Rail Baltica II

[Aleksio]

Ten nėra kad planuoti. Karinis objektas.

Ne karinis, o strateginis. Bet tai nekeičia esmės - tokius objektus galima statyti greitai (jeigu tikrai reikia).

[Perfect]

Visos tos trys šalys gali būti aptarnaujamos esamu geležinkeliu. Aš jau rašiau, kad verčiau suremontuoti esamą liniją ir vežti iki Kauno, perkrauti, o tarp Talino ir Helsinkio paleisti keltus, pastatas terminalus abiejuose miestuose.

Be abejo, kad gali ir galėjo tai padaryti, bet dėl pernelyg tiesioginės konkurencijos LT ir LG net keleivinio traukinio Vilnius-Ryga nesugeba paleisti. Tai, ką jau kalbėti apie kitus projektus. Aš dar kartą pakartosiu perkrovimas Kaune nėra parankus jokiam vežėjui, nes tai papildomi kaštai ir niekam toks variantas neįdomus.

[Sula]

Rusija prieš metus pradėjo statyti 122,5km geležinkelio atkarpą (dvikelė elektrifikuota 160km/val), aplenkianti Ukrainos teritoriją. Darbus planuojama užbaigti po metų.

Naciai per 3 mėnesius (!!!) persiuvo 3000 km (!!!) į europinę vėžę.

[Aleksio]

Be abejo, kad gali ir galėjo tai padaryti, bet dėl pernelyg tiesioginės konkurencijos LT ir LG net keleivinio traukinio Vilnius-Ryga nesugeba paleisti

Dėl Vilnius-Minskas LG ir BČ susitarė jau seniai ir traukiniai važinėja.

Aš dar kartą pakartosiu perkrovimas Kaune nėra parankus jokiam vežėjui, nes tai papildomi kaštai ir niekam toks variantas neįdomus.

Tas, kurias veža krovinius į Rusiją, Biržus ar Zarasus vistiek tektų perkrauti (nes traukiniai ten nevažiuoja).

[Jemelia]

Rusija prieš metus pradėjo statyti 122,5km geležinkelio atkarpą (dvikelė elektrifikuota 160km/val), aplenkianti Ukrainos teritoriją. Darbus planuojama užbaigti po metų.

Tai jei lygini 122 km su dešimt kartų ilgesne RB trasa, tai tada tuos du-tris metus Rusijoj irgi padaugink iš 10, žinosim per kiek laiko rusai RB nutiestų

[Aleksio]

Tai jei lygini 122 km su dešimt kartų ilgesne RB trasa, tai tada tuos du-tris metus Rusijoj irgi padaugink iš 10, žinosim per kiek laiko rusai RB nutiestų

Iš Talino iki Suvalkų nėra nei 700km (net iki Varšuvos yra mažiau 1000km) - tai tikrai mažiau nei 10 kartų. Tai kad eilinis tavo šūvis pro šalį.

[Zorro]

Tai jei lygini 122 km su dešimt kartų ilgesne RB trasa, tai tada tuos du-tris metus Rusijoj irgi padaugink iš 10, žinosim per kiek laiko rusai RB nutiestų

Ten nereikia rengti jokių konkursų, vadas davė nurodymą.
Ant kiek bus kokybiška ir kas ką sukombinuos, tai jau kitas klausimas.

[Jemelia]

Iš Talino iki Suvalkų nėra nei 700km (net iki Varšuvos yra mažiau 1000km) - tai tikrai mažiau nei 10 kartų. Tai kad eilinis tavo šūvis pro šalį.

Geriau jau neskaičiuotum mano šūvių pro šalį, nes pastoviai tik gėdą sau daraisi 1000 km nuo Varšuvos iki Talino + 100 km nuo Kauno iki Vilniaus + 40 km iki Rygos krovos terminalo + panašiai tiek pat km nuo Talino iki Mugos krovos terminalo - štai tau ir dešimteriopas ilgio skirtumas tarp RB ir caro liliPuto strateginio projekto.

[Aleksio]

Geriau jau neskaičiuotum mano šūvių pro šalį, nes pastoviai tik gėdą sau daraisi 1000 km nuo Varšuvos iki Talino + 100 km nuo Kauno iki Vilniaus + 40 km iki Rygos krovos terminalo + panašiai tiek pat km nuo Talino iki Mugos krovos terminalo - štai tau ir dešimteriopas ilgio skirtumas tarp RB ir caro liliPuto strateginio projekto.

Gedą kaip tik darai tu sau ir kitiems RB2šnikams. Prie ko čia nereikalinga atkarpa iki Vilniaus? Prie ko čia krovininiai terminalai keleivinėje linijoje (o greitaeigė linija gali būti tik keleivinė)? Taip kad vėl tu šovei pro šalį.

[Jemelia]

Prie ko čia nereikalinga atkarpa iki Vilniaus? Prie ko čia krovininiai terminalai keleivinėje linijoje (o greitaeigė linija gali būti tik keleivinė)? Taip kad vėl tu šovei pro šalį.

Kuo toliau, tuo labiau apsijuoki Atkarpa Kaunas-Vilnius yra tokia pati sudėtinė RB dalis, dėl kurių tiesimo jau yra sutarta, kaip ir kiti minėti du ruožai Latvijoje ir Estijoje iki krovos terminalų. Tai, kad tau jie atrodo nereikalingi, absoliučiai nieko nekeičia - šios atkarpos yra sudėtinės RB projekto dalys. Siūlyčiau išsiaiškinti, kas tai yra Rail Baltica projektas, tada mažiau nusišnekėjimų bus paties pasisakymuose.

[Aleksio]

Kuo toliau, tuo labiau apsijuoki Atkarpa Kaunas-Vilnius yra tokia pati sudėtinė RB dalis, dėl kurių tiesimo jau yra sutarta, kaip ir kiti minėti du ruožai Latvijoje ir Estijoje iki krovos terminalų. Tai, kad tau jie atrodo nereikalingi, absoliučiai nieko nekeičia - šios atkarpos yra sudėtinės RB projekto dalys. Siūlyčiau išsiaiškinti, kas tai yra Rail Baltica projektas, tada mažiau nusišnekėjimų bus paties pasisakymuose.

Nusišneki ir apsijuoki kaip tu. RB2 yra nereikalingas žaislas. Kaip ir RB1 toliau už Kauno.

[liutass]

Mums gal ir nereikalinga, bet estams ir latviams reikalinga, todel ir valdymas atiduotas latviams.

[Al1]

Visiškas nesiorientavimas situacijoj Visi valdininkai bet kokioj normalioj šaly privalo teikti informaciją visuomenės informavimo priemonėms. Lietuva įiuo požiūriu nėra jokia išimtis.

Nieko jie NEPRIVALO tokia forma, kokia buvo "paklaustas" Dailydka. Raštu reikia kreiptis ar žodžiu ir specialiai, o ne gaudyti kažkur koridoriuose. Ne Dailydka pirmas, ne jis paskutinis, tokių atsikirtimų buvo ne vienas ir ne du. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir jūsų garbinamuose Vakaruose.

Na, matau yra naivuolių, kurie įsivaizduoja, jog tokie projektai suplanuojami ir įgyvendinami per metus-kitus

Taip, per porą metų galima pastatyti. Ir statė net caro laikais Sankt - Peterburgas - Varšuva buvo nutiesta per 10 metų, jei skaičiuoti nuo pirmos atkarpos nuo Peterburgo iki Gatčinos, kurią nutiesė per metus 1852-53, tada buvo pertrauka (dėl politinių - ekonominių priežasčių) ir toliau darbai pradėti 1857, baigi 1862 m. Virš 1200 km. Reikia turėti omenyje, kad technika buvo primityvi, be to tuo metu bet kuri nutiesta geležinkelio dalis jau iš karto būdavo pradedama eksploatuoti, nes geležinkelių poreikis buvo. O šiais laikais su technika ties 5-10 metų. Kol nebus visos linijos, tol jokio dalinio eksploatavimo nebus, nes niekam to nereikia. RB2 turi prasmę eksploatuoti tik tada, kai veiks visas geležinkelis.

Kas tu per vienas, kad tavo nuomonė būtų kam nors verta dėmesio? Aišku, turėti tą nuomonę, kokia ji bebūtų, teisę turi

O kas tu toks, kad tavo nuomonė turi būti verta dėmesio? Ekonimiškai jis nepagrįstas, apie ką rašė ir RB2 studijose. Todėl RB2 yra beveik niekam nereikalingas projektas. Jo reikia tik laba siaurai grupelei žmonių, kurie pelnysis iš statybų. Ir kai kuriems per daug euroentuziazmu trykštantiems naivuoliams.

Sakai sąjungos ne amžinos, jos išnyksta? Gal tu ir teisus Bet tų sąjungų pėdsakai dar kurį laiką išlieka SSSR Landsbergis sugriovė, jos nėra, o jos laikais Lietuvoje pastatyta Vilniaus-Klaipėdos magistralė, po truputį modernizuojama, veikia kuo puikiausiai. Taip ir su ES ir jos projektu RB Gal po 50 metų ES ir nebus, kaip nebus ir tavęs, o ES laikais pastatyta RB skries greitieji traukiniai iš Helsinkio į Varšuvą ir niekas net neprisimins tavo pranašysčių

Aišku ne amžinos. Ir kai jos griūna, labai greitai didžioji dalis buvusių ryšių tampa tarp buvusių teritorijų susiformavus naujoms sienoms, nereikalingi. Landsbergis nieko nesugriovė, tegul nesisavima svetimų nuopelnų, o jūs nepriskyrinėkite. Nereikia painioti tų objektų, kurie gali būti eksploatuojami šalies viduje nuo tų, kurie buvo skirti jungtims su už sienų likusiais objektais.
Nebus jokios RB2, į Helsinkį lėktuvais skraidysit.

Seniai pastebėjau, kad rusakalbėse mokyklose prastai išmoko lietuvių kalbos ypatumo - dvibalsio "uo" vartojimo taisyklių...

Humoro nesuprati? Be to su tokiu forumo vardu tylėti turėtum.

[Al1]

Aha. Vienintelis žmogus Lietuvoje atsisakantis 1000 eur. už dyką. Matosi ant kiek įsitikinęs

Vis tiek pinigų negausiu, nes po kelių metų nėra jokios garantijos, kad atsiminsi, kas buvo, antra, gal būsi kur nors Sibire ar Vakaruose (pabėgęs)... Kas man pinigus sumokės?
O šiaip tai mano pricipas - kortom iš pinigų nelošti ir nesilažinti (visai).

Be abejo, kad gali ir galėjo tai padaryti, bet dėl pernelyg tiesioginės konkurencijos LT ir LG net keleivinio traukinio Vilnius-Ryga nesugeba paleisti. Tai, ką jau kalbėti apie kitus projektus. Aš dar kartą pakartosiu perkrovimas Kaune nėra parankus jokiam vežėjui, nes tai papildomi kaštai ir niekam toks variantas neįdomus.

Ne LG nesugeba, ir LDz nesugeba lygiai taip pat. Kaune krovinių perkrovimas yra būten tai, ko reikia, kam yra ekonominis pagrindas.
1. Lietuva (LG ir ne tik) iš perkrovimo uždirbtų.
2. Kroviniai perkrauti Kaune galėtų toliau važiuoti geležinkeliu iki bet kurios Latvijos, Estijos stoties. Perkraunant Rygoje ar Taline iš karto būtų perkrovimas į autotransportą ar laivus (mažai Rygoje, daugiau Taline į Suomiją, bet nepriklausomai nuo to, kokia vėže būtų atvežama), ir labai mažai į 1520 mm geležinkelio vagonus vežimui toliau šalies viduje. Tačiau kuo ilgesnė atkarpa vežti traukiniu, tuo labiau apsimoka tą daryti. Tai galioja ir skirtingoms vėžėms. Todėl visiškai neapsimoka perkrauti Rygoje iš 1435 į 1520 kad nuvežti krovinį kur nors į Venspilį ar Jelgavą.
3. Dėl perkrovimo Kaune Lietuvos vidaus rinkai tai RB2 neturi jokios reikšmės, ar būtų toliau vežama geležinkeliais, ar autotransportu.

Mums gal ir nereikalinga, bet estams ir latviams reikalinga, todel ir valdymas atiduotas latviams.

Niekas jiems neatiduota. RB2 Latvijai ir Estijai taip pat reikalinga kaip ir mums. T.y. nereikalinga. Yra tik noras įsisavinti lėšas. Negi neaišku, kad jei nėra pinigų važinėti su Hummer, tai važinėji su autobusu ar bent jau su kokiu nors 1 litro Peugeot.

[Fulgur]

2. Kroviniai perkrauti Kaune galėtų toliau važiuoti geležinkeliu iki bet kurios Latvijos, Estijos stoties. Perkraunant Rygoje ar Taline iš karto būtų perkrovimas į autotransportą ar laivus (mažai Rygoje, daugiau Taline į Suomiją, bet nepriklausomai nuo to, kokia vėže būtų atvežama), ir labai mažai į 1520 mm geležinkelio vagonus vežimui toliau šalies viduje. Tačiau kuo ilgesnė atkarpa vežti traukiniu, tuo labiau apsimoka tą daryti. Tai galioja ir skirtingoms vėžėms. Todėl visiškai neapsimoka perkrauti Rygoje iš 1435 į 1520 kad nuvežti krovinį kur nors į Venspilį ar Jelgavą.
3. Dėl perkrovimo Kaune Lietuvos vidaus rinkai tai RB2 neturi jokios reikšmės, ar būtų toliau vežama geležinkeliais, ar autotransportu.

Autotransporto pigumo dugnas jau buvo pasiektas (pigi darbo jėga+veiklos efektyvumas). Toliau tiktai brangs (kelių mokesčiai, atlyginimai, ekologijos mokesčiai, draudimai važiuoti tam tikromis valandomis ar dienomis ir pan.).

Tai čia sudėtingas klausimas - ar neapsimoka pereiti prie 1435 visam geležinkeliui. Iš pirmo žvilgsnio atrodo nesąmonė, bet:
- Rusija tranzitą per Pabaltijo uostus nuolatos mažina
- Baltarusija taip pat
- net keleivių srautas per Kaliningrado tranzitą mažėja, nes Rusijos piliečiai pereina prie autotransporto (tranzito schema ir ES tą leidžia)
- už riedmenis permokame (nes 1520 rinka specializuota)
- vidaus vežimams nėra skirtumo 1520 ar 1435
- vežimai į Europą (kur mūsų eksportas) atpigtų ir supaprastėtų (furų dalis mažės, nes vis labiau brangs)
- į Rusiją, Baltarusiją eksportas duobėje

Perkalus bėgius, nebeliktų klausimų ar perkrauti Rygoje, ar Kaune jei krovinio paskirtis - Daugpilis.

[Aleksio]

Baltarusija taip pat

Nors Rusija ir spaudžia, bet apimtys išlieka panašios.

už riedmenis permokame (nes 1520 rinka specializuota)

Skirtumai minimalūs.

Perkalus bėgius, nebeliktų klausimų ar perkrauti Rygoje, ar Kaune jei krovinio paskirtis - Daugpilis.

Lietuvoje perkrauti yra naudingiau, nes darbo užmokėstis liks čia.

[Al1]

Paprasčiau ir pigiau išardyti nachren visus geležinkelius nei vėžę keisti. Todėl to nebus. Suomija, štai, naudoja 1524 mm ir nesiruošia keisti. Lietuvai irgi nėra jokios prasmės. Tranzitas per Lietuvą išliks ir jis eis ne vien tik iš Rusijos. Be to tranzitas rytų vakarų kryptimi visada bus didesnis nei pervežimai į Latviją ar Estiją per Lietuvą bei pačios Lietuvos poreikiai.
Todėl Rusija tranzito į Kaliningradą nemažins, laikinai svyravimai dėl ekonominės padėties tiek ES, tiek Rusijoje buvo ir bus. Tas srautas nepereina ir nepereis prie autotransporto. Keleiviai daugiau skraidys.
Baltarusija kaip gabeno taip ir gabens. Jai naudinga konkurencija tarp Latvijos ir Lietuvos.
Už riedmenis nepermokame. Ar bent įsivaizduoji, kiek kainuotų visų riedmenų pakeitimas skirtais 1435 mm? Todėl ir sakau, kad jau tuomet verčiau išardyti visiškai geležinkelius.
Vežimai į Europą neatpigtų, nei suparpastėtų, lyginant su ta padėtimi, jei funkcionuotų RB iki Kauno. Vis tiek Lietuvoje mažai yra ką vežti (nes neturime ko parduoti) tai, kam reikėtų geležinkelių. Taigi, čia niekas nepasikeistų. O ir perkame iš Vakarų daugiausiai tik vartojimo prekes ir smulkią techniką. Nėra tokių krovinių, kuriuos reikėtų masiškai gabenti geležinkeliu.

[Fulgur]

1. Nors Rusija ir spaudžia, bet apimtys išlieka panašios.

2. Lietuvoje perkrauti yra naudingiau, nes darbo užmokėstis liks čia.

– Ar jau juntamas Rusijos troškimas nukreipti tranzitu per Baltijos šalis gabenamus baltarusiškus krovinius į jos pačios uostus? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos vadovo Stasio Gudvalio.
– Krovinių mažėja. Brangesni išties jau nukreipiami į Ust Lugos uostą, esantį Suomijos įlankoje. Ten, maždaug 100 kilometrų nuo Sankt Peterburgo, rusai stato didžiulį terminalą, kuriame bus galima perkrauti visus krovinius, gabenamus geležinkeliu. Rusų planus susigriebti krovinius šiemet jau pajuto ir „Latvijos geležinkeliai“. Jie šįmet pergabeno maždaug 20 proc. mažiau krovinių nei pernai.


– „Belaruskalij“, „Grodno Azot“, Baltarusijos metalurgijos kombinatas Žlobine, dvi naftos perdirbimo įmonės – visos šios bendrovės krovinius tranzitu gabena per Lietuvą. <...> Šiuo metu maždaug 90 proc. eksportuojamų trąšų keliauja per Klaipėdos uostą. Kai prieš dešimtmetį pradėjome dirbti su baltarusiais, jų krovinių per metus teperveždavome apie 7 mln. tonų. O štai pernai jų pergabenome 15,2 mln. tonų. Iš jų vien „Belaruskalij“ sukrovė 9 mln. tonų. Anuomet, 2006-aisiais, apvažiavome visus šešis Baltarusijos regionus, skirdavome kiekvieno jų įmonėms ne po vieną dieną. Ir tie susitikimai padėjo padidinti krovinių srautus dvigubai. Dabar per metus iš viso gabename 48–49 mln. tonų krovinių.
<...>
Visi girdėjome buvusio Kremliaus administracijos vadovo Sergejaus Ivanovo pranešimą, kad iki 2018 metų turi būti nutrauktas krovinių gabenimas per Baltijos šalių uostus. Nors kalbama apie rusiškus krovinius, tai padaryti rekomenduojama ir Baltarusijai.

Skaitykite daugiau: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-puls...tm_medium=Copy

1. 2018 nulis rusiškų ir -50 proc. baltarusiškų krovinių.

2. Tai klausimas ar geriau uždirbti siaurai iš perkrovimo, ar jei bus daugiau gamyklų pas mus?

[Gator]

Vis tiek pinigų negausiu, nes po kelių metų nėra jokios garantijos, kad atsiminsi, kas buvo, antra, gal būsi kur nors Sibire ar Vakaruose (pabėgęs)... Kas man pinigus sumokės?
O šiaip tai mano pricipas - kortom iš pinigų nelošti ir nesilažinti (visai).

Suderėta būtų per bukmekerius, ten statant didesnę sumą galima paprašyti, kad sukurtų atitinkamą statymą. Taip, kad net ir mano mirties atveju pinigai būtų.
Principas nesilažint netinka, nes čia tiesiog garantuoti pinigai tau.

[Fulgur]

Suomija, štai, naudoja 1524 mm ir nesiruošia keisti. Lietuvai irgi nėra jokios prasmės. Tranzitas per Lietuvą išliks ir jis eis ne vien tik iš Rusijos. Be to tranzitas rytų vakarų kryptimi visada bus didesnis nei pervežimai į Latviją ar Estiją per Lietuvą bei pačios Lietuvos poreikiai.
Todėl Rusija tranzito į Kaliningradą nemažins, laikinai svyravimai dėl ekonominės padėties tiek ES, tiek Rusijoje buvo ir bus.

Už riedmenis nepermokame. Ar bent įsivaizduoji, kiek kainuotų visų riedmenų pakeitimas skirtais 1435 mm? Todėl ir sakau, kad jau tuomet verčiau išardyti visiškai geležinkelius.

Vis tiek Lietuvoje mažai yra ką vežti (nes neturime ko parduoti) tai, kam reikėtų geležinkelių. Taigi, čia niekas nepasikeistų. O ir perkame iš Vakarų daugiausiai tik vartojimo prekes ir smulkią techniką. Nėra tokių krovinių, kuriuos reikėtų masiškai gabenti geležinkeliu.

Rusija gali laivais atsiplukdyti į Kaliningradą. Taip ir darys.

1520 riedmenis parduotume į Rytus. Vakaruose nusipirktume ar naujų, ar dėvėtų. Ir ateityje nebūtų problemų. Dabar turim kažkokią nesamonę su Klaipėdos maršrutu. Ir negalime nei atsikratyti, nei pakeisti ne pagal paskirtį naudojamų trivagonių.

Vokiečiai per 3 mėn pakeitė vežę. 3000 km.

Darbo jėga ar Lietuvoje, ar Slovakijoje kainuoja vienodai. Aš manau sunkiosios pramonės nėra būtent dėl geležinkelio.