Ne veltui latviai patys sako kad jiems trūksta 3 milijardų. Šiandienos kainomis. Na bet turės gražią stotį ir dar didesnę skolos kuprą.
Ir lietuviams trūksta, ir estams trūksta, ir, taip, latviams trūksta. Ir būtų trūkę dar daugiau jei būtų nesistatę stoties ir nepadarę nieko naudingo didžiausios infliacijos metu, kaip kad darė lietuviai, nes stotis buvo Rail Baltica projekto dalis nuo pat pradžių ir ją vis tiek būtų reikėję pabaigti.
O šiaip tai akivaizdžiai nesupranti kaip veikia ES finansavimas ir tokie projektai apskritai, o tavo ir šiame forume rašančių vėliavas mojuojančių ir bet kokį mėšlą ginančių dronų išvedžiojimai apie kažkokį lietuvių moralinį pranašumą, kai lietuviai patys per visą laiką padarė tik darbus vidiniame Kauno žiede, atrodo apverktinai. Galėsi apie šitas savo nuoskaudas papasakoti HSR (tebūnie ir apkarpyta jo versija) tarp Varšuvos CBD ir Rygos tikro centrinio mazgo važinėjantiems latviams, kai prisijungsi prie jų prisiparkavęs kur nors kiemelyje prie Kauno stalininės stoties, o Vilnius - Kaunas dar net nebus pradėtas statyti.
Nebesuprantu - tai vėl pinigų neužtenka? Juk sakė, kad dabar jau viskas, iki 2030 bus baigta, vienas forumietis net tvarkaraščius įkėlė. O jūs čia apie kažkokius vienkelius kaip į Marcinkonis.
<...> kai lietuviai patys per visą laiką padarė tik darbus vidiniame Kauno žiede, atrodo apverktinai. <...>
Manyčiau, kad žemės paėmimo procedūros ir projektavimas yra ne ką lengviau už pačią statybą. Kaip suprantu Lietuvoje statybų pradžios strigimai buvo dėl projektuotojų, jie gerokai užtempė reikalus. Pastatą suprojektuoti gali iš esmės bet kas, ir vietiniai. Bet geležinkelį tik specifinės įmonės. O tie italiūkščiai ispaniūkščiai ar kas ten, apie bėgius išmano, bet matyt turi nulį suvokimo apie lietuviškas pelkes ir drenažus
neisnaudojama tiesiog.. bet cia LG problema daugiau..
Ką ten išnaudot, kai nėra keleivių toje stotyje?
Šiaip paskutinius kelis kartus kai traukiniu važiavau į/iš Kauno, tai į stoties pastatą neužėjau, kaip ir dauguma kitų išlipusių iš traukinio: tiesiai iš perono į gatvę ar stotelę, arba tiesiai iš gatvės į peroną ir traukinį. Svarbiausia patogus patekimas iš gatvės į peronus, bei stogas virš galvos peronuose. Daugiau nieko toje stotyje nereikia, nebent į tualetą užeit ar kokį buteliuką vandens nusipirkt.
Dėl Kauno - jei Lietuvos transportininkai nebūtų buvę visiški obliai ir kaušai, Rail Baltica derybų metu jie būtų:
- išsiderėję naują stotį Kaune (kaip buvo galima neišsiderėti jos kai Ryga ir Talinas 'gavo' stotis nuo pat pradžių aš neįsivaizduoju)
- suplanavę normalią jungtį su KUN oro uostu (be jokių persėdimų į autobusą) - pro KUN važiuotų traukiniai ir pagrindine linija, ir iš Vilniaus, darant jį savotišku hub'u ir galiausiai gaunant tarptautinės stoties statusą
- miesto ir miesto VT plėtra būtų planuojama aplink stotį
Kauno naujoji stotis:
- turėtų tikslą tapti lengviausiai pasiekiamu tašku vidutiniam kauniečiui ir pirmuoju tikru transporto hub'u Lietuvoje
- jos apylinkėse būtų formuojamas gerai integruotas autobusų (ateityje ir tramvajų) mazgas, į kurį būtų itin lengva patekti iš stoties dengtu praėjimu ir nekertant kelių
- ji būtų integruota dar geriau su autobusu stotimi, jei ne autobusų stoties perkėlimu, tai bent dengtais praėjimais, travelatoriais, bendru žymėjimu ir pan. sprendimais
- joje būtų integruoti mikromobilumo sprendimai
- bendra bagažo sistema su KUN
- Kiss and Ride integracija
- Modernios srautų valdymo sistemos
- Laukiamojo salės
- Modernūs inžineriniai sprendimai
Prioritetinės miesto plėtros kryptys būtų nustatomos pagal stoties pasiekiamumą. Suburbija būtų sistematiškai kreipiama palei geležinkelio bėgius ir esamas lėtojo Vilnius - Kaunas traukinio stotis, galimai formuojant dvi ar tris naujas.
Visa tai yra daroma Rygoje ir Taline ir visą tai buvo galima padaryti Kaune vos pajudinus pirštą. Bet gyvename automarozų šalyje, kurioje supratimas apie transporto sistemą ir jos reikšmę miestų plėtrai yra nulinis, dėl to atsakingose pozicijose turime krūvą avinų, kurie nuoširdžiai nesupranta, kas yra negerai su Kauno (ar ypač Vilniaus) stotimis. Nu tAiGI gALimA įLipTi iR išLipTi, ko tu dar nori.
Bet kokiu atveju - Kaunas vis tiek turės geriausias galimybes Lietuvoje ištaisyti šias klaidas ir laimėti iš Rail Baltica plėtros, nes prie jos bus vis tiek prijungtas (anksčiau ar vėliau). Dėl Vilniaus nebūčiau toks tikras.
Dėl Kauno - jei Lietuvos transportininkai nebūtų buvę visiški obliai ir kaušai, Rail Baltica derybų metu jie būtų:
- išsiderėję naują stotį Kaune (kaip buvo galima neišsiderėti jos kai Ryga ir Talinas 'gavo' stotis nuo pat pradžių aš neįsivaizduoju)
- suplanavę normalią jungtį su KUN oro uostu (be jokių persėdimų į autobusą) - pro KUN važiuotų traukiniai ir pagrindine linija, ir iš Vilniaus, darant jį savotišku hub'u ir galiausiai gaunant tarptautinės stoties statusą
- miesto ir miesto VT plėtra būtų planuojama aplink stotį
Niekas netrudo ir netrukdė planuoti jungties per KUN. Noro nėra.
Ir ko gero poreikio. Ne tam važiuoji 3 valanda išTalllinnnooo, kad persėstum į Rynair. Ir "Tarptautinė stotis" Šengeno kontekste?
Kauno naujoji stotis:
- turėtų tikslą tapti lengviausiai pasiekiamu tašku vidutiniam kauniečiui ir pirmuoju tikru transporto hub'u Lietuvoje
- jos apylinkėse būtų formuojamas gerai integruotas autobusų (ateityje ir tramvajų) mazgas, į kurį būtų itin lengva patekti iš stoties dengtu praėjimu ir nekertant kelių
- ji būtų integruota dar geriau su autobusu stotimi, jei ne autobusų stoties perkėlimu, tai bent dengtais praėjimais, travelatoriais, bendru žymėjimu ir pan. sprendimais
- joje būtų integruoti mikromobilumo sprendimai
- bendra bagažo sistema su KUN
- Kiss and Ride integracija
- Modernios srautų valdymo sistemos
- Laukiamojo salės
- Modernūs inžineriniai sprendimai
Prioritetinės miesto plėtros kryptys būtų nustatomos pagal stoties pasiekiamumą. Suburbija būtų sistematiškai kreipiama palei geležinkelio bėgius ir esamas lėtojo Vilnius - Kaunas traukinio stotis, galimai formuojant dvi ar tris naujas.
Visa tai yra daroma Rygoje ir Taline ir visą tai buvo galima padaryti Kaune vos pajudinus pirštą. Bet gyvename automarozų šalyje, kurioje supratimas apie transporto sistemą ir jos reikšmę miestų plėtrai yra nulinis, dėl to atsakingose pozicijose turime krūvą avinų, kurie nuoširdžiai nesupranta, kas yra negerai su Kauno (ar ypač Vilniaus) stotimis. Nu tAiGI gALimA įLipTi iR išLipTi, ko tu dar nori.
Gražu. Kaip kokiais 1970–ais.
Kodėl Kaunas nieko nedaro ta linkme? Nes RB čia niekuo dėta, ypač dėl prioritetinių plėtros krypčių.
VLR
Tamstai nepabodo rašyti paklodžių ir vardinti savo pageidavimų sąrašą? Gerai būtų jeigu būtų. Jei turi 20 milijardų visoms šioms problemoms išspręsti - pirmyn, niekas tamstos nestabdys. Realiam pasaulyje Lietuvai priklauso apie 4 milijardus iš RB biudžeto, tai prašom, verskis per galvą ir įgyvendink visus savo pageidavimus. Vietoj kitų vadinimo automarozais. Pinigų po tavo išlietos pagiežos nepadaugės.
Kodėl Kaunas nieko nedaro ta linkme? Nes RB čia niekuo dėta, ypač dėl prioritetinių plėtros krypčių.
Su RB galėjo būti prastumta praktiškai nemokama milžiniška centrinio mazgo ir jo apylinkių pertvarka, kuri būtų sukūrus Kauno stoties rajonui visiškai kito lygio gravitaciją ir gausybę naujų priežasčių miestą planuotį būtent aplink jį. To nebuvo padaryta tik dėl Lietuvos pusės visiško apsileidimo. Latviai ir estai tokius mazgus išsiderėjo ir juos jau intensyviai stato.
Realiam pasaulyje Lietuvai priklauso apie 4 milijardus iš RB biudžeto
Lietuvai buvo skirta tiek, kiek Lietuva išsiderėjo. O išsiderėjo - smarkiai per mažai ir mažiau nei kaimynai nepaisant savo geografinio pranašumo derybose.
automarozais. Pinigų po tavo išlietos pagiežos nepadaugės.
Gerų projektų ir jų valdymo Lietuvoje nepadaugės po tavo ir tavo bendraminčių paklodžių, kurios tik teisina viską, kas yra daroma, Lukašenkos gerbėjų stiliumi. Geros valstybės pagrindas yra pilietiški žmonės, kurie sugeba konstruktyviai kritikuoti, o ne tie, kurie žarsto vienas kitam prieštaraujančius argumentus norint bet kokia kaina pateisinti savo šalies ar miesto sprendimus.
Kaunas Connect – reikalingas dalykas. Man labiausiai norisi, kad paslėptų tą baisią Čiurlionio gatvę po žeme ir padarytų prieš stotį gražią aikštę pėstiesiems su paspirtukais, dviračiais, VT mazgu. Bet bagažo integracija yra toks trečiaeilis klausimas! Jei būtų, nežinau ar naudočiausi, ir vien oro uostai sugeba lagaminus pamest, dar jei į tai ir geležinkelius įtraukt, rizika negaut bagažo padidės keletu kartų. Ir šiaip Ryanairas išdresavo žmones keliaut lengvai, mažai kas bagažą ir tepriduoda. Tačiau kodėl tai turi būt kartu su HSR bėgiais ar net prieš juos?
VLR
Gal tamsta iseikite i lauka, ir ikvepkite gryno oro.
Svaidotes izeidimais kaip koks muzikas.
As jusu 20 kartu klausiau, kaip jus siulote padalinti pinigus. Tai butu kontruktyvu ir verta debatu. Taciau visi jusu atsakymai sukasi apie tai kokie debilai visi yra.
Na nebus daugiau pinigu iki 2031-u metu. Tai dabar 7 metus cia dalinsites savo multi-milijardinemis svajonemis ir liesite tulzi? Ir visa tai uzvadinsite "konstruktyvumu" ir "pilietiskumu"?
Kaunas Connect – reikalingas dalykas. Man labiausiai norisi, kad paslėptų tą baisią Čiurlionio gatvę po žeme ir padarytų prieš stotį gražią aikštę pėstiesiems su paspirtukais, dviračiais, VT mazgu. Bet bagažo integracija yra toks trečiaeilis klausimas! Jei būtų, nežinau ar naudočiausi, ir vien oro uostai sugeba lagaminus pamest, dar jei į tai ir geležinkelius įtraukt, rizika negaut bagažo padidės keletu kartų. Ir šiaip Ryanairas išdresavo žmones keliaut lengvai, mažai kas bagažą ir tepriduoda. Tačiau kodėl tai turi būt kartu su HSR bėgiais ar net prieš juos?
Na, tas bagažo dalykas yra viena tūkstantoji to, ką buvo galima įgyvendinti praktiškai už dyką. Nežinau, ar tai veiktų, bet buvo galima pabandyti (kaip Ryga pabandys) - tačiau dabar jau niekada nesužinosime.
Man labiausiai norisi, kad paslėptų tą baisią Čiurlionio gatvę po žeme ir padarytų prieš stotį gražią aikštę pėstiesiems su paspirtukais, dviračiais, VT mazgu.
Būtų dar geriau panaikinti visas netoliese esančias (ne geležinkelio) požemines perėjas (nes Vilnius ir Šiauliai neturi jų stoties vietoje; Klaipėda dar turi pakankamai platų kelią netoli stoties su neapsaugotomis pėsčiųjų perėjomis kas yra nelabai gerai) ir saugiai prijungti stoties vietą su Laisvės alėja
Šiaip paskutinius kelis kartus kai traukiniu važiavau į/iš Kauno, tai į stoties pastatą neužėjau, kaip ir dauguma kitų išlipusių iš traukinio: tiesiai iš perono į gatvę ar stotelę, arba tiesiai iš gatvės į peroną ir traukinį.
Tai čia kai iš traukinio išlipama jau lauke tai normaliose stotyse to gi nebūtų. Ten visur išliptum po stogu ir pereitum stotį kad patekti į gatvę.
Grįžtant prie temos: Talino naujajame hub'e Ülemiste vakar buvo padėtas kertinis akmuo. Savo kalboje, klimato ministras Kristen Michal minėjo, kad:
"This year is significant for Rail Baltica's construction. Besides laying the cornerstone for the Ülemiste terminal, the main track construction has also begun. By the end of this year, work will be underway on one-third, nearly 70 kilometers, of the main track, and nearly half, or 105 kilometers, will be covered by contracts,"
Iš esmės, Estijoje prasideda darbai trečdalyje trasos, o praktiškai pusei visos atkarpos Estijoje jau yra pasirašyti kontraktai.
Gal kas žinote panašią statistiką Lietuvoje, šalyje, kuri nuo pat pradžių koncentravosi į kelių tiesimą ir nešvaistė brangaus laiko visokioms nesąmonėms kaip stotys, tad, neabejoju, yra smarkiai įsiveržus į priekį?
Tai čia kai iš traukinio išlipama jau lauke tai normaliose stotyse to gi nebūtų. Ten visur išliptum po stogu ir pereitum stotį kad patekti į gatvę.
Kuo geriau papildomas praėjimas per stotį, kad išeitum į gatvę vietoj iškart išėjimo į gatvę?
Tarkim dabar užtvertų išėjimą ir visus varytų tik per stotį - kuo būtų geriau?
Comment