Rail Baltica II

[RALI-RI]

Na aš geriausiai susipažinęs su Vaškų situacija, tai dėl to ir išskyriau. Lygiagrečiai miestelio eina 5 km tiesi atkarpa. Daryti stotį šalia miestelio vietos pilna. Dabar stotis suplanuota 5 km už miestelio, kažkokiuose laukuose už posūkio. Numatytas privažiuojamasis kelias geležinkelio koridoriaus ribose su apsisukimo aikštele. Tai čia visiškas absurdas. Gaila kad nulūžusi TPDRIS, ten būtų galima projekto dokumentaciją paskaityti, bet toks jausmas kad tiesiog buvo padėta stotis kažkokiam atsitiktiniam taške. Reikės bombarduoti laiškais, galva neišneša kaip tokius absurdus apskritai planuot galima.

Nuo miestelio centro iki planuojamos stoties kažkur 5,5 km, iš jų 3 km ūkininkams skirtu (projektuojamu) privažiavimo prie laukų keliu ir 1,7 km žvyrkeliu Nr. 3104 Vaškai - Puodžiūnai (kelias į Latviją). Tuo tarpu visiškai šalia miestelio Rail Baltica trasa kerta asfaltuotą krašto kelią Nr. 209 Joniškis - Pasvalys vietos geležinkelio stočiai turbūt būtu galima rasti kažkur netoli šios sankirtos. Stoties perkėlimas arčiau miestelio ir kelio Nr. 209 pagerintu jos pasiekimą ne tik iš Vaškų, bet ir šiaurinės Pakruojo rajono dalies, Joniškio rajono ir tolimesnių Žiemgalos kraštų, taip pat sumažintu jos įrengimo išlaidas.
Bet projektuotojams geriau matyti...

[RALI-RI]

Visad galima pasinaudoti jau esama LT praktika ir sukurt Vaškų ar Panevėžio gel. Stoties gyvenvietes už kelių km nuo miestų ir miestelių.

Na taip ir Vaškuose tai nebūtu "plyno lauko" investicija! Ten yra dvi sodybos... Tiesa negyvenamos...

[RALI-RI]

Dar netikrinau esamų stočių lokacijų, bet reikia turėti omenyje, kad tikriausiai viskas su naujomis mažomis stotimis daroma taip, kad pro jas nestojantys traukiniai galėtų pravažiuoti maksimaliu 240km/h greičiu. Kas reiškia, kad atitinkamai turi būti gana tiesios kreivės.

O kad Panevėžys sugebėjo taip apsišikti ir neišsireikalauti RB atšakos į normalią miesto stotį, tai nu ką čia bepasakysi. Debilai ir tiek. Kaip, beje, ir Elektrėnai.

Pravažiuoti max greičiu! Čia kad neįšoktu kas į pravažiuojanti???!!!
Pro Vaškus ėjo siaurukas, už Vaškų buvo staigokas posūkis (likimo ironija Rail Baltica taip pat už Vaškų daro posūkį, tik dabar į dešinę, o anksčiau buvo į kairę ), tai pasakodavo, kad kažkoks keleivis ant to posūkio išmesdavo savo pypkę ir spėdavo iššokęs ją pasiimti ir įšokti atgal į traukinį.

[Pilaitis]

Aiškinamaje rašte rašoma, kad stotys daromos tiesėse ir lygumose (t.y. ne ant nuolydžio), tai gal čia dėl to ir parinktos tokios ne visai geros stočių lokacijos. Visai gali būti, kad trasa buvo suplanuota prieš numatant stotelių lokacijas.

Na ir nereikia lyginti XIX a. pastatyto siaurojo geležinkelio su XXI a. statomu HSR.

[RALI-RI]

Aiškinamaje rašte rašoma, kad stotys daromos tiesėse ir lygumose (t.y. ne ant nuolydžio), tai gal čia dėl to ir parinktos tokios ne visai geros stočių lokacijos. Visai gali būti, kad trasa buvo suplanuota prieš numatant stotelių lokacijas.

Na ir nereikia lyginti XIX a. pastatyto siaurojo geležinkelio su XXI a. statomu HSR.

Planuojama Vaškų stoties vieta kaip tik yra žemesnėje vietoje ir iš karto už jos prasideda didesnė kalva, o ties Vaškų miesteliu yra absoliuti lyguma.

[alga]

Planuojama Vaškų stoties vieta kaip tik yra žemesnėje vietoje ir iš karto už jos prasideda didesnė kalva, o ties Vaškų miesteliu yra absoliuti lyguma.

Matyt, prieš kalvą jau yra gradientas. Jis negali viršyti 0.8% ar kažkas tokio, tai į 12 metrų kalniuką bėgiai kopia pusantro kilometro.

[VLR]

Tramvajus Panevėžyje tiktų puikiai. Yra tikrai pakankamai panašaus dydžio ar net mažesnių miestų, kurie sugebėjo įsirengti tramvajaus linijas. Net tie patys Daugpilis ir Liepoja toliau planuoja savo tramvajų tinklų plėtrą. Panevėžyje dar yra ir viena labai svarbi aplinkybė - mikrorajoninių planuotojų sukurta komiblokinė tankio bomba miesto vakaruose, kur sukurtas tankis yra tikro didmiesčio kalibro. Tokių dalykų Europoje dažniausiai būna mažiau, o mažuose miestuose tramvajai važinėja pagrinde po mažaaukštę, netankią statybą. Dėl to maršrutas Panevėžio centras - komiblokai - Rail Baltica stotis būtų tikrai konkurencingas nuo pat pradžių, o po to, aišku, ir taptu dar konkurencingesniu dėl induced demand bei paskatintų tvarią ir europietišką vakarinių Panevėžio priemiesčių plėtrą. Siūlomame variante linija yra per trumpa, bet pagrindinis darbas yra sukurti bent vieną trumpą aktyvią liniją su depu ir kitais dalykais, o tolimesnė plėtra nekainuoja taip jau ir daug. Teisybę pasakius, netikiu, kad bus pasirinktas šis variantas, bet smagu, kad kažkas bent apie tai galvoja. Atsirado maža galimybė, kad Panevėžys parodys didesnių miestų mikrorajoniniams ir suburbiniams moliams kaip reikia daryti dalykus ir taps mano mėgstamiausiu miestu Lietuvoje - netikėta, bet smagu

[felar]

Helluva kokybinis šuolis būtų nuo dvylikos autobusų maršrutų tragiškiškos būklės mašinomis, kurie nustoja važiuoti 9 vakaro iki greitojo tramvajaus.

[Pilaitis]

Aš duodu galvą nukirsti, kad jeigu tramvajaus valdymas bus perduotas tiems patiems, kurie organizuoja

dvylikos autobusų maršrutų tragiškiškos būklės mašinomis, kurie nustoja važiuoti 9 vakaro

, tai ir tramvajus labai greitai būtų tragiškos būklės ir važinėjantis kas valandą ir tik dėl to, kad tai pastatė ES ir reikia kažkaip parodyti, kad viskas dar nepragerta. Period.

Šiuo atveju net ir perdavimas Railbalticą valdančiai įmonei (=LTG) niekuo nepagelbėtų dėl visiems žinomų priežasčių.

[VLR]

Be abejonės tokia rizika tikrai yra ir ji yra labai didelė. Bet tokį apsileidimą yra lengva greitai sutvarkyti kai visa infrastruktūra jau yra pastatyta, o tokia rizika galioja ir kitiems variantams, nekalbant jau apie visą likusį RB projektą (žr. kad ir už pusę milijardo šios dienos eurų pastatytą nenaudotiną ruožą iki Lenkijos, miestų stočių planus, idiotišką sprendimą KUN ir kt. šedevrus). Su tokiu mąstymu reiktų atšaukti ne tik Panevėžio tramvajaus liniją, bet visą projektą apskritai.

[Pilaitis]

Tai kad čia nėra tik rizika. RB1 puikiai parodė, kad gali turėti infrastruktūrą, bet jos niekas tinkamai nenaudos ir nėra taip lengva tą apsileidimą sutvarkyti. Kiek jau, 8 metai praėjo nuo atidarymo? O jokio adekvataus susisiekimo su Lenkija kaip nebuvo, taip ir nėra.

[VLR]

Tai kad čia nėra tik rizika. RB1 puikiai parodė, kad gali turėti infrastruktūrą, bet jos niekas tinkamai nenaudos ir nėra taip lengva tą apsileidimą sutvarkyti. Kiek jau, 8 metai praėjo nuo atidarymo? O jokio adekvataus susisiekimo su Lenkija kaip nebuvo, taip ir nėra.

Toje RB vietoje nebuvo pastatytos geros infrastruktūros, buvo pastatytas visiškai nenaudingas ruožas, kuriame nėra net signalizacijos, nekalbant elektrifikavimą ar bėgių geometrija. Aš kalbu apie gerą ir konkurencingą VT infrastruktūrą, ji visada yra gera investicija. Tai, kas prieš 10 metų kainavo 100 milijonų, šiandien kainuoja 150, o po dešimties metų kainuos gal ir 200. Pastačius (gerą) tramvajaus liniją su stotimis ir depu, ta infrastruktūra tikrai nenuvertės net jei jos ir neišnaudosi 10 metų. Bet bent jau atsiras kažkoks postūmis ir galimybė padaryti viską gerai, vietoje nuolatinio maudymosi mėšle su tuo ‘pirma pakeiskime autobusams padangas, nes visa kita yra kosmosas’ mentalitetu. Kur toks mentalitetas nuveda galime puikiai matyti Vilniuje.

[felar]

Būtų įdomus precedentas, jeigu šitas projektas virstų realybe jį taip subtiliai pakišant po Rail Baltica projektu. Pats maršrutas miestui atmetus Rail Baltica yra pakankamai nereikšmingas. Jis realiai sujungs Rail Baltica stotį, Berčiūnų miestelį, Babiloną/Ryo, Klaipėdos ir Kniaudiškių daugiabučių rajonus. Iš bėdos Kalnapilio areną galima priskaičiuot. Kažkodėl pakeliui neprojektuojama stotelė Pramonės g., nekalbant jau apie tai kad Nemuno/Klaipėdos sankryža (galinė stotelė) toli gražu nėra miesto centras. Čia kaip būtų Vilniuj nuo kokios Riešės iki Ukmergės Senukų trasa. Kad toks tvamvajaus maršrutas būtų realiai naudingas miesto gyventojams jis turėtų būti pratęstas iki kokios Laisvės aikštės arba iki pat naujai statomos autobusų stoties.

[jan]

tamvajus gerai bet ar matėt kad iki stoties 10km?
Per toli net ir tramvajui.
Pravažiuojama stotis prie tvenkinio geriausias iš realistinių variantų nors suprantu visiems labai norisi tramvajaus Lietuvoj.
bent biški potencialo būtų vystyti Panevėžį aplink naują stotį ta kryptimi.
Pirminė stotis vidury laukų neturi jokio potencialo.
Iki tvenkinio tramvajus Klaipėdos g eitų tiesia greita trasa ir pakaktų 4km bet apjugnti abi alternatyvas už rb pinigus būtų sunku tikėtis
rb pritraukti arčiau miesto šituo projektu turbūt vienintelė ir paskutinė proga o 4km tramvajui miestas būtų pajėgus su es regionų pingais pastatyti ir taip jei būtų valios

dėl Vaškų projektuotojas pagalvojo kad koks skirtumas kur tiksliai bus stotis kurioj nestos traukiniai.
Stotis projekto uždavinių regionams dalis ir ji turi būti kad gauti finansavimą bet perspektyvos kad ten kažkas stos maža

[VLR]

Siūlyčiau neapsigauti skaičiuojant pirma sugalvojus kainą už kilometrą ir tada dauginant iš kilometrų skaičiaus. Tramvajaus linijų statybose didžiausi kaštai yra stotys, depai ir sankryžų pertvarka. Kloti bėgius ant asfalto lauko kainuoja sąlyginai mažai, tad tie papildomi kilometrai laukuose pridės kokius gal 15% prie projekto kaštų.

Būtų įdomu palyginti sąmatą šitos tramvajaus linijos su žemės išpirkimu ir nutiesimu dvikelės, elektrifikuoto geležinkelio atšakos su nauja stotimi (į kurią visi vis tiek važiuos automobiliu). Taip pat būtų idomu palyginti ekonominę naudą abiejų variantų miesto vystymuisi.

[Pilaitis]

Manau net neverta diskutuoti, kad stotis arčiau miesto bet kokiu atveju yra geriau, nesvarbu ar su tramvajumi ar be. Pasakymas kad į arčiau miesto esančią stotį ''vis tiek visi važiuos automobiliu'' yra iš šiknos ištrauktas teiginys, prieštaraujantis elementariai logikai. Šiaip jau nuo pagrindinio Panevėžio žiedo iki planuojamos 1 alternatyvos stoties vos 2km, nėra jokių problemų pratęsti iki ten visus autobusus ir įkurti patogų VT hub'ą.

[VLR]

Manau net neverta diskutuoti, kad stotis arčiau miesto bet kokiu atveju yra geriau, nesvarbu ar su tramvajumi ar be. Pasakymas kad į arčiau miesto esančią stotį ''vis tiek visi važiuos automobiliu'' yra iš šiknos ištrauktas teiginys, prieštaraujantis elementariai logikai. Šiaip jau nuo pagrindinio Panevėžio žiedo iki planuojamos 1 alternatyvos stoties vos 2km, nėra jokių problemų pratęsti iki ten visus autobusus ir įkurti patogų VT hub'ą.

Viena vertus sakai, kad neapsimoka tiesti tramvajaus bėgių, nes vietiniai viską suknis. Kita vertus, siūlai išpirkinėti žemę ir tiesti naują elektrifikuotą traukinio atšaką ir statyti naują stotį (itin brangus malonumas, potencialiai brangesnis nei tramvajus) su mintimi, kad vietiniai ten pastatys rimto transporto hub’ą, nors to jie nesugeba padaryti net Vilniuje? Kažkoks maišymasis mintyse gaunasi, ne?

[PoDV]

Dėl Panevėžio labai nepergyvenu koks variantas bus pasirinktas, svarbu, kad apskritai būtų susisiekimas Centras-Rail Baltica.

Jeigu geležinkelio jungties su miesto rajonais ir oro uostu gerinimas būtų pasitelktas Kaune. Tai tikrai būtų rimtas VT kokybinis šuolis Kaune.
Svajonė Rail Baltica jungtis Kaune tarp Garliavos, Centro ir oro uosto stočių.
Tam yra puikios gatvės Veiverių g. ir Savanorių pr. Traukiniai viduryje galėtų gan netrukdomai ir greitai pravažiuoti. Dalimi trasos pakeistų esamus 6 ir 29G autobusų maršrutus. Nauja VT rūšimi susisiekimas tarp priemiesčio ir Centro pagreitėtų.
Tokiu atveju Kalniečių sustojimas taptų geležinkelio atšaka. Geležinkelis galėtų pakeisti autobusą Jonavos ir Vilniaus kryptimis.
Atšakos galuose vyktų persėdimai Vilniaus/Rygos arba Varšuvos kryptimi.
Pats galiu sakyt, būčiau yimby (yes in my backyard), o ne nimby pusėje

[Pilaitis]

Viena vertus sakai, kad neapsimoka tiesti tramvajaus bėgių, nes vietiniai viską suknis. Kita gerus, siūlai išpirkinėti žemę ir tiesti naują elektrifikuotą traukinio atšaką su mintimi, kad vietiniai ten pastatys rimto transporto hub’ą, nors to jie nesugeba padaryti net Vilniuje? Kažkoks maišymasis mintyse gaunasi, ne?

O tramvajui nereikės išpirkinėti žemės su mintimi, kad vietiniai jo nesuknis?

Kas patikimiau in long-term, turėti europinio geležinkelio stotį kurioje traukiniai stos bet kokiu atveju 2km nuo pagrindinių miesto gyvenamųjų rajonų ir į kurią nebus didesnių problemų nuvykti kad ir dviračiu jeigu būtų sugadintas hub'as/autobusų susisiekimas, ar turėti stotį 10km nuo miesto ir būti priklausomam vien tik nuo tramvajaus, nes stotis būtų visiškoje šiknaskylėje?

Lietuvoje jau buvo miestų, kur geležinkelio stotys buvo pastatytos labai toli nuo miesto - Utena, Alytus (kur stotis kažkada buvo centre), Kuršėnai - ar daug dabar ten važiuoja keleivinių traukinių?

Vieną yra pastatyti infrastruktūrą (arba nupirkti transporto priemones);
Visai kas kita yra eksploatuoti tą infrastruktūrą.

Lietuvoje, jeigu pastebėjai, pinigai statyboms/TP pirkimui dažniausiai skiriami (pvz. nupirkta virš 300 TP Vilniuje, virš 200 TP Kaune, tiesiami dviračių takai, aplinkkeliai ir t.t.). Kai objektas pastatytas/nupirktas - žaliai rūpi, ar kitąmet biudžete pakaks pinigų, nes fizinis turtas jau yra nupirktas.

Tuo tarpu eksploatacija pastoviai priklauso nuo biudžeto. Tarkim, po kovido vienu mostu sumažintas finansavimas VT Vilniuje ir ką mes matom? Nauji autobusai stovi depe nereikalingi, nes ir tvarkaraščiai praretinti, ir vairuotojų trūksta. Išeini į stotelę - ir lauki 15 minučių savo autobuso be jokių tenai taktinių tvarkaraščių.

Tramvajaus vien pastatyti neužtenka, nes jį dar reikia ir eksploatuoti. Nuspręs Panevėžio taryba, kad tramvajus jiems yra per didelė našta - ir važinės jis kas dvi valandas, paukščiukas prieš ES uždėtas, o ar jis patogus, niekam išskyrus realiai juo važiuojančius neberūpi.

Tuo tarpu su hub'u - tu jį pastatai ir jis yra. Realiai net jeigu ir nebūtų ten kažkokių didžiulių architektūrinių stebuklų, o tiesiog didesnis dengtas plotas keleiviams palaukti - to pakaktų, nes atstumas nuo pagrindinio Panevėžio autobusų žiedo yra labai nedidelis ir pratęsti iki jo jau esamus maršrutus nebūtų jokių problemų.

Man tiesą sakant nusispjaut, kad ir monorėlsas arba oro cepelinai skraidytų tarp stoties ir miesto - bet kuo daugiau įvedama naujų tarpusavyje nesijungiančių maršrutų ir transporto rūšių, tuo daugiau problemų ir atsiranda mūsų Muchosranskuose.

[jan]

Siūlyčiau neapsigauti skaičiuojant pirma sugalvojus kainą už kilometrą ir tada dauginant iš kilometrų skaičiaus. Tramvajaus linijų statybose didžiausi kaštai yra stotys, depai ir sankryžų pertvarka. Kloti bėgius ant asfalto lauko kainuoja sąlyginai mažai, tad tie papildomi kilometrai laukuose pridės kokius gal 15% prie projekto kaštų.

Būtų įdomu palyginti sąmatą šitos tramvajaus linijos su žemės išpirkimu ir nutiesimu dvikelės, elektrifikuoto geležinkelio atšakos su nauja stotimi (į kurią visi vis tiek važiuos automobiliu). Taip pat būtų idomu palyginti ekonominę naudą abiejų variantų miesto vystymuisi.

nesvarbu tramvajaus km kaina jei vienu atveju apmoka es per rb o kitu es per regionų fondą.
Svarbu kad jei stotis bus 10km už miesto tai į ją niekas nevažiuos nei tramvajum nei autobusu nei automobiliu nes ji per toli.
Kai autostrados aplink tai visi į kitus miestus važiuos automobiliu arba autobusu iš centro.
10km dažnai yra visa tramvajaus linija nuo pradžios iki galo.
traukiniais bus mažai keleivių tuomet tramvajus kursuos vis rečiau kol taps atrakcija pasivažinėti 2km tarp komiblokų kartą į valandą o likusius 8km važiuos tuščias.

Dabar įsivaizduok jei stotis atsiranda prie tvenkinio, ten iškart galima daryt panevėžys connect.
rb stotis, tiesia gatve nedideliu sąlyginai atstumu greitas susisiekimas su tankiausiais rajonais, centru bet kokia vt rūšumi, ateity gal ir tramvajum.
Šalia autostrada kam reik.
Potencialas miesto plėtrai didžiulis, nes laisvo ploto yra bet ir pats miestas šalia.
Ekonominis potencialas irgi nepalyginamas.
Ateity prie rb prijungus Šiaulius būtų rimta dvimiesčio jungtis kuri nuvežtų iš Šiaulių centro iki naujojo Panevėžio centro per 20min.
O darant stotį 10km už miesto viso to nelieka.
Nebent aplink ją statyti naują miestą bet tai bus to miesto stotis o ne Panevėžio

reikia žiūrėti kas geriausia Panevėžiui ir atsiriboti nuo to kad labai norisi pirmo tramvajaus Lietuvoje ir kad tai būtų kažkoks paskatinimas paerzinimas Vilniui Kaunui Klaipėdai