taccido, kam čia kartot tą patį per tą patį? Niekas nekeis visų geležinkelių į standartinę vėžę. Pirma, tai būtų didelės išlaidos be apčiuopiamos naudos, antra, prarastume strateginį artimiausio neužšąlančio uosto, kurį siekia rusiška vėžė, privalumą.
taccido, kam čia kartot tą patį per tą patį? Niekas nekeis visų geležinkelių į standartinę vėžę. Pirma, tai būtų didelės išlaidos be apčiuopiamos naudos, antra, prarastume strateginį artimiausio neužšąlančio uosto, kurį siekia rusiška vėžė, privalumą.
Tą ir sakau, o Jūsų pranešimą turi skaityti Palergonijus.
Visuomenei bus pristatyti „Rail Baltica“ atkarpos Šėta-Ramygala projektiniai pasiūlymai
Už „Rail Baltica“ atkarpos Kaunas–Ramygala detalųjį techninį projektavimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM kovo 23 d. visuomenei pristatys rekomenduojamus projektinius pasiūlymus Panevėžio rajone esančioje atkarpoje Šėta–Ramygala.
Naujosios numatomos „Rail Baltica“ 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linijos ilgis Panevėžio r. savivaldybės teritorijoje (atkarpoje Šėta – Ramygala) siekia apie 12,7 km.
Siekiant užtikrinti privažiavimus prie miestelių, sankryžose numatomi kelių viadukai. Be to, saugant gyventojus nuo triukšmo, Daniūnų, Mėtytinių ir Pamiškių kaimuose bus įrengti triukšmo barjerai. Geležinkelio linija, kaip planuojama, kirs tris kelius: valstybinės reikšmės rajoninį kelią Žeimiai-Liepiai, vietinį žvyrkelį ir valstybinės reikšmės kelią Kėdainiai – Šėta–Ukmergė.
Parengiamajame plane taip pat numatyta viena – Ramygalos keleivių regioninė – stotelė. Žinduolių migracijos užtikrinimui numatyta įrengti du žaliuosius tiltus, 4 praginas gyvūnams ir 4 varliagyvių pralaidas. Visas geležinkelio ruožas aptvertas tvora, apsaugančia gyvūnus nuo patekimo į geležinkelio teritoriją. Be to, kur įmanoma, numatomas želdinimas medžiais ir krūmais.
Projektinių pasiūlymų pristatymai visuomenei yra svarbūs, siekiant sudaryti kuo patogesnes sąlygas gyventojams susipažinti, teikti siūlymus ir klausimus dėl planuojamų vykdyti projektų. Užtikrinant visiems viešai prieinamą transliaciją ir sudarant sąlygas transliacijos metu suinteresuotiems visuomenės atstovams teikti pasiūlymus, tikimąsi konstruktyvaus dialogo tarp projekto vystytojo ir gyventojų.
Kas ir už kokius pinigus visus Lietuvos geležinkelius perties? Su visais stočių kelynais ir privažiuojamaisiais keliais į gamyklas?
Iš pradžių atsiras linija Lenkija-Latvija, paskui Vilnius-Kaunas ir galiausiai Kaunas-Klaipėda. Tai kiek čia beliko ? Daugelis privežamųjų kelynų prašosi remonto, bus puiki proga apsitvarkyti. Jūs jauni, tikrai sulauksite, kai Rusai Kenoje keis vežimėlius norėdami patekti į Lietuvą. O šiuolaikiniame pasaulyje pinigai ne problema, problema fantazijos trūkume.
Iš pradžių atsiras linija Lenkija-Latvija, paskui Vilnius-Kaunas ir galiausiai Kaunas-Klaipėda.
Kol kas nėra racionalaus pagrindimo didesniam standartinės vėžės tinklui. Transporto pagrindai: laivas - labai daug ir labai toli; geležinkelis - daug it toli, pervežimai sunkvežimiais - nedaug ir arti. Tai, kad pas mus labai daug automobilių veža skersai Europą ir yra RB trūkumo pasekmė. Tašką B iš taško A turi pasiekti krovinys, o ne puspriekabė, galva ir du vairuotojai.
Tai kiek čia beliko ? Daugelis privežamųjų kelynų prašosi remonto, bus puiki proga apsitvarkyti.
Rusai 1945 metais Rytų Prūsijos geležinkelius persiuvo per kelias savaites. Nes frontas nelaukia.O tu siūlai keisti visus riedmenis į standartinę vėže nes ... taip gražiau? Iškrovus 40" konteinerį Kaune, jis per 8 valnadas gaii pasiekti bet kurį Lietuvos kampą. Traukinys gali prastovėti ir 2 dienas, kol atsiras ką vežti į Skuodą.
Kol kas nelabai suprantu Europinės vėžės tiesimo tikslingumo iki Klaipėdos, jei šiuo metu pagrindinė maršrutų kryptis yra Rytai - Vakarai (t. y. nemaža geležinkelio apkrovos yra baltarusiški kroviniai). Ar bus pakankamai krovinių Klaipėdos uoste, kuriuos reiktų vežti į Vakarus arba Šiaurę? Ar labiau neapsimokėtų įsteigti krovinių perkėlimo (ar apskritai intermodalinio terminalo) nuo plačiosios ant siaurosios vėžės terminalų pvz., Panevėžyje, o jau nuo ten esant reikalui europietiška vėže kroviniai gali keliauti toliau Ar yra atlikta tokio Europinės vėžės tiesimo iki Klaipėdos kaštų - naudos analizė? Mano manymu, reiktų orientuotis į jau esamo Vilnius - Klaipėda kelio pralaidumo ir greičio didinimą. Panevėžį renkuosi neatsitiktinai, nes atstumas nuo Klaipėdos iki Panevėžio yra mažesnis nei iki Kauno, o ir intermodalinis terminalas Panevėžyje galėtų aptarnauti ir pietrytinę Latvijos dalį (pvz., atstumas nuo Daugpilio iki Panevėžio yra trumpesnis nei iki Salaspilyje planuojamo terminalo).
Ar labiau neapsimokėtų įsteigti krovinių perkėlimo (ar apskritai intermodalinio terminalo) nuo plačiosios ant siaurosios vėžės terminalų pvz., Panevėžyje, o jau nuo ten esant reikalui europietiška vėže kroviniai gali keliauti toliau
Radviliškiyje yra nenaudojamų kelių ir teritorijų. Įrengti perkrovimo aikštelė bus pigiau nei statyti terminalą nuo nulio. Arba Gustonys, juose gal net paprasčiau.Tiek kad nuo Radviliškio - vienkelis.
Tik kokia prasmė? Kiekvienas terminalas ir transporto priemonės keitimas kainuoja krovinio vežėjui. Pvz Mockavos terminalas: pastatytas, dirba. Reikia dar ir Achemai - tegu atsiveda šniūrelį nuo RB, niekas to nedraudžia.
Radviliškiyje yra nenaudojamų kelių ir teritorijų. Įrengti perkrovimo aikštelė bus pigiau nei statyti terminalą nuo nulio. Arba Gustonys, juose gal net paprasčiau.Tiek kad nuo Radviliškio - vienkelis.
Tik kokia prasmė? Kiekvienas terminalas ir transporto priemonės keitimas kainuoja krovinio vežėjui. Pvz Mockavos terminalas: pastatytas, dirba. Reikia dar ir Achemai - tegu atsiveda šniūrelį nuo RB, niekas to nedraudžia.
Kalbėdamas apie Panevėžį ir turėjau omeny Gustonis Radviliškis ne variantas, nes iki jo reiktų nutiesti europinę vėžę, o Gustonyse susikirstu tiek europinė, tiek plačioji vėžė. Vienkelis nėra problema kol neišnaudojamas maksimalus pralaidumas. Reiktų kaštų - naudos analizės įvertint, kurie variantai ekonomiškai naudingi ir duotų geriausią rezultatą artimiausiu laikotarpiu. Matyt, natūralu, kad ilguoju periodu pagrindiniuose maršrutuose bus nutiesta plačioji vėžė.
Kodėl taip neproporcingai?! Kuo pagrįsti regioninių stočių skaičiai?
Bendras ilgis 870 km iš kurių:
213 km Estijoje;
265 km Latvijoje;
392 km Lietuvoje.
„Rail Baltica“ veiklos plane numatytas toks regioninių stočių ir stotelių skaičius: Estijoje – 12, Latvijoje – 15, Lietuvoje – 10.
Kaunas-Jonava-Panėvežys-Latvijos siena yra apie 170 km. Kol kas projektuojama tik tame ruože, o greitoms trasoms iš Kauno į Lenkiją ir iš Kauno į Vilnių dar vyksta specialusis planavimas. Gal dėl to?
Kaunas-Jonava-Panėvežys-Latvijos siena yra apie 170 km. Kol kas projektuojama tik tame ruože, o greitoms trasoms iš Kauno į Lenkiją ir iš Kauno į Vilnių dar vyksta specialusis planavimas. Gal dėl to?
Apie mono bėgį iki Panevėžio centro uzsimenama, tai būtu puikiai.
Šiaip įdomu bilietų kainos, nes 1:40 Kaunas Ryga, nelabai met automoboliu kam norėsis.
Dabar traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą su sugrįžimu 5 žmonių šeimai su dviračiais išeina apie 210 €. Nuosava mašina išeina ~5x pigiau. Spėju, galima į panašų kainų lygį orientuotis.
Dabar traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą su sugrįžimu 5 žmonių šeimai su dviračiais išeina apie 210 €. Nuosava mašina išeina ~5x pigiau. Spėju, galima į panašų kainų lygį orientuotis.
5 asmenu seimai su dviraciais vaziuoti lengvaja masina yra mazochizmas.
Dabar traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą su sugrįžimu 5 žmonių šeimai su dviračiais išeina apie 210 €. Nuosava mašina išeina ~5x pigiau. Spėju, galima į panašų kainų lygį orientuotis.
Vadinasi 1:1 kaina jei vienam važiuoti. Mane tenkintų, nes tik 1:40 laikas iki Rygos.
Bent dviese važiuojant, deja VT jau tampa smarkiai per brangus.
Vadinasi 1:1 kaina jei vienam važiuoti. Mane tenkintų, nes tik 1:40 laikas iki Rygos.
Bent dviese važiuojant, deja VT jau tampa smarkiai per brangus.
Priklauso kaip piniginiu požiūriu įvertinti savo komfortą ir leidžiamą laiką. Kai kurioms žmonių kategorijoms šie dalykai nėra labai vertingi arba išvis nevertingi. Bet kai kuriems tai yra gana svarbu. Aš pats sau vertindamas kelionės kainą iš akies dadedu maždaug 10 Eur/val už vairavimo laiką dėl prarasto komforto ir kitų susijusių dalykų.
Priklauso kaip piniginiu požiūriu įvertinti savo komfortą ir leidžiamą laiką. Kai kurioms žmonių kategorijoms šie dalykai nėra labai vertingi arba išvis nevertingi. Bet kai kuriems tai yra gana svarbu. Aš pats sau vertindamas kelionės kainą iš akies dadedu maždaug 10 Eur/val už vairavimo laiką dėl prarasto komforto ir kitų susijusių dalykų.
Auto komfortas tas kad, kad išvažiuoji kada nori, tiesiai iš savo namo parkingo, nereikia tampytis daiktų papildomai VT iki stoties, klausai muziką kokią nori ir kokiu nori garsu, nenervina šalia sėdintys kiti asmenys, taip pat sustoji kavos kada nori ir kiek nori kartų. Apie keliavimą kažkur traukiniu 5 asmenų šeimai su atitinkamu kiekiu daiktų net nekalbu koks nepatogus dalykas būtų
Kitas būdas vertinti, tai lygint su oro linijų bilietais. Traukiniu bus 50-150% lėktuvo bilieto kainos. Milanas-Florencija greituoju traukiniu 68€ pirmyn atgal. airBaltic VNO-RIX 77€ minimum. Vilnius-Klaipėda traukiniu 32-50€ priklausomai nuo klasės ir dienos. Atstumai panašūs.
Dėl mazochizmo, tai nežinau, ką turit omeny. Visur savo pliusai ir minusai.
Comment