Rail Baltica II

[Al1]

Planai nebuvo jokia paslaptis. Projektas jau prieš maždaug du metus parengtas ir yra laisvai prieinamas. Čia jau žmonių problema, jei jie perka sklypą ar stato namą ten, kur potencialiai už kelių metų kažkas bus statoma iš infrastruktūros objektų. Tokie dalykai nevyksta staiga. Aš seniausiai žinau, kad, pavyzdžiui, ten, kur aš gyvenu, gretimame sklype yra numatyta pastatyti iki 7 aukštų daugiabučius su 80 proc. sklypo užstatymu. Deja, pakeisti ar uždrausti negaliu. Tačiau kaip kompensaciją už užstotą saulę ir sugadintą kiemą, jau turiu numatęs, ko reikalausiu. Tik kad statybos vis atidedamos - krizė daro savo.
Reikia domėtis, kas vyksta. O ne taip, kad ai, nežinau, nenoriu, griaus, apstatys iš visų pusių prasideda tik tada, kai jau prasideda statybos...

[Lettered]

Tiems kam reikėjo, tie žinojo seniai, o paprastiems žmonėms nepasisekė. Aš pats esu už depą Neveronyse, bet iš žmogiškosios pusės yra nenormalu, kad valdžia porą metų žinojo apie planus ir tylėjo, kai žmonės tuo metu statė lipdė namus. Ir kaip jiems jaustis: dar nebaigus statytis namo tu sužinai kad jį griaus..

Čia bus bausmė tiems, kurie stato namus ne tam skirtuose kvartaluose, o laukuose toli nuo miesto ir vėliau piktinasi, kad nėra jokios infrastruktūros arba ji plečiama ne taip, kaip jie nori, ar apskritai, kad kažkas tuose laukuose statoma ir keičiamas kraštovaizdis.

[GediminasJa]

Planai nebuvo jokia paslaptis. Projektas jau prieš maždaug du metus parengtas ir yra laisvai prieinamas. Čia jau žmonių problema, jei jie perka sklypą ar stato namą ten, kur potencialiai už kelių metų kažkas bus statoma iš infrastruktūros objektų. Tokie dalykai nevyksta staiga. Aš seniausiai žinau, kad, pavyzdžiui, ten, kur aš gyvenu, gretimame sklype yra numatyta pastatyti iki 7 aukštų daugiabučius su 80 proc. sklypo užstatymu. Deja, pakeisti ar uždrausti negaliu. Tačiau kaip kompensaciją už užstotą saulę ir sugadintą kiemą, jau turiu numatęs, ko reikalausiu. Tik kad statybos vis atidedamos - krizė daro savo.
Reikia domėtis, kas vyksta. O ne taip, kad ai, nežinau, nenoriu, griaus, apstatys iš visų pusių prasideda tik tada, kai jau prasideda statybos...

AB „Lietuvos geležinkeliai“ praneša, kad gyventojai apie planus buvo informuoti dar 2014 metų balandį. Tačiau Neveronių gyventojai sako, kad tuomet pranešta, jog bus statoma viena papildoma vėžė. „Mes su tuo susitaikėme ir sutikome, tačiau paaiškėjo, kad bus statoma ne viena, o iki 12 vėžių“, - piktinosi Neveronių bendruomenės atstovė Oksana Šukaitienė.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/transpor....d?id=70527244

Kauno rajono valdžiai šie planai taip pat buvo naujovė. Savivaldybėje sudaryta speciali darbo grupė, kuri aiškinasi situaciją, bendrauja su gyventojais, projekto rengėjais, teisininkais.
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...timi-56-588041

Turbūt straipsnių neskaitei? Savivaldybė ir gyventojai nebuvo informuoti. Kaip dar labiau domėtis kas daroma jei sakoma kad bus viena o paskui pakeičiama patyliukais į visai ką kitą.

Čia bus bausmė tiems, kurie stato namus ne tam skirtuose kvartaluose, o laukuose toli nuo miesto ir vėliau piktinasi, kad nėra jokios infrastruktūros arba ji plečiama ne taip, kaip jie nori, ar apskritai, kad kažkas tuose laukuose statoma ir keičiamas kraštovaizdis.

Jei žemės paskirtis yra namų valdos, kodėl ten žmonės negali statytis namų? Žemės paskirtis tą leido. Nevisi įperka geresnėse vietose žemės, o infrastruktūra ten visa labai nebloga. Šeip tai ten yra labai senas kaimas Pabiržis, o prie pat visa Neveronių gyvenvietė. Niekas nesipiktina kad nėra infrastruktūros, o piktinasi tiesiog valdžiažmogių nebendravimu.

[Al1]

Ką delfinariume rašo ir išduoda už LG pranešimą, nebūtinai taip yra. Pirma, apie RailBalticą seniai kalbama. Antra, žmonės, gyvenantys prie geležinkelio (ir ne tik) ar statantys namus, turi patys pasidomėti, o kas gi bus ateityje, kokia galima plėtra ir t.t. Trečia, projektas jau parengtas prieš beveik du metus. Iki to laiko turėjo būti ir teritorijų planavimas, ir informavimas apie jį. Tegul nemeluoja, kad nebuvo pranešta. Tos teritorijos, kurios tik ribojasi su teritorija, kuri yra planuojama, jau nekalbant, jei bus žemės paėmimas, yra privalomas raštiškas pranešimas visiems savininkams. Tegul nemeluoja, kad negavo laiškų. O jei negavo, tai tegul skundžiasi į teismą ir išsiieško papildomas kompensacijas iš kaltininkų.

[GediminasJa]

Ką delfinariume rašo ir išduoda už LG pranešimą, nebūtinai taip yra. Pirma, apie RailBalticą seniai kalbama. Antra, žmonės, gyvenantys prie geležinkelio (ir ne tik) ar statantys namus, turi patys pasidomėti, o kas gi bus ateityje, kokia galima plėtra ir t.t. Trečia, projektas jau parengtas prieš beveik du metus. Iki to laiko turėjo būti ir teritorijų planavimas, ir informavimas apie jį. Tegul nemeluoja, kad nebuvo pranešta. Tos teritorijos, kurios tik ribojasi su teritorija, kuri yra planuojama, jau nekalbant, jei bus žemės paėmimas, yra privalomas raštiškas pranešimas visiems savininkams. Tegul nemeluoja, kad negavo laiškų. O jei negavo, tai tegul skundžiasi į teismą ir išsiieško papildomas kompensacijas iš kaltininkų.

Specialiai įdėjau ir savivaldybės atstovų pasisakymą. Visi aplinkui meluoja tik LG vieninteliai šventi juokinga.
Tada man paaiškink vieną dalyką jei visi žinojo tai kodėl tuomet buvo toliau išduodama leidimai statybai, kodėl bankai nežinojo kad jų finansuojamas turtas stipriai nuvertės o gal net ir turės būti nugriautas.
Kad vėžė yra planuojama visi žinojo, depas buvo planuojamas prie Jonavos, todėl visi sutiko ir ramiai gyveno.
Esminis man klausimas yra kaip traukiniai važiuojantys Kaunas - Vilnius pasieks šią vietą?

[Al1]

Dar kartą kartoju, kad projekto dokumentacija laisvai prieinama per viešųjų pirkimų sistemą jau apie 2 metus. RB2 kol kas tik šnekos ir nieko konkretaus. Depas nebuvo planuojamas Jonavoje, nes iki ten RB2 projekto nėra. Visa kita tik žodžiai. Bankuose ne visažiniai sėdi. Kitas dalykas, kada ten paskutinį kartą jie išdavė kreditus. Mes to nežinome.
Statybai leidimai yra išduodami tol, kol teritorijos paskirtis nėra pakeista ir nėra sprendimo, kad bus atliekamas turto paėmimas. Traukiniai į Vilnių iš viso pro čia nevažiuos. Nes dar ar ta utopinė RB2 bus, nėra jokių garantijų. Tikriausiai nebus dar dešimtmetį, nes Lenkija jokios RB netiesia. Kol ten nebus nutiesta RB, tol jokia RB toliau Kauno neturi prasmės.

[RALI-RI]

Parengtas geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialusis planas, o susipažinti su juo galima: http://www.publicity.lt/29-specialusis-planas-001

[lukass]

Sprūstantis „Rail Baltica“ projektas: Lietuva gali netekti milijardo eurų

[Silber418]

Kol kažkas tik skaičiuos savus ir ne tik eurus, rimtesnių projektų įgyvendinimas bus tolygus svajuko dramblionėms.

[Sula]

Taip ir nepagavau straipsnio esmės. Vienintis dalykas, ką supratau, Lietuvos politikų gali neprileisti prie pinigų dalybų.

[dts]

Čia bus bausmė tiems, kurie stato namus ne tam skirtuose kvartaluose, o laukuose toli nuo miesto ir vėliau piktinasi, kad nėra jokios infrastruktūros arba ji plečiama ne taip, kaip jie nori, ar apskritai, kad kažkas tuose laukuose statoma ir keičiamas kraštovaizdis.

Ne visiems patinka gyventi getuose vadinamuose individualių namų kvartalais. Pats gyvenu kaip sakai viduryje laukų be jokių miesto komunikacijų ir bendrajame rajono plane už n metų galbūt netoliese ties magistralinį dujotiekį, bet dėl to nepuolu kraustytis į namą/butą su vaizdu į kaimyno langus.

[Mantukas05]

Na as asmeniskai nestatyciau namo salia gelezinkelio, manau ir taip galima suvokti,kad kazkada kazkas nutiks,ples gelezinkelis veikla,nes jug saliamir magistralinis kelias yra.

[John]

Paskutiniu metu estų spaudoje rodosi negatyvių straipsnių, kad neva LT pusė nesilaiko įsipareigojimų, užsiima machinacijomis, stabdo projektą ir šiaip yra blogiukai.

Ar aš gerai suprantu, kad estai pyksta dėl to, jog Lietuva nieko nedaro dėl greitojo geležinkelio atkarpos tarp Kauno ir LT/PL sienos? Bent jau toks įspūdis susidaro skaitant diskusijas ta tema tarptautiniuose internetuose.

Jeigu estų nepasitenkinimo priežastis iš tikrųjų yra ta, tai kaip pagal jų logiką turėtų atrodyti ta nauja atkarpa tarp Kauno ir LT/PL sienos ir kur ji vestų? Juk Lenkija aiškiai pasakė, kad iki Lietuvos geležinkelį sutvarkys ne anksčiau, kaip 2030 ir kad jis bus tik 160km/h. Apie jokius 240km/h lenkai net nekalba. Net neaišku, ar ir tas jų 160km/h geležinkelis bus dvikelis, ar bus suderinamas su mūsų pusėje esančia RB (elektros įtampa ir kt.) ir t.t.

Kitaip tariant, net jeigu Lietuva nutiestų 240km/h geležinkelį nuo Kauno iki LT/PL sienos, jis ten ir baigtųsi. Kažkur miške ar kokiam kaime. Greitieji elektriniai traukiniai tikrai iki Varšuvos juo nevažiuotų jau vien dėl to, kad lenkai naudoja 3 kV DC, kai Lietuva (ir būsima greitoji RB ) naudotų 25 kV.

Ar estai visai nupušo su tokia savo kritika Lietuvos atžvilgiu ar čia yra kažkas daugiau, ko aš nesuprantu? Kad ir estų pavydas, kad Lietuva po RB1 vėliava pasistatė visai solidžią logistikos infrastruktūrą krovinių gabenimui Rytų-Vakarų kryptimi, ko jie neturi ir neturės?

[Eidvis]

Aš kažkada čia užklausiau kuo skirias Rail Baltica I nuo Rail Baltica II, tai atsakymas buvo, kad Rail Baltica I yra kroviniams, o Rail Baltic II atskira vėžė greitiesiams traukiniams. Kaip suprantu tai yra ne visai taip Rail Batica I yra vėžė nuo Lenkijos iki Kauno, o Rail Baltic II yra nuo Kauno iki Talino. Kelias nuo Lenkijos sienos iki Kauno bus 120 km/h greičio, o nuo Kauno iki Talino - 240 km/h. Klausimas - kodėl taip yra, kad ne visa Rail Baltica bus 240 km/h. Ir manau šiuo atveju yra teisūs ir lietuviai ir estai. Lietuviai dėl to, kad Lenkija su Rail Baltica šlubuoja ir padarys tik 160 km/h greičio, bet tai užtruks, dėl to kaip ir nėra didelio tikslo kol kas investuoti į 240 km/h kelią, kuriuo pagrinde bus vežami kroviniai. Tačiau estai gali būti teisūs ta prasme, kad Rail Baltica nėra Lietuvos projektas ir statomas ne už Lietuvos pinigus, o už ES ir net jeigu Lenkijos pusėje jinai bus lėtesnė (160 km/h), tai nėra pakankama priežastis ją ir Lietuvoje daryti lėtą (120 km/h), nes vietoj vienos lėtesnės atkarpos dabar turėsim dvi lėtas. Kaip aš suprantu Lietuva šioje vietoje sužaidė taip, kad pasitelkę ES fondų lėšas tiesė ne naują 240 km/h liniją, o 120 km/h liniją tam, kad galėtų modernizuoti ir senąją rusišką vėžę, t.y. nušauti du zuikius vienu metu. Ir tai yra visai protinga turint omeny, kad kol kas yra svarbiausi kroviniai, o pati Rail Baltica dar ilgai nebus užbaigta. Antra vertus pats principas, kad Rail Baltica sujungs Baltijos šaliis su Europa yra iš dalies sukompromituojamas, bent jau iš greitųjų traukinių pusės. Nebent Lietuva po kiek laiko, kada jau Rail Baltica bus užbaiginėjama, sugebės modernizuoti ar pastatytį naują vėžę ir pagreitinti Lenkijos siena - Kaunas atkarpą. Aš nesu pakankamai įsigilinęs, bet mano supratimu vienintelė priežastis, dėl ko Lietuva už ES pinigus tiestų ne 240 km/h liniją, o 120 km/h, galėtų būti tik galimybė ES pinigus panaudoti ir rusiškai vėžei modernizuoti.

[John]

Aš kažkada čia užklausiau kuo skirias Rail Baltica I nuo Rail Baltica II, tai atsakymas buvo, kad Rail Baltica I yra kroviniams, o Rail Baltic II atskira vėžė greitiesiams traukiniams. Kaip suprantu tai yra ne visai taip Rail Batica I yra vėžė nuo Lenkijos iki Kauno, o Rail Baltic II yra nuo Kauno iki Talino.

Kaip suprantu, estai galvoja kitaip: RB2 yra nuo Talino iki LT/PL sienos 240km/h visą kelią. Lietuva atkarpoje tarp Kauno ir LT/PL sienos kalba apie RB1, bet neužsimena apie RB2. Čia estai ir pyksta. Jiems atrodo, kad lietuviai čia kažką suka ir mala kažkokį š. Iš tikrųjų, tai ir man susidaro toks įspūdis, nes apie RB greičius ir atkarpas labai ilgą laiką buvo kalbama labai aptakiai ir nekonkrečiai. Ir net po labai aiškios AECOM studijos Lietuva ir toliau kone piktybiškai neminėdavo greitojo geležinkelio atkarpos tarp Kauno ir Lenkijos, o tik į Šiaurę nuo Kauno. Tai stebint Lietuvos poziciją nuo pat pradžių iki pat dabar, tikrai gali pasirodyti, kad mes bandėm/bandom kažką apsukti ar apgauti.

Kelias nuo Lenkijos sienos iki Kauno bus 120 km/h greičio, o nuo Kauno iki Talino - 240 km/h.

Va čia ir esmė, kad ar ne toks ir yra originalus projektas ar bent jau vizija? Žr. Aecom studiją, kuriai Lietuva oficialiame lygmenyje jokių priekaištų kaip ir neturėjo. 120km/h tarp Kauno ir LT/PL sienos yra grynai Lietuvos iniciatyva (pagal estus "machinacijos"). Lietuva tai pateikia kaip viso standartinės vėžės RB geležinkelio dalį Baltijos šalyse, kai pagal originalų projektą (ir pagal estus) ta 120km/h atkarpa su tuo neturi nieko bendro.

Kaip aš suprantu Lietuva šioje vietoje sužaidė taip, kad pasitelkę ES fondų lėšas tiesė ne naują 240 km/h liniją, o 120 km/h liniją tam, kad galėtų modernizuoti ir senąją rusišką vėžę, t.y. nušauti du zuikius vienu metu. Ir tai yra visai protinga turint omeny, kad kol kas yra svarbiausi kroviniai, o pati Rail Baltica dar ilgai nebus užbaigta. Antra vertus pats principas, kad Rail Baltica sujungs Baltijos šaliis su Europa yra iš dalies sukompromituojamas, bent jau iš greitųjų traukinių pusės. Nebent Lietuva po kiek laiko, kada jau Rail Baltica bus užbaiginėjama, sugebės modernizuoti ar pastatytį naują vėžę ir pagreitinti Lenkijos siena - Kaunas atkarpą. Aš nesu pakankamai įsigilinęs, bet mano supratimu vienintelė priežastis, dėl ko Lietuva už ES pinigus tiestų ne 240 km/h liniją, o 120 km/h, galėtų būti tik galimybė ES pinigus panaudoti ir rusiškai vėžei modernizuoti.

Daryti tai, ką dabar padarė Lietuva su 120km/h Kaunas-LT/PL siena yra gana racionalu iš ekonominės perspektyvos (ypač krovinių gabenimo konekste su intermodaliniais terminalais). Bet ar tai reiškia, kad Lietuva nebegaus finansavimo iš ES atskirai Kaunas-Lenkija linijos statybai su 240km/h? Ir ar išvis Lietuva tokią atkarpą planuoja kada nors statyti? Jokiu būdu nesakau, kad Lietuva elgiasi blogai (atvirkščiai, elgiasi pagal gerą ekonominę logiką), bet šiaip smalsu sužinoti, ką Vyriausybė atsakytų apie 240km/h Kaunas-Lenkija atkarpą.

[Aleksio]

bet šiaip smalsu sužinoti, ką Vyriausybė atsakytų apie 240km/h Kaunas-Lenkija atkarpą.

Atsakymas gali būti tik vienas - šitokia linija Lietuvai nereikalinga (nėra pakankamo keleivių srauto, nėra pinigų linijos eksploatavimui, Lenkija savo linijos statybų nepradėjo). Kai Lietuvoje gyvenimas bus panašiai kaip Vokietijoje, tada ir bus galima rimtai kalbėti apie 240km/h.

[John]

Atsakymas gali būti tik vienas - šitokia linija Lietuvai nereikalinga (nėra pakankamo keleivių srauto, nėra pinigų linijos eksploatavimui, Lenkija savo linijos statybų nepradėjo). Kai Lietuvoje gyvenimas bus panašiai kaip Vokietijoje, tada ir bus galima rimtai kalbėti apie 240km/h.

Aš tai suprantu, kad šiam laikui tokia atkarpa nėra reikalinga, bet man įdomi būtent oficiali pozicija. Nes įsipareigojimas statyti tą liniją kaip ir yra? Lietuva kol kas niekur oficialiai nepareiškė, kad tokios linijos nestatys.

[Sula]

Kažkas seniau rašė, kad plačiąja prasme viskas, kas yra susiję su geležinkelių statyba ar rekonstrukcija Batijos šalyse yra Rail Baltica.

[Al1]

Aš tai suprantu, kad šiam laikui tokia atkarpa nėra reikalinga, bet man įdomi būtent oficiali pozicija. Nes įsipareigojimas statyti tą liniją kaip ir yra? Lietuva kol kas niekur oficialiai nepareiškė, kad tokios linijos nestatys.

Oficiali pozicija - Briuseli, duok babkių grandiozinėms statyboms, o mes čia patys susitvarkysime ir įsisavinsime.

[Arunasx]

Lietuvai – kritika dėl per mažo greičio „Rail Baltica“ atkarpoje

Geležinkelio vėžę nuo sienos su Lenkija iki Kauno nutiesusi ir ją projekto „Rail Baltica“ atkarpa pavadinusi Lietuva sulaukė kritikos iš Europos Komisijos (EK).

Henrikas Hololei, EK transporto generalinis direktorius, pastebi, kad minėta vėže nuo Kauno iki Lenkijos galima važiuoti tik 120 km/val. greičiu, nors visoje projekto dokumentacijoje nurodomas traukinių važiavimo greitis turėtų būti dukart didesnis – 240 km/val. Anot p. Hololei, Lietuvai visuomet buvo aiškiai pabrėžiama, kad keleiviai iki Varšuvos, Lenkijos, turėtų galėti važiuoti 240 km/val. greičiu, o kroviniai – 120 km/val.
Tad EK nurodo, kad Lietuva, norėdama, kad praėjusiais metais užbaigta geležinkelio vėžė taptų „Rail Baltica“ dalimi, turėtų padidinti greitį joje, skelbia Estijos „Postimees“.
„Negaliu pasakyti, kad nėra kontakto su lietuviais arba kad jie lėtina projektą, – sako p. Hololei. – Tačiau neatrodo, jog jie norėtų garantuoti, kad „Rail Baltica“ veiks taip, kaip buvo numatyta iš pat pradžių.“

http://vz.lt/2016/03/31/lietuvai--kr...tica-atkarpoje