Tai jei jau trinat pranešimus tai trinkit viską, ne tik komentarus apie SSSR bet ir vatniko komentarus apie skylančią ES, ir Kataloniją, nes tai irgi su "Rail Baltica" niekaip nesusiję
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica II
Collapse
X
-
Ji jau vyksta, tik dar ne aštri fazė. Ir Brexitas ir Katalonija susiję tiesiogiai su ES, kuri dalina pinigus ir infrastruktūrai, tame tarpe RB. Tik kai kurie nenori to suprasti ir priimti objektyvią realybę tokią, kokia ji yra.
Parašė liutass Rodyti pranešimą
Bet juk studija, o ir visi dabartiniai politiniai pareiskimai sako, kad Berlynas - Talinas bus 240 km/h, vadinasi, iki Kauno bus nauja trasa ir nauja linija, nes ta dabartine, pastatyta zigzagais tam netinka ir bus palikta arba kroviniams, arba isardyta.Paskutinis taisė Al1; 2017.10.12, 20:06.
Comment
-
Iki Berlyno ir taip yra 120/160 km/h ar bus. RB tai niekada nebuvo geležinkelis iki Berlyno. Tik nuo Varšuvos. O tai, kad paišoma, tai paišomos jungtys ir transeuropiniai transporto koridoriai. Iš viso tokių koridorių į Rytų Europą, kai kurie kur kas reikšingesni ir svarbesni nei į Pabaltijį, yra daug, bet nei vienas iš jų nebus iki 240 km/h artimiausioje ateityje. RB tai pirmas toks.
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Ir tikiesi kad visų vagonų vežimėlių aširačiai Europoje bus Talgro sistemos? Talgro gerai ten, kur juda pastovūs riedmenys. Pastatyk ją krovinių kelyje ir nustebsi.
Comment
-
Būtent, krovinių pervežimui jokia RB standartinė vėžė iki Talino nereikalinga. Kuo arčiau Lenkijos perkrovimas, tuo didesnis 1520 mm vėžės petis ir krovinius bus galima geležinkeliu vežti į bet kur visu 1520 mm tinklu Pabaltijyje. Kuo ilgesnis petis 1435 mm, kur stambiausios stotys tik Kaune, Rygoje ir Taline, tuo minimalesnė ir netgi nykstama tikimybė, kad toliau kroviniai bus gabenami geležinkeliu. Iš karto iš Rygos ant automobilių ir toliau jau jais. Lygiai tas pats ir Taline. Lietuvai šiuo atveju tas pats. Kroviniai, skirti Lietuvai ar išvežimui iš Lietuvos iš (iki ) Kauno daugiausiai bus gabenami autotransportu. Deja. Tačiau srautus į Latviją ir Estiją galima perimti ir daryti biznį iš perkrovimo.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Vilnius - Klaipėda greitoji linija iki 240 km/h (nuo Kauno iki Klaipėdos) labiau reikalinga nei RB. Nuo Vilniaus iki Kauno esamo geležinkelio rėmuose iki 200 km/h (ir tai ne visur), toliau - nauja. Per 1,5 valandos nuo Vilniaus iki Klaipėdos, Tarp Kauno ir Vilniaus 35-40 min.
Comment
-
Parašė liutass Rodyti pranešimą
Bet juk studija, o ir visi dabartiniai politiniai pareiskimai sako, kad Berlynas - Talinas bus 240 km/h, vadinasi, iki Kauno bus nauja trasa ir nauja linija, nes ta dabartine, pastatyta zigzagais tam netinka ir bus palikta arba kroviniams, arba isardyta.
Comment
-
Parašė liutass Rodyti pranešimąTai nuo Kauno iki Lenkijos bus nauja trasa?
Comment
-
Parašė Petr Rodyti pranešimą
Ne Talgro, o Talgo. O tai kroviniai turi pastoviai 240 km/h važiuoti? Tam ir statomas intermodalinis terminalas Kaune. O jei europietiešką iki Talino nutiesti, tai reiks tų intermodalinių visur.
Comment
-
Parašė 99 Rodyti pranešimąNe į temą pranešimai pašalinti. Gal būtų galima privengti politinių pažiūrų brukimo ir diskutuoti apie "Rail Baltica" projektą. Ačiū už suprantigumą.Studentas
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Perkrovimas iš 1435 į 1520 yra Šeštokuose. Krovinių srautas mizernas (Suvalkų išvažiavimas irgi ko gero prie to prisideda). Man teko pabūti Chiusa / Klausen (I), per kurį eina Insbrukas - Verona geležinkelis. Naktį krovininiai traukiniai važiuoja maždaug kas valandą. Ir tai ne vienintelis Alpes kertantis geležinkelis. Ir nereikia jokių ten interterminalų: reikia kad kiekvienoje stotyje būtų galima nukrauti konteinerius ant platformos, su kuo susitvarko ožinis kranas arba uoste dirbantis transporteris, ir galimybės priekabai nuvažuoti nuo platformos, kam reikia tik tinkamos rampos.
Ir dar. Nėra organizuota visos logistinės grandinės krovinių gabenimui geležinkeliais kryptimi Pabaltijys - Lenkija ir toliau į Vakarus. Viskas palikta tik patiems geležinkeliams. Tai arba LG turėtų užsiimti stipria logistika, arba atiduoti šitą veiklą privatininkams, kurie organizuotų.Paskutinis taisė Al1; 2017.10.13, 16:18.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Nes pajėgumų nėra ir terminalo perkrauti daugumą krovinių tipų. Gali perkrauti tik konteinerius, platformas ir dengtus vagonus. Bet pajėgumai riboti. Gal porą sąstatų per parą ir pavyktų apdirbti. Ir tai dar klausimas. Nei birių krovinių, nei cisternų nėra kur perkrauti.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTiesa, lygtai kažkokį naują krovinių terminalą pastatė Mockavoje privati įmonė. Neaišku, kokios rūšies krovinius gali perkrauti.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąKonteineriai toli gražu nėra pagrindiniai krovinių pervežimo būdas.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąIr nėra ko lyginti Lietuvos ir Alpių koridoriaus. Tarp Šeštokų ir Kauno tik Marijampolėje gali būti poreikis iškrauti ar ką nors pakrauti. Kalvarijoje nėra ką krauti, nors tam tikrų rūšių krovinių perkrovimą būtų galima organizuoti. Analogiškai Kazlų Rūdoje ir Mauručiuose. Juose galėtų būti tam tikro tipo krovinių perkrovimo terminalai. Bet vėlgi, kas gaunasi? Kad atvykęs 1435 mm traukinys turės stabdžioti kiekvienoje iš tų tarpinių stočių, tam, kad atkabinti po kelis vagonus, skirtus tai stočiai. Lygiai taip pat ir su priešinga kryptimi, tik kad prikabinimas vyks.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTodėl tarpinėse stotyse gali būti statomi tik didelio pajėgumo terminalai, o ne tokie, kurie būtų skirti perkrauti po kelis vagonus per parą.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąIr dar. Nėra organizuota visos logistinės grandinės krovinių gabenimui geležinkeliais kryptimi Pabaltijys - Lenkija ir toliau į Vakarus. Viskas palikta tik patiems geležinkeliams. Tai arba LG turėtų užsiimti stipria logistika, arba atiduoti šitą veiklą privatininkams, kurie organizuotų.
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Birūs kroviniai ar cisternos važiuoja į savo terminalus. IMHO, rinką labiau domina konteineriai ir Ro-Ro pervežimai geležinkeliu.
--
Konteineris yra ganėtinai patogus gabenimo būdas, nes jį gali gabenti bet kokia transporto rūšis.
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Nelabai suprantu kam Lentvaryje arba Varėnoje reikia krauti šimtus vagonų per parą. Kitas momentas, kad varyti geležinkelio platformą su dviem konteineriais ar puspriekabėm į Varėną nėra prasmės, nes jas pigiau ir operatyviau pasiimti vilkiku iš Vilniaus terminalo.
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
O ką LG veikia krovinių pervežimo direkcija? Nosis krapšto? C'mon, LG seniausiai užsiima logistika.
Comment
Comment