauno terminalo kranas konteinerinis, max 40t. Taip kad pakrautas vagonas jam neįveikiamas.

[Al1]

O vietoj autosankabos keitimo galima naudoti priedangos vagoną. Šetokai. Ukrainietiškos cisternos ant 1435 mm vežimėlių ir su SA-3 sankabomis. Perėjimui prie sraigtinės sankabos prikabintas 1435 mm lenkų LHS plačiosios linijos hoperis-dozatorius su viename gale SA-3, o kitame - sraigtine sankaba.
Nes ne visiems 1520 mm vagonams galima pakeisti SA-3 į sraigtinę - rėmas per siauras, nėra numatyta vietos buferių tvirtinimui.

[bato_usai]

[Palpatine]

Pirmieji vagonai užregistruoti europiniame registre: nebeliks sąsajų su rusiškomis sistemomis

LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ žengė dar vieną atsitraukimo nuo plačiosios vėžės geležinkelius apimančios Maskvoje įsikūrusios Geležinkelių transporto tarybos (GTT) žingsnį – pradėta vagonų registracija Europos transporto priemonių registre (European Vehicle Register (EVR)).

Užregistravus „LTG Cargo“ vagonus Europos transporto priemonių registre ir gavus jiems dvylikaženklius numerius, atsirado galimybė atlikti pervežimus Baltijos šalyse visiškai atsiribojant ir neturint jokių sąsajų su Maskvos valdomos GTT sistemomis ir procesais.

LTG grupei įgyvendinant geležinkelių desinchronizacijai nuo Rusijos skirtą programą „FREE Rail“, EVR jau yra užregistruoti 196 krovininiai vagonai.

„Vakarų kryptimi ir Baltijos šalyse vykdome vis daugiau pervežimų, tad mūsų tikslas – integruotis į Europos geležinkelių erdvę ir dirbti europietiškais principais bei pasitelkiant europietiškas technologijas. Pirmaisiais vagonais Lietuvoje, pažymėtais dvylikos ženklų registracijos numeriu, tapo „LTG Cargo“ pernai įsigyti nauji grūdvežiai. Jau anksčiau Europos transporto priemonių registre buvo registruoti lokomotyvai, o užregistravus visus aktyviai pervežimams naudojamus vagonus užtikrinsime sklandžius duomenų mainus vykdant pervežimus Europos šalių geležinkelių infrastruktūra“, – sako Eglė Šimė, krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovės „LTG Cargo“ vadovė.<...>

[digital]

„LTG Cargo“ bandymas: iš Lietuvos į Estiją geležinkeliu – europietišku standartu

Veiklos diversifikaciją į Vakarus tęsianti LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ sėkmingai atliko pirmąjį bandomąjį važiavimą per Baltijos šalis iki Mugos uosto Estijoje taikydama ES geležinkelių sektoriaus standartą – be duomenų keitimosi ir sąsajų su rusiškomis Geležinkelių transporto tarybos (GTT) sistemomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Sinchronizacija su europiniais tinklais vyksta ne tik energetikoje. Įsibėgėjo pokyčiai, kurie priartins ir Lietuvos geležinkelių sistemą prie Europos. Bandomasis važiavimas – svarbus įvykis nacionalinio saugumo požiūriu. Jei kalbėtume energetikos terminais, jis prilygsta sistemos izoliuoto darbo bandymui“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Bandomojo traukinio sąstate iš viso buvo 15 vagonų: 10 platformų, skirtų puspriekabėms, ir 5 – konteineriams gabenti. Iš Palemono „LTG Cargo“ lokomotyvo tempiamas sąstatas išvyko pirmadienio popietę, o kitą dieną jau pasiekė Mugą.

„Sėkmingas traukinio nuvykimas į Mugą ne tik įrodo, kad europiniais principais galime dirbti ir plačiosios vėžės erdvėje, bet ir kaupiame patirtį sklandžiam tarptautiniam susisiekimui „Rail Baltica“ geležinkeliu“, – teigia LTG grupės vadovas Egidijus Lazauskas.

„Šiam bandymui atsakingai ruošėmės žingsnis po žingsnio priartindami savo veiklos modelį prie Europos standartų. Kai kuriais atvejais net teko kurti precedentus – pavyzdžiui, registruojant platforminius vagonus Europos transporto priemonių registre reikėjo sukurti procesą. Gavome visoje Europoje galiojantį plačiosios vėžės techninio prižiūrėtojo sertifikatą, taip pat sertifikavome „LTG Cargo“ lokomotyvus Estijoje, bendradarbiavome su Latvijos ir Estijos geležinkelių infrastruktūros valdytojais tam, kad ne tik būtų galima nuvykti į Mugą nekeičiant lokomotyvų, bet ir kad reikalingais duomenimis galėtume sklandžiai keistis ne per GTT sistemas“, – pasakoja Eglė Šimė, „LTG Cargo“ generalinė direktorė.

Organizuojant tarptautinius pervežimus, rusiško reglamentavimo paveiktose sistemose šiuo metu tenka teikti perteklinius duomenis, tokius kaip vagonų techniniai duomenys ar informacija apie krovinį. Sėkmingai įvykdžius bandomąjį važiavimą be sąsajų su GTT sistemomis, „LTG Cargo“ sieks paprastesnių ir efektyvesnių procesų, kokie įprasti Europoje.

[Arunasx]

Gėda, kad iki šiol LTG vis dar veikia maskolių sistemoje. Paleido 1 traukinį tai kaip eksvaldas "spręs" VVT problemas išmesdamas pinigus į balą paleisdamas 30 vietų laivukus vasarą. Praėjo jau >30 metų nepriklausomybės, 10 metų nuo 2014 metų ir 3 metai pilno karo.

[digital]

Įdomu kaip Ukrainoje dabar važinėja.

[ignaloidas]

Gėda, kad iki šiol LTG vis dar veikia maskolių sistemoje. Paleido 1 traukinį tai kaip eksvaldas "spręs" VVT problemas išmesdamas pinigus į balą paleisdamas 30 vietų laivukus vasarą. Praėjo jau >30 metų nepriklausomybės, 10 metų nuo 2014 metų ir 3 metai pilno karo.

Tai kad ne. Lietuvoje dar prieš EU įstojant buvo sava padaryta - pagal rusiškus standartus, ir tam tikrais reikalais kalbanti su rusiškomis sistemomis, bet iš principo sava ir laisvai keičiama. Ukrainoje sekant mūsų pavyzdžiu panaši buvo sukurta. O štai Latviai ir Estai savos nepasidarė ir vis dar naudoja tą pačią iš sovietinių laikų kilusią sistemą.

[Konstantin]

čia esto video iš bandomojo važiavimo

[Arunasx]

„LTG Cargo“ pristatė būsimų elektrinių lokomotyvų parametrus https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...ametrus-563114

LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovei „LTG Cargo“ gaminami elektriniai lokomotyvai galės pertempti 5.700 t svorio sąstatus ir išvystyti maksimalų 120 km/val. greitį, jų traukos galia sieks iki 6,15 MW. Šios sutarties vertė – 115,66mln. Eur.
Praėjusių metų pabaigoje „LTG Cargo“ sudarė sutartį su „Stadler Valencia“ dėl 17 specialiai pervežimams Lietuvoje gaminamų lokomotyvų, atsarginių dalių, priežiūros ir palaikymo paslaugų pirmaisiais 3 eksploatacijos metais. Sutartyje taip pat numatyta galimybė pagal poreikį pagaminti dar 17 lokomotyvų ir jiems tiekti detales bei priežiūros paslaugas.
„Pusę visų Lietuvoje pervežamų krovinių „LTG Cargo“ gabena maršrutu Vilnius–Klaipėda. Tai – geležinkelio ruožas, kurio elektrifikacijos statybos darbai bus baigti jau ateinančiais metais. Dabar šiame kelyje krovinius tempiantys lokomotyvai kasmet sunaudoja apie 10 mln. litrų dyzelinio kuro – tai reiškia apie 32.000 tonų anglies dvideginio, išmesto į orą. Ir nors tai yra bent 6 kartus mažiau, nei tą patį krovinį bei atstumą vežant vilkikais, siekiame dirbti dar žaliau.
Sutartis dėl elektrinių lokomotyvų gamybos – pirmasis „Stadler Valencia“ kontraktas Lietuvoje, tačiau ne pirmasis pačiai Šveicarijoje įsikūrusiai „Stadler“ grupei.
Kaip pranešta 2023 m. birželį keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ už 226,5 mln. Eur užsakė 15 elektrinių keleivinių traukinių iš Lenkijos bendrovės „Stadler Polska“. Į pirkimo sumą įeina ne tik patys traukiniai, tačiau ir techninė pagalba jų priežiūrai ir atsarginių dalių tiekimas iki 2037 m.
Devyni iš jų bus elektriniai, o likę šeši – bateriniai. Naujieji traukiniai nuo 2026 metų kursuos maršrutais Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Varėna–Marcinkonys ir Kaunas–Šiauliai. Baterijomis varomi traukiniai kursuos maršrutais, kurių artimiausiu metu neplanuojama pilnai elektrifikuoti.