Rail Baltica II

[sv-x-as]

Nebesuprantu kuom tiket... ES skaiciavimais projekto graza bus 600%. O musu forumo ekspertai sako, kad projektas minusinis bus. Vieni investuoja savo pinigus, o kiti ?

[jpou]

Nebesuprantu kuom tiket... ES skaiciavimais projekto graza bus 600%. O musu forumo ekspertai sako, kad projektas minusinis bus. Vieni investuoja savo pinigus, o kiti ?

Sprendimas tiesti RB visada buvo politinis (nutolusiu regionu integracija ir konvergencija), ne ekonominis. Kai studija uzsakinejama po sprendimo tiesti, tai studijoje nieko nelieka, tik parodyti kokia bus tiesimo nauda. Pati studija paremta dideliu kiekiu prielaidu. E&Y to neslepia, nuo paciu pirmu puslapiu. Turinys is http://www.railbaltica.org/wp-conten...EPORT_0405.pdf, paboldinimai mano.

• Given the stage and maturity of the Global Project (detailed definition of the Global Project is provided in the chapter Option analysis), the available information regarding CAPEX has not been at the level of detail to reduce contingency risks for such a large scale project. Therefore, the assumptions used in the calculations are subject to a detailed review during the further stages of Rail Baltica project development.
• The available information on passenger movements for intra-Baltic States travel is very limited (due to lack of physical border controls, traffic measurements etc.). Best available public data was used as a proxy information that was augmented by conducting a mobility survey in Estonia, Latvia and Lithuania. However, the mitigating effect of the survey is limited as it represents mobility patterns only during the limited period of surveying. For further analysis of the passenger potential of Rail Baltica railway line, it is recommended to perform periodic surveying of passenger mobility patterns in the Baltic States as well as vis-à-vis Poland and Finland.
• Freight and passenger traffic forecasts have been prepared assuming that the Rail Baltica project will be implemented in accordance with the relevant industry practices for major transport infrastructure, including, sufficient promotion of the project among the future users, choice of the technical solutions and service offerings that meet market practices and requirements of comparable rail infrastructure in Europe (such as, but not limited to, regular 7 freight shuttle train schedule, infrastructure access points with sufficient capacity, supplementary services etc.)
• Due to the uncertainty of EU Cohesion and CEF policy after 2020, the project co-financing aspects have been presented as sensitivity scenarios and exact financing strategies shall be elaborated in further studies.

[sv-x-as]

Na taip, jie remiasi pagrinde prielaidomis, lygiai taip pat prielaidomis remiates ir jus, kurie esat pries projekta. Nemaciau, jokiu skaiciu kurie irodytu, kad traukiniu nebus pakankamai vezei islaikyti.

[jpou]

Taip, as neturiu skaiciu, bet remiuosi tokiomis prielaidomis:

• Keleivinis gelezinkelis yra subsidijuojamas visoje ES, nera nei vienos salies su pelninga keleiviu pervezimo veikla;
• Greitaeigis eismas krovininiu gelezinkeliui nereikalingas. Kroviniai judes greiciausiai 120km/h greiciu net ir per greitaeige linija;
• Nauja linija nera pakaitine paslauga jau esanciai linijai, o sukurs nauja paslauga - su visais is to sekanciais ivedimo i rinka kastais;
• Gelezinkelis tures konkuruoti su a) labai pigiu ir zmonems priimtinu susisiekimu autobusais; b) nebrangiais oro liniju bilietais i RIX, TLL, WAW.
• Nelabai tikiu, kad be entuziastu ar studentu euro-tripperiu, kas nors vaziuos sita linija toliau i vakarus negu WAW;

As nesu pries RB projekta apskritai, infrastrukturos pletra yra labai reikalinga. Bet as buciau uz aisku kastu ivardinima (statybos ir prieziuros), statybos ir prieziuros major milestones viesinima ir pagrindiniu KPI rodyma.

[Petr]

Taip, as neturiu skaiciu, bet remiuosi tokiomis prielaidomis:

• Keleivinis gelezinkelis yra subsidijuojamas visoje ES, nera nei vienos salies su pelninga keleiviu pervezimo veikla;
• Greitaeigis eismas krovininiu gelezinkeliui nereikalingas. Kroviniai judes greiciausiai 120km/h greiciu net ir per greitaeige linija;
• Nauja linija nera pakaitine paslauga jau esanciai linijai, o sukurs nauja paslauga - su visais is to sekanciais ivedimo i rinka kastais;
• Gelezinkelis tures konkuruoti su a) labai pigiu ir zmonems priimtinu susisiekimu autobusais; b) nebrangiais oro liniju bilietais i RIX, TLL, WAW.
• Nelabai tikiu, kad be entuziastu ar studentu euro-tripperiu, kas nors vaziuos sita linija toliau i vakarus negu WAW;

As nesu pries RB projekta apskritai, infrastrukturos pletra yra labai reikalinga. Bet as buciau uz aisku kastu ivardinima (statybos ir prieziuros), statybos ir prieziuros major milestones viesinima ir pagrindiniu KPI rodyma.

Čia norėčiau truputį padiskutuoti.

1) Pagal popierių gal ir taip. Bet geležinkelio įmonės dažniausiai pačios priklauso valstybei. Tos subsidijos dažniausiai ir būna iš to pačio geležinkelio pelno. Kažkas čia buvo minėjęs, kad kryžminis finansavimas iš krovinių negalimas. Tai va ir eina viskas per valstybės kasą. O tai kad geležinkeliai nepelningi tikrai netiesa. Antraip jų nebūtų Europoje. ES šiuo atveju nori padėti, tuo pačiu metu ir pastiprintį savo vaidmenį Baltijos šalių politikoje. Na o be ES šiuo atveju ir toliau važinėsim maršrutkėmis.

2, 3) Pilnai sutinku. Jau buvau anksčiau minėjęs, kad rusiška vežė yra patogi ir tinkama greitam eismui. Bet čia politika. Matai Siemens koncernui nepatogu gaminti traukinius neeuropinei vežei. Nors Siemens Velaro tai puikiai pagamino.

4) Dominuojantis susisiekimas autobusais yra atsilikusios valstybės požymis. Tolimam susisiekime jis pralaimi patogumo atžvilgiu.

5) Važiuos. Bet reikės didelių subsidijų, tiesa. Bet vargu ar bus taip, kad Lietuvai pilnai iš valstybinių pinigų teks išlaikyti šios linijos infrastruktūrą.

[digital]

Sprendimas tiesti RB visada buvo politinis (nutolusiu regionu integracija ir konvergencija), ne ekonominis. Kai studija uzsakinejama po sprendimo tiesti, tai studijoje nieko nelieka, tik parodyti kokia bus tiesimo nauda. Pati studija paremta dideliu kiekiu prielaidu.

Tai juk visos studijos paremtos prielaidomis (aišku ne tik, yra ir panašių įgyvendintų projektų patirčių ir t.t.).

[jpou]

1) Pagal popierių gal ir taip. Bet geležinkelio įmonės dažniausiai pačios priklauso valstybei. Tos subsidijos dažniausiai ir būna iš to pačio geležinkelio pelno. Kažkas čia buvo minėjęs, kad kryžminis finansavimas iš krovinių negalimas. Tai va ir eina viskas per valstybės kasą. O tai kad geležinkeliai nepelningi tikrai netiesa. Antraip jų nebūtų Europoje. ES šiuo atveju nori padėti, tuo pačiu metu ir pastiprintį savo vaidmenį Baltijos šalių politikoje. Na o be ES šiuo atveju ir toliau važinėsim maršrutkėmis.

Jokiu budu nesakau, kad gelezinkeliai yra nepelningi. Nepelningi yra keleiviniai gelezinkeliai. Jei mes keleiviai nuperka X bilietu, kuriuos valstybe privalo subsidijuoti, subsidija tures buti daug didesne greitame gelezinkelyje nei letesniam (cia turiu omeny 240 vs 160 km/h), nes greito gelezinkelio didesni CAPEX ir OPEX. Pagrindines salys ES turincios greitaeigi susisiekima traukniais taip pat turi is stipria gelezinkeliu pramone (Ispanija, Prancuzija, Vokietija, Italija), todel politiskai nera taip "brangu" subsidijuoti greitaeigi traukiniu transporta. Taipogi, pagal subsidiju statistika, tos 4 salys skira didziausias subsidijas per visa ES ( daugiau cia https://www.eea.europa.eu/publicatio...007_3/download). Cia zinoma galioja "negalima lyginti, bet palyginkime", nes tai salys su didziausiomis ekonomikomis ES ir visada galima iskreipti statistika i norma puse.

4) Dominuojantis susisiekimas autobusais yra atsilikusios valstybės požymis. Tolimam susisiekime jis pralaimi patogumo atžvilgiu.

Sutinku tik is dalies. JAV labai populiarus susisiekimas autobusais, bet mes jos nelaikom atsilikusia salimi. Cia manau labai svarbu geografija ir tradicijos. Sutinku, kad tolimajame susisiekime traukinys laimi pries autobusa patogumo prasme.

5) Važiuos. Bet reikės didelių subsidijų, tiesa. Bet vargu ar bus taip, kad Lietuvai pilnai iš valstybinių pinigų teks išlaikyti šios linijos infrastruktūrą.

Skrydziai i Berlyna ir Varsuva yra tokie pigus, kad tiesiogiai vaziuos turbut tik labai specifiniais atvejais.

[lukass]

Estijoje pradėti „Rail Balticos“ tiesimo parengiamieji darbai

Estijoje pradėti parengiamieji europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" tiesimo darbai, rašo laikraštis "Postimees".

Anot leidinio, nors 210 kilometrų ilgio "Rail Balticos" atkarpą planuojama pradėti tiesti tik maždaug po dvejų metų, prie numatytos geležinkelio trasos jau gabenamas smėlis ir skalda, aktyviai atliekami inžineriniai bei geodeziniai trasos tyrimai...

[liutass]

Iki Kauno

[Vitas2]

Gelezinkelis tures konkuruoti su a) labai pigiu ir zmonems priimtinu susisiekimu autobusais; b) nebrangiais oro liniju bilietais i RIX, TLL, WAW.[*]Nelabai tikiu, kad be entuziastu ar studentu euro-tripperiu, kas nors vaziuos sita linija toliau i vakarus negu WAW;

Deja, Susisiekimas autobusais tikrai nėra žmonėms labai priimtinas, nors ir labai "pigus". Nebragūs oro linijų bilietai, neatperka sąlyginai labai ilgos kelionės trukmės į sąlyginai artimus oro uostus.
O baisiausia kas gali būti tokiose kelionėse, tai važiavimas su auto-tripperiu.

[mantasm]

Deja, Susisiekimas autobusais tikrai nėra žmonėms labai priimtinas, nors ir labai "pigus". Nebragūs oro linijų bilietai, neatperka sąlyginai labai ilgos kelionės trukmės į sąlyginai artimus oro uostus.
O baisiausia kas gali būti tokiose kelionėse, tai važiavimas su auto-tripperiu.

Kuo autobusais nėra priimtinas? Vienintelis rimtas traukinio privalumas - greitis. Su sąlyga, kad tai greitasis traukinys. Visa kita - tvarkaraščio ir kainodaros klausimas.

Iki Rygos ar Klaipėdos su mašina tiek greičiau, tiek patogiau. Su traukiniu reikia laiko atvykti iki stoties, pasilikti laiko jei vėluos transportas iki stoties ir t.t., nuvykti nepažįstamame mieste iki reikiamos vietos.. Su automobiliu važiuojant iš taško A į tašką B per tiek laiko jau atsidurtume pusiaukelėje. Ir čia net nepradėjus vertinti bagažo, su tvarkaraščiu nesuderinamų išvykų (pvz į kažkurią pusę vėlai vakare) ar galutinio taško užmiestyje ar gretimame miestelyje. Talinas ar Varšuva toliau, tad VT įgyja šiek tiek daugiau privalumų. Bet toli gražu nėra į vienus vartus auto nenaudai.

[John]

Kuo autobusais nėra priimtinas? Vienintelis rimtas traukinio privalumas - greitis. Su sąlyga, kad tai greitasis traukinys. Visa kita - tvarkaraščio ir kainodaros klausimas.

Iki Rygos ar Klaipėdos su mašina tiek greičiau, tiek patogiau. Su traukiniu reikia laiko atvykti iki stoties, pasilikti laiko jei vėluos transportas iki stoties ir t.t., nuvykti nepažįstamame mieste iki reikiamos vietos.. Su automobiliu važiuojant iš taško A į tašką B per tiek laiko jau atsidurtume pusiaukelėje. Ir čia net nepradėjus vertinti bagažo, su tvarkaraščiu nesuderinamų išvykų (pvz į kažkurią pusę vėlai vakare) ar galutinio taško užmiestyje ar gretimame miestelyje. Talinas ar Varšuva toliau, tad VT įgyja šiek tiek daugiau privalumų. Bet toli gražu nėra į vienus vartus auto nenaudai.

Nepamirškim patogumo. Traukinys turi kur kas mažiau vibracijų ir supimo. Kai kuriems netgi būna bloga nuo ilgo važiavimo autobusu. Aišku priklauso nuo kelio kokybės, bet joks kelias niekada nebus toks lygus, kaip geri bėgiai.

Ir įvaizdžio dalykas. Autobusas visada ir visur asocijuojamas su biednumu ir nepatogumu.

[andyour]

Nepamirškim patogumo. Traukinys turi kur kas mažiau vibracijų ir supimo.

Traukinio viduje vietos nepalyginamai daugiau. Gali pasivaikščioti, jei atsibosta sėdėti ilgoje kelionėje. Gali kupė pamiegoti. Kai kur būna ir restoranai. Komforto prasme nepalyginimi dalykai. Lietuvoje traukinys nuvertintas dėl lėtų ir prastai įrengtų sovietinių traukinių.

[Gator]

Kuo autobusais nėra priimtinas? Vienintelis rimtas traukinio privalumas - greitis. Su sąlyga, kad tai greitasis traukinys. Visa kita - tvarkaraščio ir kainodaros klausimas.

Iki Rygos ar Klaipėdos su mašina tiek greičiau, tiek patogiau. Su traukiniu reikia laiko atvykti iki stoties, pasilikti laiko jei vėluos transportas iki stoties ir t.t., nuvykti nepažįstamame mieste iki reikiamos vietos.. Su automobiliu važiuojant iš taško A į tašką B per tiek laiko jau atsidurtume pusiaukelėje. Ir čia net nepradėjus vertinti bagažo, su tvarkaraščiu nesuderinamų išvykų (pvz į kažkurią pusę vėlai vakare) ar galutinio taško užmiestyje ar gretimame miestelyje. Talinas ar Varšuva toliau, tad VT įgyja šiek tiek daugiau privalumų. Bet toli gražu nėra į vienus vartus auto nenaudai.

Automobiliu dirbi - vairuoji, traukinyje kaip ponas s4di, gali ir pasivaik62iot ir parelaksuot, ir padirbėt, ir paskaityt, ir pabendraut. Visai kitas lygis.

[mantasm]

Traukinio viduje vietos nepalyginamai daugiau. Gali pasivaikščioti, jei atsibosta sėdėti ilgoje kelionėje. Gali kupė pamiegoti. Kai kur būna ir restoranai. Komforto prasme nepalyginimi dalykai. Lietuvoje traukinys nuvertintas dėl lėtų ir prastai įrengtų sovietinių traukinių.

Nuo kada greituosiuose traukiniuose būna kupė ir restoranai? Autobuse bent jau daiktus ramiai pasidedi į apačią. Ačiū, atsistovėjau traukiniuose su turistine kuprine.

DB naktiniai traukiniai su sėdyne-lova kitas reikalas. Bet tokie į Taliną ar Varšuvą nevažinės. Aišku jei kadanors į vakarus bus DB miegamieji vagonai, bus visai smagu Kita vertus, galima išsimiegot savo lovoj ir nuskrist iš ryto...

[mantasm]

Automobiliu dirbi - vairuoji, traukinyje kaip ponas s4di, gali ir pasivaik62iot ir parelaksuot, ir padirbėt, ir paskaityt, ir pabendraut. Visai kitas lygis.

Tai taip, ilgesnėj kelionėj, pvz į Varšuvą ar Taliną, gerai. Bet į Klaipėdą ar Rygą vardan 3h skaitymo praleist papildomą valandą ar net daugiau miesto viešam transporte? Ir dar derintis prie tvarkaraščio? Ypač jei nori vakare grįžti? Net jei ir spėji į paskutinį autobusą, imt taksą iš stoties namo? Dar jei tenka vežtis bagažo? Aišku viskas priklauso nuo konkrečios situacijos.

[John]

Nuo kada greituosiuose traukiniuose būna kupė ir restoranai? Autobuse bent jau daiktus ramiai pasidedi į apačią. Ačiū, atsistovėjau traukiniuose su turistine kuprine.

D

Nuo tada, kai atsirado greitieji traukiniai. Nuo vokiško ICE iki japoniško Shinkansen ir kinietiškų CRH, visi turi vagoną-restoraną. Ir aišku maisto išnešiojimo servisą ar net maisto užsisakymą internetu perkant bilietą.

Greitųjų traukinių keleiviai paprastai būna ne iš paties skurdžiausio gyventojų sluoksnio. Ir jeigu turi žmogų traukinyje bent valandą ar dvi ir jo piniginėje nešvilpauja vėjai, tai vagonas-restoranas yra tikra pinigų darymo mašina.

Ir šiaip negi greitųjų traukinių keleiviai bus neėdę?

[Arunasx]

Nuo tada, kai atsirado greitieji traukiniai. Nuo vokiško ICE iki japoniško Shinkansen ir kinietiškų CRH, visi turi vagoną-restoraną. Ir aišku maisto išnešiojimo servisą ar net maisto užsisakymą internetu perkant bilietą.

Negi greitųjų traukinių keleiviai bus neėdę?

Koks ėdimas jei kebabų neparduoda?

[John]

Koks ėdimas jei kebabų neparduoda?

Kebabų valgytojai tais traukiniai ir nevažinės, nes jiems bus per brangu. Kur kas pigiau važiuoti savo apynauju 1995 BMW, nes su dujom.

[mantasm]

Nuo tada, kai atsirado greitieji traukiniai. Nuo vokiško ICE iki japoniško Shinkansen ir kinietiškų CRH, visi turi vagoną-restoraną. Ir aišku maisto išnešiojimo servisą ar net maisto užsisakymą internetu perkant bilietą.

Greitųjų traukinių keleiviai paprastai būna ne iš paties skurdžiausio gyventojų sluoksnio. Ir jeigu turi žmogų traukinyje bent valandą ar dvi ir jo piniginėje nešvilpauja vėjai, tai vagonas-restoranas yra tikra pinigų darymo mašina.

Ir šiaip negi greitųjų traukinių keleiviai bus neėdę?

Bent tais kur važiavau, nei maistą nešiojo, nei mačiau restorano Būčiau iš tolo užuodęs po bulkučių dietos

Toj pačioj Vokietijoj traukiniai yra brangu ir dažnai važiuoja su auto, nes pigiau. Bet dėka žmonių kiekio, vietinio VT tankio ir visokių nuolaidų traukinius pripildo. Mūsų regione... Sėkmės su tokia orientacija į "ne patį skurdžiausią gyventojų sluoksnį".