Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas laiku – realus

    Strateginę reikšmę Lietuvai turinčio projekto „Rail Baltica“ bus įgyvendinamas sparčiau. Toks sprendimas priimtas susisiekimo viceministro Gyčio Mažeikos ir „RB Rail“ laikinojo vadovo Agnio Driksnos susitikimo metu, kuomet buvo aptartos spartesniam projekto įgyvendinimo planui reikalingos priemonės.

    Click image for larger version

Name:	6935_cb019b353100c90a7a4b0a5960cba29f.jpg
Views:	153
Size:	173,2 kB
ID:	1779778

    „Dedame visas pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas sparčiau. Peržiūrėjome projekto įgyvendinimo grafiką ir atnaujinome veiklų įgyvendinimo planą. Tikimės, kad pavyks užsitikrinti savalaikį finansavimą bei sėkmingai pasiekti užsibrėžtus tikslus“, – sako susisiekimo viceministras G. Mažeika.

    „Mūsų tikslas – užbaigti projektą 2026-aisiais. Esame įvardinę tam būtinas sąlygas, įskaitant ir geresnį sprendimų priėmimo procesą projektavimo ir statybos metu bei laiku skiriamą finansavimą. Jei šios sąlygos bus įgyvendintos efektyviai, „Rail Baltica“ projektas bus užbaigtas laiku“, – sako Agnius Driksna.

    Jau šiais metais numatoma teikti paraišką dėl papildomo Europos Sąjungos (ES) finansavimo skyrimo. Tai leistų įgyvendinti daugiau projekto veiklų iki 2023 m.

    Siekiama, kad projekto įgyvendinimo etapai ir reikalingos procedūros būtų atliekamos lygiagrečiai – žemės paėmimo ir projektavimo etapus būtų galima įgyvendinti tuo pačiu metu, o projektavimo metu – pradėti ruoštis statybos darbų pirkimui. Projekto įgyvendinimui didelę įtaką daro viešųjų pirkimų procedūros, todėl toks veiksmų planas leis sutaupyti laiko.

    Šiuo metu „Rail Baltica“ įgyvendinimo veiksmai vykdomi visose projekto geografinėse dalyse Lietuvoje.

    Vyksta aktyvus pasirengimas „Rail Baltica“ statyboms link Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Šiame ruože jau baigtos žemės paėmimo procedūros, pats procesas išsiskyrė savo apimtimi ir atlikimo terminais. Dar šiais metais planuojama baigti šios linijos projektavimą ir pradėti „Rail Baltica“ infrastruktūros statybos darbų etapą. Projektuojamoje atkarpoje, kurios ilgis 169 km, pagal preliminarų projektą, bus pastatyti 21 kelio viadukai, 30 geležinkelio viadukų, 7 žalieji tiltai ir 4 geležinkelio tiltai. Vienas iš numatytų pastatyti tiltų bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse, kuris nusidrieks daugiau nei 1,7 km virš Neries upės. Taip pat bus pastatyta Panevėžio tarptautinė keleivinių traukinių stotis.

    Ruože nuo Kauno iki Lietuvos/Lenkijos valstybių sienos pradėtos teritorinio planavimo procedūros, iki 2020 m. vidurio planuojama pasirašyti sutartį dėl teritorijų planavimo dokumentų parengimo. Sprendžiami 1435 linijos pietinėje atkarpoje (Kaunas – Lenkijos siena) modernizavimo – pritaikymo globaliems projekto parametrams klausimai. Šiame ruože bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija ir rekonstruojama esama geležinkelio linija.

    Ruože nuo Kauno iki Vilniaus bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija – praėjusių metų pabaigoje pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. 2021 m., parengus specialųjį planą, bus pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Šio ruožo linijos projektavimą ir rangą numatyta įgyvendinti iki 2025 m. pabaigos.

    Kauno geležinkelio mazgas – vienas sudėtingiausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos visi „Rail Baltica“ traukiniai. Šio mazgo atkarpoje Kaunas-Palemonas 2019 m. pavasarį baigti parengiamieji ir pradėti pagrindiniai „Rail Baltica“ europinio geležinkelio tiesimo darbai, kurie yra svarbiausi ir sudėtingiausi šiame tarpvalstybiniame projekte. Šiuo metu jau atlikta 50 proc. visų statybos darbų, juos planuojama baigti iki šių metų pabaigos.

    Jau šiais metais sujungus europinę geležinkelio liniją su Kauno intermodaliniu terminalu, bus atvertas kelias verslui naudotis „Rail Baltica“ galimybėms. Taip pat bus sudarytos sąlygos ne tik nepertraukiamam civilių, bet ir karinės paskirties krovinių gabenimui. https://jp.lt/projekto-rail-baltica-igyvendinimas-laiku-realus/

    Comment


      Parašė Audrys Rodyti pranešimą
      bet ir karinės paskirties krovinių gabenimui.
      Manau, kad labai svarbus punktas, dėl kurio neviešinamos kai kurios svarbios RB funkcijos. Gal tai paaiškina ir stoties atitolinimą nuo Panevėžio.

      Comment


        Arba RB1 tokios kreivos trasos greitą padarymą.

        Comment


          Parašė Sula Rodyti pranešimą

          Manau, kad labai svarbus punktas, dėl kurio neviešinamos kai kurios svarbios RB funkcijos. Gal tai paaiškina ir stoties atitolinimą nuo Panevėžio.
          Geležinkeliai nevaidina jokio vaidmens kare šiais laikais, kaip rodo paskutinių dešimtmečių lokaliniai karai. Tik užnugario tiekimui.
          Kroviniams galima buvo suplanuoti apylanką.

          Comment


            Tai, visgi, statys naują dvigubą linija nuo Kauno iki Lenkijos sienos

            Comment


              Kauno geležinkelio mazgas vilios krovinius iš kaimyninių šalių ir Kinijos
              ...Dar viena logistikos sritis, kurios populiarumą, planuojama, paskatins Kauno geležinkelio mazgo pritaikymas „Rail Baltica“ reikmėms – puspriekabių gabenimas traukiniais.

              Šiuo metu planuojami du reguliarūs maršrutai iš Kauno į Vokietijos Duisburgo regioną bei Šiaurės Italiją ir atgal, dėl jų vyksta intensyvios derybos su partneriais...
              Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

              Comment


                Signalizacija ir blokuotę kada žadate? Na, jei reguliariu vadinamas vienas reisas per savaitę, tai aišku, galima bus ir toliau važinėti pagal maliavas...

                Comment


                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                  Signalizacija ir blokuotę kada žadate? Na, jei reguliariu vadinamas vienas reisas per savaitę, tai aišku, galima bus ir toliau važinėti pagal maliavas...
                  Ar šiais laikais tai kažkokia problema? Kompiuteriukas su TCP/IP stacku kainuoja 1,5€, šviesolaidžio po žeme pratempimas kokius 20€ per metrą. Ar aš kažko nesuprantu, ar signalizavimo nedaro tik dėl to, kad tai nėra pirmas prioritetas?

                  Comment


                    Sistemos turi būti sertifikuotos ir t.t., o tai kita suma. Su prioritetais iš viso neaišku, ką LG galvoja. Geležinkelis nutiestas, bet normaliai neveikia. Laukia, kol naują RB nuo Lenkijos sienos iki Kauno ties, o šitą bus galima priduoti į metalo laužą?

                    Comment


                      Parašė alga Rodyti pranešimą

                      Ar šiais laikais tai kažkokia problema? <...>
                      Jei 1435 mm bėgiams tarp Kauno ir Šeštokų nepadarė per 5 metus, tai tikriausiai problema... Bent LG.

                      Comment


                        Problema piniguose. Jų reikėjo prašyti iš karto dar tiesiant tą liniją. Arba bent jau nutiesus. Dabar jau ES ir valstybė neduos, nes gi reikia naujos RB nuo sienos su Lenkija iki Kauno. Jei ES parodys špygą ir sakys, kad matėte dar vieną RB nuo sienos su Lenkija iki Kauno kaip savo ausis, tada gal ir bus prašoma bent esamai linijai užbaigti...

                        Comment


                          Seime – balsai prieš naują „Rail Baltica“ valdymo modelį

                          Dalis Seimo narių mano, kad europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą Lietuva, Latvija ir Estija turėtų vystyti pagal dabartinį modelį ir ateityje nekurti naujos infrastruktūros valdymo įmonės su platesnėm funkcijom.

                          Šį klausimą aptarė Seimo Europos reikalų komiteto darbo grupė dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Jos pirmininkas, Seimo narys „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas sako, kad yra du galimi „Rail Baltica“ projekto vystymo modeliai.

                          „Iš esmės yra du variantai svarstomi: vienas yra pasilikti prie to valdymo modelio, kuris yra dabar. Antras variantas yra siūlomas, su kuriuo Lietuva turbūt nesutiks, kad vėl būtų sudaroma atskira įmonė, kuri valdytų visą projektą per tris valstybes. Mes siūlome likti prie dabartinio modelio ir neplėsti (įmonės funkcijų – BNS)“, – BNS sakė G. Kirkilas.

                          „Mes galvojame, kad tai užtęstų projekto vykdymą keliems metams, reikėtų keisti įstatymus ir panašiai. Tai mes palaikome tą poziciją, kurią ir gins Vyriausybė, premjerų ir susisiekimo ministrų susitikime vasario 7 dieną Estijoje“, – pridūrė jis.

                          Anot jo, už naują projekto valdymo modelį pasisako Latvija ir Estija, o Lietuva tam priešinasi.

                          „Kol kas Lietuvos projekto dalis vystoma normaliai, mes esame pirmi, jeigu lyginti su Latvija ir Estija, Latvija ypač atsilieka. Mūsų kaimynai bando stumti bendrą valdymą Briuselyje, bet mums jau atrodo, kad projektas vyksta, iš dalies jis yra įvykdytas. Mes pateikėme lenkų pavyzdį, kurie atskirai vysto ir gana sėkmingai“, – teigė G. Kirkilas.

                          „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas taip pat teigia, kad dabartinis „Rail Baltica“ valdymo modelis geriausiai atitinka Lietuvos interesus.

                          „Matome, kad projektas yra sėkmingai įgyvendinamas naudojant dabartinį modelį“, – BNS sakė M. Dubauskas.

                          Pasak kai kurių šaltinių, viena priežasčių, kodėl Lietuva priešinasi naujam modeliui – tai yra naujos infrastruktūros valdymo įmonės kūrimui, yra ta, jog kiltų rizika, kad Lietuva turėtų kompensuoti galimus Latvijos ir Estijos patiriamus nuostolius.

                          Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra sakęs, kad „Rail Baltica“ liniją, kaip ir kitą šalies geležinkelių infrastruktūrą, turi valdyti vienintelis šalies viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šiuo atveju antrinė „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“.

                          Ankstesnė bendros trijų šalių įmonės „RB Rail“ vadovybė siekė valdyti ir būsimą „Rail Baltica“ infrastruktūrą, tačiau pagal Lietuvos įstatymus šalies geležinkelių infrastruktūra turi strateginę reikšmę šalies saugumui.

                          „RB Rail“ lygiomis dalimis valdo Lietuvos „Rail Baltica Statyba“, Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir Estijos „Rail Baltic Estonia“. Įgyvendinus projektą, nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija bus nutiestas greitasis geležinkelis. Projektą numatoma užbaigti iki 2026 metų.

                          „Rail Baltica“ projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos narės: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir netiesiogiai – Suomija. Projekto įgyvendinimą prižiūri Europos Komisija, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valdžios institucijos.

                          https://jp.lt/seime-balsai-pries-nau...aldymo-modeli/

                          Comment


                            Tai aišku, kodėl Latvija ir Estija nori bendros įmonės. Nori savo nuostolius dengti Lietuvos sąskaita. Lietuvoje linija būtų pelningiausia, nes visas srautas tiek keleivių, tiek krovinių būtų didžiausias Lietuvoje, o toliau link Rygos, ir dar toliau link Talino jis mažėtų. Bet infrastruktūra tai būtų vienodo tipo, ta pati dvikelė linija... Lietuvoje apie 250 km (neskaitant atšakos į Vilnių), Latvijoje apie 200 km, Estijoje apie 170 km.

                            Comment


                              Parašė alga Rodyti pranešimą

                              Ar šiais laikais tai kažkokia problema? Kompiuteriukas su TCP/IP stacku kainuoja 1,5€, šviesolaidžio po žeme pratempimas kokius 20€ per metrą. Ar aš kažko nesuprantu, ar signalizavimo nedaro tik dėl to, kad tai nėra pirmas prioritetas?
                              Kompiuteriukas suprojektuotas laikantis SIL standartu (EN50128 ir EN50129) kainuoja desimtimis tukstanciu. Bet cia tik gelezis, didziausia kaina yra uz programine iranga ir integravimo darbus.

                              Comment


                                „Rail Baltica“ nuo Kauno link Latvijos rangovo konkursas – jau šiemet

                                Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą koordinuojanti bendra trijų Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ jau šiemet ketina paskelbti ruožo nuo Kauno link Latvijos sienos statybos rangovo konkursą. Kelio statybą numatoma pradėti 2021 metais.

                                Click image for larger version

Name:	Rail_Baltica_Lietuva-1980x1485.jpg
Views:	158
Size:	494,3 kB
ID:	1780662

                                Tai susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pranešė Briuselyje pirmadienį susitikęs su Europos Komisijos transporto komisare Adina Valean, pranešė Susisiekimo ministerija.

                                Ministras taip pat informavo, kad europinė vėžė iki šių metų pabaigos sujungs Kauno centrinę stotį su Palemono intermodaliniu terminalu.

                                „RB Rail“ šiemet pateiks paraišką dėl ruožo į šiaurę nuo Kauno finansavimo. J. Narkevičius pabrėžė, kad Lietuva turi priemonių planą, kaip padidinti darbų efektyvumą ir užbaigti projektą iki 2026 metų. Ministras taip pat akcentavo, kad būtina užtikrinti projekto finansavimą 2021–2027 metais iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto.

                                Ispanijos infrastruktūros bendrovė „Idom Consulting, Engineering, Architecture“ kartu su Lietuvos „Kelprojektu“, rengianti „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos detalųjį techninį projektą, gruodį baigė pirmos 78 kilometrų ilgio atkarpos nuo Kauno iki Ramygalos šalia Panevėžio etapo tyrinėjimus.

                                Kito ruožo – nuo Ramygalos iki Latvijos sienos – projektavimą numatoma baigti 2021-aisiais. J. Narkevičius ir A. Valean aptarė ir daug diskusijų sukėlusį Mobilumo paketą. J. Narkevičius sveikino Europos Komisijos įsipareigojimą atlikti papildomą vilkikų grąžinimo reikalavimo vertinimą.

                                „Ne tik mums, bet ir prekes siunčiančioms verslo įmonėms susirūpinimą kelia vilkiko grąžinimas į įsikūrimo šalį kas 8 savaites. Manome, kad tokia priemonė neabejotinai skaudžiai atsilieps ne tik mūsų regiono, bet ir visi Bendrijos aplinkai“, – sakė J. Narkevičius.

                                Ministro nuomone, Europos Komisija taip pat galėtų įvertinti, ar Mobilumo pakete nustatyti vežėjų veiklos apribojimai neprieštarauja bendros rinkos veikimo principams.

                                Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...as-jau-siemet/

                                Comment


                                  Kaip ir sakiau, jei projektas politinis, tai logikos sunku rasti

                                  Comment


                                    Dėl „Rail Baltica“ valdymo kompromiso rasti nepavyksta: premjerai susitiks dar kartą
                                    Nepavykstant rasti kompromiso dėl geležinkelių projekto „Rail Baltica“ valdymo, Baltijos šalių premjerai penktadienį sutarė, kad šiuo klausimu kovo pabaigoje bus rengiamas dar vienas aukščiausio lygio susitikimas...
                                    Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/versl...r-karta-951805
                                    Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                                    Comment


                                      Parašė Edd Rodyti pranešimą
                                      Dar siek tiek kitas klausimas: kodel praktiskai visi oro uostai bus normaliai prijungti prie Rail Balticos, o Kauno oro uosto stotele numatoma nuosaliau, nuo jos dar reiks vaziuoti su autobusiukais iki oro uosto?
                                      Su Kauno oro uostu padaryta ne menkesnė nesąmonė, nei kad su Panevėžiu. Ne tik kad reiks dėl 10-ties minučių pavažiavimo keist transporto priemonę, bet dar ir greitieji traukiniai nestos. T.y. stos tik regioniniai Tai kas norės važiuot regioniniu traukiniu, ir dar su lagaminais temptis į autobusą? Nebent būtų padaryta normali platforma, kur nuo traukinio iki autobuso durų būtų 3 metrai, ir autobusas jau lauktų atvažiuojančio traukinio. Bet galima lažintis, kad lagaminus reiks vežtis kokius 300 metrų iki autobusiuko...

                                      Regioniniai maršrutai Lietuvoje bus
                                      RE26 Marijampolė – Kaunas – Ryga (kas dvi valandas)
                                      RE27 Vilnius – Panevėžys (kas valandą, bet dar neaišku, ar bus sustojimas Kaune ir KUN!)
                                      RE9 Vilnius – Kaunas (kas dvi valandas)

                                      Čia viskas numatyta 2056 metų perspektyvai (pagal Final Study Report). Jeigu bus pasiektas būtent toks kursavimo dažnumas, koks bus Kauno oro uosto pasiekiamumas traukiniu (iš Vilniaus)?


                                      Scenarijus A: jeigu bukagalviškai padaroma, kad RE27 Vilnius – Panevėžys nestotų nei Kaune, nei KUN: reiškia, Kauno oro uostas aptarnaujamas tik maršruto RE26 kas 2 valandas (8 traukinių poros per dieną), tiesioginio reiso iš Vilniaus nėra.
                                      Reikia važiuot su persėdimu, bet kadangi greitieji ir regioniniai traukiniai susitinka Kauno stotyje :00 minutę, tai persėdimas yra priderintas ir turėtų užtrukti apie 5-7 min. Tiesa, nors Vilnius–Kaunas atkarpoje greitieji traukiniai važiuos kas 30 min., Kaunas-KUN atkarpoje tik kas 120 min., tai teoriškai iš Vilniaus į Kauno oro uostą bus galima nuvažiuoti tik kas dvi valandas su persėdimu...

                                      Scenarijus B: jei KUN stos abu regioniniai RE 26 ir RE27, tai reiškia, kad iš Vilnaus bus galima tiesiogiai pasiekt KUN kas 60 min. Kas nėra blogai. Bet ar tikrai RE27 kursuos kas valandą? Primenu, kad čia tvarkaraščio koncepcija 2056 metams...

                                      Bet vis tiek viską gadina tas 3 km atstumas, kurį reiks pavažiuot kita transporto priemone.

                                      Scenarijus X (deja, visai tikėtinas): Po geležinkelio nutiesimo, RailBaltica greitieji traukiniai kursuoja kaip numatyta, kiekvienu greituoju maršrutu kas 2 valandas (kiekvienoj atkarpoj yra du maršrutai ir jų laikai persikloja į 60 min. intervalą). TAČIAU regioniniai traukiniai liks Lietuvos atsakomybė, ir bus paleista kokie keturi traukinukai per dieną reisu Marijampolė – Panevėžys. Ir nuo tų varganų keturių traukinio reisų pustuštė mikrūškė daveš pavienius keleivius iki terminalo. Tuo tarpu gana tuštoki greitieji traukiniai švilps pro pat oro uostą 200 km/h greičiu


                                      Taigi, čia iš Vilniaus. O jeigu panevėžiečiai norėtų skristi iš Kauno oro uosto?
                                      Scenarijus A: RE26 kas dvi valandas...
                                      Scenarijus B: RE27 kursuoja kas valandą, RE26 kas dvi, tai bendras intervalas gali svyruoti nuo kokių 20 min. iki 100 min., priklausomai nuo to, kaip bus suderinta (turbūt dažniausiai 30-60 min. intervalas). Skamba lyg ir gerai.
                                      Bet kad ir koks bebūtų intervalas, kelionė bus tokia:
                                      1. Atvažiuoti į Panevėžio gel. stotį
                                      2. Įsėsti į traukinuką, priderintą prie kažkurio regioninio traukinio išvykimo laiko
                                      3. Panevėžio kopūstlaukio stotyje įlipti į RE26/27
                                      4. KUN stotyje perlipti į mikrūškę dėl dešimties minučių
                                      5. Pagaliau išlipi oro uoste.
                                      Taigi, nuo Panevėžio gel. stoties iki KUN terminalo išeina net du persėdimai: traukinys-traukinys-autobusas, nors visa kelionė trunka viso labo apie 60-70 min. Aišku, dar yra atvykimas taksi/viešuoju į Panevėžio gel. stotį. Norintiems skristi reiks tris kartus tąsytis su krepšiais?

                                      Beje, dar vienas visai tikėtinas scenarijus X: staiga gali pasirodyti, kad nutiesti geležinkelio atšakėlę iki naujos Panevėžio kopūstlaukio stoties yra labai brangu, tai taupymo sumetimais bus paleistas autobusas/mikrūškė Panevėžio gel. stotis – Panevėžio kopūstlaukis. Taip kad kelionės seka gali būti tokia: autobusas-traukinys-autobusas.

                                      O ir į patį Panevėžį iš Kauno ar Vilniaus niekas per daug nevažinės. Kas iš to, kad Kaunas – Panevėžys nuvažiuosi per 37 minutes, jeigu nuo kopūstlaukio iki centro mikrūške vos ne tiek pat turėsi važiuot, bet be traukinio komforto (WC, I klasė ir t. t.) ir su persėdimu (apsirengti ir po penkių minučių nusirengti)?

                                      Mano įsivaizdavimu, pats blogiausias įmanomas scenarijus įvyktų, jeigu regioniniai traukiniai važiuotų labai retai ir ne visais numatytais maršrutais. Tai reikštų, kad neįsirengę greitųjų traukinių sustojimų nei KUN, nei Marijampolėj smarkiai pralošėm.
                                      100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                                      Comment


                                        Ministras J. Narkevič: „Projektas „Rail Baltica“ – puiki perspektyva Panevėžio regionui“

                                        Šiandien viešbučio „Romantic“ konferencijų salėje vyko Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuota konferencija „Projekto „Rail Baltica“ įtaka Šiaurės Lietuvos regionui“. Joje valdžios bei verslo atstovai diskutavo apie projekto „Rail Baltica“ nauda, įtaką regiono vystymuisi, investicijoms.

                                        Konferencijoje pranešimus apie projektą skaitė LR Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, AB „Lietuvos geležinkeliai“ direktoriaus pavaduotojas Karolis Sankovski, Panevėžio miesto vicemeras Deividas Labanavičius, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas bei kiti valdžios ir verslo atstovai.

                                        Konferencijoje dalyvavęs Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pabrėže, kad projekto „Rail Baltica“ naudą ir reikšmę pajus ne tik Lietuva, bet ir kaimyninės Baltijos šalys. „Tai puiki perspektyva Panevėžio regionui. Nauda tiek verslui, tiek žmonėms, tiek visai šaliai“, – sakė ministras.

                                        Konferencija „Projekto „Rail Baltica“ įtaka Šiaurės Lietuvos regionui“ liko patenkintas Panevėžio vicemeras, laikinai einantis mero pareigas, Deividas Labanavičius.

                                        „Rail Baltica“ vėžė turės teigiamos įtakos Panevėžio regiono augimui ir vystymuisi. Be to, pristatyta analizė ir atsakyta į klausimus, kokią naudą duos „Rail Baltica“ verslui, gyventojams. Ypatingai klausimų turi Panevėžio ir Pasvalio rajonų gyventojai – jie turi baimių dėl sklypų išpirkimo sąlygų. Džiugina faktas apie numatytą Panevėžyje statyti intermodalinį krovinių terminalą. Jis labai reikšmingas Panevėžio regione veikiančioms verslo įmonėms. Be to, „Rail Baltica“ vėžė reikšmingai prisidėtų prie gyventojų ir darbuotojų mobilumo“, – sakė vicemeras D. Labanavičius ir teigė, kad techninis europinės vėžės projektas – ruošimo stadijoje.

                                        Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas pabrėžė, kad „Rail Baltica“ vėžė labai svarbi ne tik Lietuvai, bet Latvijai, Estijai – ji taps jungtimi su kitomis Baltijos jūros regiono šalimis Lenkija, Suomija.

                                        „Tai puiki perspektyva, kurios reikšmingumą pabrėžė konferencijoje dalyvavęs Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ direktoriaus pavaduotojas Karolis Sankovski. Džiugina faktas, kad Panevėžyje atsiras intermodalinis krovinių terminalas, keleivių stotis. Tai labai svarbu Panevėžio regiono verslui. Kalbama apie optimistinį projekto įgyvendinimą 2026 metais, bet yra finansinių problemų, nebaigtas spręsti žemės sklypų supirkimo klausimas. Tačiau konferencija atsakė į daugelį klausimų ir suteikė daugiau aiškumo. Reikia ruoštis ateities planams“, – gyrė konferenciją S. Gailiūnas.

                                        https://jp.lt/ministras-j-narkevic-p...ezio-regionui/

                                        Comment


                                          Nauda su keleivine stotimi laukuose - demagogija.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X