Rail Baltica II

[B.S.]

Tai, kaip suprantu, niekas negalės pacituoti konkrečios vietos, kur EK sako, kad bėgiai iki Vilniaus nėra prioritetas, bet iki Talino yra.

Tai paimk ir pacituok EK, kad bėgiai iki Vilniaus yra svarbiausia projekto dalis. Kam čia dabar pilstyti vandenį iš tuščio į kiaurą...
Laukiame!

[John]

Tai paimk ir pacituok EK, kad bėgiai iki Vilniaus yra svarbiausia projekto dalis. Kam čia dabar pilstyti vandenį iš tuščio į kiaurą...
Laukiame!

Jeigu EK išvis nenurodė, o panašu nenurodė, kuri specifiškai projekto dalis yra svarbiausia, tai sprendžiame patys.

[Lettered]

Tai paimk ir pacituok EK, kad bėgiai iki Vilniaus yra svarbiausia projekto dalis. Kam čia dabar pilstyti vandenį iš tuščio į kiaurą...
Laukiame!

EK nesprendžia tokių techninių klausimų, čia mums reikia į tai atsakyti pirmiausia. Bent iš dabar nueinančios valdžios nei karto nieko negirdėjau, kurios linijos yra prioritetai (tiksliau pati RB II nelabai matėsi, kad yra kažkoks svarbus projektas). Negu EK už mus į tai turi atsakyti?

[Perfect]

Tai, kaip suprantu, niekas negalės pacituoti konkrečios vietos, kur EK sako, kad bėgiai iki Vilniaus nėra prioritetas, bet iki Talino yra.

Tamsta, nelaikykite kitų durneliais, nes pats į tokį darotės panašus.

Atsidarykite elementarų Rail-Baltica koncepcijos aprašymą ir ten juodu ant balto parašyta, koks yra šio projekto tikslas, o tikslas ir apibrėžia uždavinius.

Rail Baltica – North-South railway axis

The Rail Baltica project is a symbolic return of the Baltic States to Europe – until the Second World War the Baltic States were already connected to Europe with 1435 mm wide. But since the middle of 20th century the Baltic countries have been mainly linked to an East-West railway axis using the Russian gauge 1520 mm rails, reflected in current rail traffic flows. Today most rail freight traffic transported by railway in Baltic states originates from CIS countries, in particular from Russia, and rail transport services are mainly provided on East – West axis using existing 1520 mm gauge system which makes it difficult and costly to interconnect the Baltics with the rest of EU via Poland. Therefore, there is a full consensus on the need to eliminate the Baltic missing rail link of the EU’s North Sea – Baltic TEN-T Core Network Corridor ensuring full integration of Estonia, Latvia and Lithuania into the single European railway area.

Tamsta, aišku, vistiek reikalausite pacituoti konkrečios vietos, kur EK sako, kad bėgiai iki Vilniaus nėra prioritetas. Tai lygiai taip pat galima, prašyti pacituoti vietą, kur EK sako, kad bėgiai iki Ariogalos nėra prioritetas.

[B.S.]

Tai aš dar kartą paklausiu: jūs gal siūlote latviams tiestis Ryga-Talinas, o Lietuvai Lenkija-Vilnius? Ir tegu sau latviai su estais važinėjasi vieni pas kitus.

[Lettered]

Tamsta, nelaikykite kitų durneliais, nes pats į tokį darotės panašus.

Atsidarykite elementarų Rail-Baltica koncepcijos aprašymą ir ten juodu ant balto parašyta, koks yra šio projekto tikslas, o tikslas ir apibrėžia uždavinius.



Tamsta, aišku, vistiek reikalausite pacituoti konkrečios vietos, kur EK sako, kad bėgiai iki Vilniaus nėra prioritetas. Tai lygiai taip pat galima, prašyti pacituoti vietą, kur EK sako, kad bėgiai iki Ariogalos nėra prioritetas.

Tai John teisingai sako, kaip ir jūsų pacituotame tekste rašoma tik abstrakčiai, kad tikslas sujungti Baltijos šalis su likusia Europa, o techniniai klausimai, kuriuos miestus jungs bėgiai, čia jau mūsų pačių prioriteto reikalas.

[B.S.]

Tai John teisingai sako, kaip ir jūsų pacituotame tekste rašoma tik abstrakčiai, kad tikslas sujungti Baltijos šalis su likusia Europa, o techniniai klausimai, kuriuos miestus jungs bėgiai, čia jau mūsų pačių prioriteto reikalas.

Kokiu būdu siūlote prijungti Latviją, jei geležinkelis eina į Vilnių?

[Lettered]

Kokiu būdu siūlote prijungti Latviją, jei geležinkelis eina į Vilnių?

Tai niekas nesako, kad nereikia bėgių į Latviją, bet LT turėtų kovoti ir už bėgius į Vilnių, ko nesimato, kad kam nors būtų rupėję.

[Perfect]

Jeigu EK išvis nenurodė, o panašu nenurodė, kuri specifiškai projekto dalis yra svarbiausia, tai sprendžiame patys.

Tai ir sprendžiame patys, bet yra keletas bet. Nors EK ir skiria 85 proc. finansavimą, bet šie proc. yra pririšti prie maksimalios finansuojamos sumos. Ir čia yra esmė, kad gavus EK projektinį finansavimą, šalys sutartimi įsipareigojo pasiekti projekto tikslą - veikianti Pietūs-Šiaurė ašis, per visas 3 Baltijos šalis ir sujungta su Lenkija. Jeigu tu sutelpi į skirtos sumos ribas, tai viskas puiku ir visi ploja atsistoję, kad už tą pačią sumą dar buvo prijungtas Vilnius ir Ryga. Tačiau, jeigu netelpi į sumą, tai nereiškia, kad EK automatiškai tau skirs papildomą finansavimą. Tada ir prasideda projekto apimties karpymai, kad būtų pasiektas tikslas: Rygos ir Vilniaus prijungimas perkeliamas į sekantį etapą, Latvija ir Estija atsisako dvikelio ir stato tik vienkelį per savo teritoriją, Lietuva gali pabandyti perkelti naujos standartinės vėžės Kaunas-PL siena statybą į sekantį etapą, nes formaliai tikslą pasiekti gal užtenka ir RB1 linijos.
Tai nėra iš blogos valios, o dėl to, kad projekto įgyvendinimas išbrango tiek, kad Baltijos šalys nebeišgali finansuoti projekto pilna apimtimi.

[Tomas]

Dėve dėve:
Intergovernmental_Agreement_2017.pdf

ARTICLE 2
Definitions

c) “route” shall be from Tallinn through Pärnu-Riga-Panevezys-Kaunas to LithuanianPolish state border with a connection of Vilnius-Kaunas as a part of the railway;

ARTICLE 11
Financing

3. The Parties agree on the connection of Vilnius-Kaunas as part of the railway's route in order to interconnect all the capitals of the States of the Parties and to deploy joint efforts to achieve the eligibility of the Vilnius-Kaunas connection for European Union support under Connecting Europe Facility or equivalent financing instrument, bearing in mind that the construction of this section will be phased in such a way that the entire project would not be delayed or stopped

[B.S.]

Tai niekas nesako, kad nereikia bėgių į Latviją, bet LT turėtų kovoti ir už bėgius į Vilnių, ko nesimato, kad kam nors būtų rupėję.

Ar jūs iš medžio iskritote ar tik apsimetate šlanga ir trolinate?
Yra išskirtas biudžetas iki 2030-ų metų. Iki 2031-ų metų DAUGIAU PINIGŲ NEBUS. Lietuvai jau šiai dienai neužtenka pinigų bėgiams iki Latvijos. Todėl dvigubas geležinkelis bus tik iki Panevėžio. Ir net tuomet kažkiek reikės finansuoti iš savo pinigų. Kiek papildomais kainuos vėžė iki Vilniaus nėra aišku, bet spėčiau papildomi 4-5 milijardai. Siūlote statyti iš savų, ar geriau palaukti 2031-ų ir papildomo finansavimo iš EK?

[Blaze]

Jūs kalbat taip tarsi bėgių iš Vilniaus iš viso nebus. Jeigu jau taip neramu, tai rašykit Susisiekimo ministerijai ir išgaukit projektavimo, statybų planus. Daug kas dar gali keistis irba nuo rangos darbų priklausyti, nes labai norint galima ir greitai bėgius tiesti.

P.S. viena iš Vokietijos geležinkelių problemų yra tai, kad bėgiai nesidubliuoja, krovininiai ir keleiviniai traukiniai naudojasi ta pačia infrastruktūra. Tai paraleliniai bėgiai RB1 atkarpoje ateityje gali net labai pasiteisinti.

[John]

Tai ir sprendžiame patys, bet yra keletas bet. Nors EK ir skiria 85 proc. finansavimą, bet šie proc. yra pririšti prie maksimalios finansuojamos sumos. Ir čia yra esmė, kad gavus EK projektinį finansavimą, šalys sutartimi įsipareigojo pasiekti projekto tikslą - veikianti Pietūs-Šiaurė ašis, per visas 3 Baltijos šalis ir sujungta su Lenkija. Jeigu tu sutelpi į skirtos sumos ribas, tai viskas puiku ir visi ploja atsistoję, kad už tą pačią sumą dar buvo prijungtas Vilnius ir Ryga. Tačiau, jeigu netelpi į sumą, tai nereiškia, kad EK automatiškai tau skirs papildomą finansavimą. Tada ir prasideda projekto apimties karpymai, kad būtų pasiektas tikslas: Rygos ir Vilniaus prijungimas perkeliamas į sekantį etapą, Latvija ir Estija atsisako dvikelio ir stato tik vienkelį per savo teritoriją, Lietuva gali pabandyti perkelti naujos standartinės vėžės Kaunas-PL siena statybą į sekantį etapą, nes formaliai tikslą pasiekti gal užtenka ir RB1 linijos.
Tai nėra iš blogos valios, o dėl to, kad projekto įgyvendinimas išbrango tiek, kad Baltijos šalys nebeišgali finansuoti projekto pilna apimtimi.

Šiaip tai projektas "neišbrango". Pradžioje (t.y. 2017 ar kada ten) buvo estimeitinta visiškai nerealistiška suma, kuri 1 km HSR kainą numatė kažkur apie 5 mln. Eur, kas nėra nei tik HSR 1 km kaina, bet net ir ne 120km/h geležinkeliui ir net tramvajui nerealistiška kaina tuo metu. Čia kaip prieš einant į parduotuvę pasiplanuoti, kad kefyro litras kainuoja 9 centus, bet pamačius, kad jis kainuoja 90 centų, aiškinti, kad jis "10 kartų išbrango". Niekas neišbrango, bent jau ne tiek, kiek bandoma aiškinti. Viso labo, kažkas priestimeitino nesąmonių.

[John]

Dėve dėve:
Intergovernmental_Agreement_2017.pdf

Ačiū. Ką ir reikėjo įrodyti. Kalbama gana aptakiai, neįvardijant, ką tiksliai reikia ir ko nereikia statyti. Kaunas-Vilnius buvo galima laisvai įsprausti į šituos rėmus. Kol kuisėmės su Jonavos tiltu, kuris realiai tik dabar pradedamas statyti, ir vėlinom projektą, jau galėjom turėti padarytus didžiąją dalį darbų oficialiai nieko per daug nedelayindami.

[sleader]

Koks skirtumas kaip pavadinsi "išbrango" ar buvo "apsiskaičiuota". Faktas, kad turimų ir skirtų lėšų nepakanka, bei daugiau jų nuo semantikos ypatybių neatsiras. Todėl ir laviruojama, kad su esamomis lėšomis turėti maksimalų rezultatą ir bent jau atitikti iškeltus projekto kertinius tikslus.

[John]

Ar jūs iš medžio iskritote ar tik apsimetate šlanga ir trolinate?
Yra išskirtas biudžetas iki 2030-ų metų. Iki 2031-ų metų DAUGIAU PINIGŲ NEBUS. Lietuvai jau šiai dienai neužtenka pinigų bėgiams iki Latvijos. Todėl dvigubas geležinkelis bus tik iki Panevėžio. Ir net tuomet kažkiek reikės finansuoti iš savo pinigų. Kiek papildomais kainuos vėžė iki Vilniaus nėra aišku, bet spėčiau papildomi 4-5 milijardai. Siūlote statyti iš savų, ar geriau palaukti 2031-ų ir papildomo finansavimo iš EK?

Maks ~2,7 mlrd. Bet čia jau labai brangiai statant.

[John]

Koks skirtumas kaip pavadinsi "išbrango" ar buvo "apsiskaičiuota". Faktas, kad turimų ir skirtų lėšų nepakanka, bei daugiau jų nuo semantikos ypatybių neatsiras. Todėl ir laviruojama, kad su esamomis lėšomis turėti maksimalų rezultatą ir bent jau atitikti iškeltus projekto kertinius tikslus.

O nėra taip, kad ir esamų lėšų nepanaudota? Nebepamenu, kur tiksliai, bet buvo ne kartą rašyta, kad problema dabar ne lėšos, o tai, kad nesugebam net to, kas duodama, panaudoti, nes iš esmės miegam, o ne statom.

[sleader]

O nėra taip, kad ir esamų lėšų nepanaudota? Nebepamenu, kur tiksliai, bet buvo ne kartą rašyta, kad problema dabar ne lėšos, o tai, kad nesugebam net to, kas duodama, panaudoti, nes iš esmės miegam, o ne statom.

Gali būt, kad kol kas nepanaudota, nes projektas šiek tiek atsilieka nuo grafiko. Tačiau ėmus ir susigalvojus, kad reikia dabar statyti Vilnius-Kaunas, to padaryti nepavyks, nes iki statybų yra visa pasiruošimo eiga, kuriai reikia ne vienerių metų. O kodėl tas nebuvo pradėta anksčiau, manau jau atsakyta ir galima tą pamatyti peržvelgus viso projekto timeline.

[John]

Gali būt, kad kol kas nepanaudota, nes projektas šiek tiek atsilieka nuo grafiko. Tačiau ėmus ir susigalvojus, kad reikia dabar statyti Vilnius-Kaunas, to padaryti nepavyks, nes iki statybų yra visa pasiruošimo eiga, kuriai reikia ne vienerių metų. O kodėl tas nebuvo pradėta anksčiau, manau jau atsakyta ir galima tą pamatyti peržvelgus viso projekto timeline.

"Šiek tiek", tai 5 metus, ir tai ant popieriaus. Realybėje atsilikimas nuo grafiko yra turbūt ~10 metų. Šiaip, net jeigu naujas finansavimas bus tik 2028 (už 3 metų, mind you), tai šiuo metu kaip minimum turėtų būti plušama 24/7 prie sklypų išpirkimo ir gal net kai kurių fizinių paruošiamųjų darbų, kad nuo 2028 Sausio 1d. 00:01 būtų galima pilnu tempu vykdyti statybos darbus. Vietoj to viskas nustumiama į neapibrėžta ateitį su ta mintimi, kad 2028 bus tik pradedama galvoti, ką daryti toliau. Su tokiu požiūriu bb mes pastatysime, o ne Rail Balticą.

[vital7777]

Idomios naujienos del PL sienos-Kaunas: https://rail-baltica.lt/rail-baltica...s-vansevicius/

– Kodėl nutarta jungtį su Lenkija pradėti statyti būtent nuo pasienio su kaimynais, o ne priešinga kryptimi, kaip planuota anksčiau?

– Siekiame įgyvendinti valstybinės svarbos strateginius planus ir parodyti kaimynams vykdomo projekto brandą bei pasirengimą bendradarbiauti tiesiant jungtį tarp šalių. Modernizavus atkarpą Lenkijos siena–Marijampolė, išaugs traukinių greitis, dėl to paspartinsime susisiekimą. Galiausiai, tai padės efektyviau transportuoti medžiagas statybos darbams, kurių apimtis vis augs.

Stebime sėkmingus kaimynų geležinkelių infrastruktūros projektus, palaikome ryšį, kad nuosekli ir kryptinga mūsų strategija užtikrintų, jog būtų įgyvendinti visi būtini funkcionalumo ir tranzito reikalavimai.