Rail Baltica II

[ejs-ejs]

Inicijuoti gali kiekvienas pilietis, biurokratams teisiškai tą daryti dar paprasčiau, kai dirba valstybės institucijose. Bet tiesiog visiems dzin.

Aš bandžiau. Pasijaučiau kaip tas, kurio balsas į dangų neina.

[digital]

Kiek geležinkeliams kainavo dingę Rytų kroviniai, ką gali atnešti Kinija

„Dingus Rytų kroviniams netekome 40 proc. mūsų pajamų ir teko atleisti kas ketvirtą darbuotoją. Orientuojamės į Europą. Vežame keleivius ir krovinius. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, unikalioje pozicijoje, nes ES daugumą pajamų gauna iš keleivių, o Lietuvoje 80 proc. pajamų iš krovinių vežimo ir tik 20 proc. iš keleivių gabenimo. Bandome šią proporciją pakeisti ir matome, kad keleivių kilimas ryškus“, – aiškina direktorius.

Keleivių gabenimas Lietuvoje dotuojamas valstybės ir kiekviena kelionė mokesčių mokėtojams kainuoja. Tačiau, pasak, vadovo, tai valstybės pasirinkimas ir geležinkelis, pavyzdžiui, su autobusais turi pranašumą. Šiandien iš Vilniaus į Varšuvą reikia važiuoti 8 val.

„Tai nėra geras standartas. Atsiradus „Rail Baltika“ kelionė sumažėtų iki trijų valandų, nes mes gyvename dar sovietų paliktoje infrastruktūroje“, – dėsto E. Lazauskas ir tikina, padėtį keis ne tik europinė vėžė ir traukinių elektrifikavimas.

Projektas kainuos apie 450 mln. eurų, o per visą gyvavimo ciklą turėtų uždirbti 700 mln. eurų. Tačiau tai ne pinigai, o išvestiniai dalykai.

Kada bus įgyvendintas „Rail Baltica“ tiksliai nėra aišku. Kritiniuose taškuose greitasis geležinkelis turi atsirasti iki 2030 m., iki 2040 visa infrastruktūra įtraukiant Ukrainą. Liniją projektuojant buvo planuota, kad siaura vėžė per Baltijos šalis kainuos 6 mlrd. eur, dabar kalbama apie 24 mlrd. eur. Vienas iš pagrindinių brangimo dalykų – karinis mobilumas. Tam, kad būtų galima vežioti karinę techniką reikia keisti reikalavimus. Tankų vežiojimo neskaičiavo projektuojant vėžę. Kita problema – jei nesusijungsime su Lenkijos geležinkeliu, projektas neturės prasmės. Per Lietuvą reikia pastatyti virš 300 km, kol kas pastatyta 30 km. Pagrindinis „Rail Baltica“ logistinis taškas bus Kaunas.

Tačiau Latvijoje linijos statybos užstrigo ir, pasak E. Lazausko, tai neramina. Kiek daugiau optimizmo dėl lenkų, kuriems krovinių koridorius reikalingas.

„Šiandien tris kartus per savaitę šia linija važiuoja traukinys iš Kauno iki Duisburgo, pervežame sąjungininkų krovinius. Keleiviams linija nenaudojama, dėl to važiuojant į Varšuvą Mockavoje reikia persėsti“, – aiškina E. Lazauskas.

LTG grupės vadovas sako, kad jei atšils santykiai su Kinija, tai didelės reikšmės jiems neturės. Kadaise buvo krovinių srautas į Kaliningradą, tačiau jis nebuvo pagrindinis. Daugiausia kroviniai į Europą važiuoja per Lenkiją.

[Justin]

Šaltinis: https://www.facebook.com/photo/?fbid...20615820831550

[Tomas]

Ką ir reikėjo įrodyti - Tallinnas yra didesnis net už Varšuvą.

[Sula]

Megapolis Talinas
Vos ne Burj Khalifa.

[taccido]

Gali būti, kad Talinas tiesiog pateikia tankumą labai smulkiose gardelėse, o Vilniaus ir Rygos duomenys didesniuose kvadratuose, kur ekstremumai išsilygina. Nes tankumas gali skirtis daug kartų priklausomai nuo kvadrato dydžio.

[alga]

Gali būti, kad Talinas tiesiog pateikia tankumą labai smulkiose gardelėse, o Vilniaus ir Rygos duomenys didesniuose kvadratuose, kur ekstremumai išsilygina. Nes tankumas gali skirtis daug kartų priklausomai nuo kvadrato dydžio.

Good point! Perkūnkiemis ant neseno Pakalnio straipsnio 400-500 žm. per ha., t.y. 40-50k per km^2, o tai jau world class, jei tokio tankio būtų visas miestas: https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...lation_density