Rail Baltica II

[Aleksio]

Rusija gali laivais atsiplukdyti į Kaliningradą. Taip ir darys.

Jau seniai dalį krovinių veža laivais.

1520 riedmenis parduotume į Rytus.

Nebent pavyktų atiduoti kaip labdarą.

Dabar turim kažkokią nesamonę su Klaipėdos maršrutu. Ir negalime nei atsikratyti, nei pakeisti ne pagal paskirtį naudojamų trivagonių.

Trivagonis 1520 ar 1435 - jokkio skirtumo nėra.

Vokiečiai per 3 mėn pakeitė vežę. 3000 km.

Karo sąlygomis, be išeiginių, suvarant visus, kurie buvo po ranka. Tuo labiau, kad tais laikais tai daryti buvo daug paprasčiau (nors tai ir skamba keistokai).

Darbo jėga ar Lietuvoje, ar Slovakijoje kainuoja vienodai. Aš manau sunkiosios pramonės nėra būtent dėl geležinkelio.

Tikrai ne 1435/1520 esmė.

[Fulgur]

1. Nebent pavyktų atiduoti kaip labdarą.

2. Trivagonis 1520 ar 1435 - jokkio skirtumo nėra.

3. Karo sąlygomis, be išeiginių, suvarant visus, kurie buvo po ranka. Tuo labiau, kad tais laikais tai daryti buvo daug paprasčiau (nors tai ir skamba keistokai).

4. Tikrai ne 1435/1520 esmė.

1. Tai Siemens tokie blogi?

2. Didelis skirtumas. Jei nusiperki mašiną, kuri netinka, pvz. veža per mažai. Parduodi, perki kuri atitinka. Dabar nusipirkome 6 trivagonius. Na netinka jie mums. Ir kam galime iškišti? Pats rašote, kad niekas neims. 1435 atveju - rinka - visa Europa.

3. Tai taip. Bet tai ne kažkoks kosmosas.

4. Geležinkelis - pramonės arterijos. Norim eksportuoti, gaminti. Bet reikia atsivežti žaliavas, išvežti gaminius. Negalime to padaryti konkurencingai.

[Aleksio]

Tai Siemens tokie blogi?

Ukraina pinigų neturi, Baltarusija - neturi, Moldavija - neturi, Rusija - neturi (+nepirks dėl politinių priežasčių +sava gamyba), Kazachstanas gamina pats, Turkmenija perka Kinijoje. Lieka Suomija, bet nemanau, kad pirks.

Didelis skirtumas. Jei nusiperki mašiną, kuri netinka, pvz. veža per mažai. Parduodi, perki kuri atitinka. Dabar nusipirkome 6 trivagonius. Na netinka jie mums. Ir kam galime iškišti? Pats rašote, kad niekas neims. 1435 atveju - rinka - visa Europa.

Visa Europa nupirks naujus iš gamintojo.

Tai taip. Bet tai ne kažkoks kosmosas.

Nereikalingas nekosmosas.

Geležinkelis - pramonės arterijos. Norim eksportuoti, gaminti. Bet reikia atsivežti žaliavas, išvežti gaminius. Negalime to padaryti konkurencingai

Galime - gamyklas pastatyti Marijampolėje ar Kaune. Bet 1435 krovinių į šituos miestus vistiek nėra, nors bėgiai ir yra.

[Fulgur]

Mano nuomone, ES tokia dalimi finansuoja RB tik todėl, kad ilgalaikis tikslas yra 1435 Baltijos šalyse. Kad būtų viena integruota Europa. Kaip Euras, laisvas judėjimas, ERASMUS. Ar yra poreikis? Kai užkasinėjo pinigus į šviesolaidžius irgi buvo besipiktinančių, kad "pakanka turėti 8 Mbps per varinę telefono liniją. Nebus ką siųstis".

Tikėtina, kad ir Suomiją privers pereiti. Kitaip neduos pinigų tuneliui. O jie to tunelio vistiek norės.

Čia aišku ilgalaikiai dalykai, tarkim 2040. Bet kažkas galvoja. Ir duoda tokiems kaip LG, nors žino, kad vogs. Kitaip neduotų. Pavogimo žala turi būti mažesnė nei sukuriama pridėtinė vertė.

Galima aišku sakyti, kad ES neliks. Bet čia paprasta - jei neliks, tai nefinansuos. Tiesiog,

[Al1]

1. 2018 nulis rusiškų ir -50 proc. baltarusiškų krovinių.

2. Tai klausimas ar geriau uždirbti siaurai iš perkrovimo, ar jei bus daugiau gamyklų pas mus?

Rusiškų krovinių netekimas gresia tik Latvijai ir Estijai. Per Lietuvą bent jau į Kaliningradą tranzitas ėjo ir eis. Ne viską patogu gabenti jūra. Taip, keleivius galima lėktuvu.
Gamyklų nėra ir nebus, nes tai kas buvo tam ir buvo sužlugdyta, kad nebūtų nieko, kad Lietuva degraduotų, o žmonės masiškai bėgtų, kas ir vyksta. Gamyklos gali atsirasti tik visiškai pasikeitus Lietuvos politiniam elitui ir pradėjus dirbti Lietuvai ir jos piliečiams, o ne rinkai, t.y., šokant pagal Vakarų dūdelę.

Suderėta būtų per bukmekerius, ten statant didesnę sumą galima paprašyti, kad sukurtų atitinkamą statymą. Taip, kad net ir mano mirties atveju pinigai būtų.
Principas nesilažint netinka, nes čia tiesiog garantuoti pinigai tau.

Aš jau parašiau, kad nesilažinu. Be to bet kokiu atveju aš laimėsiu kur kas daugiau, jei mano prognozė išsipildys - visą Lietuvą, kitokią nei dabar. O pinigai nėra mano tikslas.

Mano nuomone, ES tokia dalimi finansuoja RB tik todėl, kad ilgalaikis tikslas yra 1435 Baltijos šalyse. Kad būtų viena integruota Europa. Kaip Euras, laisvas judėjimas, ERASMUS. Ar yra poreikis? Kai užkasinėjo pinigus į šviesolaidžius irgi buvo besipiktinančių, kad "pakanka turėti 8 Mbps per varinę telefono liniją. Nebus ką siųstis".

Tikėtina, kad ir Suomiją privers pereiti. Kitaip neduos pinigų tuneliui. O jie to tunelio vistiek norės.

Čia aišku ilgalaikiai dalykai, tarkim 2040. Bet kažkas galvoja. Ir duoda tokiems kaip LG, nors žino, kad vogs. Kitaip neduotų. Pavogimo žala turi būti mažesnė nei sukuriama pridėtinė vertė.

Galima aišku sakyti, kad ES neliks. Bet čia paprasta - jei neliks, tai nefinansuos. Tiesiog,

ES finansuoja, nes Briuselyje irgi sėdi nesusigaudantys realioje situacijoje avinai. Ir tokių mažai naudingų projektų ES pilna. Iš dalies dėl to ir krizė ekonominė, iš kurios niekaip nepavyksta išsikapstyti. Aš jau nekalbu apie sankcijų Rusijai absurdiškumą. Viskas, Rusijos rinka prarasta labai ilgam, net ir panaikinus sankcijas į ją nebebus taip paprasta sugrįžti. Kas dėl vežės, tai kodėl nepriverčia Ispanijos ir Portugalijos pereiti. O juk tokia Ispanija turi kur kas didesnį ekonominį potencialą nei visa Pribaltika. Kodėl Airijos nepriverčia? Sakot, sala. Taigi Suomija irgi, galima sakyti sala, nors yra jungtis su Švedija su perkrovimu, bet dėl geografinės padėties mažai naudos, o nuo Estijos skiria įlanka. Kodėl Š. Airija nesujungia tiltu ar tuneliu su likusia Anglija? Beje, Šiaurės Airijoje vėžė ne 1435 mm, o 1600 mm. Žodžiu, Ekonominis pagrindimas RB2 yra labai silpnas. Tiesti galima, bet tegul ES paskui ir dotuoja nuostolingą veiklą.
Kas dėl to, jog bus ES galas ir nefinansuos. Viltis miršta paskutinė. Tarybų Sąjunga viską finansavo iki pat galo, kas buvo numatyta. Aišku, paskutinius porą metų buvo rimtų problemų, bet juk 1989 m. niekas netikėjo, kad TSRS neliks. Ir 1990 m. netikėjo. Ir net Lietuvai formaliai atsiskyrus ir dar 1991 m. ėjo finansavimas iš centro, buvo mokami mokesčiai centrui. O geležinkeliai iš viso egzistavo kaip atskira valstybė, jie buvo padalinti tik 1992 m. berods pavasarį, tik po kelių mėnesių, kai nebeliko šalies.

[Fulgur]

ES turi ribotą pinigų kiekį. Visi dėl jų kovoja. Kuria visokias schemas, visaip agituoja. Ir staiga laimi RB. Kaip tą paaiškinti? 85 proc. finansavimo. Ne 15, 50, o 85.

[Al1]

Nėra taip, kad dėl visų pinigų būtų kovojama. Yra dalis pinigų tiesiog ir bukai skirstoma. Jokių rimtų tikslinių investicijų ES į Lietuvą (kaip į Latviją ir Estiją) nedarė, nedaro ir nedarys. Na, reikia gi parodyti, kad daroma - šekit jums megaprojektas RB2. Ne, eurobiurokratai jo nesugalvojo, jie tik pasinaudojo tuo, apie ką po TSRS subyrėjimo svajojo Pabaltijys. O Pabaltijys irgi nieko rimto naujo nesugalvojo, nors RB projektas buvo aktualus nepriklausomybės pradžioje, o kuo daugiau metų ėjo, tuo mažiau aktualus jis darėsi, nes ir be RB gyvenam. Pasikeitė situacija su keleivių vežimu - masinė automobilizacija ir pigių avialinijų plėtra XXI a. pradžioje. Krovinių gabenimas tęsiasi automobiliais, kelių tinklas irgi plečiasi, ypač Lenkijoje.
Nauda Pabaltijui labai abejotina, konkurencingumas su Vakarais nepadidės, gi Vakarams Pabaltijo rinka savoms prekėms atvežti bus lengviau pasiekiama. Gi dar ir emocinis dalykas - geležinkelis padės karo su Rusija atveju (kas iš viso juokinga, nes dabar niekas su tankais nekariaus, aviacija ir raketos geležinkelį sunaikins dar iki kariuomenės atėjimo). Dalis pinigų sugrįš į Vakarų Europą - projektuoja ne Lietuvos kompanijos, medžiagos iš esmės beveik visos, išskyrus smėlį, cementą, kai kurias kitas bendrastatybinės - vietinės, visa kita - iš Vakarų. Tiesime dalyvauja ir užsienio firmos. Riedmenis teks pirkti patiems iš Vakarų gamintojų.

Tie pinigai, kurie ateina iš ES, yra skirstomi mūsų vietinių, iš esmės į asfaltą ir tam, kas neduos jokios grąžos ("minkšti" projektai, kurių dauguma).

[digital]

Kiek galima tą propagandą varyti?

[Shots]

Nėra taip, kad dėl visų pinigų būtų kovojama. Yra dalis pinigų tiesiog ir bukai skirstoma. Jokių rimtų tikslinių investicijų ES į Lietuvą (kaip į Latviją ir Estiją) nedarė, nedaro ir nedarys. Na, reikia gi parodyti, kad daroma - šekit jums megaprojektas RB2. Ne, eurobiurokratai jo nesugalvojo, jie tik pasinaudojo tuo, apie ką po TSRS subyrėjimo svajojo Pabaltijys. O Pabaltijys irgi nieko rimto naujo nesugalvojo, nors RB projektas buvo aktualus nepriklausomybės pradžioje, o kuo daugiau metų ėjo, tuo mažiau aktualus jis darėsi, nes ir be RB gyvenam. Pasikeitė situacija su keleivių vežimu - masinė automobilizacija ir pigių avialinijų plėtra XXI a. pradžioje. Krovinių gabenimas tęsiasi automobiliais, kelių tinklas irgi plečiasi, ypač Lenkijoje.
Nauda Pabaltijui labai abejotina, konkurencingumas su Vakarais nepadidės, gi Vakarams Pabaltijo rinka savoms prekėms atvežti bus lengviau pasiekiama. Gi dar ir emocinis dalykas - geležinkelis padės karo su Rusija atveju (kas iš viso juokinga, nes dabar niekas su tankais nekariaus, aviacija ir raketos geležinkelį sunaikins dar iki kariuomenės atėjimo). Dalis pinigų sugrįš į Vakarų Europą - projektuoja ne Lietuvos kompanijos, medžiagos iš esmės beveik visos, išskyrus smėlį, cementą, kai kurias kitas bendrastatybinės - vietinės, visa kita - iš Vakarų. Tiesime dalyvauja ir užsienio firmos. Riedmenis teks pirkti patiems iš Vakarų gamintojų.

Tie pinigai, kurie ateina iš ES, yra skirstomi mūsų vietinių, iš esmės į asfaltą ir tam, kas neduos jokios grąžos ("minkšti" projektai, kurių dauguma).

Ne tik tu pinigus skaiciuoji, juos skaiciuoja kiekvienas verslininkas. Jei furos ilgesnems trasoms kaip 500 km pabrangs kaip tau atrodo kaip kroviniai keliaus? Juos nebeapsimokes vezt furom, todel kroviniai nuo furu lips ant gelezinkelio begiu. Juk gelezinkelio transportas laikomas vienas maziausiai tersianciu.
Del keleiviu dabar nera ka kalbet kai traukinys vos sliauzia. Kai lenks autobusus ir bus normalus traukinys tai ir turistu atves kurie cia pinigus palieka. Cia pas mus neiprasta su traukiniu vaziuot. Gelezinkelis ne 5 ir ne 10 metu investicija.

[Aleksio]

Ne tik tu pinigus skaiciuoji, juos skaiciuoja kiekvienas verslininkas. Jei furos ilgesnems trasoms kaip 500 km pabrangs kaip tau atrodo kaip kroviniai keliaus? Juos nebeapsimokes vezt furom, todel kroviniai nuo furu lips ant gelezinkelio begiu.

Teisingai, bet visa reikalinga infrastruktūra Lietuvoje tam yra.

[Jemelia]

RB2 yra nereikalingas žaislas. Kaip ir RB1 toliau už Kauno.

Mantros manęs nedomina. Nesu sektantas. Pabandyk su tokiais teiginiais kreiptis į Al1, jam turėtų patikti

[Aleksio]

Mantros manęs nedomina. Nesu sektantas. Pabandyk su tokiais teiginiais kreiptis į Al1, jam turėtų patikti

O dabar rašyk iš esmės, o ne savo rašliavas.

[Fulgur]

Dalis pinigų sugrįš į Vakarų Europą - projektuoja ne Lietuvos kompanijos, medžiagos iš esmės beveik visos, išskyrus smėlį, cementą, kai kurias kitas bendrastatybinės - vietinės, visa kita - iš Vakarų. Tiesime dalyvauja ir užsienio firmos. Riedmenis teks pirkti patiems iš Vakarų gamintojų.

Va dar argumentų, kodėl LG perkals į 1435 Vakarų firmos turės užsakymų. Jei LG būtų privati įmonė, tai pasiųstų į užsienį mokytis (apmokėtų stipendijas) kelias dešimtis specialistų, ir tuomet pati pasidarytų darbus. Būtų pigiau, o vėliau galėtų tas žinias užsienyje panaudoti.

Kaip jau buvo čia pasisakyta - ateityje gali būti kliūčių autotransportui. Norvegijoje pusė naujų automobilių elektriniai. Ką darysime kai fūras paskelbs taršos židiniu? Uždrausti neuždraus, bet įves kokį mokestį. O po dešimtmečio tai gali nutikti. Arba pradės klijuoti lipduką ant importinių prekių - "atvežta aplinką tausojančiu transportu". Kaip su kava - "UTZ certified". Dabar Lietuvoje ne daug kas supranta, o po 5 metų kitokios nebegers.

[Eimantas]

Va dar argumentų, kodėl LG perkals į 1435 Vakarų firmos turės užsakymų. Jei LG būtų privati įmonė, tai pasiųstų į užsienį mokytis (apmokėtų stipendijas) kelias dešimtis specialistų, ir tuomet pati pasidarytų darbus. Būtų pigiau, o vėliau galėtų tas žinias užsienyje panaudoti.

Kaip jau buvo čia pasisakyta - ateityje gali būti kliūčių autotransportui. Norvegijoje pusė naujų automobilių elektriniai. Ką darysime kai fūras paskelbs taršos židiniu? Uždrausti neuždraus, bet įves kokį mokestį. O po dešimtmečio tai gali nutikti. Arba pradės klijuoti lipduką ant importinių prekių - "atvežta aplinką tausojančiu transportu". Kaip su kava - "UTZ certified". Dabar Lietuvoje ne daug kas supranta, o po 5 metų kitokios nebegers.

Tai kokios problemos? Pakraus Palemone į 1435, arba betkokiu transportu atvežtą konteinerį Klaipėdos uoste į ekonomiškiausią transportą, laivus.

[Fulgur]

Dar vienas argumentas.

VKTI iš esmės nedirba savo darbo. Furos yra perkrautos - tą liudija vežės ir bangos. Pas mus matyt ir liks korupcija, bet jei lenkai imsis saugoti savo kelius - jau bus trikdis. Ką veža dvi furos, reikės vežti trimis (nors variklio galios užtektų dviems).

Dabar užsimerkiama, nes "tai skatina ekonomiką ir gerina konkurencingumą".

[Aleksio]

Dar vienas argumentas.

VKTI iš esmės nedirba savo darbo. Furos yra perkrautos - tą liudija vežės ir bangos. Pas mus matyt ir liks korupcija, bet jei lenkai imsis saugoti savo kelius - jau bus trikdis. Ką veža dvi furos, reikės vežti trimis (nors variklio galios užtektų dviems).

Jeigu kelyje yra bangos ir vežės - tai nebūtinai kaltas perkrovimas.

[Al1]

Ne tik tu pinigus skaiciuoji, juos skaiciuoja kiekvienas verslininkas. Jei furos ilgesnems trasoms kaip 500 km pabrangs kaip tau atrodo kaip kroviniai keliaus? Juos nebeapsimokes vezt furom, todel kroviniai nuo furu lips ant gelezinkelio begiu. Juk gelezinkelio transportas laikomas vienas maziausiai tersianciu.
Del keleiviu dabar nera ka kalbet kai traukinys vos sliauzia. Kai lenks autobusus ir bus normalus traukinys tai ir turistu atves kurie cia pinigus palieka. Cia pas mus neiprasta su traukiniu vaziuot. Gelezinkelis ne 5 ir ne 10 metu investicija.

Tai dar vienas argumentas prieš RB2. Perkrovus Rygoje ar Taline kaip tik ir gausis trumpos trasos vežimui autotrasportu į kitus Latvijos ir Estijos miestus. Perkrovus Kaune į 1520 mm vagonus, geležinkelio maršrutas tampa ilgesnis, galima vežti iki bet kurios stoties Latvijoje ar Estijoje. Šiaip tai perkrovimas Rygoje vyktų labiausiai tik tų krovinių, kurie skirti pačiai Rygai. Laivais iš Rygos toliau nėra kur gabenti krovinių, priešinga kryptimi irgi mažai ką galima gabenti. Švedija pasiekiama per Daniją geležinkeliu. Nėra jokios prasmės vežti kažkur Rygon iš Europos, o paskui plukdyti. Talinas - kitas dalykas, ten Suomija.

Traukiniu jau ir dabar galima būtų važiuot į Rygą per tiek pat kiek ir autobusu. Ką parodo ir Klaipėdos maršruto pavyzdys.

Va dar argumentų, kodėl LG perkals į 1435 Vakarų firmos turės užsakymų. Jei LG būtų privati įmonė, tai pasiųstų į užsienį mokytis (apmokėtų stipendijas) kelias dešimtis specialistų, ir tuomet pati pasidarytų darbus. Būtų pigiau, o vėliau galėtų tas žinias užsienyje panaudoti.

Kaip jau buvo čia pasisakyta - ateityje gali būti kliūčių autotransportui. Norvegijoje pusė naujų automobilių elektriniai. Ką darysime kai fūras paskelbs taršos židiniu? Uždrausti neuždraus, bet įves kokį mokestį. O po dešimtmečio tai gali nutikti. Arba pradės klijuoti lipduką ant importinių prekių - "atvežta aplinką tausojančiu transportu". Kaip su kava - "UTZ certified". Dabar Lietuvoje ne daug kas supranta, o po 5 metų kitokios nebegers.

Visam tam infrastruktūra yra jau dabar (tik pakrovimo ant geležinkelio terminalų reikėtų daugiau, bet tai ne problema, atsirastų jie greitai, privatus verslas, kai būtų priverstas, įsirengtų ir pats) ir tam nereikia kažkokios tai kitos vėžės. Be to nereikia čia gasdintis. Vakarų Europoje autotransportu gabenama 90 proc. krovinių, geležinkeliai ten iš esmės dirba keleiviams, ir visų pirma ten būtų milžiniškos problemos su geležinkeliais, o ne pas mus. Visos tos liberalizacijos ir reformos ES susijusios su geležinkeliais buvo skirtos ir padidinti krovinių pervežimus geležinkeliu. Deja, visa tai patyrė milžinišką fiasko, krovinių pervežimai liko kokie buvo, kai kur nedaug padidėjo, o kai kur ir sumažėjo. Liberalai nesupranta, kad jų metodais galima tik sugriauti, o ne kažką tai pakeisti į gerąją pusę.

[Sula]

Jeigu kelyje yra bangos ir vežės - tai nebūtinai kaltas perkrovimas.

Kitas variantas - brokuota kelio danga, nes bent jau naujesnė turi atlaikyti kone dvigubą leistiną ašies apkrovą.

[Jemelia]

O dabar rašyk iš esmės, o ne savo rašliavas.

Jei rašyčiau iš esmės, taip kaip tą esmę supranti tu, tai mano komentaras skambėtų panašiai kaip ir taviškiai, maždaug taip:

"RB 2 yra laaaabai reikalingas, - juk tai ne koks nors nereikalingas žaislas. Ypač reikalinga jo atkarpa į šiaurę nuo Kauno."

Bet tai ką čia parašiau - tik tuščia beletristika be jokios argumentacijos. Jei tokį bevertį komentarą parašyčiau, netgi sutikčiau su moderatorium Romu, jei jis jį pavadintų "beprasmių žinučių rašinėjimu".

Taip kad apie esmę pas mus su tavim skirtingi supratimai

p.s.: apie tai, kaip tu įsivaizduoji suprantąs esmę, daug ką pasako tavo žinutės, kurias tu man rašinėji į privatą:

mano nuomonės apie geležinkelius visada yra teisingos. O štai tavo - dažnai yra klaidingos.

[Aleksio]

Jei rašyčiau iš esmės, taip kaip tą esmę supranti tu, tai mano komentaras skambėtų panašiai kaip ir taviškiai, maždaug taip

Nes tu taip ir nepateikei nei vieno rimto argumento "už" RB2 - vien tik kažkokie skraidymai padebesy "kaip viskas bus gražu kai bus RB2".