Rail Baltica II

[Lašas]

Va galima palyginti polių įrengimo procesą palyginant užvakarykštę foto su praėjusio ~spalio galo stopkadru iš Rail Balticos Youtube kanalo filmuko. Per 5 mėnesius su polių įrengimu pasistūmėjo per kelis tilto atramų taurus. Aišku buvo žiema , technologinės pertraukos ir bla bla bla, bet nuo "kapsulės įkasimo" ceremonijos už 4 mėnesių bus du metai. Tuo tarpu Kaune per gerus metus autostrados tiltas buvo nugriautas ir šiuo metu jau per Nerį perstūmtos ir krantus jungia pagrindinės naujų tiltų (2-jų tiltų) santvaros.

[VLR]

O gal galima plačiau su info kur jau latviai ženkliai pasistumėję? Nes kiek būdavo visokių RB konferencijų, ar šiaip info oficialiame puslapyje, tai iš Latvijos vaizdeliuose būdavo rodoma tik Rygos stotis su prieigomis ir RIX stoties pamatai.

Latviai:
- pasistatė didelę dalį vienintelio tikro Baltijos šalių centrinio transporto mazgo, kuris buvo neretai minimas kaip sudėtingiausia viso projekto dalis
- pasistatė didelę dalį kiečiausios ir geriausiai integruotos Baltijos šalių oro uosto stoties
- pilnai bėgiams paruošė vieną brangiausių viso projekto kelynų dalių (neskaičiuojant tiltų) - apie pusę kilometro nuo Daugavos iki stoties, kur reikėjo išpirkti pastatus, įskaitant didelį prekybos centrą
- pasirašė kontraktą su kietomis užsienio kompanijomis dėl viso projekto (išskyrus Rygos mazgą) tiesimo Latvijoje

Stotys gali atrodyti kaip nedaug ('tik Rygos stotis') iš Lietuviškos perspektyvos, t.y. žiūrint iš šalies, kurioje nėra kieto transporto tradicijos, o stotys dažniausiai būna už ES pinigus perdažytos daržinės šalia bėgių kažkur laukuose ar prie miestų. Tačiau didelių transporto projektų rimtuose ES miestuose (koks Vilnius nėra dėl savo apleisto transporto) brangiausios dalys dažnai būtent ir būna stotys ir latviškas progresas stočių statyme yra milžiniškas dalykas. Neabejoju, kad likusi projekto dalis jiems eisis puikiai žinant kokias kompanijas jai jie nusamdė.

O ką RB yra pasiekę lietuviai? Čia nereikėjo statyti stočių, nes kaimietiški geležinkeliai neina į miestus, tik šalia jų. Turint tai omeny ir latvių progresą stotyse, turėjome seniausiai turėti bent 100 km. bėgių. Buvo kažkas pakrapštyta keliolikoje kilometrų, turime užstrigusį tiltą su keliais įkaltais poliais, gal kažkiek darbo Kauno mazge. Čia kažkas, kuo mes didžiuojamės?

[VLR]

Tai kad latviai jau kosėja ir patys sako kad paskubėjo su stotimis.

Kur jie taip sako?

Aš tik bijau kad latviai su estais per daug nesumažintų greitį ir jei išvis nebaigs laiku, gali strigti vėžė į Klaipėdą.

Jei latviai su estais nespėja, stringa nesusijęs TEN-T projektas Lietuvos teritorijoje? Kurio dar net nėra ir jis egzistuoja tik brėžiniuose? O Utenos kelio rekonstrukcija nestrigs dėl vėluojančio Kalifornijos HSR?

[ejs-ejs]

Stotys gali atrodyti kaip nedaug ('tik Rygos stotis') iš Lietuviškos perspektyvos, t.y. žiūrint iš šalies, kurioje nėra kieto transporto tradicijos, o stotys dažniausiai būna už ES pinigus perdažytos daržinės šalia bėgių kažkur laukuose ar prie miestų. Tačiau didelių transporto projektų rimtuose ES miestuose (koks Vilnius nėra dėl savo apleisto transporto) brangiausios dalys dažnai būtent ir būna stotys ir latviškas progresas stočių statyme yra milžiniškas dalykas. Neabejoju, kad likusi projekto dalis jiems eisis puikiai žinant kokias kompanijas jai jie nusamdė.

O ką RB yra pasiekę lietuviai? Čia nereikėjo statyti stočių, nes kaimietiški geležinkeliai neina į miestus, tik šalia jų. Turint tai omeny ir latvių progresą stotyse, turėjome seniausiai turėti bent 100 km. bėgių. Buvo kažkas pakrapštyta keliolikoje kilometrų, turime užstrigusį tiltą su keliais įkaltais poliais, gal kažkiek darbo Kauno mazge. Čia kažkas, kuo mes didžiuojamės?

Kurioje vietoje (tik cenzūrinė leksika,prašome) yra latvių progresas statant stotis?
Gal vistik verta prisiminti termino "stotis" reikšmę geležinkelyje.

Ir šiap, laikas būtų nulipti nuo fotelio ir imti į rankas šiūpelį. Žiema baigės.

[ejs-ejs]

Va galima palyginti polių įrengimo procesą palyginant užvakarykštę foto su praėjusio ~spalio galo stopkadru iš Rail Balticos Youtube kanalo filmuko. Per 5 mėnesius su polių įrengimu pasistūmėjo per kelis tilto atramų taurus. Aišku buvo žiema , technologinės pertraukos ir bla bla bla, bet nuo "kapsulės įkasimo" ceremonijos už 4 mėnesių bus du metai. Tuo tarpu Kaune per gerus metus autostrados tiltas buvo nugriautas ir šiuo metu jau per Nerį perstūmtos ir krantus jungia pagrindinės naujų tiltų (2-jų tiltų) santvaros.

Primink, kiek atramų tas Didysis Kauno Tiltas? Ir kiek ten žemės darbų buvo?

[sleader]

Latviai:

Aš ten klausiau žmogaus, kuris rašė jog latviai tiek pasistūmėję, kad kažkur miškuose (kur niekas nemato) jau net bėgius kloja.
O tamsta parašėte lygiai tą patį, ką ir aš cituojamame pranešime: Rygos ir RIX stotys - visas šiandieninis progresas. Net jei tos stotys ir super super kietos, sudėtingos ir BRANGIOS - tai nereiškia ženklaus pačio RB geležinkelio tiesimo, nes tai taškiniai objektai. Juo labiau aptariamame finansavimo trūkumo kontekste, tai dar labiau reiškia maža progresą, nes jei tokie objektai suvalgys didžiąją dalį biudžeto, tuomet ir dėl likusios dalies progreso bus labai daug klaustukų.

Ir nėra ko čia lygintis bei matuotis.
Man logiskesnis variantas, turint ribotus resursus, yra fokusuotis į pačio geležinkelio tiesimą su inžineriniais statiniais, nei taškinių objektų statybą. Turint bėgius galima įlipti į traukinį ir nuo medinės laikinos platformos, o turint stotį be viso geležinkelio - nieko nenuveiksi.

[VLR]

Aš ten klausiau žmogaus, kuris rašė jog latviai tiek pasistūmėję, kad kažkur miškuose (kur niekas nemato) jau net bėgius kloja.
O tamsta parašėte lygiai tą patį, ką ir aš cituojamame pranešime: Rygos ir RIX stotys - visas šiandieninis progresas. Net jei tos stotys ir super super kietos, sudėtingos ir BRANGIOS - tai nereiškia ženklaus pačio RB geležinkelio tiesimo, nes tai taškiniai objektai. Juo labiau aptariamame finansavimo trūkumo kontekste, tai dar labiau reiškia maža progresą, nes jei tokie objektai suvalgys didžiąją dalį biudžeto, tuomet ir dėl likusios dalies progreso bus labai daug klaustukų.

Ir nėra ko čia lygintis bei matuotis.
Man logiskesnis variantas, turint ribotus resursus, yra fokusuotis į pačio geležinkelio tiesimą su inžineriniais statiniais, nei taškinių objektų statybą. Turint bėgius galima įlipti į traukinį ir nuo medinės laikinos platformos, o turint stotį be viso geležinkelio - nieko nenuveiksi.

Pabandom dar kartą:
- Nei lietuviai, nei latviai neturi nusitiesę praktiškai nieko turint omeny visą projekto šiose šalyse mastą, tad šio forumo požiūris, kad 'latviai stato stotis, o lietuviai tiesia bėgius' nėra teisingas ir kvepia buku nacionalizmu ir realybės ignoravimu.
- Latviai turi paskelbę kontraktą ir laimėtoją visai RB Latvijos daliai, lietuviai to padarę neturi. Latvijos nusamdytos kompanijos yra tarptautinės ir itin geros, tad viskas ten, panašu, bus gerai. Kaip bus su Lietuva - neaišku. Su tiltu, panašu, susikniso. Su Panevėžio 'loop' - irgi. Yra ir daugiau klaustukų.
- Latvių požiūris, kad pirma reikia pasistatyti stotis yra racionalus ES finansavimo klausimu. Kaip kažkas jau minėjo, ES akcentuoja, kad jiems svarbiausia yra TEN-T trasa Talinas - Varšuva. Latvijos ir Lietuvos kontekste tai reiškia, kad ES yra svarbiausi keliai laukuose, užsukimai į Rygą ar Vilnių jiems nėra per daug įdomus, jie yra detalės. Būtent dėl to sukalti Vokietijos lygio transporto mazgą už projekto pinigus pačioje pradžioje buvo racionalu - tai yra rizikingiausia dalis, kurią lengviausia išmesti. Dabartinėje stadijoje (ypač turint omeny infliaciją) tokio projekto jau niekas prastūmęs tikrai nebūtų. Tuo tarpu trasą laukuose ES vis tiek prafinansuos, nes be jos nėra ir TEN-T jungties, o TEN-T jungtys yra ES prioritetas.
- Nėra taip, kad yra fiksuotos sumos šitiems dalykams, gaus viską ir latviai, net jei reikės ir pasispausti pradžioje. Latvijoje ir Estijoje (skirtingai nei Kauno tunelyje) yra tokių ruožų, kur bus galima pagyventi ir su vienkeliu laikinai, nors esu praktiškai tikras, kad ir to greičiausiai neprireiks. Tačiau latviai turės tokį mazgą ir stotį, kokio Lietuva nepasistatys, greičiausiai, niekada, ar bent jau ne per ateinantį pusšimtį metų.

[sleader]

Įdomūs požiūris, kad Latviai VISKA perleidę tarptautiniam rangovui yra super protingi,o mes ta patį padarę su tiltu - liurbiai ir nevykėliai.
Su dideliais taptautiniais rangovais dirbti yra nemaža specifiką. Ten jeigu biudžete turi rezervų ir visokios deviacijos nekelia streso - viskas judės, bet jei bus suvaržyti griežtuose rėmuose - bus sunku.
Kitas dalykas, kad jeigu iškils kokių problemų iš statytojo pusės (kokie techniniai projektai, leidimai, derinimai ar pan.), tai net ir labai labai geri rangovai nieko nebus verti, nes jie vis vien nieko nedirbs.
Nežinau iš kur ištraukta "lietuviai tiesia bėgius". Nes nei vieni nei kiti jokių bėgių netiesia ir iki jų tiesimo dar toli toli.
Man tik fokusas į vietinius rangovus ir maksimalus jų pajėgumų išnaudojimas tiesiogiai yra sveikintinas dalykas.
Jeigu viską statyti ant prielaidos, kad piniginis resursas yra neribotas ir pinigų bus tiek kiek reikės yra viena, o jei logiškai skirstyti biudžetą - kiek kitoks vaizdas ir kitoks planavimas. Net jei yra pinigai iš ES skiriami, tai būna tokių atveju, kad perkančiosios organizacijos dėl kokių procedūriniu klaidų ar pan., turi vėliau tą finansavimą grąžinti.

[VLR]

Įdomūs požiūris, kad Latviai VISKA perleidę tarptautiniam rangovui yra super protingi,o mes ta patį padarę su tiltu - liurbiai ir nevykėliai.

Niekur taip nesakiau, šiaudinė baidyklė. Minėjau tik tai, kad latviai turi pasirašę kontraktus visam ruožui (išskyrus Rygos kelyną) kai lietuviai - ne. Lietuvoje, panašu, iki kontraktų pasirašinėjimo kai kuriuose ruožuose dar yra labai toli, tad šioje srityje esame atsilikę nuo latvių.

Su dideliais taptautiniais rangovais dirbti yra nemaža specifiką.

Lygiai taip pat, kaip darbas su mažais vietiniais. Vis tik tai yra didžiulis ES projektas ir samdyti kiečiausias didžiųjų ES šalių kompanijas su patirtimi, žiniomis ir kontaktais atrodo kaip geresnė idėja nei terliojimasis su mažais vietiniais, kurie kitą dieną gali tiesiog paskelbti bankrotą. Šitiems didiesiems vis tiek dirbs vietiniai, bet aš geriau miegosiu jei atsakomybę už kokybę prisiims šitie didieji - jie tiesiog turi daugiau ką prarasti įvaizdžio prasme. O ir bukos chaltūros ten, spėju, mažiau. Tačiau, taip, galima gerai padaryti ir su mažaisiais. Kaip kam sekėsi galėsime nuspręsti statyboms pasibaigus.

Jeigu viską statyti ant prielaidos, kad piniginis resursas yra neribotas ir pinigų bus tiek kiek reikės yra viena, o jei logiškai skirstyti biudžetą - kiek kitoks vaizdas ir kitoks planavimas. Net jei yra pinigai iš ES skiriami, tai būna tokių atveju, kad perkančiosios organizacijos dėl kokių procedūriniu klaidų ar pan., turi vėliau tą finansavimą grąžinti.

Latviai nepažeidė jokių procedūrų ir jiems tikrai nieko nereikės gražinti - visi darbai buvo įtraukti į Rail Baltica projektą ir padaryti pagal vadovėlį. Jei tų stočių latviai nebūtų pastatę, jų statyba šiandien būtų 'atidėta' (=atšaukta). Tačiau atgaline data niekas stočių neatšaukinės.

[Lašas]

Primink, kiek atramų tas Didysis Kauno Tiltas? Ir kiek ten žemės darbų buvo?

Kubiniu metru žemių ar betono ar tonų armatūros bus sunaudota tiek kiek numatyta projekte, nėra skirtumo ar labai daug ar mažiau ar kiek, ne tame esmė. Nuo kapsules įkasimo dienos visas tiltas turėjo būti pastatytas per ~3 metus. Dabar yra praėję beveik 2 metai, o pastatytas tik koks 4dalis tilto atramų požeminių poliu, kas viso tilto projekto mastu yra kokie 5 procentai darbų.

[Lettered]

Ir nėra ko čia lygintis bei matuotis.
Man logiskesnis variantas, turint ribotus resursus, yra fokusuotis į pačio geležinkelio tiesimą su inžineriniais statiniais, nei taškinių objektų statybą. Turint bėgius galima įlipti į traukinį ir nuo medinės laikinos platformos, o turint stotį be viso geležinkelio - nieko nenuveiksi.

Tai apie tai ir eina kalba, kad latviai ne tik svarbiausias stotis statosi, kas yra brangiausia projekto dalis, bet ir greičiausiai pačius bėgius (kiek jau Lietuvoje jų pastatyta?) greičiau pastatys, nes rangovai ne kažkokie italai.

Įdomūs požiūris, kad Latviai VISKA perleidę tarptautiniam rangovui yra super protingi,o mes ta patį padarę su tiltu - liurbiai ir nevykėliai.

Mes nevykėliai ne dėl to, kad tarptautinius rangovus pasisamdėm, o dėl to, kad pasisamdėm italus, tai nieko keisto, kad tilto statybos dabar vėluoja jau kelis metus. Projektas kompleksinis, tai ir įgyvendinimui reiktų rangovus turėti pirmiausia visam projektui, o ne gabaliukams.

O gal galima plačiau su info kur jau latviai ženkliai pasistumėję? Nes kiek būdavo visokių RB konferencijų, ar šiaip info oficialiame puslapyje, tai iš Latvijos vaizdeliuose būdavo rodoma tik Rygos stotis su prieigomis ir RIX stoties pamatai.

Latviai rodo, kas svarbiausia, ir jau turi realiai ką parodyti, o mes visur rodom tilto per Nerį vizualizacijas, kurio italai du metus nepastato...

[sleader]

Kažkaip visa diskusija krypsta link to, kad pabandyti kažkaip pritempti jog latviai tariamai "nušuoliavę į priekį", o lietuviai - trypčioja vietoje. Nors realiai progreso įvertinimas priklauso tik nuo metodikos kaip tą atliksi. Jei vertinsi išleistus pinigus - bus vienoks rezultatas, jei vertinsi pasirašytų sutarčių dydžius - dar kitoks, o jei nutiestus sankasos (pylimo) metrus - dar kitoks.
Nors realybėje nei vienoje iš šalių nepasiektas ženklus progresas ir statybos nevyksta labai sklandžiai (įvertinant visas aplinkybes).

Tai apie tai ir eina kalba, kad latviai ne tik svarbiausias stotis statosi, kas yra barangiausia projekto dalis, bet ir greičiausiai pačius bėgius (kiek jau Lietuvoje jų pastatyta?) greičiau pastatys, nes rangovai ne kažkokie italai.



Mes nevykėliai ne dėl to, kad tarptautinius rangovus pasisamdėm, o dėl to, kad pasisamdėm italus, tai nieko keisto, kad tilto statybos dabar vėluoja jau kelis metus. Projektas kompleksinis, tai ir įgyvendinimai reiktų rangovus turėti pirmiausia visam projektui, o ne gabaliukams.



Latviai rodo, kas svarbiausia, ir jau turi realiai ką parodyti, o mes visur rodom tilto per Nerį vizualizacijas, kurio italai du metus nepastato...

Ar pačiam nejuokinga, nežinant jokių faktų, rašinėti tokias pievas?

A consortium consisting of Eiffage Génie Civil SAS, Budimex S.A. and Rizzani de Eccher has been awarded a contract for the construction of the Rail Baltica mainline in Latvia.

Rizzani de Eccher has been chosen to construct the Rail Baltica railway bridge over the river Neris near Jonava

Bet vat latviai šaunuoliai, pasamdė rimtus tarptautinius rangovus, kurie tikrai viską sklandžiai pastatys, o mes - kažkokius italus, kurie nieko nesugeba. Bet pala?.... Ai tiek to

[sleader]

Lygiai taip pat, kaip darbas su mažais vietiniais. Vis tik tai yra didžiulis ES projektas ir samdyti kiečiausias didžiųjų ES šalių kompanijas su patirtimi, žiniomis ir kontaktais atrodo kaip geresnė idėja nei terliojimasis su mažais vietiniais, kurie kitą dieną gali tiesiog paskelbti bankrotą. Šitiems didiesiems vis tiek dirbs vietiniai, bet aš geriau miegosiu jei atsakomybę už kokybę prisiims šitie didieji - jie tiesiog turi daugiau ką prarasti įvaizdžio prasme.

Didelės vertės konkursuose (šiuo atveju ir 50-60 mln. yra didelės vertės konkursas), pateikiamos milijoninės įvykdymo garantijos išduotos bankų. Tai net tokiame konkurse sugebanti sudalyvauti "maža vietinė" kompanija tikrai kitą dieną bankroto nepaskelbs. Bankrotą jie paskelbs, nebent jei tie didieji tarptautiniai rangovai, juos samdydami subrangovais neatsiskaitys (jau yra tokių faktų). Ir jei žiūrint plačiau, tai tiesiog galimai remti vietinio verslo žlugdymą ir pinigų išpompavimą užsienin - nelabai norisi. Bet aišku čia viskas yra spekuliacijos, nes faktas vienas, kad samdydamas didelius rangovus už milžiniškas sumas - tiesiog išleidi daugiau.

O kokybė ir rizikos - pamatuojamas dalykas. Statant tiltus, sankasas, net tiesiant bėgius - ta kokybė matoma (patikrinama) iškart ir kažkokių didelių rizikų į ateitį nenusikelia. Visai kas kita yra pvz. automatizavimo sistemos ir t.t. Tai čia tikrai reikėtų kliautis gerą vardą turinčiais rangovais, gamintojais. Nes geriau kokia Bombardier ar Siemens automatika, nei vietiniame garažiuke sulituota, kai tas garažiukas garantijų neduos.

[VLR]

Kažkaip visa diskusija krypsta link to, kad pabandyti kažkaip pritempti jog latviai tariamai "nušuoliavę į priekį", o lietuviai - trypčioja vietoje.

Nežinau, ar skaitome tą pačią temą, bet šioje temoje yra konsensusas, kad lietuviai yra protingesni nes 'tiesia geležinkelius', kai latviai tik 'leidžia pinigus stotims' ir dėl to daro labai didelę klaidą.

Nors realiai progreso įvertinimas priklauso tik nuo metodikos kaip tą atliksi. Jei vertinsi išleistus pinigus - bus vienoks rezultatas, jei vertinsi pasirašytų sutarčių dydžius - dar kitoks, o jei nutiestus sankasos (pylimo) metrus - dar kitoks.

Lietuviai objektyviai padarė mažiau. Latviai įpusėjo su labai rimtomis stotimis (apie kokias Lietuvoje net nesvajojame), kai lietuviai šitoje srityje nepadarė nieko. Tuo tarpu dėl kelių/sankasų tiesimo, abi šalys nepadarė nieko reikšmingo. Lietuva padarė gal kiek ir daugiau kol kas, bet projekto skalėje tai yra arti 0. Be to, latviai pasirašė kontraktus visai trasai, kai Lietuvoje iki to dar toli ir kvepia problemomis Panevėžyje ir Kaunas - siena ruože. Taigi latviai vienareikšmiškai laimi stotyse, o keliuose/sankasose - daugiau mažiau lygiosios.

Bet vat latviai šaunuoliai, pasamdė rimtus tarptautinius rangovus, kurie tikrai viską sklandžiai pastatys, o mes - kažkokius italus, kurie nieko nesugeba. Bet pala?.... Ai tiek to

Na, Rizzani de Eccher yra tik viena kompanija iš trijų, kurios dirbs Latvijoje. Tačiau, jei paskaitytum mano pranešimus, aš niekada jų nekaltinau dėl tilto vėlavimo. Dėl tilto vėlavimo yra kalčiausi Lietuvos politikai. Jei rangovas nėra tinkamas, jis turi būti diskvalifikuojamas jau konkurso metu. Diskvalifikuoti rangovą jau paskelbus nugalėtojus yra neprofesionalu, nes jokios naujos informacijos dėl laimėtojų priklausymo ar nepriklausymo vienos ar kitos šalies kompanijai per tą laiką neatsirado. Gali būti, kad šis paskutinis vėlavimas yra jų kaltė, bet kol kas tokios informacijos neturime.

[ignaloidas]

Lietuviai objektyviai padarė mažiau. Latviai įpusėjo su labai rimtomis stotimis (apie kokias Lietuvoje net nesvajojame), kai lietuviai šitoje srityje nepadarė nieko.

Stotis: gražu akims, bet visiškai bevertis reikalas jei iš jos negali niekur važiuoti (nuotraukėlė iš pačių Latvių politikų)

Be to, latviai pasirašė kontraktus visai trasai, kai Lietuvoje iki to dar toli ir kvepia problemomis Panevėžyje ir Kaunas - siena ruože.

Kontraktai kontraktais, jie dar žemės visos nepasiėmė (regis apie 50% šiuo momentu), juo labiau projektų neužsibaigė. Kontraktas tai gali ir būti, bet kol nebus kur ir ko statyti, tol kontraktas stalčiuj gulės.

[VLR]

Stotis: gražu akims, bet visiškai bevertis reikalas jei iš jos negali niekur važiuoti (nuotraukėlė iš pačių Latvių politikų)

Rygos centrinis transporto mazgas yra veikiantis mazgas. Pastačius naująjį pastatą, iš jo bus galima nuvažiuoti ten pat, kur iš jo galima nuvažiuoti šiandien (ir, iki to laiko, spėju, Taliną). Latviai po Rail Baltica skėčiu bus persistatę savo centrinę stotį, kuri atrodė tikrai liūdnokai. Dabar tai bus pasaulinio lygio mazgas su pakankamai nemažais srautais nuo pat jo atidarymo. Mazgo pagrindiniai klientai bus vietiniai traukiniai, o ne Rail Baltica net ir pajungus europinę vėžę. Tau tikrai tai atrodo kaip 'bevertis reikalas'? O pilno pajungimo prie pagrindinės RB trasos jei teks palaukti kiek ilgiau tai nieko baisaus. Vilnius-Kaunas jungties, be abejonės lauksime ilgiau. Tokie projektai tokio dydžio šalyse greitai nevyksta.

Kontraktai kontraktais, jie dar žemės visos nepasiėmė (regis apie 50% šiuo momentu), juo labiau projektų neužsibaigė. Kontraktas tai gali ir būti, bet kol nebus kur ir ko statyti, tol kontraktas stalčiuj gulės.

Taip, ir tai nėra gerai. Bet visos žemės nėra pasiėmę ir lietuviai, dėl to tokie lyginimai ir pareiškimai apie vienos ar kitos pusės milžinišką atsiplėšimą kelių tiesime atrodo keistai. Realiai, nėra rimto progreso nei ten, nei ten. Galėsime lyginti kai viena pusė pasistatys bent pusę trasos. Dabar - dar smarkiai per anksti.

[digital]

Nežinau, ar skaitome tą pačią temą, bet šioje temoje yra konsensusas, kad lietuviai yra protingesni nes 'tiesia geležinkelius', kai latviai tik 'leidžia pinigus stotims' ir dėl to daro labai didelę klaidą.

Ne, nėra. Tiesiog nėra kažkokio latvių garbinimo ir lietuvių žeminimo, kaip iš tamstos, ir tiek.

[ejs-ejs]

Stotis: gražu akims, bet visiškai bevertis reikalas jei iš jos negali niekur važiuoti (nuotraukėlė iš pačių Latvių politikų)

AJAJAI, RB vėžė neužsuka į Miesto centrą, stotis numatoma kažkur Salaspilyje.Kaip vargšo turisto su lagaminais nusigaus nuo didžiausio regione oro uosto?

[VLR]

AJAJAI, RB vėžė neužsuka į Miesto centrą, stotis numatoma kažkur Salaspilyje.Kaip vargšo turisto su lagaminais nusigaus nuo didžiausio regione oro uosto?

Šmaikštu. Tik niekas neatšaukė šitos dalies ir jos neatšauks, ji tiesiog nėra prioritetas atinantiems keliems metams, kaip prioritetu nėra ir kitos projekto dalys, tokios kaip Vilnius - Kaunas atšaka. Paveiksliuke parašyta, kad abi stotys bus prijungtos vos 2030-aisiais. Tokio projekto skalėje tai yra rytoj ir garantuotai anksčiau, nei bus pajungtas Vilnius.

[Bluefox]

„LTG Infra“ vadovas: nemanau, kad ilgalaikėje perspektyvoje reikia rytietiškos vėžės

https://www.delfi.lt/verslas/transpo...vezes-96255857

Kadenciją praeitų metų pabaigoje pradėjęs „LTG Infra“ vadovas teigė, kad svarbiausi ateinančių 5 metų projektai bus elektrifikacijos projektas bei „Rail Baltica“. Jis taip pat aiškino norįs įrodyti valstybei, kad sektorius reikalauja didesnio vystymo. „Keli dideli aspektai ir blokai. Pirmas – vykstantys didieji projektai, „Rail Balticos“ projektas ir elektrifikacijos projektas. Elektrifikaciją turime užbaigti iki 2025 m. pabaigos, nes su tuo susiję ir naujų elektrinių traukinių užsakymai, ir tvarkaraščių grafikai. Tada „Rail Baltica“, reikia išjudinti ją ir paspartinti projektą, nes yra atsiradusių atsilikimo elementų iš praeities valdymo modelio“, – kalbėjo V. Žalimas.

<...>

„Tikrai taip („Rail Balticos“ darbus reiktų spartinti – ELTA). Prarasta yra nemažai laiko. Kažkada seniai Europos Komisijos pasirinktas veiklos modelis, kaip statyti infrastruktūrą, jis buvo klaidingas. Centralizuota organizacija trijų šalių, lietuvių, latvių ir estų, statyti visose šalyse su viena motyvacija ir suderintas interesais infrastruktūros negalėjo“, – aiškino „LTG Infra“ vadovas. „Dabar keičiasi valdymo modelis, į kiekvieną šalį ateina atsakomybė statyti savo ruožus ir tai turi paspartinti visą projektą“, – kalbėjo jis. „LTG Infra“ generalinis direktorius teigė, kad šiuo metu tam tikruose ruožuose baiginėjasi žemės paėmimo darbai, vyksta projektavimas, o prie Jonavos vyksta fizinės statybos 30 kilometrų ruože.

„Galvojame skelbti pirkimus kitaip, yra daug techninių detalių, kaip vyksta statybų procesas ir etapas. (...) Dedame daug pastangų prisivilioti užsienio kompanijas, bet joms čia neramu keliauti dėl geopolitinių dalykų ir paties projekto dydžio. Mums atrodo milžiniškas, milijardinis, o jiems atrodo „30 kilometrų, ką mes čia vešime savo įrangą, neapsimoka“. Šnekame apie ruožų ilginimą, ką galėtume pasiūlyti lenkams, ispanams ar prancūzams“, – aiškino V. Žalimas.

Tiltas ties Jonava, per kurį planuota „Rail Baltica“, turėjo būti pastatytas iki šių metų pabaigos, tačiau terminas nusikelia iki 2026 m. vasaros. Anot V. Žalimo, taip pat yra kalbama su Europos Sąjunga (ES) dėl finansavimo šiam projektui pratęsimo. „Iki metų pabaigos jis tikrai nebus įgyvendintas, turime naujus terminus nusistatę su statytoju. (...) Su italų vadovybe susitikimo ir sutarėme, kad jie padarytų kuo daugiau šiais metais ir suspėtume tiltą pasistatyti iki kitų svarbių „Rail Balticos“ etapų. Turėtume padaryti iki 2026 m. vasaros“, – sakė „LTG Infra“ vadovas.