Rail Baltica II

[ignaloidas]

Išėjo visų trijų Baltijos šalių patikrinimo ataskaita, lietuvių, anglų kalbomis. Pinigo trūksta, kaip ir tam tikrų sprendimų. RB atsakymas irgi detalių turi, tikriausiai įdomiausia dalis apie apkarpymus pirmoje fazėje:

It was recognized that phasing the Rail Baltica global project delivery until 2030 and beyond requires setting priorities in project implementation. The first phase is planned to be completed by 2030, in accordance with the schedule set by the TEN-T Regulation and aims to establish a high-speed line corridor between the Polish border and Tallinn by 2030. This corridor will connect the Polish border with a double-track and proceed north, featuring single-track sections constructed over a double-track embankment in Latvia and Estonia. The first phase is divided into operational sections, each capable of independent service introduction.The second phase of the project, envisioning the full project scope after 2030, is contingent upon available financing. This phase is essential to fully realize the socio-economic potential of the Rail Baltica corridor.

Man konkrečiai įdomus pastebėjimas kad mažinimas iki vienkelio planuojamas tik Latvijoje ir Estijoje, bet ne Lietuvoje.

[digital]

Pagaliau ir mūsų žurnalistai kažką normalaus parašė - „Rail Baltica“ projektas: Lietuvai reikės ieškoti papildomų devynių milijardų eurų

Trijų aukščiausiųjų audito institucijų vertinimu, norint visiškai užbaigti „Rail Baltica“ projektą, reikia papildomų 19 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į naujausius kiekvienos šalies projektų biudžetus ir jau skirtus pinigus, Estijoje reikia 2,7 mlrd., Latvijoje – 7,6 mlrd., Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų. Siekdamos suvaldyti padidėjusias išlaidas ir laikytis griežto termino – iki 2030 m. turėti veikiantį geležinkelį, Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės iki 2030 m. ruošiasi sumažinti atliekamų darbų apimtį ir ketina sutelkti dėmesį į geležinkelio pagrindinės linijos tiesimą. Apimties sumažinimas (pirmasis etapas) reiškia, kad vietinės stotys bus statomos minimalaus funkcionalumo arba vėliau, o vietoj dvikelės geležinkelio linijos kai kuriuose ruožuose bus tiesiama vienkelė.

Ketinimai sumažinti projekto apimtį (pirmasis etapas) tikėtiną deficitą iki 2030 m. sumažintų beveik perpus. Pagal pirmojo etapo scenarijų bendras numatomas deficitas visoms trims šalims būtų 10,1 mlrd. eurų: 1,8 mlrd. Estijoje, 4,4 mlrd. Latvijoje ir 3,90 mlrd. Lietuvoje.
Vis dėlto neaišku, kiek pinigų „Rail Baltica“ projektui bus skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (pagrindinės projekto finansavimo priemonės) būsimuoju Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu nuo 2028 m., ir kokia bus bendro finansavimo dalis.
Kyla rizika, kad finansavimas nebus gautas laiku ne tik dėl to, kad padidėjo numatomos išlaidos, bet ir todėl, kad dabartinis Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis baigiasi 2027 m. Kadangi kitas finansavimo laikotarpis prasidės 2028 m., tikėtina, kad 2027–2028 m. finansavimo nepakaks, nes dotacijos įprastai neskiriamos pirmaisiais naujos ilgametės finansinės programos metais. Atsižvelgiant į tai, kad projektui įgyvendinti taikomi griežti laiko apribojimai, nes geležinkelis turi būti nutiestas ir pradėtas eksploatuoti iki 2030 m., o 2027–2028 m., kaip tikimasi, bus intensyvių statybos darbų metai, finansavimo spragą reikės užpildyti.

Ir apie traukinius:

Jei pirmasis geležinkelio statybos etapas bus baigtas iki 2030 m., kyla rizika, kad 2031 m. geležinkeliu nevažiuos nė vienas traukinys. Iš turimų vertinimų matyti, kad traukiniams įsigyti gali prireikti aštuonerių metų. Šiuo metu už transportą atsakingos ministerijos nėra nusprendusios, kaip turėtų būti gaunami tarptautiniai traukiniai – nuomojami, perkami ar vežėjai privalės turėti savo traukinius. Reikia pripažinti, kad traukinių įsigijimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo išlaidos nėra įtrauktos į projekto biudžetą ir negali būti finansuojamos Europos Sąjungos pinigais.

[vital7777]

Man konkrečiai įdomus pastebėjimas kad mažinimas iki vienkelio planuojamas tik Latvijoje ir Estijoje, bet ne Lietuvoje.

Taigi raso:
One set of tracks instead of two in the section Panevėžys to Lithuania/Latvia border

[John]

O, žiūrėk, dėl traukinių kažkas atsibudo. Kaip čia taip dabar?
Kaip ten kai kurie aiškino? Bus galima nusipirkti naudotų traukinių off the shelf? Ar kažkokie mistiniai privatūs vežėjai iš kažkur susiveiks traukinių?

Visgi gerai, kad bent kažkokia žinutė dėl to viešumoje atsirado, nes jau visiškai akivaizdu, kad tai taps dar viena problema t.y. nebus kuo vežti keleivių. Šiaip LTG Link šiuo metu turėtų vykdyti labai intensyvias ir konkrečias fast track pirkimo procedūras keliasdešimčiai naujų 250km/h ir 160km/h traukinių. Kodėl jie to nedaro ir tyli kaip vandens į burną prisisėmę, žino nebent bb.

[ignaloidas]

O, žiūrėk, dėl traukinių kažkas atsibudo. Kaip čia taip dabar?
Kaip ten kai kurie aiškino? Bus galima nusipirkti naudotų traukinių off the shelf? Ar kažkokie mistiniai privatūs vežėjai iš kažkur susiveiks traukinių?

Visgi gerai, kad bent kažkokia žinutė dėl to viešumoje atsirado, nes jau visiškai akivaizdu, kad tai taps dar viena problema t.y. nebus kuo vežti keleivių. Šiaip LTG Link šiuo metu turėtų vykdyti labai intensyvias ir konkrečias fast track pirkimo procedūras keliasdešimčiai naujų 250km/h ir 160km/h traukinių. Kodėl jie to nedaro ir tyli kaip vandens į burną prisisėmę, žino nebent bb.

Linkai šiaip tai vykdo rinkos konsultacija regioniniams (160km/h) traukiniams, bet kiek girdėjau, Latviai ir Estai truputi supyko kad jie patys taip sugalvojo daryti ir su jais nepradėjo derintis.

Bet su 250km/h traukiniais tai truputi sudėtingiau, nes realistiškai per mažas traukinių skaičius kiekvienam operatoriui būtų jei kiekvienas atskirai pirktų ir operuotų, tad pirkimas kažkoks bendras turėtų būti, bet kadangi neaišku kaip su greitųjų traukinių bendru operavimu, tai viskas sėdi klaustukuose. Reikia sprendimo dėl greitųjų traukinių operavimo, ir tada jau galėtų pajudėti reikalai.

Cituojant ataskaitą:

71. 2024 m. pradžioje turėjo būti baigta viena veikla, t. y. sprendimas dėl
traukinių įsigijimo. Ši veikla pažymėta kaip išorės suinteresuotojo subjekto (t.
y. subjekto, kuris apima visas tris šalis, bet jo dar nėra) atsakomybė ir trijų
ministerijų atskaitomybė.

72. Ministerijos dar nenusprendė, ar tarptautiniai traukiniai turėtų būti
nuomojami, įsigyti nuosavybės teise ar keleivių vežėjai privalėtų turėti savus.
Jei sprendimas nebus priimtas greitai, kyla rizika, kad 2030–2031 m. nebus
geležinkeliu važiuojančių traukinių. Studijos duomenimis, traukiniams įsigyti
gali prireikti aštuonerių metų: dvejų metų pasirengti viešiesiems pirkimams,
ketverių metų traukiniams pristatyti ir dvejų metų bandymams.

[ignaloidas]

Taigi raso:
One set of tracks instead of two in the section Panevėžys to Lithuania/Latvia border

Nebuvau dar konkrečiai tos vietos priėjęs skaitydamas pilną reportą, tik iš RB atsakymo imiau. Bet vis tiek įdomu tai kad tarsi visur kitur Lietuvoje dvikelis.

[DKL]

Latviai ministrų kabineto posėdyje nutarė sukrapštyti pinigų iš abiejų pusių pajungti Rygą. Taip pat panašu, kad iki metų galo priims sprendimą Rail Baltica infrastruktūrą, kai ji bus pastatyta, perduoti Latvijos geležinkeliams.

https://www.sam.gov.lv/lv/jaunums/va...-pirmaja-karta

[John]

Linkai šiaip tai vykdo rinkos konsultacija regioniniams (160km/h) traukiniams, bet kiek girdėjau, Latviai ir Estai truputi supyko kad jie patys taip sugalvojo daryti ir su jais nepradėjo derintis.

Bet su 250km/h traukiniais tai truputi sudėtingiau, nes realistiškai per mažas traukinių skaičius kiekvienam operatoriui būtų jei kiekvienas atskirai pirktų ir operuotų, tad pirkimas kažkoks bendras turėtų būti, bet kadangi neaišku kaip su greitųjų traukinių bendru operavimu, tai viskas sėdi klaustukuose. Reikia sprendimo dėl greitųjų traukinių operavimo, ir tada jau galėtų pajudėti reikalai.

Cituojant ataskaitą:

Įdomu, kokios yra tikslios priežastys, trukdančios konsultuotis dėl to su latviais ir estais bei vykdyti bendrą pirkimą?

[Lettered]

Įdomu, kokios yra tikslios priežastys, trukdančios konsultuotis dėl to su latviais ir estais bei vykdyti bendrą pirkimą?

Turbūt lėšų trūkumas? Latviam su estais dabar turbūt irgi pajamos iš krovinių vežimo yra sumažėjusios?

[eigh]

Prasidėjo raganų medžioklė

Skuodis dėl „Rail Baltica“ vėlavimo kaltina „RB Rail“ ir „Lietuvos geležinkelius“

Dėl lėto europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybos tempo Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis kaltina bendrą Baltijos šalių įmonę „RB Rail“, be to, jis ragina „Lietuvos geležinkelių“ grupę (LTG) surasti už vėlavimą Lietuvoje atsakingus asmenis.

„Vieną kartą reikia baigti šnekėti ir pridenginėti vieni kitus. Ir Valstybės kontrolė net aiškiai neparodo, kas yra atsakingi. Atsakinga yra bendra Baltijos šalių įmonė („RB Rail“ – BNS, kuri dvejus metus mums nepateikė projektų“, – žurnalistams Jonavoje trečiadienį sakė M. Skuodis, dalyvavęs gynybai ir tranzitui svarbaus Jonavos aplinkkelio statybų pradžios ceremonijoje.

„Ir jeigu „Lietuvos geležinkeliai“, valdyba nesiims atsakomybės surasti kaltus, ir kad jie atsakytų, tai šitoje vietoje Susisiekimo ministerija suras. Aš kalbu ir apie žmones, kurie jau nedirba tų darbų, tai jie neturėtų jaustis saugiai“, – kalbėjo ministras.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...-gelezinkelius

[Laure23]

Liko nepilnas pusmetis iki ministro darbo pabaigos, o dabar pradeda tik ieškoti. Darbų imitacija.

[John]

Prasidėjo raganų medžioklė

Skuodis visą kadenciją iš esmės miegojo ir tik žodiškai "ragino" "spartinti statybas". If anything, pats turėtų pirmu numeriu atsistatydinti, nes nesužiūrėjo svarbiausio transporto projekto turbūt per visą Lietuvos istoriją. Aišku, kai viskas ateina iki viešų kaltinimų reiškimo per pranešimus žiniasklaidai, akivaizdu, kad traukinys jau nuvažiavęs ir žala jau padaryta. Panašu, kad dabar kažką daryti jau per vėlu. Labai gaila, aišku, kad viskas pasiekė tokią stadiją.

[eigh]

Liko nepilnas pusmetis iki ministro darbo pabaigos, o dabar pradeda tik ieškoti. Darbų imitacija.

Galėtų kaltų paieškoti savo kabinete, nes pats ministras, rodosi, labiau rūpinosi, kad atsirastų kartą per dieną važiuojantis traukinys į Rygą arba praktiškai parą trunkantis maršrutas į Krokuvą, o ne RBII.

[John]

Galėtų kaltų paieškoti savo kabinete, nes pats ministras, rodosi, labiau rūpinosi, kad atsirastų kartą per dieną važiuojantis traukinys į Rygą arba praktiškai parą trunkantis maršrutas į Krokuvą, o ne RBII.

Šiaip tai reikėjo ir to ir to, nepriešinkim šitų dalykų. RB finansavimas buvo skirtas iš ES, buvo visos galimybės forsuoti visus reikiamus darbus. Vietoj to buvo (ir tebėra) tiesiog miegama ir leidžiami idiotiški pranešimai spaudai apie tariamą "darbų kompleksiškumą" ir panašūs kliedesiai. Nežinau, ar Skuodis yra ant tiek durnas, kad nesuprastų, kad geležinkeliai satosi ir jų statyba spartinama ne tuščiais žodiniais pareiškimais ir susirūpinimais, o su ekskavatoriais, poliakalėmis, buldozeriais ir betonvežiais.

[Sula]

Prastos žinios.
Al1 pikdžiugiškai kikena kažkur.

[VLR]

Simboliška, kad automobilizuotų artojų šalyje transporto ministras savo pralaimėjimo kalbą dėl Rail Baltica sako iš... 'aplinkkelio' statybų. Neseniai pranešęs apie dar vieno 'aplinkkelio' (Klaipėdoje) projekto patvirtinimą.

[alga]

Nu kad pasitvirtino. Latvija ir Estija jau beveik pasistatė stotis. Lietuva, meanwhile, neturi nieko.

Kad neliktų kaip Omsko metro, stotis ir jokio geležinkelio.

[John]

Kad neliktų kaip Omsko metro, stotis ir jokio geležinkelio.

Net ir pačiu blogiausiu atveju, jei RB projektas bus išvis nucancelintas (mažai tikėtina), stotys bus panaudotos esamo geležinkelio tinklo aptarnavimui. Kad ir kaip bežiūrėsi, latviai ir estai su stotimis išlošė ir tai buvo geras ir šiaip visiškai common sense sprendimas. Lietuva meanehile neturi visiškai nieko, išskyrus tik Latvijai/Estijai aktualią atkarpą, kur vykdom kažkokius darbus.

[alga]

O, žiūrėk, dėl traukinių kažkas atsibudo. Kaip čia taip dabar?
Kaip ten kai kurie aiškino? Bus galima nusipirkti naudotų traukinių off the shelf? Ar kažkokie mistiniai privatūs vežėjai iš kažkur susiveiks traukinių?

Negalim atmesti varianto, kad informacijos apie 8 metus šaltinis yra geležinkelių ekspertas John iš miestai.net forumo. Žurnalistai prascrollino temą ir įdėjo aptakų neįpareigojantį sakinį į straipsnį.

[Perfect]

Įsivaizdavo Baltijos tigrus, realybėje Baltijos šikatukai... Bendras projektų įgyvendinimas liko neįveikiamu iššūkiu ir geležinkelis čia nėra išimtis. Suskystintų dujų terminalo projektas buvo įgyvendintas tik dėl to, kad LT nusprendė imtis iniciatyvos ir visas rizikas prisiėmė ant savo kupros.