Rail Baltica II

[Panevezietis]

Kai vyko konkursas, dar nebuvo atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, galiojo 2017 redakcija.
Atnaujino šiandien (2021 12 17).

Dabar turime tokį punktą:

"17. Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir karinės galios augimas, ambicijos perkurti tarptautinę tvarką ir vis agresyvesnis to siekimas tampa svarbiausia geopolitinės konkurencijos ir augančios įtampos tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių ašimi. Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams. Europoje Kinijos Liaudies Respublika savo pozicijas daugiausia stiprina kurdama ekonominę ir technologinę priklausomybę. Ši valstybė remia privataus kiniško verslo plėtrą Vakaruose, tuo pačiu įpareigodama jį veikti jos naudai, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą ir perdavimą jos vyriausybei. Tai sudaro prielaidas stabdyti Vakarų valstybių ekonominę ir technologinę pažangą, ardyti vienybę ir mažinti savarankiškumą, šnipinėti , todėl šios tendencijos kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui."

Seimas atnaujino Nacionalinio saugumo strategiją - DELFI

[disident]

Įdomu, kad iki šiol turbūt net nebuvo svarstoma Rail Balticos galimybė per Jurbarką ir Tauragę.



Šaltinis: Susisiekimo sektoriaus laukia pokyčiai: bus gaivinama laivyba Nemunu, atkarpoje „Via Baltica“ didės greitis
LRT.lt2021.05.28 10:28

B variantas atrodo abejotinai, nes du europinės vėžės geležinkeliai eitų šalia vienas kito. Turbūt pigiausias būtų A variantas – maksimaliai išnaudotume jau tiesiamą Rail Balticą ir, kas ypač svarbu keleiviniam transportui – būtų mažesni kursavimo intervalai.
Sumečiau, kaip galėtų atrodyti keleivinis susisiekimas A variante, ir kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad tai geriausias variantas.

A variantas: Vilnius–Kaunas–Panevėžys–Šiauliai–Klaipėda (...)
Pagal šitą variantą, rusiška vėžė praktiškai liktų vien krovininiams traukiniams.

C varianto (arba Pilviškių/Tauragės varianto) blogybės (...)
Taigi, tikriausiai Rail Balticos atvedimas į Klaipėdą gali ištaisyti esamos Rail Balticos Panevėžio nesąmonę

Gal neįsiskaičiau, bet rusiškoje vėžėje dar juk lieka tavo nepaminėtos keleivių vežimo atkarpos Kybartai - Kazlų Rūda, Turmanto linija, Marcinkonių linija, Klaipėda - Šilutė, Šiauliai - Mažeikiai

[taccido]

Gal neįsiskaičiau, bet rusiškoje vėžėje dar juk lieka tavo nepaminėtos keleivių vežimo atkarpos Kybartai - Kazlų Rūda, Turmanto linija, Marcinkonių linija, Klaipėda - Šilutė, Šiauliai - Mažeikiai

Tai taip, likusiuose ruožuose liks. Aš turėjau omeny ruožus, jungiančius 5 didžiausius miestus: būtent juose beveik neliks keleivinių traukinių rusiškoje vėžėje, išskyrus minėtus X2 ir R3. Bet ta europietiška vėžė savaime nieko neduoda, keleiviui nesvarbus bėgių plotis. Šitas faktas labiau rodo tai, kad naudojant mano aprašytą schemą mes savo esminius keleivių pervežimus (įskaitant ir regioninius maršrutus!) atliksime greitaeigėmis trasomis, kas reiškia didesnį greitį, patrauklesnius keliavimo laikus, didesnį saugumą, taip pat vienodo tipo/standarto traukinius tuose maršrutuose (didesnis kiekis vienodų traukinių). Be to, nebereikės kažkaip iš esmės rekonstruoti daugelio rusiškos vėžės atkarpų ar didinti jose greitį, nes krovininiams traukiniams pilnai užteks esamų greičių.

Kitaip tariant, čia siūlymas perkelti esminius keleivių pervežimus į greitesnę ir modernesnę europinę vėžę beveik nenuskriaudžiant jokių miestų.

Tiesa, gali būti kliūčių. Vienas klausimas dėl jau dabar statomos Rail Balticos apkrovos: ar nebus kliūčių leisti šiek tiek daugiau keleivinių traukinių, nei dabar planuojama? Manau, kad tiesiog dėl didesnio kiekio nuvažiuotų kilometrų tiesiog turėtume labiau finansiškai prisidėti prie Rail Balticos išlaikymo, bet kažkokių kliūčių tam turbūt nebus, juk Europa kaip tik suinteresuota, kad ruožas būtų naudojamas. Problema gali kilti nebent su butelio kakleliu – vienkeliu Kauno tuneliu. Iš esmės visos Lietuvos traukinių maršrutai, kartu su tarptautiniais Rail Balticos traukiniais turėtų pro tą butelio kaklelį pratilpti Pvz., maršrutai X1 ir RE1 „daro užsukimą“ į Kauną, tenai keisdami kryptį. Todėl gali prireikti kažkokių veiksmų (lygiagretaus tunelio kasimo?).

Antras aspektas yra Panevėžio kopūstlaukio stotis (pavadinčiau Panevėžio vakarine). Jeigu ta kopūstlaukio stotis bus įrengta ten, kur ją ir planuojama įrengti, tai nebus įmanomas persėdimas tarp šiaurės-pietų Rail Balticos ir rytų-vakarų Rail Balticos, nors jos ten susikryžiuos! Bokštinę stotį pačiame susikryžiavime buvo įrengti per brangu
Todėl jeigu į Panevėžio centrinę pagal mano siūlymą būtų nutiesta europinė vėžė, tačiau Panevėžio vakarinė stotis liktų ten pat, išeitų nesusipratimas: vakarinėje stotyje stotų tik tarptautiniai traukiniai, o centrinėje tik X1, RE2 ir R2 (ir reikėtų atskiro maršruto Panevėžio centrinė-vakarinė privežti tarptautinius keleivius). Iš principo egzistuotų vieta, kur SUSIKRYŽIUOJA tarptautiniai ir vietiniai maršrutai, bet NEĮMANOMA normaliai persėsti (nebent tik į tą traukinuką tarp dviejų Panevėžio stočių).
Todėl siūlyčiau projektuojant Rail Balticą į Klaipėdą kažkaip bandyti perkelti tą Panevėžio vakarinę tiesiai ant susikryžiavimo. Tada joje galėtų stoti bent jau RE2, R2 (gal ir X1). Nors čia irgi reikia žiūrėti, kaip išeina su persėdimais.
Važiuojant nuo Kauno, X1, RE2 ir R2 pirmiausia sustos Panevėžio vakarinėje, tada Panevėžio centrinėje, tada vėl Panevėžio vakarinėje ir toliau važiuos link Šiaulių. Išeitų taip:


Bet čia klausimas, kiek prasmingas toks dalykas, ar pagal tvarkaraštį iš tikrųjų būtų įmanoma persėsti iš tarptautinio traukinio į X1, RE2, R2? Mano manymu, geriau jau turėti persėdimo galimybę tarp vietinio ir tarptautinio traukinio toje pačioje stotyje, nors ir šiek tiek ilgiau palaukiant, negu turėti vietinius ir tarptautinius traukinius skirtingose stotyse, tarp kurių būtinai reikėtų važiuoti atskiru traukinuku. Turint kryžminę stotį, to atskiro traukinuko net nereikėtų (o jei ir reikėtų, tai tik užpildant tarpus, jeigu išeina per ilgas persėdimas). Dvigubas laimėjimas: į Panevėžio centrinę užsukantys „penkių miestų ekspresas“ X1 ir maršrutai RE2, R2 ne tik atvežtų keleivius į Panevėžio vidurį (taigi, šitie maršrutai būtų populiaresni, nes realiai aptarnautų Panevėžį, ne tik jo laukus), bet tuo pačiu ir tarnautų kaip shuttle'as tarp centrinės ir vakarinės stočių norintiems persėsti į/iš tarptautinių traukinių, stojančių tik vakarinėje stotyje.

Taigi, dėl to X1, RE2 ir R2 maršrutų užsukimo į Panevėžį galbūt net kartais įmanoma „nušauti du zuikius“.
Pvz. vienas keleivis nori važiuoti iš Varšuvos į Panevėžį, kitas į Šiaulius. Abu atvyksta traukiniu iš Varšuvos į Panevėžio vakarinę 10:00. 10:10 į šitą stotį nuo Kauno atvažiuoja „5 miestų ekspresas“ X1 arba regioninis ekspresas RE1. Abu keleiviai įlipa, 10:16 traukinys atvyksta į Panevėžio centrinę, panėvėžietis keleivis išlipa, šiaulietis toliau sėdi patogiai traukinyje, traukinys pakeisdamas kryptį po 6 minučių 10:22 išvyksta link Šiaulių. Traukinys vėl sustoja Panevėžio vakarinėje 10:28 (galbūt atveždamas keleivius, norinčius persėsti į kitą traukinį). Po kažkiek laiko šiaulietis pasiekia Šiaulius (važiuodamas greitaeigiu geležinkeliu) – gal ir užtruko ilgiau, bet neprireikė atskirų traukinių.
Taigi, jeigu nori važiuoti nuo Varšuvos į Šiaulius, gali išlipęs 10:00 laukti toje Vakarinėje stotyje iki 10:28 ir važiuoti tiesiai į Šiaulius, arba įsėsti 10:10 į tą patį traukinį, kuris užsuks į Panevėžį, bet po to grįš į Šiaulius.
Jeigu aš būčiau tas keleivis šiaulietis, tai gal tokioje situacijoje rinkčiausi 10 minučių persėdimą ir 18 minučių ilgesnę kelionę su man nereikalingu užsukimu į Panevėžį (bet užtai patogiame traukinyje), negu kad 28 minučių laukimą stotyje.
Aišku, čia hipotetinis pasvarstymas, bet ta kryžminė stotis galbūt leistų sukurti tokias įvairesnes persėdimo/laukimo galimybes. Be to, kryžminė stotis leistų išvengti kai kurių nereikalingų persėdimų. Tarkim, jei nebūtų kryžminės stoties, radviliškietis, norintis į Varšuvą, turėtų važiuoti į Panevėžio centrinę, tada iš centrinės į vakarinę tuo atskiru traukinuku atgal, ir tik tada įsėsti į Varšuvos traukinį (2 persėdimai – niekas taip nenorės). Todėl radviliškiečiui liktų tik pasirinkimas važiuoti į Kauną R3 maršrutu.
P.S. dar reikėtų pagalvot, ar traukinys Panevėžys–Rokiškis negalėtų prasidėti Panevėžio vakarinėje, suderintas su tarptautiniais traukiniais.

[taccido]

taccido
Ačiū už tiek informacijos, bet ar A variantas neturėjo omeny Vilnius-Panevėžys tiesiai, apeinant Kauną?

Paveiksliuke A variantas pažymėtas geltonai, jam reikėtų mažiausio atstumo naujų europinių bėgių, jam ir siūlau maršrutus. Keleiviniai maršrutai X1, RE1, R2 užsuktų ir į Kauną, ir į Panevėžį (centrines stotis). Užsukimams ir krypties keitimui reikalingą laiką kompensuotų didesnis greitis, kadangi būtų važiuojama tik naujomis Rail Baltica atkarpomis. Tie užsukimai leidžia turėti mažesnį maršrutų kiekį, todėl galima užtikrinti dažnesnį važiavimą.

Kaip dabar rašoma, laikai bus tokie: Vilnius–Kaunas 38 min., Kaunas–Panevėžys 37 min., Vilnius–Panevėžys 57 min. (matomai be užsukimo į Kauną).
Tai jei noriu važiuot iš Vilniaus į Panevėžį, galiu rinktis:
1) tiesioginį tarptautinį Vilnius–Ryga, kelionė truks 57 min., tačiau traukinys kursuoja kas 2 val.;
2) „penkių miestų ekspresą“ X1 su užsukimu į Kauną, kuris važiuoja ilgiau (38+6+37 = 81 min., gal su sustojimais KUN išeis apie 90 min.). Tačiau X1 kursuotų kas 1-2 valandas.
Aišku, dėliojant tvarkaraštį turbūt tie traukinių išvykimai persidengs laike, todėl bendras intervalas dienos metu bus bent 60 minučių, kai kada su papildomais reisais.

[B.S.]

taccido
IMHO, per daug makalynės važinėti į Panevėžį ir atgal. Plius prarandama 18 papildomų minučių, tai toks maršrutas į Šiaulius ir į Klaipėdą užtruks per ilgai. Jau ir taip didžiulis zigzagas per visą Lietuvą. Daug paprasčiau būtų "penkių miestų ekspresą" atšakoti nuo RailBalticos ir į Panevėžys Central įvažiuoti iš rytų. Tada dar sustoti Panevėžys International/West ir be valakitos toliau judėti Šiaulių link. Tie kuriems reikia West/International gali pasiimti taksą, gaudyti 5 miestų ekspresą, naudotis VT, arba palikti savo mašiną prie West/International kelioms dienoms.

[taccido]

taccido
IMHO, per daug makalynės važinėti į Panevėžį ir atgal. Plius prarandama 18 papildomų minučių, tai toks maršrutas į Šiaulius ir į Klaipėdą užtruks per ilgai. Jau ir taip didžiulis zigzagas per visą Lietuvą. Daug paprasčiau būtų "penkių miestų ekspresą" atšakoti nuo RailBalticos ir į Panevėžys Central įvažiuoti iš rytų. Tada dar sustoti Panevėžys International/West ir be valakitos toliau judėti Šiaulių link. Tie kuriems reikia West/International gali pasiimti taksą, gaudyti 5 miestų ekspresą, naudotis VT, arba palikti savo mašiną prie West/International kelioms dienoms.

Sutinku, toks variantas žymiai geresnis. Jeigu tik Panevėžio politikai neprieštarautų dėl „miesto perkirtimo“, triukšmo ir panašiai

[Romas]

Antras aspektas yra Panevėžio kopūstlaukio stotis (pavadinčiau Panevėžio vakarine). Jeigu ta kopūstlaukio stotis bus įrengta ten, kur ją ir planuojama įrengti, tai nebus įmanomas persėdimas tarp šiaurės-pietų Rail Balticos ir rytų-vakarų Rail Balticos, nors jos ten susikryžiuos! Bokštinę stotį pačiame susikryžiavime buvo įrengti per brangu
Todėl jeigu į Panevėžio centrinę pagal mano siūlymą būtų nutiesta europinė vėžė, tačiau Panevėžio vakarinė stotis liktų ten pat, išeitų nesusipratimas: vakarinėje stotyje stotų tik tarptautiniai traukiniai, o centrinėje tik X1, RE2 ir R2 (ir reikėtų atskiro maršruto Panevėžio centrinė-vakarinė privežti tarptautinius keleivius). Iš principo egzistuotų vieta, kur SUSIKRYŽIUOJA tarptautiniai ir vietiniai maršrutai, bet NEĮMANOMA normaliai persėsti (nebent tik į tą traukinuką tarp dviejų Panevėžio stočių).
Todėl siūlyčiau projektuojant Rail Balticą į Klaipėdą kažkaip bandyti perkelti tą Panevėžio vakarinę tiesiai ant susikryžiavimo. Tada joje galėtų stoti bent jau RE2, R2 (gal ir X1). Nors čia irgi reikia žiūrėti, kaip išeina su persėdimais.
Važiuojant nuo Kauno, X1, RE2 ir R2 pirmiausia sustos Panevėžio vakarinėje, tada Panevėžio centrinėje, tada vėl Panevėžio vakarinėje ir toliau važiuos link Šiaulių. Išeitų taip:

Abiejų naujų jungiamųjų linija yra nupiešta virš kelio A9 - kažkur šalia dabartinės Gustonių stoties.
Trijų lygių sankirtos virš veikiančio kelio turbūt niekas neprojektuos.

[taccido]

Abiejų naujų jungiamųjų linija yra nupiešta virš kelio A9 - kažkur šaliadabartinės Gustonių stoties.
Trijų lygių sankirtos virš veikiančio kelio turbūt niekas neprojektuos.

Geltonai pažymėta jungtis turėtų būti šiek tiek piečiau, kad nekirstų kelio ir nereikės jokios 3 lygių sankryžos. Tiesiog netikslus piešinukas.

[ejs-ejs]

Abiejų naujų jungiamųjų linija yra nupiešta virš kelio A9 - kažkur šaliadabartinės Gustonių stoties.
Trijų lygių sankirtos virš veikiančio kelio turbūt niekas neprojektuos.

Iš Gustonių ir Panevėžio link Rygos kelio nėra?
Iešmą tiesiai gal ir galima pravažiuoti 160 km/h greičiu, bet į šoną greitis ko gero bus ne daugiau 80 km/h. Ergo, tokių posūkiu spindulių nereikia ir visas mazgas gali būti kompaktiškesnis. Ir tuomet jis gali tilpti tarp rusiško geležinkelio ir 104 km, greta numatytos stoties. Pliusas - Gustonys gauna išėjimą į abie RBII puses. Nupieštame variante standartinės vėžės krovinių stotis turi būti 101 kilometre.

[Aleksio]

srautas visiskai nesvarbus, nes LG padengs visus nuostolius. Cia ne biznio projektas, o socialinis politinis, ar koks ten

O kodėl LTG turi dengti nuostolius? Ir iš kokių pinigų?

[MedinisStrazdas]

Tai ir sakau, viskas OK. Kitą kart ir kiti gerai pagalvos ar dalyvaut pas šituos kukurbedalius. Nes vistik kainuoja dalyvavimas. Taip pat svaru ir įmonės reputacija.

Tikėkimės kinijai priklausančios įmonės pagalvos nedalyvauti iš karto.

[John]

Tikėkimės kinijai priklausančios įmonės pagalvos nedalyvauti iš karto.

ES įmonė, šiaip. Ir ji nuo to nenukentės. Nukentės nebent Lietuva. Išvis blogiausia būtų, jei visad RB projektas dėl to nuvažiuotų nuo bėgių.

[MedinisStrazdas]

ES įmonė, šiaip. Ir ji nuo to nenukentės. Nukentės nebent Lietuva. Išvis blogiausia būtų, jei visad RB projektas dėl to nuvažiuotų nuo bėgių.

ES įregistruota kinijai priklausanti įmonė, dalyvaujanti propagandinėje roads and belts initiative, šiaip.

[John]

ES įregistruota kinijai priklausanti įmonė, dalyvaujanti propagandinėje roads and belts initiative, šiaip.

Koks skirtumas. ES galioja įstatymai ir teisės viršenybė, o ne Adomėno-Gabriški kliedesiai. Rizikuojam būti apšerti ieškiniais.

[MedinisStrazdas]

Koks skirtumas. ES galioja įstatymai ir teisės viršenybė, o ne Adomėno-Gabriški kliedesiai. Rizikuojam būti apšerti ieškiniais.

Įstatymai sako kad valstybinės svarbos (geležinkelių šiuo atveju) projekte negali dalyvauti šalys kurios kelia riziką nacionaliniam saugumui. Tiagi esant įstatymo viršenybei mes elgiames teisingai tokias įmones atmesdami.

[John]

Įstatymai sako kad valstybinės svarbos (geležinkelių šiuo atveju) projekte negali dalyvauti šalys kurios kelia riziką nacionaliniam saugumui. Tiagi esant įstatymo viršenybei mes elgiames teisingai tokias įmones atmesdami.

Savaime suprantama, kad kalba eina apie ES įstatymus ir normas, pagal kuriuos ir ieškiniai bus keliami.

[MedinisStrazdas]

Savaime suprantama, kad kalba eina apie ES įstatymus ir normas, pagal kuriuos ir ieškiniai bus keliami.

ES įstatymai neįpareigoja Lietuvos pirkti paslaugas iš Kinijai priklausančių kompanijų. Lietuva pati savo įstatymais gali apsibrėžti kokias paslaugas pirkti.

[John]

ES įstatymai neįpareigoja Lietuvos pirkti paslaugas iš Kinijai priklausančių kompanijų. Lietuva pati savo įstatymais gali apsibrėžti kokias paslaugas pirkti.

Na taip. Bet tai mums tikriausiai kainuos labai brangiai, galbūt įskaitant ir visą projekto žlugimą.

[MedinisStrazdas]

Na taip. Bet tai mums tikriausiai kainuos labai brangiai, galbūt įskaitant ir visą projekto žlugimą.

Aha, žlugs dviejų dešimtmečių projektas kad kažkokios šūdkomnpanės nesamdysim ir vietoj to pasamdysim kitą konkurso dalyvį?

[vėkas]

Savaime suprantama, kad kalba eina apie ES įstatymus ir normas, pagal kuriuos ir ieškiniai bus keliami.

Man atrodo teisėje nėra tokio dalyko kaip "savaime suprantama" - pretenzijų teikimas ir nagrinėjimas turėtų būti aprašytas pirkimo dokumentuose (taip pat nurodant kurios "šalies" teisinėje sistemoje ginčai sprendžiami), jei pretenzijos bus teikiamos ne dėl pirkimo rezultato, o "plačiau" tai čia jau ne konkretaus pirkimo problema.