Rail Baltica II

[vilijampolietis]

Tai jei jau trinat pranešimus tai trinkit viską, ne tik komentarus apie SSSR bet ir vatniko komentarus apie skylančią ES, ir Kataloniją, nes tai irgi su "Rail Baltica" niekaip nesusiję

[Al1]

Ji jau vyksta, tik dar ne aštri fazė. Ir Brexitas ir Katalonija susiję tiesiogiai su ES, kuri dalina pinigus ir infrastruktūrai, tame tarpe RB. Tik kai kurie nenori to suprasti ir priimti objektyvią realybę tokią, kokia ji yra.

Bet juk studija, o ir visi dabartiniai politiniai pareiskimai sako, kad Berlynas - Talinas bus 240 km/h, vadinasi, iki Kauno bus nauja trasa ir nauja linija, nes ta dabartine, pastatyta zigzagais tam netinka ir bus palikta arba kroviniams, arba isardyta.

Nėra jokios studijos, apimančios net ir Berlyną. Ir net Varšuvą. Politikams tik duok papliurpti. Jie jau vieną RB nutiesė ir užmiršo. Svarbu įsisavinti babkes.

[liutass]

O tai Uzsienieciu daryta, kur nuoroda cia atsiunte? Negi tokie idijotai, kad iki Lenkijos 240, o nuo ten iki Berlyno 60?!

[Al1]

Iki Berlyno ir taip yra 120/160 km/h ar bus. RB tai niekada nebuvo geležinkelis iki Berlyno. Tik nuo Varšuvos. O tai, kad paišoma, tai paišomos jungtys ir transeuropiniai transporto koridoriai. Iš viso tokių koridorių į Rytų Europą, kai kurie kur kas reikšingesni ir svarbesni nei į Pabaltijį, yra daug, bet nei vienas iš jų nebus iki 240 km/h artimiausioje ateityje. RB tai pirmas toks.

[Petr]

Ir tikiesi kad visų vagonų vežimėlių aširačiai Europoje bus Talgro sistemos? Talgro gerai ten, kur juda pastovūs riedmenys. Pastatyk ją krovinių kelyje ir nustebsi.

Ne Talgro, o Talgo. O tai kroviniai turi pastoviai 240 km/h važiuoti? Tam ir statomas intermodalinis terminalas Kaune. O jei europietiešką iki Talino nutiesti, tai reiks tų intermodalinių visur.

[Al1]

Būtent, krovinių pervežimui jokia RB standartinė vėžė iki Talino nereikalinga. Kuo arčiau Lenkijos perkrovimas, tuo didesnis 1520 mm vėžės petis ir krovinius bus galima geležinkeliu vežti į bet kur visu 1520 mm tinklu Pabaltijyje. Kuo ilgesnis petis 1435 mm, kur stambiausios stotys tik Kaune, Rygoje ir Taline, tuo minimalesnė ir netgi nykstama tikimybė, kad toliau kroviniai bus gabenami geležinkeliu. Iš karto iš Rygos ant automobilių ir toliau jau jais. Lygiai tas pats ir Taline. Lietuvai šiuo atveju tas pats. Kroviniai, skirti Lietuvai ar išvežimui iš Lietuvos iš (iki ) Kauno daugiausiai bus gabenami autotransportu. Deja. Tačiau srautus į Latviją ir Estiją galima perimti ir daryti biznį iš perkrovimo.

[andyour]

Vilnius - Klaipėda greitoji linija iki 240 km/h (nuo Kauno iki Klaipėdos) labiau reikalinga nei RB. Nuo Vilniaus iki Kauno esamo geležinkelio rėmuose iki 200 km/h (ir tai ne visur), toliau - nauja. Per 1,5 valandos nuo Vilniaus iki Klaipėdos, Tarp Kauno ir Vilniaus 35-40 min.

Bent vieną ekspresą turėti būtų naudinga. Turėtų pakakti užpildymo vienam, o kur dar prisidėtų keleivių iš autobusų. Kas nenorėtų pralėkti tokiu greičiu erdviai ir komfortiškai? Šiaip, o yra kažkokia statistika, kiek apskritai yra keleivių traukiniu ir autobusu vykstančiu ekspresu į Klaipėdą.

[liutass]

Tai cia suda mala su ta RB? Butu galima ir pigiau, ir geriau padaryti? Dabar naudos gausime nedaug?

[andyour]

Bet juk studija, o ir visi dabartiniai politiniai pareiskimai sako, kad Berlynas - Talinas bus 240 km/h, vadinasi, iki Kauno bus nauja trasa ir nauja linija, nes ta dabartine, pastatyta zigzagais tam netinka ir bus palikta arba kroviniams, arba isardyta.

Jeigu iki Varšuvos iš Kauno nulėktum per 2h, tai praktiškai būtų alternatyva skrydžiams. Galima būtų rinktis traukiniu arba lėktuvu. Gal dar iš Rygos norėtų kas pavažiuoti.

[liutass]

Tai nuo Kauno iki Lenkijos bus nauja trasa?

[Al1]

Jau ne kartą rašiau. RB pavėlavęs projektas. Jo reikėjo apie 2000, kai dar automobilizacija nebuvo tokia kaip dabar, avialinijų pigių nebuvo. Autostrados iki Varšuvos nebuvo. Dabar jau už kelių metų bus autostrada iki Varšuvos.

[Al1]

Tai nuo Kauno iki Lenkijos bus nauja trasa?

Nebus. Kol kas yra tik norai. Bet sakau, kaip Lietuva paaiškins ES, kad jau vieną RB nutiesė iki Lenkijos, jos nenaudoja ir nori dar kitos geležinkelio linijos iki Lenkijos.

[liutass]

Tai gal ir bus, bet sito projekto niekas neatsauke. Tai ir idomu, kaip jis atrodys realybeje?

[Al1]

Kol kas tik norai. Nieko daugiau ir nieko konkretaus.

[ejs-ejs]

Ne Talgro, o Talgo. O tai kroviniai turi pastoviai 240 km/h važiuoti? Tam ir statomas intermodalinis terminalas Kaune. O jei europietiešką iki Talino nutiesti, tai reiks tų intermodalinių visur.

Perkrovimas iš 1435 į 1520 yra Šeštokuose. Krovinių srautas mizernas (Suvalkų išvažiavimas irgi ko gero prie to prisideda). Man teko pabūti Chiusa / Klausen (I), per kurį eina Insbrukas - Verona geležinkelis. Naktį krovininiai traukiniai važiuoja maždaug kas valandą. Ir tai ne vienintelis Alpes kertantis geležinkelis. Ir nereikia jokių ten interterminalų: reikia kad kiekvienoje stotyje būtų galima nukrauti konteinerius ant platformos, su kuo susitvarko ožinis kranas arba uoste dirbantis transporteris, ir galimybės priekabai nuvažuoti nuo platformos, kam reikia tik tinkamos rampos.

[sv-x-as]

Ne į temą pranešimai pašalinti. Gal būtų galima privengti politinių pažiūrų brukimo ir diskutuoti apie "Rail Baltica" projektą. Ačiū už suprantigumą.

Tai cia vienas veikejes visada kisa savo politines paziuras i visas temas, duokite jam sansa pailset ir forumas bus svaresnis.

[Al1]

Perkrovimas iš 1435 į 1520 yra Šeštokuose. Krovinių srautas mizernas (Suvalkų išvažiavimas irgi ko gero prie to prisideda). Man teko pabūti Chiusa / Klausen (I), per kurį eina Insbrukas - Verona geležinkelis. Naktį krovininiai traukiniai važiuoja maždaug kas valandą. Ir tai ne vienintelis Alpes kertantis geležinkelis. Ir nereikia jokių ten interterminalų: reikia kad kiekvienoje stotyje būtų galima nukrauti konteinerius ant platformos, su kuo susitvarko ožinis kranas arba uoste dirbantis transporteris, ir galimybės priekabai nuvažuoti nuo platformos, kam reikia tik tinkamos rampos.

Nes pajėgumų nėra ir terminalo perkrauti daugumą krovinių tipų. Gali perkrauti tik konteinerius, platformas ir dengtus vagonus. Bet pajėgumai riboti. Gal porą sąstatų per parą ir pavyktų apdirbti. Ir tai dar klausimas. Nei birių krovinių, nei cisternų nėra kur perkrauti. Tiesa, lygtai kažkokį naują krovinių terminalą pastatė Mockavoje privati įmonė. Neaišku, kokios rūšies krovinius gali perkrauti. Konteineriai toli gražu nėra pagrindiniai krovinių pervežimo būdas. Ir nėra ko lyginti Lietuvos ir Alpių koridoriaus. Tarp Šeštokų ir Kauno tik Marijampolėje gali būti poreikis iškrauti ar ką nors pakrauti. Kalvarijoje nėra ką krauti, nors tam tikrų rūšių krovinių perkrovimą būtų galima organizuoti. Analogiškai Kazlų Rūdoje ir Mauručiuose. Juose galėtų būti tam tikro tipo krovinių perkrovimo terminalai. Bet vėlgi, kas gaunasi? Kad atvykęs 1435 mm traukinys turės stabdžioti kiekvienoje iš tų tarpinių stočių, tam, kad atkabinti po kelis vagonus, skirtus tai stočiai. Lygiai taip pat ir su priešinga kryptimi, tik kad prikabinimas vyks. Todėl tarpinėse stotyse gali būti statomi tik didelio pajėgumo terminalai, o ne tokie, kurie būtų skirti perkrauti po kelis vagonus per parą.
Ir dar. Nėra organizuota visos logistinės grandinės krovinių gabenimui geležinkeliais kryptimi Pabaltijys - Lenkija ir toliau į Vakarus. Viskas palikta tik patiems geležinkeliams. Tai arba LG turėtų užsiimti stipria logistika, arba atiduoti šitą veiklą privatininkams, kurie organizuotų.

[ejs-ejs]

Nes pajėgumų nėra ir terminalo perkrauti daugumą krovinių tipų. Gali perkrauti tik konteinerius, platformas ir dengtus vagonus. Bet pajėgumai riboti. Gal porą sąstatų per parą ir pavyktų apdirbti. Ir tai dar klausimas. Nei birių krovinių, nei cisternų nėra kur perkrauti.

Birūs kroviniai ar cisternos važiuoja į savo terminalus. IMHO, rinką labiau domina konteineriai ir Ro-Ro pervežimai geležinkeliu.

Tiesa, lygtai kažkokį naują krovinių terminalą pastatė Mockavoje privati įmonė. Neaišku, kokios rūšies krovinius gali perkrauti.

http://mockava.com/ ?

Konteineriai toli gražu nėra pagrindiniai krovinių pervežimo būdas.

Konteineris yra ganėtinai patogus gabenimo būdas, nes jį gali gabenti bet kokia transporto rūšis.

Ir nėra ko lyginti Lietuvos ir Alpių koridoriaus. Tarp Šeštokų ir Kauno tik Marijampolėje gali būti poreikis iškrauti ar ką nors pakrauti. Kalvarijoje nėra ką krauti, nors tam tikrų rūšių krovinių perkrovimą būtų galima organizuoti. Analogiškai Kazlų Rūdoje ir Mauručiuose. Juose galėtų būti tam tikro tipo krovinių perkrovimo terminalai. Bet vėlgi, kas gaunasi? Kad atvykęs 1435 mm traukinys turės stabdžioti kiekvienoje iš tų tarpinių stočių, tam, kad atkabinti po kelis vagonus, skirtus tai stočiai. Lygiai taip pat ir su priešinga kryptimi, tik kad prikabinimas vyks.

Pats supranti kad geležinkelis taip nedirba. Insbrukas - Verona: sąstatas formuojamas Brenero arba Veronoje. Pakeliui tik techniniai traukinio sustojimai. Atvykusią puspriekabę pasitinka galva ir nutempia ten, kur reikia. Aišku, prisideda Austrijos ribojimai sunkvežimiams, bet ir autostradų apkrovimas gerokai mažesnis, lyginant pvz. su Italijos A1.

Todėl tarpinėse stotyse gali būti statomi tik didelio pajėgumo terminalai, o ne tokie, kurie būtų skirti perkrauti po kelis vagonus per parą.

Nelabai suprantu kam Lentvaryje arba Varėnoje reikia krauti šimtus vagonų per parą. Kitas momentas, kad varyti geležinkelio platformą su dviem konteineriais ar puspriekabėm į Varėną nėra prasmės, nes jas pigiau ir operatyviau pasiimti vilkiku iš Vilniaus terminalo.

Ir dar. Nėra organizuota visos logistinės grandinės krovinių gabenimui geležinkeliais kryptimi Pabaltijys - Lenkija ir toliau į Vakarus. Viskas palikta tik patiems geležinkeliams. Tai arba LG turėtų užsiimti stipria logistika, arba atiduoti šitą veiklą privatininkams, kurie organizuotų.

O ką LG veikia krovinių pervežimo direkcija? Nosis krapšto? C'mon, LG seniausiai užsiima logistika.

[liutass]

gal galite ka nors protingo apie RB2 pasakyti?

[Al1]

Birūs kroviniai ar cisternos važiuoja į savo terminalus. IMHO, rinką labiau domina konteineriai ir Ro-Ro pervežimai geležinkeliu.
--
Konteineris yra ganėtinai patogus gabenimo būdas, nes jį gali gabenti bet kokia transporto rūšis.

Kokius savo? Kažkodėl Iš Rytų tai normalūs kroviniai, sudarantys didelę dalį LG pervežimų. Kodėl juos reikėtų atsisakyti vežti RB? Aplamai su tokiu požiūriu geležinkeliai ir praranda krovinius. Mes vešime tik tai ir tai. O visa kita mums neįdomu. Galiausiai gavosi tai, kad geležinkeliai veža apie 10 proc. nuo visų krovinių pervežimų V. Europoje

http://mockava.com/ ?

Ir gerai.

Nelabai suprantu kam Lentvaryje arba Varėnoje reikia krauti šimtus vagonų per parą. Kitas momentas, kad varyti geležinkelio platformą su dviem konteineriais ar puspriekabėm į Varėną nėra prasmės, nes jas pigiau ir operatyviau pasiimti vilkiku iš Vilniaus terminalo.

O kodėl? Bent jau Varėnoje yra pakankamai krovinių ir dar keli papildomi vagonai, kuriais gabenamos prekės pateko į Lietuvą RB ar bus išvežtos iš Lietuvos RB - tik geriau. Vėlgi, pagrindinė geležinkelių krovinių netekimo problema ir yra tame, kad jie orientuojasi tik į masinius didelius srautus. Visa kitą palieka autotransportui. Bet galiausiai gavosi taip, kad tie masiniai srautai tesudaro kokį dešimtadalį nuo visų srautų... Ir nėra ką vežti.

O ką LG veikia krovinių pervežimo direkcija? Nosis krapšto? C'mon, LG seniausiai užsiima logistika.

Blogai užsiima, nepakankamai ir ne taip, kaip turėtų.