Rail Baltica II

[vab]

Sveiki,
o man atrodo mes čia svaigstam su reikia ar nereikia tos vėžės, bus vežti ar nebus.
bus vėžė - bus ir ką vežt.

būtų įdomu sužinoti geležinkelio linijų dabartinį apkrovimą, gal pusė kelių jau piktžolėm apžėlę, kad ginčijamasi reikia naujų linijų ar ne.

manau papildomos vėžės (nesvarbu plotis) atsiradimas tarp Alytaus ir Vilniaus bei tarp Vilniaus ir Panevėžio tikrai būtų į naudą.

[Vitas]

Sveiki,
o man atrodo mes čia svaigstam su reikia ar nereikia tos vėžės, bus vežti ar nebus.
bus vėžė - bus ir ką vežt.

būtų įdomu sužinoti geležinkelio linijų dabartinį apkrovimą, gal pusė kelių jau piktžolėm apžėlę, kad ginčijamasi reikia naujų linijų ar ne.

manau papildomos vėžės (nesvarbu plotis) atsiradimas tarp Alytaus ir Vilniaus bei tarp Vilniaus ir Panevėžio tikrai būtų į naudą.

Tereikia kantrybės panaršyti Bėginio transporto temas, ir minėtais klausimais bus aiškiau...

[Al1]

Sveiki,
bus vėžė - bus ir ką vežt.

būtų įdomu sužinoti geležinkelio linijų dabartinį apkrovimą, gal pusė kelių jau piktžolėm apžėlę, kad ginčijamasi reikia naujų linijų ar ne.

Kiek buvo uždaryta ir išardyta, nes nėra ką vežti? Taip kad teigti, jog bus vėžė, bus ką ir vežti yra niekuo nepagrįsta. Vežti, aišku, gali būti... 1 vagoną per savaitę...


manau papildomos vėžės (nesvarbu plotis) atsiradimas tarp Alytaus ir Vilniaus bei tarp Vilniaus ir Panevėžio tikrai būtų į naudą.[/QUOTE]

Būtent kad plotis svarbu. Nuo jo ir priklausys, bus krovinių ar nebus. Keleiviniam irgi svarbu - kiek bus galima išnaudoti jau esamą infrastruktūrą leidžiant traukinius tam tikrais maršrutais. Ir čia akivaizdžiai matosi, kad euopinė vėžė neturi jokių perspektyvų tarp Alytaus ir Vilniaus bei Panevėžio.

[Salvijus]

Kuriose atkarpose? Ne visur vienodi srautai. Srautai kryptimi iš Vakarų yra kur kas didesni. Atgal dalis grįžta tuščiomis. Aš gi rašiau konkrečiai apie tai, kad iš Lietuvos į Vakarus nėra labai ką vežti.

Koks skirtumas iš kur ir į kur, šiuo atveju svarbu, kad intensyvus eismas vyksta. Pats sau prieštarauji. Juk "Mažeikių naftos" iš Latvijos ar Klaipėdos irgi tuščiais sąstatais grįžta. Ką cisternos turėtų vežti atgal, kad nebūtų tuščios?

Tai būtent iki Kauno, nes juo eina didžioji dalis bendro srauto, o kelio pajėgumai neatitinka esamų srautų. Tai šitos atkarpos srauto dalį ir perims geležinkelis iki Kauno. Toliau srautai išsiskirsto - didelė dalis lieka Kaune (logistikos centrai) ir paskirstoma toliau Lietuvoje, dalis važiuoja į kitus Lietuvos miestus, dalis į Latviją (taip pat ir į Rusiją), dalis į Estiją.

Nepagrįsta demagogija - siūlau pastovėt bent 10-15 min. kitoje ViaBaltica atkarpoje ties Pasvaliu ar ties Kėdainiais.
Šio plento eksploatacija lygiai gula ant mokesčių mokėtojų pečių kaip ir geležinkelio išlaikymas ant įmonės uždarbio.

[sknts]

Nepagrįsta demagogija - siūlau pastovėt bent 10-15 min. kitoje ViaBaltica atkarpoje ties Pasvaliu ar ties Kėdainiais.
Šio plento eksploatacija lygiai gula ant mokesčių mokėtojų pečių kaip ir geležinkelio išlaikymas ant įmonės uždarbio.

Keliai daugiausiai išlaikomi iš kelių mokesčio. Kelią nutiesė valstybė ir jį apmokestino kelių mokesčiu. Geležinkelis priklauso LG įmonei. Rail Baltica bus tiesiama už šalies, o ne įmonės lėšas. Jei ji neduos pakankamai pelno, kas gali garantuoti, kad LG nepasielgs taip, kaip pasielgė su ruožu nuo Mažeikių iki Latvijos. Įmonės vadovai pareikš, kad linija nuostolinga ir jei jos išlaikymo nefinansuos valstybė, ta ją uždaris. Kadangi valstybė jau bus į tą liniją „sukišusi“ nemažai pinigų, tai nenorės jos paleisti ir dar daugiau pinigų „kiš“ linijos išlaikymui.

[Salvijus]

Kelių išlaikymui/rekonstravimui skiriamos lėšos ir iš biudžeto, ir iš ES fondų.
Beje, pernai buvo nuimta kažkiek milijonų ES lėšų skirtų geležinkeliams, kurie perduoti kelininkams, be to LG sumokėdama kuro akcizą taip pat išlaiko LR kelius.

[Eimantas]

Aš rašiau kad konkrečiai iš Lietuvos nelabai yra ką išvežti. Tranzitas - kitas dalykas. Bet vėlgi iš Rusijos, o ne Latvijos ar Estijos. Iš jų ne ką daugiau nei iš Lietuvos. Iš Lietuvos didžiausiais potencialas eksportui geležinkeliu nebent Jonavos ar Kėdainių trąšos.

Aš konkrečiai apie lietuviškus krovinius rašau-yra ką vežti. Nesiimsiu šnekėti apie kitus regionus, bet vien Klaipėdoje ir šalia yra ne viena įmonė, kur eksportui į Vakarus kiekvieną dieną pakraunama ne po vieną ir ne po 10 vilkikų. Žinant, kad 1435 mm sąstatai bent dvigubai trumpesni, tai tų traukinių potencialiai ne vienas ir ne du galėtų būti.

[Al1]

Koks skirtumas iš kur ir į kur, šiuo atveju svarbu, kad intensyvus eismas vyksta. Pats sau prieštarauji. Juk "Mažeikių naftos" iš Latvijos ar Klaipėdos irgi tuščiais sąstatais grįžta. Ką cisternos turėtų vežti atgal, kad nebūtų tuščios?

Didelis skirtumas yra. Įsivaizduok medį. Jo kamienas storiausias apačioje, į viršų siaurėja, prasideda šakos, kamienas vis siaurėja ir siaurėja, kol baigiasi viršūnės šakele. Tai ir transporto srautas per Lietuvą iš Lenkijos į Latviją ir toliau į Estiją panašus. Didžiausias srautas ties Lietuvos ir Lenkijos siena, nedidelė autaugėlė į Marijampolę, ties Kaunu daug šakų ir "kamienas" už Kauno jau labai smarkiai suplonėjęs. Dar smarkiau suplonėja ties Panevėžiu ir pakeliui į Rygą yra kelios šakos (Rusijos link). Rygoje daug šakų, o nuo Rygos Estijos link eina plona viršūnė su menkomis šakelėmis. Tai autotransporto srautui. Geležinkeliui taip nebūtų, nes pagrindinė stotis Kaunas, kita - Ryga. Tarpinė stotis tarp Kauno ir Rygos tik Panevėžys, kur krova menka dabar, nieko iš esmės nepasikeistų ir su 1435 mm vėže. Reziumuojant, autotransporto didelis srautas nuo sienos su Lenkija iki Kauno pakeliui mažėja, nes kroviniai gabenami tiesiai pas užsakovą nusukant nuo magistralinės trasos. Analogiškai ir nuo Kauno link Latvijos. O geležinkelio atveju tai neįmanoma. Nebe tie laikai, kai kievienoje stotyje vykdavo krova. Dabar ji vyksta tik stambiose stotyse ir tik kai kuri specifinė retkarčiais vykdoma kitose. Ir niekas šioje srityje nesikeis, tokios pasaulinės tendencijos.
Priešinga kryptimi analogiškai, tik prisideda daug tuščio transporto.
Todėl nėra jokios prasmės tiesti 1435 vėžę toliau Kauno, nes nebus pakankamai krovinių ja gabenti. Kaune dalis krovinių bus perkrauta į autotrasportą, dalis į rusiškos vėžes vagonus, kuriais pasieks Latviją ir Estiją, kai kuriuos kitus Lietuvos miestus.

Nepagrįsta demagogija - siūlau pastovėt bent 10-15 min. kitoje ViaBaltica atkarpoje ties Pasvaliu ar ties Kėdainiais.
Šio plento eksploatacija lygiai gula ant mokesčių mokėtojų pečių kaip ir geležinkelio išlaikymas ant įmonės uždarbio.

Nėra ko man ten stovėti. Vien važiuojant matosi, kad srautas kur kas mažesnis nei tokiame pat dvikelyje kaip tarp sienos su Lenkija ir Kauno. Va čia tai reikia žiūrėti, kad koks debilas neišlįstų iš priekio kaktomuša.

[Al1]

Aš konkrečiai apie lietuviškus krovinius rašau-yra ką vežti. Nesiimsiu šnekėti apie kitus regionus, bet vien Klaipėdoje ir šalia yra ne viena įmonė, kur eksportui į Vakarus kiekvieną dieną pakraunama ne po vieną ir ne po 10 vilkikų. Žinant, kad 1435 mm sąstatai bent dvigubai trumpesni, tai tų traukinių potencialiai ne vienas ir ne du galėtų būti.

Klaipėdoje 1435 mm nebus. Taip kad ir toliau veš autotransportu. Dalį, aišku, Kaune pakraus į 1435 mm vagonus. Taip kas, kaip jau minėjau, krovinių srautas rimtesnis susidaro tik iki Kauno.

[Eimantas]

Klaipėdoje 1435 mm nebus. Taip kad ir toliau veš autotransportu. Dalį, aišku, Kaune pakraus į 1435 mm vagonus. Taip kas, kaip jau minėjau, krovinių srautas rimtesnis susidaro tik iki Kauno.

Klaipėdą kaip pavyzdį pateikiau, kad iš Lietuvos yra ką vežti. Klaipėdai ta vėžė mažiau aktuali, nes šalia uostas, ir Vakarų Europa kroviniams lengvai pasiekiama.

[Al1]

Vežti yra ką, bet tai per mažai, kad būtų geležinkelis. Todėl geležinkeliu, galima sakyti, nėra ką vežti toliau Kauno. Nes jei jau kažkur Kupiškyje pakraus į autotransportą, tai su juo veš iki galo, arba iki Kauno, kur pakraus į 1435 mm vagonus.

[Eimantas]

Aš dėl to nesiginčysiu, apeliavau į sakinį dėl nebuvimo ko vežti iš Lietuvos. O taip tai aišku, kad mums naudingiau yra 1435 mm. vėžės pabaiga Lietuvoje, nes greitoji vėžė panaši į svaičiojimus kažkokius, nes neatsakoma į esminius ir elementarius klausimus apie ją.

[LinS]

Įdomūs pastebėjimai:
15 min straipsnis

Kiek Lietuvai iš tiesų kainuos „Rail Baltica“? Dešimt faktų, kuriuos svarbu žinoti

[ehnaton]

Įdomūs pastebėjimai:
15 min straipsnis

Kiek Lietuvai iš tiesų kainuos „Rail Baltica“? Dešimt faktų, kuriuos svarbu žinoti

Įdomu, ar tik ne autorius L.Balsys ? Kuris žlugdo ne vieną projektą kalbėdamas melus, demoralizuodamas žmones. O žurnalistams to ir reikia, pasigavo kokią temą ir varo, varo.
Imant, kad ir 7 punktą, "7. Bendra projekto kaina siekia 12 mlrd. Lt, o Lietuvos dalis – apie 4,4 mlrd. Lt.
Perskaičiavus būsimomis statybų kainomis, kai pirkimai bus daromi realiai, Lietuvos dalis gali padidėti net iki 7 mlrd. Lt. Į Visagino atominę elektrinę Lietuva planavo investuoti apie 6,5 mlrd. Lt." ES 85 proc. už elektrinę nesiūlė. Taip, kad autoriui reikia pasitaisyti.Lietuva nemoka 100 proc.

[hobo]

delfi - R. Bogdanas. „Rail Baltica“: Lietuva aikštinga panelė

RB yra daugiau negu vien ekonominė jungtis. Kaip pavyzdį paminėsiu NATO gynybos planus Baltijos valstybėms. Kada JAV modeliavo savo veiksmus per galimus konfliktus įvairiuose pasaulio regionuose, jie paskaičiavo, kad kilus grėsmei Baltijos valstybėms į konflikto zoną būtent geležinkeliu būtų permetamos JAV divizijos iš Bavarijos. Tada jos galėjo pasiekti Šeštokus. Ar „Lietuvos geležinkeliai“ siekia, kad jos neturėtų būti greitai permetamos šiauriau Kauno?

15min.lt - S.Malinauskas "Kiek Lietuvai iš tiesų kainuos „Rail Baltica“? Dešimt faktų, kuriuos svarbu žinoti"

4. „Rail Baltica“ nėra tik ekonominis projektas. Jo įgyvendinimas susijęs su nacionalinio saugumo klausimais. Politiniai veiksniai šiam projektui svarbūs tiek dėl Europos Komisijos noro sujungti Baltijos valstybes su Europa standartine geležinkelio vėže, tiek dėl pačių Baltijos valstybių, kurių plėtrą gali skatinti šis projektas.

Pamineta, kad ir NATO bus RailBaltica reikalinga.

Idomu, kiek vagonu reikia tam, kad permesti amerikieciu karius nuo Voketijos iki Talino, jei jie visi vaziuotu, tarkim, vienu traukiniu? Jei Europoje sio metu apie 30 000 amerikeciu kariu. Viena ju divizija apie 19 000 kariu. O jei vaziuotu ne vienu traukiniu, tai kiek dienu tas uzimtu?

Kazkodel tai atrodo, kad karinio konflikto metu visi gelezinkeliai, RailBaltica iskaitant, per kokios penkios minutes (arba per tiek laiko, kiek reikia raketai nuo pasienio atskristi) nuo jo pradžios bus toj pat perkirtuos, ir ne vienoj vietoj; tad kad naudoti juos karinems tikslams nelabai ir iseis.

[Sula]

Kazkodel tai atrodo, kad karinio konflikto metu visi gelezinkeliai, RailBaltica iskaitant, per kokios penkios minutes (arba per tiek laiko, kiek reikia raketai nuo pasienio atskristi) nuo jo pradžios bus toj pat perkirtuos, ir ne vienoj vietoj; tad kad naudoti juos karinems tikslams nelabai ir iseis.

Kažkada domėjausi tuo klausimu. Pasirodo (skirtingai nei įsivaizduojama) geležinkelių tinklą sunaikinti vien iš oro yra sudėtinga. Taikiniais dažniausiai būna stambios stotys. Ir geležinkeliai šiais laikais svarbesni technikai, amunicijai ir atsargoms pervežti.
O šiaip tai Rail Baltica gali būti pafrontės rokadinis kelias. Tik kad tokio karo galimybė labai menka.

[Mantukas05]

„Rail Baltica“ įmonės likimas priklausys nuo premjerų susitikimo.

http://kauno.diena.lt/naujienos/vers...3#.Uuz4G-XBGE0

[vilnews]

Sutarė: Vilnius – ne kliūtis „Rail Balticai"
http://www.delfi.lt/verslas/transpor...#ixzz2sFoMevUi

Pirmadienį Taline susitikę trijų Baltijos šalių premjerai sutarė, kad Vilniaus prijungimas prie europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" nėra kliūtis projektui.

"Visų trijų šalių premjerai sutarė, kad Vilniaus klausimas nėra kliūtis tolesniam projekto įgyvendinimui. Lietuvos premjeras įtikino partnerius, ka Lietuva yra suinteresuota projekto įgyvendinimu. Nėra neišspręstų politinių klausimų, o esama tik techninių klausimų, kurie bus išspręsti", - BNS sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Pasak jos, Lietuva partneriams įsipareigojo atlikti ekonominio efektyvumo studiją dėl Vilniaus įtraukimo į projektą.

"Toliau bus ruošiamasi kreiptis į Europos Sąjungą dėl projekto finansavimo, o bendros įmonės kūrimas tęsiamas", - BNS teigė ji.

[vilnews]

Premjerai sutarė kuo skubiau steigi bendrą „Rail Baltica“ įmonę
http://www.lrytas.lt/-13914427981390...Fmon%C4%99.htm

[vilnews]

Pagrindinis klausimas lieka neatsakytas - kaip Vilnius bus prijungtas prie RB ? Kokia prasmė modernizuoti jau esančią liniją Kaunas-Vinius ? Tokiu atveju jau geriau tiesti Alytus-Vilnius-Panevėžys, nes iki Kauno jau ir taip tuos bus krovinine europinė vėžė.

ES neturėtų prieštarauti Vilniaus prijungimui prie „Rail Baltica“
http://www.ekonomika.lt/naujiena/es-...#ixzz2sYLCLHXW