Latviai daro kompromisus ne dėl to, kad yra suinvestavę į stotis, o dėl infliacijos. Nėra taip, kad yra fiksuota suma pinigų - viskas daroma pagal projektus ir kiek jie kainuoja, tiek kainuoja. Suprantu, kad nori nuskinti Lietuvai pergalę, bet ne taip veikia projekto finansavimas. Be to, jei kompromisai būtų daromi dėl jau suinvestuotų pinigų, tai Lietuvai reiktų daryti kompromisus tiek stotyse, tiek keliuose, nes Lietuva yra suinvestavus panašius pinigus (įskaičiavus infliaciją) į nereikalingą infrastruktūrą, kuri nebus naudojama nei ten, nei ten.
Pats sau prieštaraujate. Vienam sakinyje - kompromisai dėl infliacijos, ty pinigų trūkumo. Kitame - kad jokių kompromisų nereikia, nes bus pinigų tiek kiek reikia.
Po to dar grįžtate prie RB1 temos, kuri visiškai nesusijusi su RB2.
Esmė ta, kad kol kas rezultatai yra tokie:
- latviai pasidarė daugybę itin brangių darbų miesto centre (apie kokius Lietuvoje nesvajojam) ir nutiesė 0 km naujos RB2 trasos
- lietuviai nusitiesė nereikalingą ir per lėtą ruožą (RB1), modernizavo bėgius aplink Kauną ir nutiesė 0 km naujos RB2 trasos
Bandymai pateikti viską taip, lyg latviams sekasi labai blogai, o lietuviai jau vos ne baigė tiesti bėgius vien dėl kažkokio straipsnio atrodo kiek apgailėtinai. O kiek brangs projektas ir kokius kompromisus reikės daryti Lietuvoje dar sužinosime. Visiškai nenustebsiu jei Vilnius - Kaunas sekcija irgi bus perkelta į kitą fazę.
Trasos statymo žingsniai:
1. Privažiuojamieji keliai
2. Apatinė trasos struktūra (sankasa ir pan.)
3. Viršutinė trasos struktūra (balastas, bėgiai, stulpai ir pan.)
4. Signalizacijos ir elektrifikacijos įrengimas
Gal nėra intuityvu, bet daugiausiai laiko pirmi du žingsniai užima, nes paprastai reikia daug žemės judinti ir tada sulaukti kol ji suslūgs iki galutinės pozicijos.
Lietuvoje yra gana nemažai kilometrų kūrie 2 žingsnį įpusėję ir gana nemažai juda link to. Latvijoje kiek matau nėra net pirmo žingsnio nė trupučio padaryta. Jų prezentacijoje prieš porą savaičių minimi tik taškiniai objektai, trasa išviso neminima išskyrus vienoje skaidrėje kur minimas ateinantis pirkimas, bet tik raštu, ne žodžiu.
Kas iš tų taškinių objektų jei niekas jų nesujungs?
1. Privažiuojamieji keliai
2. Apatinė trasos struktūra (sankasa ir pan.)
3. Viršutinė trasos struktūra (balastas, bėgiai, stulpai ir pan.)
4. Signalizacijos ir elektrifikacijos įrengimas
Gal nėra intuityvu, bet daugiausiai laiko pirmi du žingsniai užima, nes paprastai reikia daug žemės judinti ir tada sulaukti kol ji suslūgs iki galutinės pozicijos.
Lietuvoje yra gana nemažai kilometrų kūrie 2 žingsnį įpusėję ir gana nemažai juda link to. Latvijoje kiek matau nėra net pirmo žingsnio nė trupučio padaryta. Jų prezentacijoje prieš porą savaičių minimi tik taškiniai objektai, trasa išviso neminima išskyrus vienoje skaidrėje kur minimas ateinantis pirkimas, bet tik raštu, ne žodžiu.
Kas iš tų taškinių objektų jei niekas jų nesujungs?
Kurioje dalyje viso planuojamo Rail Baltica ruožo Lietuvoje yra paruošti šie keturi dalykai? Čia kalbame apie trasos dalį prie Žeimių? Tad, spėju, mažiau nei 1%?
Beje, įdomu, kaip LTG sekasi pirkti RB riedmenis? Ar jie galvoja, kad keleivius vežios šventoji dvasia? Net jei kažkuris linijos segmentas būtų užbaigtas 2030, riedmenų tam laikui nusipirkti turbūt jau nebepavyks.
Beje, įdomu, kaip LTG sekasi pirkti RB riedmenis? Ar jie galvoja, kad keleivius vežios šventoji dvasia? Net jei kažkuris linijos segmentas būtų užbaigtas 2030, riedmenų tam laikui nusipirkti turbūt jau nebepavyks.
Manai, LTG yra lopai, kurie neįsivaizduoja, kiek užtrunka traukinių gamyba? Palyginimui, LTG Stadler Flirt pirkime nuo sutarties iki pirmų tiekimų 2 metai, iki komercinio naudojimo 3 metai.
Jei atsiradus bėgiams iškart nebus 249 km/h riedmenų ir teks važinėtis kokiais nors pigiai nusipirktais naudotais su 200 km/h, tragedijos nebus. Kiek žiūrėjau projektus, tarp Vilniaus ir Kauno ruožų su 249 km/h greičio apribojimu bus tik koks trečdalis trasos.
Manai, LTG yra lopai, kurie neįsivaizduoja, kiek užtrunka traukinių gamyba?
Tiesą sakant, manau. Nežinau, ar jie tikrai neįsivaizduoja, kiek laiko užtrunka 250km/h HSR EMU gamyba, bet kad jie yra lopai, tai faktas.
Palyginimui, LTG Stadler Flirt pirkime nuo sutarties iki pirmų tiekimų 2 metai, iki komercinio naudojimo 3 metai.
Jei atsiradus bėgiams iškart nebus 249 km/h riedmenų ir teks važinėtis kokiais nors pigiai nusipirktais naudotais su 200 km/h, tragedijos nebus. Kiek žiūrėjau projektus, tarp Vilniaus ir Kauno ruožų su 249 km/h greičio apribojimu bus tik koks trečdalis trasos.
O kas čia tuos naudotus 200km/h, pavyzdžiui, šiuo metu pardavinėja, ir kur būtų galima nusipirkti visą riedmenų parką? Gal galima nuorodą į pardavimo skelbimą? Ačiū.
Beje, įdomu, kaip LTG sekasi pirkti RB riedmenis? Ar jie galvoja, kad keleivius vežios šventoji dvasia? Net jei kažkuris linijos segmentas būtų užbaigtas 2030, riedmenų tam laikui nusipirkti turbūt jau nebepavyks.
LTG planuoja kitokią strategiją 1435mm traukinių pirkimui ir eksploatacijai nei dabar su 1520mm. Jeigu strategija suveiks, spėčiau iki 2024 galo turėtų pasimatyti žinios apie tai. Jei nesuveiks, tai manau 2024 gale pamatysime viešuosius pirkimus.
Sorry kad čia taip truputi abstrakčiai kalbu, bet ne fanas atskleidinėti konkrečios informacijos kol jos nėra viešumoje paskelbta.
The top speed attained by a non-maglev train in China is 487.3 km/h (302.8 mph) by a CRH380BL train on the Beijing–Shanghai high-speed railway
A research team has successfully completed China's first full-size superconducting test run for a magnetic levitation (maglev) train. Once completed, it will be capable of running at 1,000 kilometers per hour.
Several services to complete the 1,302 km (809 mi) journey between Shanghai Hongqiao and Beijing South in 4 hours and 24 min or with an average speed of 291.9 km/h (181.4 mph)
the CRH3/CRH2 coupled-train sets averaged 312.5 km/h (194.2 mph) on the 922 km (573 mi) route from Wuhan to Guangzhou North.
After the speed reduction in 2011 train services between Shijiazhuang and Zhengzhou achieve an average speed of 283.4 km/h (176.1 mph) in each direction in 2015.
Tiesioginis Vilnius – Varšuva su tokiais greičiais būtų max 1,5h.
Tiesioginis Vilnius – Varšuva su tokiais greičiais būtų max 1,5h.
Paguoda nebent ta, kad visoje Europoje yra didelių problemų su tarptautiniu keleivinių traukinių trafiku. Nuvažiuoti su HSR iš Paryžiaus į Madridą irgi nekažką, nors abi šalys turi puikias HSR sistemas ir teoriškai galėtų daryti vidutinį ~250km/h visoje trasoje. Čia, imho, ES turėtų imtis inciatyvos ir gal net kumščio politikos ir pabandyti baigti visas tas nesąmones su bilietų sistemų zooparku ir išgyvendinti nacionaliniais interesais, interesiukais ir interesėliais grįstas vietines geležinkelių politikas. Šiaip tai jau yra netgi neblogas veikiantis pavyzdys pačioje Europoje - ÖBB - kurie kažkaip sugeba matyti plačiau ir toliau, ir teikia be konkurencijos geriausią Europoje, ir vieną geriausių pasaulyje, geležinkelių paslaugą keleiviams.
Tiesą sakant, manau. Nežinau, ar jie tikrai neįsivaizduoja, kiek laiko užtrunka 250km/h HSR EMU gamyba, bet kad jie yra lopai, tai faktas.
Eilinė 3 milijonų kepšinio trenerių apraiška. Kaip mano viena giminaitė tikino, kad apie glitimo netoleravimą internetų pasiskaitęs žmogus tame klausime išmano daugiau, nei šeimos gydytoja.
Aš čia pabrauzinau, kad rusai 2006 gegužę pasirašė sutartį dėl 8 Siemens Velaro, 2009 gegužę jau statė šalies greičio rekordus, o 2009 rugpjūtį jau gavo 5 iš 8 pažadėtų traukinių. Graikai 2019 nusipirko iš italų naudotus ETR470 Frecciabianca traukinius. Juos Alstom sukonvertavo iš 3 kV DC į 25 kV 50 Hz ir turėjo atiduoti 2020, bet dėl depo statybos vėlavimų perdavė 2021 metais. Britai iš Hitachi užsisakė 33 traukinius 2019 metais, turėjo gaut 2022, bet dėl COVIDo data nusikėlė į 2024 metus. Čekai užsisakė 7 traukinius iš Fiat Ferroviaria 2000 metais, o gavo iš Alstom ETR470 bazės traukinius 2004 metais. Žodžiu, 3–4 metai atrodo kaip tipiška gamybos trukmė.
LTG planuoja kitokią strategiją 1435mm traukinių pirkimui ir eksploatacijai nei dabar su 1520mm. Jeigu strategija suveiks, spėčiau iki 2024 galo turėtų pasimatyti žinios apie tai. Jei nesuveiks, tai manau 2024 gale pamatysime viešuosius pirkimus.
Sorry kad čia taip truputi abstrakčiai kalbu, bet ne fanas atskleidinėti konkrečios informacijos kol jos nėra viešumoje paskelbta.
Ar ta "strategija" kartais galėtų būti išorinio operatoriaus pritraukimas "rinkoje"?
Jei taip, tai girdėjome, žinome, ir belieka tik skėstelti rankomis, nes tai neturi didelių šansų suveikti ir tėra bandymas vartytis iš blogos situacijos ir nusikratyti atsakomybę, kai paaiškės, kad užbaigus infrastruktūros statybas traukiniai ten nevažiuos.
Eilinė 3 milijonų kepšinio trenerių apraiška. Kaip mano viena giminaitė tikino, kad apie glitimo netoleravimą internetų pasiskaitęs žmogus tame klausime išmano daugiau, nei šeimos gydytoja.
Aš čia pabrauzinau, kad rusai 2006 gegužę pasirašė sutartį dėl 8 Siemens Velaro, 2009 gegužę jau statė šalies greičio rekordus, o 2009 rugpjūtį jau gavo 5 iš 8 pažadėtų traukinių. Graikai 2019 nusipirko iš italų naudotus ETR470 Frecciabianca traukinius. Juos Alstom sukonvertavo iš 3 kV DC į 25 kV 50 Hz ir turėjo atiduoti 2020, bet dėl depo statybos vėlavimų perdavė 2021 metais. Britai iš Hitachi užsisakė 33 traukinius 2019 metais, turėjo gaut 2022, bet dėl COVIDo data nusikėlė į 2024 metus. Čekai užsisakė 7 traukinius iš Fiat Ferroviaria 2000 metais, o gavo iš Alstom ETR470 bazės traukinius 2004 metais. Žodžiu, 3–4 metai atrodo kaip tipiška gamybos trukmė.
Gal gali priminti, kuriais metais LTG pasirašė kokius nors kontraktus dėl HSR EMU gamybos? Įmesk čia ir nuorodą, jei nesunku. Ačiū.
Gal gali priminti, kuriais metais LTG pasirašė kokius nors kontraktus dėl HSR EMU gamybos? Įmesk čia ir nuorodą, jei nesunku. Ačiū.
Taigi pats rašai, kad iki 2037 nieko nebus. Jei kontraktas dėl gamybos jau būtų, tai iki tada traukiniai spėtų morališkai pasent. Jie patys tikisi anksčiausiai 2028 metais pradėti testavimą, 2030 komercinį naudojimą, tai kokiais 2025 metais ir galės pradėti šopintis.
Taigi pats rašai, kad iki 2037 nieko nebus. Jei kontraktas dėl gamybos jau būtų, tai iki tada traukiniai spėtų morališkai pasent. Jie patys tikisi anksčiausiai 2028 metais pradėti testavimą, 2030 komercinį naudojimą, tai kokiais 2025 metais ir galės pradėti šopintis.
Ar ta "strategija" kartais galėtų būti išorinio operatoriaus pritraukimas "rinkoje"?
Jei taip, tai girdėjome, žinome, ir belieka tik skėstelti rankomis, nes tai neturi didelių šansų suveikti ir tėra bandymas vartytis iš blogos situacijos ir nusikratyti atsakomybę, kai paaiškės, kad užbaigus infrastruktūros statybas traukiniai ten nevažiuos.
1000 km/h visiškai neekonomiška, nes energijos sąnaudos nuo v2
Čia jau reiktų išsiurbto oro tuneliais važinėt (vactrain), kad energijos sąnaudos būtų konkurencingos. Ispanai savo greičius iki 300km/h sumažino irgi dėl ekonomiškumo.
Comment