R. Masiulis: klausimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo kelia nerimą
Tai, kad „Rail Baltica“ vėže galimas traukinių greitis Baltijos šalyse planuojamas 240 kilometrų per valandą, o Lenkijos pusė garantuoja tik iki 160 kilometrų per valandą greitį, gali kelti vis daugiau klausimų, per bendrą posėdį Lietuvoje kalbėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai.
Penktadienį Seime buvo surengtas bendras Baltijos Asamblėjos (BA) Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto ir Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdis. Jame pranešimą skaitęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad Lietuvoje „Rail Baltica“ projektas progresuoja, bet išlieka keli nerimą keliantys aspektai.
Pasak R. Masiulio, laukiama jau nutiestos vėžės nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kuri turi būti modernizuota dėl netenkinančių parametrų, studijos išvadų. Anot ministro, tik ji parodys, ar verta didinti greitį vėže iki 240 kilometrų per valandą, ar reikės tiesti naują vėžę.
Studiją užbaigti žadėta pernai gruodį. Ministras išreiškė viltį, kad daugiau vėlavimų atliekant studiją nebus.
BA Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius posėdyje klausė ministro, ar greičių skirtumai nesukels problemų transportui ir ar bus užtikrinta, kad lenkiška technika turės galimybes važiuoti 240 kilometrų per valandą greičiu.
„Labai aktualus klausimas. Techninių klausimų neturėtų kilti, nes riedmenys bet kokiu atveju bus pritaikyti prie infrastruktūros.
Bet reikia suprasti, kad yra atviras klausimas dėl jungties nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Kaip jūs teisingai pastebėjote, Lenkijos pusėje nėra numatyta 240 kilometrų per valandą greitis. Baltijos šalyse tokį tikslą esame išsikėlę. Lietuviai jau yra pastatę europietišką vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kur techniškai pasiekti 240 km būtų labai sunku. Kaip tik dabar atliekama studija, kaip elgtis su ta vėže – ar bandyti maksimizuoti greitį, ar nutiesti naują vežę, kas būtų nemaži kaštai, bet galėtume sutaupyti 8 minutes“, – sakė R. Masiulis.
Pasak ministro, reikės rasti subalansuotą atsakymą, kurį techninį sprendimą pasirinkti, ir gerai pasverti, ar aštuonios minutės vertos investicijų, kurios gali siekti šimtus milijonų eurų.
„Tai parodys studija, ir jos rezultatus reikės suderinti su Europos Komisija“, – sakė susisiekimo ministras...
Penktadienį Seime buvo surengtas bendras Baltijos Asamblėjos (BA) Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto ir Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdis. Jame pranešimą skaitęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad Lietuvoje „Rail Baltica“ projektas progresuoja, bet išlieka keli nerimą keliantys aspektai.
Pasak R. Masiulio, laukiama jau nutiestos vėžės nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kuri turi būti modernizuota dėl netenkinančių parametrų, studijos išvadų. Anot ministro, tik ji parodys, ar verta didinti greitį vėže iki 240 kilometrų per valandą, ar reikės tiesti naują vėžę.
Studiją užbaigti žadėta pernai gruodį. Ministras išreiškė viltį, kad daugiau vėlavimų atliekant studiją nebus.
BA Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius posėdyje klausė ministro, ar greičių skirtumai nesukels problemų transportui ir ar bus užtikrinta, kad lenkiška technika turės galimybes važiuoti 240 kilometrų per valandą greičiu.
„Labai aktualus klausimas. Techninių klausimų neturėtų kilti, nes riedmenys bet kokiu atveju bus pritaikyti prie infrastruktūros.
Bet reikia suprasti, kad yra atviras klausimas dėl jungties nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Kaip jūs teisingai pastebėjote, Lenkijos pusėje nėra numatyta 240 kilometrų per valandą greitis. Baltijos šalyse tokį tikslą esame išsikėlę. Lietuviai jau yra pastatę europietišką vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kur techniškai pasiekti 240 km būtų labai sunku. Kaip tik dabar atliekama studija, kaip elgtis su ta vėže – ar bandyti maksimizuoti greitį, ar nutiesti naują vežę, kas būtų nemaži kaštai, bet galėtume sutaupyti 8 minutes“, – sakė R. Masiulis.
Pasak ministro, reikės rasti subalansuotą atsakymą, kurį techninį sprendimą pasirinkti, ir gerai pasverti, ar aštuonios minutės vertos investicijų, kurios gali siekti šimtus milijonų eurų.
„Tai parodys studija, ir jos rezultatus reikės suderinti su Europos Komisija“, – sakė susisiekimo ministras...
Comment