Rail Baltica II

[tomoxas]

Pastačius Rail Baltica II nuo Kauno iki Talino, galima galvoti netik apie keleivių ir krovinių pervežima, bet ir transporto (sunkvežimius). Panašiai kaip dabar yra daroma tarp FR ir GB. Kadangi kelių infrastruktūra nei Lietuvoj, nei Latvijoj, nei Estijoj nėra puiki o vietom dar ir pavojinga, geležinkelis galėtų sumažint kelių apkrautumą, kas aišku reikštų mažesnes išlaidas kelių priežiūrai (Jau nekalbant apie didelį pliusą ekologijai ir aplinkai, kaip žinia tai atetyje taps gana rimta tema/problema.). Nežinau ar viadukų aukštis tai leistų įgyvendinti, taičiau jei tai yra įmanoma tai butu extra pinigų šaltinis kuris manau būtų populiarus su Estais, Latviais ir ne tik.
Pvz.:
Sunkvežimis važiuojantis iš Talino į Varšuva per 9 leidžiamas važiavimo valandas pasieks maždaug Kauną, tada turės stovėt 9 valandas, ir poto dar važiuot maždaug 7 valandas kad pasiekt Varšuva, jeigu sudėsim visą laika gausim - 25 valandas.
Dabar jeigu skaičiuosim kiek maždaug traukinys užtruktų nuo Talino iki Varšuvos, imant vid. greitį ~140km/h, distancija ~1000km. Gausim maždaug 7 valandas. Tai būtų 18 val. trumpiau negu važiuojant keliu. Pirmyn-atgal gaunasi 36 val.
Protingos kainos priktrauktų klientų ir tuo pačiu sumažintų automobilių skaičių Lietuvos ir taip jau perkrautuose keliuose. Nereikia būt tokiem pesimistam, jeigu iš šitos linijos pinigų ir neuždirbs, tai suras būdų kaip dirbt kad bent jau break-even gautūsi.

[Aleksio]

Pastačius Rail Baltica II nuo Kauno iki Talino, galima galvoti netik apie keleivių ir krovinių pervežima, bet ir transporto (sunkvežimius).

Kas neleidžia vežioti fūras iš Kauno į Taliną esamu geležinkeliu? Infrastruktūra tam yra.

[tomoxas]

Kas neleidžia vežioti fūras iš Kauno į Taliną esamu geležinkeliu? Infrastruktūra tam yra.

Infrastruktūra yra, tačiau koks jos stovis kadangi neatrodo kad traukiniai labai dažnai važiuoja ta linija (Šiauliai-Jelgava), jei išvis važiuoja. Antras faktorius yra greitis, traukinys turi būti žymiai greitesnis už kelių transportą. Aš nežinau koks būtent greitis yra leidžiamas toj atkarpoj ir apskritai visam geležinteklį nuo Šiaulių iki Talino. Tačiau klausimas ar vidutinis greitis siektų 100km/h. Trečias faktorius yra viadukų aukštis - Sunkvežimis ant platformos su apsauga greičiausiai siektų kokius 5m jei nedaugiau. Kadangi konteinerio aukštis yra ~2,59m, o po 2 aukštus nemačiau kad Lietuvoj vežiotų, darau prielaida kad to priežastis yra per mažas tiltų aukštis dėl ko pervežt sunkvežimius papraščiausiai būtų neįmanoma. Žiurint į Lenkijos pusę, geležinkelis 'pasibaigtų' Šeštokuose. Kaip suprantu intermodalinis terminalas naudoja kraną kad perkelt krovinį nuo vienos vėžės ant kitos? (Toks metodas atrodo populiariausias) Kranas viso sunkvežimio nepakels, greičiausiai reikėtų vairuotojam sunkvežimius pervaryt patiem, tai nepraktiška, ypač jei traukinys naktinis kas būtų idealu iš vairuotojo pusės. Ant traukinio užvažiavo iš vakaro, nuėjo miegot, ryte pailsėjas - visokias pavojingas Via Baltikas, Lenkų kelių remontus pramiegojes atsikelia jau Varšuvoj ir turi pilnas devynias valandas vairavimo. Nuo Varšuvos per devynias val. nuvažiuosi į Vokietija, Čekija, Austrija ir t.t Susitaupo išties nemažai laiko + traukiniai gana retai kada vėluoja, tai būtų dar vienas pliusas traukinio naudai.
Aš čia turbūt per daug išsiplėčiau, tik norėjau pabrežt kad keleivių ir krovinių pervežimas tai dar ne viskas.

[John]

Infrastruktūra yra, tačiau koks jos stovis kadangi neatrodo kad traukiniai labai dažnai važiuoja ta linija (Šiauliai-Jelgava), jei išvis važiuoja. Antras faktorius yra greitis, traukinys turi būti žymiai greitesnis už kelių transportą. Aš nežinau koks būtent greitis yra leidžiamas toj atkarpoj ir apskritai visam geležinteklį nuo Šiaulių iki Talino. Tačiau klausimas ar vidutinis greitis siektų 100km/h. Trečias faktorius yra viadukų aukštis - Sunkvežimis ant platformos su apsauga greičiausiai siektų kokius 5m jei nedaugiau. Kadangi konteinerio aukštis yra ~2,59m, o po 2 aukštus nemačiau kad Lietuvoj vežiotų, darau prielaida kad to priežastis yra per mažas tiltų aukštis dėl ko pervežt sunkvežimius papraščiausiai būtų neįmanoma. Žiurint į Lenkijos pusę, geležinkelis 'pasibaigtų' Šeštokuose. Kaip suprantu intermodalinis terminalas naudoja kraną kad perkelt krovinį nuo vienos vėžės ant kitos? (Toks metodas atrodo populiariausias) Kranas viso sunkvežimio nepakels, greičiausiai reikėtų vairuotojam sunkvežimius pervaryt patiem, tai nepraktiška, ypač jei traukinys naktinis kas būtų idealu iš vairuotojo pusės. Ant traukinio užvažiavo iš vakaro, nuėjo miegot, ryte pailsėjas - visokias pavojingas Via Baltikas, Lenkų kelių remontus pramiegojes atsikelia jau Varšuvoj ir turi pilnas devynias valandas vairavimo. Nuo Varšuvos per devynias val. nuvažiuosi į Vokietija, Čekija, Austrija ir t.t Susitaupo išties nemažai laiko + traukiniai gana retai kada vėluoja, tai būtų dar vienas pliusas traukinio naudai.
Aš čia turbūt per daug išsiplėčiau, tik norėjau pabrežt kad keleivių ir krovinių pervežimas tai dar ne viskas.

Į Šiaurę nuo Šiaulių prekiniai traukiniai važiuoja nuolat ir kelio būklė, kaip suprantu yra gera bei leidžia 120km/h t.y., kaip ir visur kitur Lietuvoje (keleiviniams traukiniams tai užtikrina apie 100km/h vidutinį greitį). Tik kelias, aišku, yra vienkelis, nors ant esamo pylimo galėtų būti dvikelis.

[uzdvidesimt]

Gal galima perkelti "karo diskusijas" į atskirą temą? Nieko bendro su RB tai neturi.

[jpou]

Pora skaitytu atsiliepimu is "Rail Baltica – naujo ekonominio koridoriaus statymas” Rygoje. Nuoroda.

Štai Lenkijos Susisiekimo ir statybos ministerijos atstovas Jakub Kapturzak atkreipė dėmesį, kad nors ir tikimės, kad ES ko-finansavimas gali būti iki 85 procentų , bet praktiškai tai gali būti apie 60 procentų, nes, paprastai, ne visos projekto išlaidos yra tinkamos padengti iš ES finansavimo šaltinių. Be to, Lenkijos atstovas tvirtai pasakė, kad šiaurės Lenkijos ruože RB keleivinių traukinių greitis bus ne didesnis kaip 160 km/val. Mūsų planuojamas greitis yra 240 km/val.

Estijos Ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Kadri Simson suabejojo RB naudos akivaizdumu Estijai. Estijos parlamentas ketina rimtai analizuoti atnaujintą projekto kaštų/naudos analizės ataskaitą.

Latvijos logistikos ekspertas Normunds Krūminš atkreipė dėmesį į tai, kad transporte, gamyboje bei verslo organizavime vyksta tokie revoliuciniai technologiniai pasikeitimai, kad RB verslo planas gali neatitikti realybės. Kaip vienas iš pavyzdžių buvo paminėtas 3D gaminių spausdinimas – kam transportuoti gaminius, jei su spausdintuvu gali pasigaminti gaminį ten, kur tau jo reikia?

Kitą mėnesį su projektu atnaujinta kaštų/naudos analize bus supažindinti ir Lietuvos ekspertai bei parlamentarai.

[Al1]

O kam Google Maps prifotografavo ir laisvai prieinamą internetą sumetė tūkstančius visos Lietuvos gatvių ir kelių bei kas yra šalia jų nuotraukas? Ir ne tik Lietuvos.
Jums nedašyla, kad Rusija ir taip viską žino, nes per 27 metus niekas iš esmės geležinkeliuose nepasikeitė (tik kai kas išardyta), gi viskas, kas dabar iš geležinkelių likę, buvo statyta ar atstatyta TSRS, todėl dokumentacija Maskvoje guli ir taip.

Rail Baltica Global Forum 2017, Balandžio 24–25 d., Ryga

Labai svarbus tarptautinis projekto renginys 2017 m. Pirmąją forumo dieną pagrindinis dėmesys bus skiriamas „Rail Baltica“ infrastruktūros potencialui veikti kaip regiono ekonominės plėtros katalizatoriui. Per šį renginį pirmą kartą bus pristatyta projekto išlaidų ir naudos analizė. Dalyvavimas tik su kvietimais.

Iš http://www.rail-baltica.lt

Įdomu, kieno atliktą analizę pristatė? E&Y?

[Romas]

Tema rakinama valymui.
Padėkokokim Artūruix, Al1, Jemeliai, etc.

[Romas]

Tema atrakinta.
Jei kas nors vėl norės šioje temoje aiškintis tarpusavio pažiūras ar diskutuoti ne į temą, prašom atsižvelgti į galimas pasekmes (dalyvavimo šioje temoje sustabdymas ir t.t.)

[lukass]

Pilna EY ataskaita apie RBII

[Vidma]

Iš Briuselio atvyko perspėti Lietuvos: „Rail Baltica“ finansavimas gali nutrūkti
Aistė Meidutė,
www.DELFI.lt
2017 m. gegužės 24 d. 15:58

Pasiruošimas milijardų vertės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projektui įgauna pagreitį. Šis projektas ypač svarbus Baltijos valstybėms, kurios atsiradus moderniai ir greitai geležinkelio linijai bus tiesiogiai sujungtos su centrine Europa.

ačiau, nors kol kas projektas vykdomas pagal planą, trečiadienį LR Susisiekimo ministerijoje viešėjusi Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto delegacija ragino Baltijos valstybes tarpusavyje ieškoti kompromisų ir spartinti pasiruošimą.

Iššūkis Baltijos valstybėms – užsitikrinti finansavimą visam projekto laikotarpiui

„Manau, kad iki šiol finansų srityje viskas einasi neblogai, bet jei norime spėti įgyvendinti projektą iki 2025 metų, Baltijos valstybės turėtų tęsti pasiruošimą. Mes turėtume paspartinti projekto vykdymą, ypač paruošiamuosius darbus,“ – teigė delegacijos pirmininkas Wim van de Camp. Pasak jo, pasiruošimas projekto įgyvendinimui Lietuvoje vyksta pakankamai sparčiai, tačiau norint užsitikrinti Europos Sąjungos paramą visam projekto laikotarpiui, būtina neatidėlioti darbų ir laikytis numatyto plano.

EP narys taip pat užsiminė, kad „Rail Baltica“ projektui ES pritaria 100%, tačiau Baltijos valstybėms labai svarbu efektyviai bendradarbiauti tarpusavyje ir aptarti geležinkelio vėžės planavimo, greičio, valstybių sienų bei finansavimo klausimus. Šiuo metu didelę dalį nesutarimų kelia Estijoje įsižiebęs nepasitenkinimas naujos geležinkelio vėžės tiesimu. ..............




............. „Svarbu, kad visi įsitikintų, jog pagrindinis šio projekto tikslas yra sujungti Baltijos valstybes su Europa,“ – komentavo EP narys. Vokietijos žaliųjų atstovas linkėjo Baltijos valstybėms sėkmės tęsiant paruošiamuosius darbus ir garantavo visišką palaikymą projekto idėjoms. Pasak jo, moderni geležinkelio vėžė garantuos spartesnį mobilumą bei padės sutaupyti lėšų.

Latvijos atstovas Roberts Zile taip pat akcentavo pasiruošimo procesų optimizavimo svarbą. Nors „Rail Baltica“ projektas jau gavo beveik visas žadėtas lėšas, reikėtų susitelkti į pasiruošimą naujos daugiametės finansinės programos (DFP) svarstymui ir užsitikrinti finansavimą antram projekto laikotarpiui.

Kinijos įsitraukimą mato kaip naują galimybę projektui vystyti

Konferencijos dalyviai taip pat išsakė savo nuomonę apie aktyvų Kinijos susidomėjimą „Rail Baltica“ projektu.....................

[Jemelia]

Iš Briuselio atvyko perspėti Lietuvos: „Rail Baltica“ finansavimas gali nutrūkti
Aistė Meidutė,
www.DELFI.lt
2017 m. gegužės 24 d. 15:58

Čia turbūt nieko naujo tose kalbose apie finansavimo nutraukimą: ES valdininkai tiesiog daro spaudimą, siekdami spartinti projekto vystymą. Anksčiau tam tikru "stabdžiu" buvo Lietuva, kėlusi vienokius ar kitokius reikalavimus ir dėl to iš ES valdininkų girdėjosi grasinimai apie galimą finansavimo nutraukimą, dabar, pasirodo, Estija tapo tokiu "stabdžiu", dėl to iš ES institucijų vėl girdim panašius grasinimus.

[Sula]

Vėl antraštė neatitinka turinio.

[Al1]

Čia turbūt nieko naujo tose kalbose apie finansavimo nutraukimą: ES valdininkai tiesiog daro spaudimą, siekdami spartinti projekto vystymą. Anksčiau tam tikru "stabdžiu" buvo Lietuva, kėlusi vienokius ar kitokius reikalavimus ir dėl to iš ES valdininkų girdėjosi grasinimai apie galimą finansavimo nutraukimą, dabar, pasirodo, Estija tapo tokiu "stabdžiu", dėl to iš ES institucijų vėl girdim panašius grasinimus.

Stabdis buvo Estija ir Latvija. Lietuva jau turi RB. Iš tikrųjų jokio RB2 nėra, yra tik RB.

[Jemelia]

Stabdis buvo Estija ir Latvija. Lietuva jau turi RB. Iš tikrųjų jokio RB2 nėra, yra tik RB.

Nepradėk. Sieki kad vėl temą užrakintų?

[Al1]

Tai tu nepradėk.

[lukass]

Yra didelė tikimybė, kad dalį ES lėšų „Rail Balticai“ teks grąžinti?

Projekto „Rail Baltica“ apimtys ir procesai yra tokio masto, o reikalai juda taip lėtai, kad dalį 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) finansavimo etapo pinigų, skirtų šiam projektui, gali tekti grąžinti nepanaudotų.
Taip LRT.lt sako buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Savo ruožtu bendrovės „Rail Baltica statyba“ vadovas Karolis Sankovskis teigia, kad pagrindo nerimauti nėra.
„Daugiau nei 300 mln. eurų 2014–2020 m. ES finansiniame periode yra skirti „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti. Jei iki 2020 m. gruodžio 31 dienos nebus kontraktuota visa suma, tai yra – nebus paskelbti konkursai, jų laimėtojai, nebus sutarčių, kyla grėsmė, kad tuos pinigus arba dalį jų teks grąžinti.

[Sula]

Antraštė, kai visad, nevisai korektiška. Grėsmė yra ta, kad nebus panaudotos numatytos lėšos, o ne "teks grąžinti".

[John]

Rokas Masiulis FB jau paaiškino, kokia situacija yra dabar. Ex-ministro Sinkevičiaus nuogastavimai nepagrįsti. Beje, klausimas, kiek pats exministras neįsivėlęs į tuometinių LG vadovų vykdytą turto grobimą ir kitus nusikaltimus? Ar nesišviečia tam veikėjui pragertu snukeliu belangė?

[Al1]

Per daug nesisvaidyk, nes dar neaišku, kaip po metų kitų bus vertinama dabartinių managerių veikla. Ir kiek turto jie sau į kišenes įsidės...