Rail Baltica II

[index]

Auto komfortas tas kad, kad išvažiuoji kada nori, tiesiai iš savo namo parkingo, nereikia tampytis daiktų papildomai VT iki stoties, klausai muziką kokią nori ir kokiu nori garsu, nenervina šalia sėdintys kiti asmenys, taip pat sustoji kavos kada nori ir kiek nori kartų. Apie keliavimą kažkur traukiniu 5 asmenų šeimai su atitinkamu kiekiu daiktų net nekalbu koks nepatogus dalykas būtų

O bet tačiau net ir su visomis komforto priemonėmis vairuodamas dirbi, kas vargina. Turi išlaikyti koncentraciją, stebėti aplinką etc. Kai traukinyje tingiai spoksai pro langą, snaudi, skaitai knygą arba dirbi su laptopu.

[alga]

O bet tačiau net ir su visomis komforto priemonėmis vairuodamas dirbi, kas vargina. Turi išlaikyti koncentraciją, stebėti aplinką etc. Kai traukinyje tingiai spoksai pro langą, snaudi, skaitai knygą arba dirbi su laptopu.

Bet jei tave veža, skirtumas stipriai susitraukia, ar ne taip?

[index]

Bet jei tave veža, skirtumas stipriai susitraukia, ar ne taip?

Jei kas kitas vairuoja - be abejo.

[John]

Jei kas kitas vairuoja - be abejo.

Kažkaip sunku įsivaizduoti darbą (ar pramogas) su laptopu mašinoje. Nebent kokiam RR ar Bentley and galinės sėdynės, jei priklausai tam 0.000000001%

[Lettered]

Kitas būdas vertinti, tai lygint su oro linijų bilietais. Traukiniu bus 50-150% lėktuvo bilieto kainos. Milanas-Florencija greituoju traukiniu 68€ pirmyn atgal. airBaltic VNO-RIX 77€ minimum. Vilnius-Klaipėda traukiniu 32-50€ priklausomai nuo klasės ir dienos. Atstumai panašūs.

Dėl mazochizmo, tai nežinau, ką turit omeny. Visur savo pliusai ir minusai.

VNO - RIX 90% skrendančių skrenda su persėdimu toliau, tai sunkiai įsivaizduoju, kad kažkas vietoje trumpo jungiamo skrydžio rinksis savarankiškai su lagaminais važiuoti 3h iki Rygos traukiniu, jau nekalbant apie tai, ar bus traukinio grafikas priderintas prie rytinių RIX skrydžių.

[Lettered]

O bet tačiau net ir su visomis komforto priemonėmis vairuodamas dirbi, kas vargina. Turi išlaikyti koncentraciją, stebėti aplinką etc. Kai traukinyje tingiai spoksai pro langą, snaudi, skaitai knygą arba dirbi su laptopu.

Šiuolaikinį automobilį su visais juostų, atstumų atsistentais vairuoti labiau malonumas nei vargas, aš pvz. kartais net specialiai išvažiuoju nuo autostrados pasivažinėti krašto keliu, kad pro kokius miestelius pravažiuočiau, tai klausimas, ar tas "darbas" tikrai nusveria auto privalumus?
Aišku, jei kalba eina ne apie laisvalaikį, o apie pvz. rutininį kasdien važinėjimą į darbą Vilnius - Kaunas, tai beabejo, tada vienareikšmiškai traukinys laimi.

[index]

Šiuolaikinį automobilį su visais juostų, atstumų atsistentais vairuoti labiau malonumas nei vargas, aš pvz. kartais net specialiai išvažiuoju nuo autostrados pasivažinėti krašto keliu, kad pro kokius miestelius pravažiuočiau, tai klausimas, ar tas "darbas" tikrai nusveria auto privalumus?
Aišku, jei kalba eina ne apie laisvalaikį, o apie pvz. rutininį kasdien važinėjimą į darbą Vilnius - Kaunas, tai beabejo, tada vienareikšmiškai traukinys laimi.

Na į Rygą ar Taliną važiuotum greičiausiai ne tam, kad kelionėje papramogautum, o kokiais verslo reikalais ar pvz. į kokį keltą kur nors. Kas reikštų, kad vairuotum nuobodžiai tiesiai autostradoje ir Via Balticoj, o ne vairuotum vingiuotais rajono keliais. Snausti traukinyje tikrai geriau.

[Lettered]

Na į Rygą ar Taliną važiuotum greičiausiai ne tam, kad kelionėje papramogautum, o kokiais verslo reikalais ar pvz. į kokį keltą kur nors. Kas reikštų, kad vairuotum nuobodžiai tiesiai autostradoje ir Via Balticoj, o ne vairuotum vingiuotais rajono keliais. Snausti traukinyje tikrai geriau.

Verslo reikalais kas skrido į Rygą/Taliną, tie skris ir toliau, su traukiniu tiesiog fiziškai neišeitų tą pačią dieną ryte atvažiuoti ir vakare grįžti. Aišku žinau atvejų, kai įmonė "ekologiniais" sumetimais neleidžia skristi į komandiruotes trumpų atstumų ir vargšai darbuotojai turi į Rygą važiuoti automobiliu, tai jie beabejo turi galimybes persėsti į traukinį, bet tokių labai nedaug. Žodžiu RB II greičiausiai naudosis tik šiaip turistai, kurie dabar važiuoja autobusais, o dauguma tų, kurie skrenda ar važiuoja auto, tą darys ir toliau.

[ejs-ejs]

Verslo reikalais kas skrido į Rygą/Taliną, tie skris ir toliau, su traukiniu tiesiog fiziškai neišeitų tą pačią dieną ryte atvažiuoti ir vakare grįžti.

Nežinau kai pdabar, bet buvo reisai VNO - RIX, kai RIX atsiduri apie 05:30 ir iš RIX į VNO reisas apie 00:30. Taip kad reikia tik noro.
Ir visai buvo įmanoma skirsti VNO-RIX-OSL, traukiniu privažiuoti iki Oslo centro apie 08:30, praleisti ten pilną darbo dieną ir apie 20:00 iškeliauti OSL-RIX-VNO.

[ejs-ejs]

Na į Rygą ar Taliną važiuotum greičiausiai ne tam, kad kelionėje papramogautum, o kokiais verslo reikalais ar pvz. į kokį keltą kur nors. Kas reikštų, kad vairuotum nuobodžiai tiesiai autostradoje ir Via Balticoj, o ne vairuotum vingiuotais rajono keliais. Snausti traukinyje tikrai geriau.

Ryga nesibaigia centru. Yra tekę kelis kartus važiuoti į aplinkinius miestelius, tai auto privalumas - jei išvažiuoji apie 06:00, vietoje būni apie 09:00, sutvarkai reikalus ir po pietų dar užsuki į kontorą Vilniuje. Kai reiktų pasiekti kokius Ropaži, Garkalne ar Baldone išlipus iš traukinio IR pasiekti tą pačią dieną traukinį - palikim tai namų darbams

[Garbanius]

Lietuva didelių ir pigių automobilių šalis, vargu ar šeima rinksis traukinį, gausis brangiau ir nepatogiau, nebent kaip pramogą. Pavieniai keleiviai kas kitą, bet taupantiems laiką, traukinys apsunkina jo planavimą. Dirbti su PC galima, bet iš kelionių praktikos, kurią matydavau tiek LT tiek kitose šalyse- tai nėra taip populiaru. Va, Europoj šiap daug kas skaito knygas metro/traukiniuose, pas mus retai kas taip laisvalaikį leidžia kelionėje.

Aš pats beveik kasdien, tris metus važinėjau Vilnius-Kaunas-Vilnius, tiek su auto, tiek su traukiniu kartais. Jei su traukiniu, tai su nuvažiavimu iš/ į stotį gaudavosi minimum -2valandos išbraukta iš dienos. Jei nebūčiau rail fanas- traukinio darbo reikalais tikrai nesirinkčiau.

Aš pats esu tiek auto, tiek rail fanas, labai džiaugiuosi traukiniu, kurio seniai reikėjo, bet kad į jį plūs žmonės- labai tuo abejočiau..

OK, kažkada bus geras VT ir privatus auto išlaikymas nekainuos taip pigiai, tai traukinio šansai bus geresni.

[Sklansky]

Iprociai keiciasi.

Lietuviu pasirinkimai itakoti skurdo ir galimybiu (greitu traukiniu) nebuvimo. Kai atsiras traukiniai, pasirinkimai keisis.

Uzsienyje n kartu maciau kaip seimos ar didesnes kompanijos renkasi traukinius.

[Lettered]

Iprociai keiciasi.

Lietuviu pasirinkimai itakoti skurdo ir galimybiu (greitu traukiniu) nebuvimo. Kai atsiras traukiniai, pasirinkimai keisis.

Uzsienyje n kartu maciau kaip seimos ar didesnes kompanijos renkasi traukinius.

Lietuva labai retai apgyvendinta šalis, tai vien dėl to geležinkelių tiesimas neracionalus, plius jis ne tik netiesiamas 30 metų, bet dar ir išardomas, kaip pvz. jungtis į Druskininkus. Tai labai abejoju, kad kada nors bus nutiestas geležinkelis į kokią Nidą ar bent Palangą, kaip tarkim yra Šveicarijoje, kur beveik kiekvienas kaimas turi geležinkelį ir su juom gali ne tik tarp pagrindinių miestų važinėti, bet ir visokius mažus kurortus ar gamtos objektus. Nors šiaip net ir ten dauguma žmonių turi automobilius ir su jais visur keliauja.

[Sklansky]

Tai, kad ten buvo kazkokia jungtis i Druskininkus per 3h nepatogiu laiku, tai cia nei greiciai, nei traukiniai. Entuziastams toks traukinys gal ir tinka, kaip Siaurukas.

Su RB viskas keisis esmingai, tiek darbo, tiek pramoginem kelionem, regioniniam turizmui, darbuotoju mobilumui.

O apie jungti i Palanga yra snekama.

[artexs]

Kaip manot, kas bus greičiau: jungtis į Palangą, nauja atkarpa į Druskininkus ar monobėgis į Panevėžio centrą?

[Sula]

Kaip manot, kas bus greičiau: jungtis į Palangą, nauja atkarpa į Druskininkus ar monobėgis į Panevėžio centrą?

Nebus ne vieno.

[taccido]

Traukinys Kauno oro uoste – misija neįmanoma?

Ar iš tikrųjų būsima Rail Balticos geležinkelio stotelė bus nutolusi nuo Kauno oro uosto terminalo 3,4 km atstumu?
Pasirodo, dar 2005 m. buvo numatyta galimybė nutiesti geležinkelio atšaką keleiviams. Po to dar ne kartą girdėjosi tokių siūlymų, paskutinis – vos prieš 3 metus (tuos siūlymus aprašiau). Tačiau kol kas panašu, kad vargani 3,5 km per mišką yra neįveikiami. Aš siūlyčiau nutiesti geležinkelio „kilpą“ šalia keleivių terminalo, pro kurią galėtų važiuoti ir Vilnius-Kaunas ekspresai, stojantys abiejuose oro uostuose... Plačiau ir su daugiau paveiksliukų – tinklaraščio straipsnyje.

[ejs-ejs]

Traukinys Kauno oro uoste – misija neįmanoma?

Ar iš tikrųjų būsima Rail Balticos geležinkelio stotelė bus nutolusi nuo Kauno oro uosto terminalo 3,4 km atstumu?
Pasirodo, dar 2005 m. buvo numatyta galimybė nutiesti geležinkelio atšaką keleiviams. Po to dar ne kartą girdėjosi tokių siūlymų, paskutinis – vos prieš 3 metus (tuos siūlymus aprašiau). Tačiau kol kas panašu, kad vargani 3,5 km per mišką yra neįveikiami. Aš siūlyčiau nutiesti geležinkelio „kilpą“ šalia keleivių terminalo, pro kurią galėtų važiuoti ir Vilnius-Kaunas ekspresai, stojantys abiejuose oro uostuose.

IMHO. kilpa šioje vietoje yra absoliučiai beprasmiškas darinys. Traukinys KUN turi stovėti 5 - 10 minučių, arba turėsi leisti beprotišką (LG nuomone) traukinių skaičių. O su tokiu sustojimo laiku vienintelis įmanomas variantas - privežamasis reisas iš Kaunas Hbf. Ten irgi su stovėjimu problema ir vienas iš variantų - į abu aklikelius priimti po 2 sąstatus. Gale Kaunas Hbf - KUN, priekyje - Vilnius - Kaunas. Bet berods dabartinės sisgnalizacijos taisyklės to neleidžia?

[Lettered]

Traukinys Kauno oro uoste – misija neįmanoma?

Ar iš tikrųjų būsima Rail Balticos geležinkelio stotelė bus nutolusi nuo Kauno oro uosto terminalo 3,4 km atstumu?
Pasirodo, dar 2005 m. buvo numatyta galimybė nutiesti geležinkelio atšaką keleiviams. Po to dar ne kartą girdėjosi tokių siūlymų, paskutinis – vos prieš 3 metus (tuos siūlymus aprašiau). Tačiau kol kas panašu, kad vargani 3,5 km per mišką yra neįveikiami. Aš siūlyčiau nutiesti geležinkelio „kilpą“ šalia keleivių terminalo, pro kurią galėtų važiuoti ir Vilnius-Kaunas ekspresai, stojantys abiejuose oro uostuose... Plačiau ir su daugiau paveiksliukų – tinklaraščio straipsnyje.

Pirmą reiktų uždaryti VNO ir PLQ, įkurti nacionalines avialinijas, tada atšaka į KUN turėtų prasmę, dabar tik būtų bereikalingos investicijos į regioninį oro uostą, iš kurio tik porą skrydžių per dieną būna, traukinių susisiekimo patogumas ir esmė didelis dažnis, o koks jis gali būti su tokiu skrydžių skaičiumi? Beto be reikalo gaištų laiką visi RB keleiviai važiuodami ta atšaka, kuriems nereikia į KUN. Net turtingi norvegai nedaro geležinkelio atšakos į Oslo Torpo oro uostą, nors jis iki pandemijos divigubai daugiau keleivių aptarnaudavo, užtenka autobuso kursuojančio nuo stoties iki oro uosto priderinto pagal skrydžius ir traukinį. Čia jau net nekalbu apie tokius oro uostus kaip Lutonas.

[taccido]

Traukinys KUN turi stovėti 5 - 10 minučių, arba turėsi leisti beprotišką (LG nuomone) traukinių skaičių.\

Kodėl taip ilgai?