[RO] Rumunijos geležinkeliai

[Al1]

Rumunija.
Kelionė traukiniu iš Moldovos į Rumuniją, iš Ungenio į Jasus.

EDIT
Perkelta pagal datą

[Wycka]

Šiek tiek apie Rumunijos geležinkelius:
Rumunija turi 11.380 km (kitais duomenimis - 11.343 km) geležinkelių tinklą iš kurių 3,971 km (kitais duomenimis - 3654 km) yra elektrifikuoti (25 kV, 50Hz). Tinklas yra sujungtas su kitais Europos geležinkelių tinklais, o tai leidžia teikti keleivių ir krovinių iš visos Europos vežimo paslaugas. CFR (Rumunijos geležinkeliai) vykdo veiklą nuo 1880 metų, nors pirmasis geležinkelis dabartinėje Rumunijos teritorijoje buvo atidarytas 1854 metais.

Po to, kai Rumunija 1947 metais tapo komunistine valstybe, buvo labai investuojama į geležinkelių infrastruktūrą, dažnai net kenkiant kitoms transporto šakoms. Tuo metu buvo suvokiami kaip sparčios Rumunijos industrializacijos simbolis. Šalia didėjančio traukinių eismo ir įvairių naujų linijų statybos, ypač pramoninėse vietovėse, elektrifikacijos mastas padvigubėjo per komunistinį laikotarpį. Pirmoji Rumunijos geležinkelių tinkle elektrifikuota linija buvo maršrutas Bukareštas-Brasovas (?), kuris buvo intensyviai naudojamas pervežant keleivius ir krovinius. Elektrifikacijos darbai prasidėjo 1959 metais, ir pirmoji linijos dalis nuo Brasovo iki Predealo (?) atidaryta 1965 metų gruodžio 9 dieną. Nuo 1966 metų balandžio 20 dienos likusi dalis buvo elektrifikuojama. Linija galutinai baigta įrenginėti 1969 metų vasario 16 dieną.

Po 1989 metų Rumunijos revoliucijos, sugriovusios komunizmą, Rumunija buvo palikta su vienu iš didžiausiu, tankiausiu ir labiausiai naudojamu geležinkelio tinklu Europoje, bet tuo pačiu pasenusia infrastruktūra. Tai, siejant su ekonominiu nuopoliu 1990 metais ryšium su perėjimu prie rinkos ekonomikos, privedė CFR (Rumunijos geležinkelius) prie tokio paties nuosmūkio. Keletas mažai naudojamų maršrutų, ypač pramoninėse vietovėse, buvo uždaryti ar net išmontuoti. CFR (Rumunijos geležinkeliai) įvaizdis, tiek viduje tiek užsienyje, labai nukentėjo dėl apšiurusių traukinių, prasto aptarnavimo ir bendros netvarkos vadyboje.

Tokia situacija tęsėsi iki 1998 metų, kada CFR (Rumunijos geležinkeliai) buvo suskaldyti į penkias [nors vėliau kažkodėl nurodytos tik keturios ir nepaaiškinta kodėl] nepriklausomai administruojamas kompanijas. Po to Rumunijos geležinkelių situaciją žymiai pagerėjo, tai paskatino Rumunijos ekonominis bumas po 2000 metų, kuris leido valdžiai žymiu mastu investuoti į geležinkelius ir vėl CFR paversti viena iš sėkmingiausių geležinkelių operatorių regione.

2006 rugsėjo 1d. uždrausta rūkyti CFR traukiniuose.

CFR ėmėsi didžiulio infrastruktūros projekto 2006 metų balandį - Bukarešto-Konstancos geležinkelio linijos modernizavimo, siekiant padidinti pralaidumą linijoje ir maksimalų greitį (nuo 140 km/h 2006metų pavasarį iki 200 km/h 2008 metais). Projektas baigtas 2008 metų viduryje [bet ar sėkmingai baigtas?].

Nors keleivinio geležinkelio paslaugos nėra valstybės monopolija, CFR išlieka vienintelė keleivių vežėja nacionaliniu lygiu. Vis dėlto po CFR reorganizacijos 1998 metais, apie 10% Rumunijos geležinkelio kelių yra išnuomoti privačioms kompanijoms.

CFR (Rumunijos geležinkeliai) yra padalinti į keturias autonomines kompanijas:

CFR Călători, atsakinga už keleivių vežimą;
CFR Marfă, atsakinga už krovinių vežimą;
CFR Infrastructură, valdo infrastruktūrą ir Rumunijos geležinkelių tinklą; ir
Societatea Feroviară de Turism, arba SFT, kuri valdo vaizdingus ir turistinius geležinkelius.

Rumunijos geležinkelių sistemos žemėlapiai:
http://www.bueker.net/trainspotting/...ia/romania.gif
http://en.wikipedia.org/wiki/Image:Romania-cfr.svg

Rumunjoje irgi važinėja dviaukščiai traukiniai:


Tipinis pirmos klasės traukinys:


CFR traukinio Budapeštas - Bukareštas miegamieji vagonai:


Rumunijos elektrovežis:


Tokie garvežiai (viso 70) naudoti Rumunijoje nuo 1920 iki 1977 metų:


Šaltiniai: http://www.cfr.ro, http://en.wikipedia.org/wiki/C%C4%83...te_Rom%C3%A2ne, http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A0%...BE%D0%B3%D0%B8, http://www.beyondtheforest.com/Romania/CFR1.html, http://www.mersultrenurilorcfr.ro/trains1_eng.htm

[AllFOLK]

Trumpas supažindinimas su Rumunijos traukiniais

[Al1]

Rumunijoje daug privatininkų.

[Wycka]

Trumpas supažindinimas su Rumunijos traukiniais

Rumunijoje daug privatininkų.

Rekomenduoju:
http://www.miestai.net/forumas/showt...?t=6992&page=2

[Mørtã]

SSC buvo šiandien patalpintas video, kai kam gali buti įdomu pažiūrėti kaip atrodo Rumunijos geležinkeliai:

[[unique]y1k3s]

Įdomu būtų pamatyti tokį susuktą Lietuvoje

[Al1]

Rumunija.
Kelionė traukiniu iš Moldovos į Rumuniją, iš Ungenio į Jasus.
Linija nutiesta 1874 m. ir tai buvo pirmoji geležinkelio linija, nutiesta to meto Rumunijoje, kurią finansavo vietinis kapitalas. Iki tol linijas tiesė Austrijos-Vengrijos kapitalas. Linija iš pat pradžių buvo 1524 mm vėžės. Dabar tai sudvejintos vėžės linija. Tačiau rusiška vėžė pačios Jasų stoties dabar nebepasiekia, baigiasi stotyje Sokola, kuri yra Jasų mieste. Iki Sokolos savaitgaliais kursuoja Moldovos geležinkelių modernizuotas D1 traukinys 1520 mm vėže. Visas kitas keleivinis susisiekimas vyksta 1435 mm vėže. Ši linija buvo pagrindiniai Rusijos imperijos, o po Antrojo pasaulinio karo ir TSRS, vartai į Rumuniją ir Balkanus, Graikiją, Turkiją (Stambulą).
Nuotraukos iš Ungenio yra čia: https://www.miestai.net/forumas/foru...19#post1346019 ir sekantys keli pranešimai.

Važiavau vietiniu Rumunijos geležinkelių priemiestiniu-tarptautiniu traukiniu Jasai - Ungenis - Jasai. Tai vienas keleivinis vagonas ir šilumvežis. Kartais važiuoja dyzelinis traukinys Siemens Desiro.
Vagonas buvo sėdimas kupė, naudotas, nupirktas iš Italijos geležinkelių. Keleivių buvo apie 8, dar ~6-8 žmonės, kurie važiavo traukiniu, buvo Rumunijos geležinkeliečiai... Keista, kad jie atvažiuoja į Moldovą. Taip pat iki tilto per Prutą (tiltas nuo stoties yra už kelių šimtų metrų) traukinyje važiavo Moldovos pasieniečiai, kurie išlipo prieš tiltą. Pasienio ir muitinės patikrinimas įvyko prieš išvykstant Ungenio stoties salėje.
Važiuojant iš Ungenio, pervažiavus tiltą per Prutą, patenkama į Rumuniją, kur irgi gyvenvietė vadinasi Ungeniu. Iškart už tilto yra Rumunijos pasienio stotis Ungenis-Prutas. Kaip pasienio stotis ji veikia ne taip ir seniai, tikriausiai po 2000 metų. Tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo čia irgi vyko keleivių pasienio kontrolė. Krovininius traukinius lygtai tikrindavo kažkur kitur, gal net pačiuose Jasuose. Pradžioje (ir bent jau iki paskutinio Turkijos-Rusijos karo) tikrai Jasuose, bet vėliau to atsisakyta. Anksčiau (iki 200x m.) keleivine pasienio stotimi buvo sekanti stotis Rumunijoje. Apie ją kiek vėliau. Iki Ungenio-Pruto taip pat kelis kartus per dieną atvyksta priemiestinis traukinys iš Jasų.
Ungenio-Pruto stotis tai viso labo du keliai, vienas iš jų sudvejintas.
Stoties pastatas šioje nuotraukoje. Jis yra 2 aukštų, iš antro aukšto patenkama į peroną (geležinkelis čia ant pylimo, nes vietovė prie upės žema). Tačiau pasienio ir muitinės pareigūnams yra įrengtos patalpos konteineriuose, kurie stovi kairiau stoties pastato. Neproporcingai ilgas stovėjimas apie 30 minučių, kai keleivius patikrino per 10 min. Kažin ar kada nors būna tiek daug keleivių, kad reikėtų skirti pusvalandį patikrinimui. Pusvalandžio reikia naktiniam traukiniui į (iš) Bukareštą, kuris yra, berods, 4 vagonų.



Traukinys juda link Jasų. Vaizdas pro langą. Čia vis dar Ungenis-Prutas stoties keliai.


Vaizdas atgal, Moldavijos link.


Kita stotis - buvusi pasienio stotis Kristeštai-Žižija. Stovi 1520 mm vėžės Rumunijos geležinkelių šilumvežis 80-0529. Toks pats (tik 1435 mm vėžės) traukė ir traukinį, kuriuo aš važiavau.


Milžiniškas pasienio stoties pastatas dabar menkai teišnaudojamas, nors kaip stotis veikia.



Nuo šios stoties iki Jasų prasideda milžiniška infrastruktūra, kuri buvo sukurta socialistiniais laikais aptarnauti krovininius traukinius tarp TSRS ir Rumunijos. Visos stotys didelės (kelynų prasme). Visa ta infrastruktūra dabar 80-90 proc. apleista. Arba išardyta, bet daugiausiai dar išlikusi. Kai kur stovi daug seniai nenaudojamų vagonų.

[Al1]

Stotis Holboka.


Tarp Holbokos ir sekančios stoties tapstotyje stovi šios privačios geležinkelių kompanijos Servtrans šilumvežio liekanos.

Depas?

Apleistuoseų kelynuose ganosi karvės, avys.



Jau Jasų miestas. Prieš tai buvo Sokolos stotis, iki kurios ateina 1520 mm vėžė. Deja, nufotografuoti stoties nepavyko.

Nikolinos stotis Jasų miesto ribose. Dabartinis stoties pastatas.

Senasis Nikolinos stoties pastatas.

[Al1]

Jasų stotis aptarnauja tik keleivinius traukinius. Krovininiai aptarnaujami kitose miesto stotyse. Rumunijoje pagrindinė keleivinio susisiekimo priemonė buvo ir yra geležinkeliai.



Priešais geležinkelio stotį stovi šis buvusios muitinės pastatas. Muitinė buvo pastatyta aptarnauti Jasų - Ungenio geležinkelio liniją. Dabar šalia pastato veikia autobusų stotis (kairėje pusėje įvažiavimas). Autobusų susisiekimas socialistiniais laikais buvo tik priemiestinis, tarpmiestinis buvo išvystytas labai menkai. Dabar situacija irgi nelabai pasikeitusi, tik kad autobusų kaip tokių liko mažai, daugiausiai keleiviai vežami marrtutiniais mikrobais, be to vietą reikia rezervuoti iš anksto telefonu... Ir išvyksta jie iš visokių pakampių, iš autobusų stočių išvyksta tik nedidelė jų dalis.


Vaizdai nuo pėsčiųjų tilto Į rytus. Iš tos pusės aš atvažiavau iš Ungenio. Vagonų atstovos vieta.

Vazidas stoties pastato link. Stoties pastatas monumentalus ir stovi nuo pat geležinkelio nutiesimo. Iš miesto pusės kur kas gražesnis, bet nufotografuoti gerai nepavyko, nes iš miesto pusės reikėjo fotografuoti prieš saulę.

Peronai.

Vaizdas į vakarus. Dešiniau - priemiestiniai aklikeliai ir peronai.

[Al1]

Jasų stotis aptarnauja tik keleivinius traukinius. Krovininiai aptarnaujami kitose miesto stotyse. Rumunijoje pagrindinė keleivinio susisiekimo priemonė buvo ir yra geležinkeliai.



Priešais geležinkelio stotį stovi šis buvusios muitinės pastatas. Muitinė buvo pastatyta aptarnauti Jasų - Ungenio geležinkelio liniją. Dabar šalia pastato veikia autobusų stotis (kairėje pusėje įvažiavimas). Autobusų susisiekimas socialistiniais laikais buvo tik priemiestinis, tarpmiestinis buvo išvystytas labai menkai. Dabar situacija irgi nelabai pasikeitusi, tik kad autobusų kaip tokių liko mažai, daugiausiai keleiviai vežami marrtutiniais mikrobais, be to vietą reikia rezervuoti iš anksto telefonu... Ir išvyksta jie iš visokių pakampių, iš autobusų stočių išvyksta tik nedidelė jų dalis.


Vaizdai nuo pėsčiųjų tilto Į rytus. Iš tos pusės aš atvažiavau iš Ungenio. Vagonų atstovos vieta.

Vazidas stoties pastato link. Stoties pastatas monumentalus ir stovi nuo pat geležinkelio nutiesimo. Iš miesto pusės kur kas gražesnis, bet nufotografuoti gerai nepavyko, nes iš miesto pusės reikėjo fotografuoti prieš saulę.

Peronai.

Vaizdas į vakarus. Dešiniau - priemiestiniai aklikeliai ir peronai.

[Al1]

Socialistiniais laikais geležinkeliai Rumunijoje buvo santykinai gerai išvystyti (tinklo prasme), nors techniškai kai kuriais atvejais ir labai atsiliko, garvežiai buvo naudojami iki pat dešimtojo XX a. pradžios, ir iki pat šių dienų naudojamos dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pagamintos automotrisės. Bet apie tai vėliau. Po socializmo žlugimo įvyko didelis nuosmukis, kai kurios antraeilės geležinkelio linijos buvo uždarytos, išardytos. Tačiau pačioje XXI a. pradžioje buvo pravesta geležinkelių reforma ir dalis antraeilių linijų buvo išnuomotos privatininkams. Išnuomota ir infrastruktūra, suteikta monopolinė teisė vežti keleivius bei krovinius nuomojamose linijose. Tačiau privatininkai turi teisę prieiti prie valstybinio geležinkelių tinklo, o valstybiniai geležinkeliai neturi teisės vežti nei krovinių, nei keleivių privatininkams išnuomotomis linijomis. Dabar keleivius vietiniais bei regioniniais maršrutais veža 4 privačios kompanijos, taip pat dar yra viena privati kompanija, kuri veža tolimojo susisiekimo maršrutu, bet tik vienu.
Visi privatininkai supirko Prancūzijoje panaudotus dyzelinius traukinius ir jais veža keleivius. Taip pat pas privatininkus yra nedaug berods dviejų modelių buvusių DB dyzelinių traukinių. Elektrinių traukinių (priemiesčio maršrutams) privatininkai neturi. Lokomotyvų ir vagonų berods taip pat nenaudoja keleivių vežimui vietiniais maršrutais.

RegioTrans kompanijos dyzelinis traukinys 97-0574.


57-0674.

57-0796.

Valstybinių geležinkelių CFR Călători dyzelinis traukinys Siemens Desiro. Yra dviejų modifikacijų traukiniai, skirtumas tik salono komforte.
Valstybinių geležinkelių kompanija turi tik šiuos jau įstojus į ES nupirkus dyzelinius traukinius. Visus kitus maršrutus aptarnauja vagonais su lokomotyvu ar senovinėmis automotrisėmis, pagamintomis 193x-194x metais. Tai Malaxa kompanijoje pagamintos automotrisės.


Priemiestinis CFR Călători dviaukštis vagonas.

Tolimojo susisiekimo traukinys su elektrovežiu 40-0078.



Jis pagamintas pagal Švedijos kompanijos Asea licenciją Rumunijoje.

Šilumvežis 80-0213.



Šilumvežis 64-0956 su tolimojo susisiekimo traukiniu.



Privatininkai stotyse turi savo atskiras bilietų kasas. Dar naudinga informacija apie privatininkus - tvarkaraščių puslapis, kuriame pateikiami visų privačių kompanijų tvarkaraščiai: http://tren.transira.ro
CFR puslapyje jų nėra, ten tik valstybinių geležinkelių tvarkaraščiai.
Iš Jasų išvažiavau naktiniu traukiniu, kurio gale buvo prikabinti moldavų vagonai Kišiniovas - Bukareštas.

Tęsinys bus.

[Al1]

Socialistiniais laikais geležinkeliai Rumunijoje buvo santykinai gerai išvystyti (tinklo prasme), nors techniškai kai kuriais atvejais ir labai atsiliko, garvežiai buvo naudojami iki pat dešimtojo XX a. pradžios, ir iki pat šių dienų naudojamos dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pagamintos automotrisės. Bet apie tai vėliau. Po socializmo žlugimo įvyko didelis nuosmukis, kai kurios antraeilės geležinkelio linijos buvo uždarytos, išardytos. Tačiau pačioje XXI a. pradžioje buvo pravesta geležinkelių reforma ir dalis antraeilių linijų buvo išnuomotos privatininkams. Išnuomota ir infrastruktūra, suteikta monopolinė teisė vežti keleivius bei krovinius nuomojamose linijose. Tačiau privatininkai turi teisę prieiti prie valstybinio geležinkelių tinklo, o valstybiniai geležinkeliai neturi teisės vežti nei krovinių, nei keleivių privatininkams išnuomotomis linijomis. Dabar keleivius vietiniais bei regioniniais maršrutais veža 4 privačios kompanijos, taip pat dar yra viena privati kompanija, kuri veža tolimojo susisiekimo maršrutu, bet tik vienu.
Visi privatininkai supirko Prancūzijoje panaudotus dyzelinius traukinius ir jais veža keleivius. Taip pat pas privatininkus yra nedaug berods dviejų modelių buvusių DB dyzelinių traukinių. Elektrinių traukinių (priemiesčio maršrutams) privatininkai neturi. Lokomotyvų ir vagonų berods taip pat nenaudoja keleivių vežimui vietiniais maršrutais.

RegioTrans kompanijos dyzelinis traukinys 97-0574.


57-0674.

57-0796.

Valstybinių geležinkelių CFR Călători dyzelinis traukinys Siemens Desiro. Yra dviejų modifikacijų traukiniai, skirtumas tik salono komforte.
Valstybinių geležinkelių kompanija turi tik šiuos jau įstojus į ES nupirkus dyzelinius traukinius. Visus kitus maršrutus aptarnauja vagonais su lokomotyvu ar senovinėmis automotrisėmis, pagamintomis 193x-194x metais. Tai Malaxa kompanijoje pagamintos automotrisės.


Priemiestinis CFR Călători dviaukštis vagonas.

Tolimojo susisiekimo traukinys su elektrovežiu 40-0078.



Jis pagamintas pagal Švedijos kompanijos Asea licenciją Rumunijoje.

Šilumvežis 80-0213.



Šilumvežis 64-0956 su tolimojo susisiekimo traukiniu.



Privatininkai stotyse turi savo atskiras bilietų kasas. Dar naudinga informacija apie privatininkus - tvarkaraščių puslapis, kuriame pateikiami visų privačių kompanijų tvarkaraščiai: http://tren.transira.ro
CFR puslapyje jų nėra, ten tik valstybinių geležinkelių tvarkaraščiai.
Iš Jasų išvažiavau naktiniu traukiniu, kurio gale buvo prikabinti moldavų vagonai Kišiniovas - Bukareštas.

Tęsinys bus.

[Al1]

Galacis, stambus miestas Dunojaus žiotyse, uostas ir transporto mazgas, yra sunkioji pramonė. Geležinkelio stočių mieste kelios, bet pagrindinė keleivinė yra viena.



Stoties pastatas pastatytas po 2000-ųjų, nugriovus prieš tai buvusį seną. Naujas pastatas - gelžbetoninis monstras. Šalia jo dar aukštesnis pastatas - policijos.


Naujas stoties pastatas buvo ilgai trunkanti statyba. Senasis stoties pastatas nugriautas 2008 m. Kadangi naujas pastatas buvo pastatytas už senojo pastato stoties aikštėje, tai, nugriovus seną pastatą, imtasi pertvarkyti kelyną. Jis patrauktas arčiau naujo stoties pastato, ten, kur seniau stovėjo senasis. Tačiau visos šios pertvarkos trunka jau beveik dešimtmetį. Vis dar nebaigtos. Arčiau manęs senieji peronai ir keliai.

Vaizdas nuo pėsčiųjų tilto į pietus

Į šiaurę. Dalis senojo apleisto kelyno.

Stoties pastatas nusileidus nuo pėsčiųjų tilto.

Ten pat, pasisukus į stoties aikštę. Ten, kur stovi kelio technika, buvo tramvajaus žiedas. Mieste surengtas tramvajaus pogromas. Sistema smarkiai apipjaustyta ir išardyta linija iki geležinkelio stoties (taip pat ir autobusų, kuri yra už 250-300 m nuo geležinkelio stoties).

CFR elektrovežis 43-0100. Jugoslaviškas Končar įmonėje pagamintas elektrovežis.

Vienas iš minėtų buvusių DB dyzelinių traukinių, kurių nedaug eksploatuoja privatūs vežėjai Rumunijoje. Transferoviar Călători 76-1422 dyz. traukinys.

Valstybinių geležinkelių CFR Călători elektrinis traukinys 58-1210, kuriuo aš atvykau į Galacį. Nupirktas iš Prancūzijos geležinkelių. Rumunijos geležinkeliuose niekada nebuvo eksploatuojami elektriniai traukiniai. Nors kažkoks tai bandymas sukurti savo socialistiniais laikais ir buvo, bet jis nebuvo sėkmingas. Todėl šie seni prancūziški traukiniai yra pirmieji elektriniai traukiniai Rumunijoje. Rumunijos kompanija Softronic, kuri gamina elektrovežius, prieš kelis metus pagamino du elektrinius traukinius, skirtus tolimajam greitajam susisiekimui. Tačiau su jų eksploatacija ne viskas tvarkoje. Priklauso jie privatininkams.

Tęsinys bus.

[Al1]

Galacis, stambus miestas Dunojaus žiotyse, uostas ir transporto mazgas, yra sunkioji pramonė. Geležinkelio stočių mieste kelios, bet pagrindinė keleivinė yra viena.



Stoties pastatas pastatytas po 2000-ųjų, nugriovus prieš tai buvusį seną. Naujas pastatas - gelžbetoninis monstras. Šalia jo dar aukštesnis pastatas - policijos.


Naujas stoties pastatas buvo ilgai trunkanti statyba. Senasis stoties pastatas nugriautas 2008 m. Kadangi naujas pastatas buvo pastatytas už senojo pastato stoties aikštėje, tai, nugriovus seną pastatą, imtasi pertvarkyti kelyną. Jis patrauktas arčiau naujo stoties pastato, ten, kur seniau stovėjo senasis. Tačiau visos šios pertvarkos trunka jau beveik dešimtmetį. Vis dar nebaigtos. Arčiau manęs senieji peronai ir keliai.

Vaizdas nuo pėsčiųjų tilto į pietus

Į šiaurę. Dalis senojo apleisto kelyno.

Stoties pastatas nusileidus nuo pėsčiųjų tilto.

Ten pat, pasisukus į stoties aikštę. Ten, kur stovi kelio technika, buvo tramvajaus žiedas. Mieste surengtas tramvajaus pogromas. Sistema smarkiai apipjaustyta ir išardyta linija iki geležinkelio stoties (taip pat ir autobusų, kuri yra už 250-300 m nuo geležinkelio stoties).

CFR elektrovežis 43-0100. Jugoslaviškas Končar įmonėje pagamintas elektrovežis.

Vienas iš minėtų buvusių DB dyzelinių traukinių, kurių nedaug eksploatuoja privatūs vežėjai Rumunijoje. Transferoviar Călători 76-1422 dyz. traukinys.

Valstybinių geležinkelių CFR Călători elektrinis traukinys 58-1210, kuriuo aš atvykau į Galacį. Nupirktas iš Prancūzijos geležinkelių. Rumunijos geležinkeliuose niekada nebuvo eksploatuojami elektriniai traukiniai. Nors kažkoks tai bandymas sukurti savo socialistiniais laikais ir buvo, bet jis nebuvo sėkmingas. Todėl šie seni prancūziški traukiniai yra pirmieji elektriniai traukiniai Rumunijoje. Rumunijos kompanija Softronic, kuri gamina elektrovežius, prieš kelis metus pagamino du elektrinius traukinius, skirtus tolimajam greitajam susisiekimui. Tačiau su jų eksploatacija ne viskas tvarkoje. Priklauso jie privatininkams.

Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsiu toliau.
Sučava. Sučavos arba dabar neoficialiai, o anksčiau oficialiai, Burduženio stotis. Pagrindinė miesto geležinkelio stotis. Iki Pirmojo pasaulinio pabaigos tai buvo Rumunijos pasienio stotis su Austrija-Vengrija. Gražus monumentalus stoties pastatas, kurio, deja, dėl prasto oro ir nuolat pirmame ar antrame kelyje stovinčių traukinių bei laiko stokos nepavyko nufotografuoti.

Minėti anksčiau Rumunijos geležinkelių dinozaurai. Vienas iš jų. Automotrisė Malaxa, dabartinė CFR serija 77. Jos pagamintos tarpukaryje, antroje ketvirtojo dešimtmečio pusėje. Iš viso, kaip rašoma, pagaminta 100 vienetų. Kelios dešimtys (kiek tiksliai - neaišku, bet tikrai ne vienetai) jų vis dar dirba Rumunijos geležinkeliuose. Ne kartą kapitaliai remontuotos ir remotorizuotos. Europoje tai patys seniausi vis dar reguliariame (ne turistiniame ar muziejiniame) susisiekime naudojami riedmenys.




Automotrisė buvo prikabinta prie elektrinio traukinio (gale) ir su juo išvyko. Kažkurioje stotyje ji atsikabino ir nuvažiavo savo maršrutu.


Timišoara Šiaurinė. Kaip nekeista, bet Rumunijoje gan nemažai pagrindinių miesto stočių yra šiaurinės (Nord; Bukarešte irgi).

Vaizdas Timišoaros Šiaurinės depo link. O ten stovėjo dar viena Malaxa 77 serijos.

Vaizdas iš tos pačios vietos, tik stoties pastato link.

Rumunijoje galima nemokamai keliauti traukiniais. Štai taip.

Privatininko RegioTrans traukinys.

DB elektrovežis 48-0010 su grūdų vagonais.

Paduodami prie peronų vagonai.

Tarptautinio traukinio, jei neklystu, iš Budapešto galas.

[Al1]

Tęsiu toliau.
Sučava. Sučavos arba dabar neoficialiai, o anksčiau oficialiai, Burduženio stotis. Pagrindinė miesto geležinkelio stotis. Iki Pirmojo pasaulinio pabaigos tai buvo Rumunijos pasienio stotis su Austrija-Vengrija. Gražus monumentalus stoties pastatas, kurio, deja, dėl prasto oro ir nuolat pirmame ar antrame kelyje stovinčių traukinių bei laiko stokos nepavyko nufotografuoti.

Minėti anksčiau Rumunijos geležinkelių dinozaurai. Vienas iš jų. Automotrisė Malaxa, dabartinė CFR serija 77. Jos pagamintos tarpukaryje, antroje ketvirtojo dešimtmečio pusėje. Iš viso, kaip rašoma, pagaminta 100 vienetų. Kelios dešimtys (kiek tiksliai - neaišku, bet tikrai ne vienetai) jų vis dar dirba Rumunijos geležinkeliuose. Ne kartą kapitaliai remontuotos ir remotorizuotos. Europoje tai patys seniausi vis dar reguliariame (ne turistiniame ar muziejiniame) susisiekime naudojami riedmenys.




Automotrisė buvo prikabinta prie elektrinio traukinio (gale) ir su juo išvyko. Kažkurioje stotyje ji atsikabino ir nuvažiavo savo maršrutu.


Timišoara Šiaurinė. Kaip nekeista, bet Rumunijoje gan nemažai pagrindinių miesto stočių yra šiaurinės (Nord; Bukarešte irgi).

Vaizdas Timišoaros Šiaurinės depo link. O ten stovėjo dar viena Malaxa 77 serijos.

Vaizdas iš tos pačios vietos, tik stoties pastato link.

Rumunijoje galima nemokamai keliauti traukiniais. Štai taip.

Privatininko RegioTrans traukinys.

DB elektrovežis 48-0010 su grūdų vagonais.

Paduodami prie peronų vagonai.

Tarptautinio traukinio, jei neklystu, iš Budapešto galas.

[Al1]

Aradas. Stotis iš miesto pusės.



Garvežys paminklas prieš stoties pastatą iš miesto pusės.


CFR 46-1117 elektrovežis manevruoja su keleiviniais vagonais. Elektrovežis pagamintas Jugoslavijoje, Končar gamykloje, gili modernizacija Rumunijos firmoje Softronic. Reikia pažymėti, kad Rumunijos geležinkelių lokomotyvai, įskaitant ir privatininkus, yra pagaminti dar socialistinėje Rumunijoje arba keli metai po jo žlugimo. Ta pati padėtis ir su importuotais lokomotyvais. Visi importuoti socialistiniais laikais ar keli metai po socializmo žlugimo. Iki šių dienų jie visi dar yra naudojami (daugumai atlikus moderinizaciją) ir naujų magistralinių šilumvežių ar elektovežių beveik NĖRA. Išskyrus nedidelę partiją 48 serijos elektrovežių ir šiek tiek daugiau įvairių manevrinių šilumvežių.

DB šilumvežis 60-1684 pravažiuoja stotį su grūdovežiais. Šilumvežis Rumunijos gamybos, pagamintas pagal Šveicarijos (Sulzer) licenciją. Labai sėkminga serija, pagaminta virš 2500 vienetų. Eksportuota į daugelį socialistinių šalių, o šiais laikais juos jau pagyvenusius iš CFR ar kitų buv. soc. šalių perka įvairios privačios ir ne tik (kaip matyti net DB ) geležinkelių kompanijos iš V. Europos.

Grūdovežiai.

Dar vienas traukinys su grūdovežiais. Priekyje CFR elektrovežis 40-0482, o už jo tos pačios serijos privatininko Cargo Trans Vagon elektrovežis. Abu veikiantys, kaip matyti iš pantografų.

Dar vienas tos pačios serijos (40) elektrovežis 40-0426, priklausantis privačiai Grup Feroviar Roman, arba GFR. 40 serijos elektrovežiai pagaminti Rumunijoje, Electroputere gamykloje Krajovoje.

Privatininko RegioTrans dyzeliniai traukiniai.

Popietinis priemiestinių traukinių eismas prasideda.

DB Schenker pusvagonis.

Ir kitas Rumunijos geležinkelių dinozautas, Malaxa 78 serijos automotrisė. O gal dyzelinis traukinys. Irgi tarpukario produktas, nors buvo gamintas ir karo bei pokario metais. Egzistuoja viengubas variantas ir dvigubas. Abu naudojami keleivių vežimui. Pro pravažiuojančio traukinio langą mačiau ir viengubą. Bet nufotografuoti pavyko tik dvigubą.

Pagaminimo metai - 1943.



Išvažiuoja iš Arado priemiestiniu maršrutu.




Iš Arado CFR traukiniu išvažiavau į Budapeštą. Važiavau 2 klasės gan neblogame vagone. Matėsi, kad jis buvo kapitališkai atnaujintas, tačiau sėdynės jau spėjo nusitrinti iki skylių, kai visa kita dar atrodė labai naujai.
Rumunijos pasienio stotis Kurtisis (Curtici). Rumunija taip skubėjo į Šengeno zoną, kad rekonstruojant stotį net panaikino peronus, išskyrus pirmąjį (dar lygtai yra dešinėje aklikelis su peronu vietiniams priemiestiniams). Deja, ablomas, į Šengeną nepateko, todėl tarptautinius traukinius tikrina gal kokiame 10 kelyje, kur sukaltas nedidelis medinis peronas...


Pabaiga.

[Al1]

Aradas. Stotis iš miesto pusės.



Garvežys paminklas prieš stoties pastatą iš miesto pusės.


CFR 46-1117 elektrovežis manevruoja su keleiviniais vagonais. Elektrovežis pagamintas Jugoslavijoje, Končar gamykloje, gili modernizacija Rumunijos firmoje Softronic. Reikia pažymėti, kad Rumunijos geležinkelių lokomotyvai, įskaitant ir privatininkus, yra pagaminti dar socialistinėje Rumunijoje arba keli metai po jo žlugimo. Ta pati padėtis ir su importuotais lokomotyvais. Visi importuoti socialistiniais laikais ar keli metai po socializmo žlugimo. Iki šių dienų jie visi dar yra naudojami (daugumai atlikus moderinizaciją) ir naujų magistralinių šilumvežių ar elektovežių beveik NĖRA. Išskyrus nedidelę partiją 48 serijos elektrovežių ir šiek tiek daugiau įvairių manevrinių šilumvežių.

DB šilumvežis 60-1684 pravažiuoja stotį su grūdovežiais. Šilumvežis Rumunijos gamybos, pagamintas pagal Šveicarijos (Sulzer) licenciją. Labai sėkminga serija, pagaminta virš 2500 vienetų. Eksportuota į daugelį socialistinių šalių, o šiais laikais juos jau pagyvenusius iš CFR ar kitų buv. soc. šalių perka įvairios privačios ir ne tik (kaip matyti net DB ) geležinkelių kompanijos iš V. Europos.

Grūdovežiai.

Dar vienas traukinys su grūdovežiais. Priekyje CFR elektrovežis 40-0482, o už jo tos pačios serijos privatininko Cargo Trans Vagon elektrovežis. Abu veikiantys, kaip matyti iš pantografų.

Dar vienas tos pačios serijos (40) elektrovežis 40-0426, priklausantis privačiai Grup Feroviar Roman, arba GFR. 40 serijos elektrovežiai pagaminti Rumunijoje, Electroputere gamykloje Krajovoje.

Privatininko RegioTrans dyzeliniai traukiniai.

Popietinis priemiestinių traukinių eismas prasideda.

DB Schenker pusvagonis.

Ir kitas Rumunijos geležinkelių dinozautas, Malaxa 78 serijos automotrisė. O gal dyzelinis traukinys. Irgi tarpukario produktas, nors buvo gamintas ir karo bei pokario metais. Egzistuoja viengubas variantas ir dvigubas. Abu naudojami keleivių vežimui. Pro pravažiuojančio traukinio langą mačiau ir viengubą. Bet nufotografuoti pavyko tik dvigubą.

Pagaminimo metai - 1943.



Išvažiuoja iš Arado priemiestiniu maršrutu.




Iš Arado CFR traukiniu išvažiavau į Budapeštą. Važiavau 2 klasės gan neblogame vagone. Matėsi, kad jis buvo kapitališkai atnaujintas, tačiau sėdynės jau spėjo nusitrinti iki skylių, kai visa kita dar atrodė labai naujai.
Rumunijos pasienio stotis Kurtisis (Curtici). Rumunija taip skubėjo į Šengeno zoną, kad rekonstruojant stotį net panaikino peronus, išskyrus pirmąjį (dar lygtai yra dešinėje aklikelis su peronu vietiniams priemiestiniams). Deja, ablomas, į Šengeną nepateko, todėl tarptautinius traukinius tikrina gal kokiame 10 kelyje, kur sukaltas nedidelis medinis peronas...


Pabaiga.

[Romas]

Tisos upe eina siena tarp Ukrainos ir Rumunijos. Austro - Vengrijos laikais geležinkelis buvo nutiestas abiejose upės pusėse.
Ukrainos pusėje iš vienos pusės yra linija nuo Tiačivo / Тячiв eina iki Solotvyno / Солотвино (yra ir apleista atšaka iki Velykyj Byčkiv / Великий Бичкiв)
Iš kitos pusės Ukrainos geležinkelis nuo Deliatyno / Делятин ir Rachivo / Рахів eina iki pasieniostoties Berlebaš / Берлебаш. Dilove / Ділове kaime bėgiai persikelia į kitą Tisos pusę, už kelių kilometrų yra pasienis su Rumunija.
Beje, Dilove kaime yra ir kur kas tikresnis už mūsiškį Europos centras.

Tarpukariu dabartinė Užkarpatė priklausė Čekoslovakijai. Važinėjo traukinys Praha - Jasynia su Rumunijos teritorijos kirtimu. Čekai (gal ir vengrai po 1939 m.) savo krante spėjo nutiesti geležinkelį Teresva - Solotvyno.

Rumunijoje, anoje Tisos pusėje, linija Valea Vișeului - Sighetu Marmației - Câmpulung la Tisa yra su europine, ir su rusiška vėže. Atkarpa Câmpulung la Tisa - Teresva yra tik su rusiška vėže. Sovietmečiu per Rumunijos teritoriją buvo gana intensyvus krovininių traukinių tranzitas.

Apie 2004-2005 metus buvo paleisti Ukrainos dyzeliniai keleiviniai traukiniai Teresva - Sighetu Marmației ir Rachiv - Sighetu Marmației.
Tais traukiniais galėjo važinėti tik vietiniai gyventojai
Tačiau po vieno skandalo 2011 metais, kai traukinyje buvo rastas bešeimininkis kontrabandinių cigarečių krovinys ir Ukrainos Zaliznycia nesumokėjo baudos, šis vietinis susisiekimas buvo nutrauktas


Žemėlapis iš www.mapy.cz

Yra kalbų apie geležinkelio Rachiv- Sighetu -Teresva atstatymą, bet tai bus turbūt negreitai.

Apie geležinkelį Rachiv - Dilove - Valea Vișeului - Sighetu Marmației - Teresva galima paskaityti:
http://parovoz.com/phpBB3/viewtopic.php?f=50&t=7901
http://pan-sapunov.livejournal.com/220751.html
http://ru-railway.livejournal.com/88...l#/885206.html