Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    O bus ka kraut, kai jau bus kur?

    Comment


      Parašė liutass Rodyti pranešimą
      O bus ka kraut, kai jau bus kur?
      Nu va kad ir šiandien atvažiavo vokiečių karinė technika. Dabar tik iki Šeštokų ar kažkur panašiai. O galėtų iki pat Kauno. Būtų ir daugiau krovinių, jei tik bus gera infrastruktūra.

      Comment


        Parašė John Rodyti pranešimą
        Nu va kad ir šiandien atvažiavo vokiečių karinė technika. Dabar tik iki Šeštokų ar kažkur panašiai. O galėtų iki pat Kauno. Būtų ir daugiau krovinių, jei tik bus gera infrastruktūra.
        Infrastruktūra yra - Šeštokuose. Jeigu Šeštokuose neužtenka - buvo galima pastatyti Mockavoje (vietos tam buvo pakankamai). O dabar turime pinigus siurbiantį objektą.

        Comment


          Parašė John Rodyti pranešimą
          Kitas dalykas, kuris yra svarbus, turizmas. Galima neabejoti, kad skaičiai didės būtent dėl RB2. Daugiau žmonių norės aplankyti regioną, kur greitai ir patogiai gali pamatyti visas 3 baltijos šalis ir per kelias valandas nuvažiuoti traukiniu iš vienos šalies į kitą. Dabar tokios galimybės nėra. O ir patys daugiau keliausim pas kaimynus bei jie pas mus.
          Šiais laikais turistai iš tolimesnių šalių atvyksta lėktuvais. O 3 Baltijos šalis ir dabar galima greitai pamatyti važiuojant autobusais. Arba skrendant, jei iš Vilniaus į Taliną.

          Parašė John Rodyti pranešimą
          Kiek yra "daug"? Sunku atknisinėti statistiką, bet prekiniai traukiniai beveik visur važiuoja ir HSR linijomis. Bent jau tomis, kurios pritaikytos 200-250km/h greičiams t.y. kaip RB2.

          O mažinti greičio nereiks. Pakaks prižiūrėti ir išlaikyti standartus.
          Niekur HSR linijomis kroviniai nevežami. Taip, yra, pavyzdžiui, Prancūzijos pašto TGV traukiniais, bet tai visai kas kita. Standartiniai krovininiai vagonai greitųjų geležinkelių nelaužo.

          Parašė Elis Rodyti pranešimą
          Kodėl mes turėtumėm galvoti apie greičio mažinimą Rail Balticoj? Po velnių, mums ES savo pinigais suteikė istorinę galimybę turėti pirmąją geležinkelių liniją, kurioje greitis bus didesnis negu tarpukariniais laikais. Ir mums, ir latviams, estams bei, tolimesnėje ateityje, suomiams bus lengviau pasiekti Vakarų Europą. Net jeigu lenkai rekonstruos savo linijas tik iki 120 km/h, nebebūsim Europos geležinkelių backwater.
          Kyla klausimas, kodėl Lenkija nenorėjo įsitraukti į greitaeigės linijos kūrimo procesą, ar jai nėra intereso, kad jos geležinkeliais naudotųsi keleiviai iš Baltijos šalių, kad jie galėtų lengviau pasiekti Varšuvos oro uostą, važiuoti dabartinėm linijom į Berlyną, Prahą, Budapeštą? Ar ir Lenkijoj keleivių vežimas neša tokius didelius nuostolius ir yra ekonomiškai nenaudingas?
          ES skyrė pingus, o už ką bus išlaikomi nuostolingi pervežimai? ES draudžia kryžminį finansavimą, todėl realiai iš rusiškos vėžės pelno nieko neišeis... Vadinasi, tik iš Lietuvos biudžeto. Lietuva ir Latvija bei Estija seniai galėjo būti ne Europos geležinkelių užkampis, tereikėjo tik atitinkamos valdžios politikos. O kai paliko viską spręsti geležinkeliams ir iš jų reikalauti tik pelno, tai ko norėti? Pasekmės tokios, kokios yra. Kas dėl Varšuvos oro uosto, tai paskaičiavus kelionės traukiniu kainą ir sugaištą laiką, vis tiek pigiau ir laiko požiūriu geriau bus skristi iš Vilniaus. Arba Rygos. Čia šiaurės vakarų Lietuvos gyventojams. Jiems į Rygą RB vis tiek nepadės nusigauti...

          Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
          Infrastruktūra yra - Šeštokuose. Jeigu Šeštokuose neužtenka - buvo galima pastatyti Mockavoje (vietos tam buvo pakankamai). O dabar turime pinigus siurbiantį objektą.
          Kaunas yra Lietuvos centre. RB atvežti kroviniai vis tiek Lietuvos viduje bus paskirtomi daugiausiai autotransportu, todėl Kaunas yra labiau tinkamas perkrovimui. Ir keleiviams patogiau atvykti Lietuvon į miestą, nei į kažkokį kaimą Lietuvos pakraštyje, kur reikia daryti persėdimą...

          Comment


            Parašė Al1 Rodyti pranešimą
            Šiais laikais turistai iš tolimesnių šalių atvyksta lėktuvais. O 3 Baltijos šalis ir dabar galima greitai pamatyti važiuojant autobusais. Arba skrendant, jei iš Vilniaus į Taliną.
            Teoriškai galima. Bet autobusas yra laikomas prastesne keliavimo priemone būdinga visokioms 3rd world šalims. Daug kas (įskaitant mane patį) vengia autobusų, nes autobusai tiesiog sucks.



            Niekur HSR linijomis kroviniai nevežami. Taip, yra, pavyzdžiui, Prancūzijos pašto TGV traukiniais, bet tai visai kas kita. Standartiniai krovininiai vagonai greitųjų geležinkelių nelaužo.
            Kroviniai tokiais geležinkeliais vežami Japonijoje, Ispanijoje ir beveik visur kitur. Beveik visais naujais HSR geležinkeliais vežami Kinijoje. Bent jau 250km/h standarto t.y. kaip RB2. Tik 350km/h trasos paliktos išimtinai keleiviniams traukiniams.

            Comment


              Ir tik dėl kažkokio tai turistų noro Lietuva turėtų išlaikyti greituosius geležinkelius? Dar kartą kartoju, jei ne buka LT, LV ir EE politika geležinkelių srityje, tai keleivinis susisiekimas esamu geležinkeliu tarp visų trijų šalių galėjo būti ir plėtotis. Bet ne, viskas buvo užraukta. Lygtai kažkoks tai mistinis RB pritrauks keleivius... Visų pirma nereikėjo jų prarasta. Dabar jau viskas, keleiviai prarasti amžinai, automobilizacija per tuos 10-15 metų išaugo, aviacija išsiplėtojo, geležinkelis neturi jokių perspektyvų susigrąžinti ženklią dalį keleivių. Taip, keleivių bus, bet tik nedidelė dalis, kuri persės iš autobusų ar vietoj lėktuvo rinksis traukinį...

              Tai kad apie krovininius traukinius, važinėjančius greitųjų geležinkelių linijomis nieko neranda visagalis googlas.

              Comment


                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                Ir tik dėl kažkokio tai turistų noro Lietuva turėtų išlaikyti greituosius geležinkelius? Dar kartą kartoju, jei ne buka LT, LV ir EE politika geležinkelių srityje, tai keleivinis susisiekimas esamu geležinkeliu tarp visų trijų šalių galėjo būti ir plėtotis. Bet ne, viskas buvo užraukta. Lygtai kažkoks tai mistinis RB pritrauks keleivius... Visų pirma nereikėjo jų prarasta. Dabar jau viskas, keleiviai prarasti amžinai, automobilizacija per tuos 10-15 metų išaugo, aviacija išsiplėtojo, geležinkelis neturi jokių perspektyvų susigrąžinti ženklią dalį keleivių. Taip, keleivių bus, bet tik nedidelė dalis, kuri persės iš autobusų ar vietoj lėktuvo rinksis traukinį...

                Tai kad apie krovininius traukinius, važinėjančius greitųjų geležinkelių linijomis nieko neranda visagalis googlas.
                Niekas pernelyg nesiginčyja, kad RB2 ekonomiškai nėra labai apgrįstas projektas.

                Bet kadangi RB2 jau bus bet kokiu atveju (nebent nutiks kokia nors tataklizma), tai geriau žiūrėkim, ką jis duos ir kokį poveikį darys Baltijos šalių ekonomikoms.

                Comment


                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                  Ir keleiviams patogiau atvykti Lietuvon į miestą, nei į kažkokį kaimą Lietuvos pakraštyje, kur reikia daryti persėdimą.
                  Keleivių yra labai mažai, tuo labiau važiuojant į Vilnių vis tiek reikia peršokti į kitą traukinį.
                  Parašė John Rodyti pranešimą
                  Bet kadangi RB2 jau bus bet kokiu atveju (nebent nutiks kokia nors tataklizma), tai geriau žiūrėkim, ką jis duos ir kokį poveikį darys Baltijos šalių ekonomikoms.
                  Teigiamų poveikių nebus (nebent laikyti teigiamu dalyku trumpalaikį efektą statybos metu).
                  Paskutinis taisė Aleksio; 2017.02.07, 20:50.

                  Comment


                    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                    Keleivių yra labai mažai, tuo labiau važiuojant į Vilnių vis tiek reikia peršokti į kitą traukinį.
                    Teigiamų poveikių nebus (nebent laikyti teigiamu dalyku trumpalaikį efektą statybos metu).
                    Kaune bent jau vienu peršokimu gaunasi mažiau. Tai viena, antra, visgi ne kaimas, o miestas.
                    Būtent, "duoda - imk" principas. Svarbu įsisavinti. Ir čia esminis žodis yra "įsisavinti".

                    Comment


                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                      Kas dėl Varšuvos oro uosto, tai paskaičiavus kelionės traukiniu kainą ir sugaištą laiką, vis tiek pigiau ir laiko požiūriu geriau bus skristi iš Vilniaus. Arba Rygos.
                      Užsieniečiui gal vis tik apsimokės sumokėti daugiau ir atskristi tiesiogiai. Tačiau Baltijos šalių piliečiams tikrai ne. Ar tu skaičiavai ir nakvynes? Kartais tenka du kartus persėsti per dvi paras. Aš skaičiavau tik lowcost avialinijas. Taip pat kelionės laiką iki Varšuvos skaičiavau 2h. Žinoma, pagrindinis skrydžių srautas iš Vilniaus, bet jei būtų normali autostrada su greitom juostom, arba greita traukinių linija, tai pataisytų situacija. Iš Rygos eis RB, tai kaip ir greita linija bus.
                      Paskutinis taisė andyour; 2017.02.07, 22:27.

                      Comment


                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                        Visų pirma nereikėjo jų prarasta. Dabar jau viskas, keleiviai prarasti amžinai, automobilizacija per tuos 10-15 metų išaugo, aviacija išsiplėtojo, geležinkelis neturi jokių perspektyvų susigrąžinti ženklią dalį keleivių.
                        VLN-KLP vasarą kartais neturi laisvų vietų. Vagonai tarybiniai, greitis tik 90km/h, vagonai nuo greičio dažnai smarkiai mėtosi. Kai tolygiai skrietų moderniais vagonais ir 250km/h, tada atsiras ir keleiviai. Žmonės pamėgs ir nebenorės grįžti prie autobusų.

                        Comment


                          Parašė andyour Rodyti pranešimą
                          VLN-KLP vasarą kartais neturi laisvų vietų. Vagonai tarybiniai, greitis tik 90km/h, vagonai nuo greičio dažnai smarkiai mėtosi. Kai tolygiai skrietų moderniais vagonais ir 250km/h, tada atsiras ir keleiviai.
                          Komfortas priklauso ne tik nuo vagono konstrukcijos - daug priklauso nuo paties kelio.
                          P.S. greitis į Klaipėda siekia 115km/h, o ne 90.

                          Comment


                            /\

                            Tai aš apie tai ir sakau, kreivi bėgiai skirti vežti krovinius. Žinoma, čia kalba eina apie RB2. VNS-KLP tikriausiai dar daug daug metų nebus greitos linijos. Tik norėjau pabrėžti, kad žmonėms patiks traukiniai.
                            Paskutinis taisė andyour; 2017.02.07, 22:53.

                            Comment


                              Parašė John Rodyti pranešimą
                              Niekas pernelyg nesiginčyja, kad RB2 ekonomiškai nėra labai apgrįstas projektas.
                              Valstybėje daug kas ekonomiškai nepagrįsta Man tik iki šiol neaišku, kodėl jie nepagrindė iki pat Varšuvos.

                              Comment


                                Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                VLN-KLP vasarą kartais neturi laisvų vietų. Vagonai tarybiniai, greitis tik 90km/h, vagonai nuo greičio dažnai smarkiai mėtosi. Kai tolygiai skrietų moderniais vagonais ir 250km/h, tada atsiras ir keleiviai. Žmonės pamėgs ir nebenorės grįžti prie autobusų.
                                Viskas, nuo pernai rudens jau praktiškai tik naujos Pesos ir vietų nėra tik dėl to, kad vietoj 10 vagonų sąstato dabar važiuoja 6 vagonai dyz. traukinio... Keleiviai tai tie patys žmonės, kurie važinėjo ir ankčiau ar iš autobuso persėdo į traukinį. O su tokia LG politika, kai nebepakanka vietų dėl sumažėjusios sąstato talpos, keleivių ims mažėti. Nes niekas nenori likti perone netilpęs... Taip ir su RB - daugiausiai, ką gali duoti RB, tai du reisai per dieną. Didesniam kiekiui traukinių tiesiog nebus keleivių prie geriausių norų... O greitasis traukinys negali būti dešrelė iš 2 ar 3 vagonų dėl aeorodinaminių savybių. Tai bus sąstatas minimum iš 6-7 vagonų. Iš kur jiems keleiviai imsis?

                                Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                Valstybėje daug kas ekonomiškai nepagrįsta Man tik iki šiol neaišku, kodėl jie nepagrindė iki pat Varšuvos.
                                Kas daug kas nepagrįsta? Transportas dirba komecinėmis sąlygomis, tai ne mokykla ar ligoninė. Ir aplamai, kaip tai derinasi su liberalios ekonomikos doktrinomis? Jei neišsilaiko, tai turi bankrutuoti. Todėl kad lenkams RB nereikalinga ir jie nedotuos svetimų šalių piliečių kelionių... O kroviniams pakanka esamos infrasktruktūros su atnaujinimu iki 120 km/h RB rėmuose.
                                Paskutinis taisė Al1; 2017.02.07, 23:20.

                                Comment


                                  Sprendimas dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo
                                  PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ
                                  LR Susisiekimo ministerijos inf.
                                  2017.03.08


                                  INFORMACIJA APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL EUROPINIO STANDARTO
                                  GELEŽINKELIO LINIJOS KAUNAS–LIETUVOS IR LATVIJOS VALSTYBIŲ SIENA
                                  TIESIMO IR EKSPLOATACIJOS LEISTINUMO POVEIKIO APLINKAI POŽIŪRIU


                                  ...................3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas:
                                  Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimas ir eksploatacija.
                                  4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta (apskritis, savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimo gyvenamoji vietovė):
                                  Kauno m. sav. (Petrašiūnų sen.), Kauno r. sav. (Neveronių, Karmėlavos sen.), Jonavos r. sav. (Bukonių, Dumsių, Kulvos, Užusalių, Žeimių sen.), Kėdainių r. sav. (Šėtos, Truskavos sen.), Panevėžio r. sav. (Naujamiesčio, Paįstrio, Panevėžio, Ramygalos, Vadoklių, Upytės sen.), Pasvalio r. sav. (Joniškėlio apylinkių, Namišių, Pušaloto, Saločių, Vaškų sen.)
                                  5. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas (trumpai apibūdinama planuojama ūkinė veikla):
                                  Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitoje įvertintos dvi planuojamos geležinkelio ir jo infrastruktūros objektų alternatyvos. Pasirinkta optimali planuojamos geležinkelio linijos alternatyva Nr. 1.
                                  Planuojamos geležinkelio linijos techninės charakteristikos nustatytos vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1299/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninių sąveikų specifikacijų (TSS) 4.2.1 punktu:
                                   planuojamo geležinkelio linija yra P2-F1 (keleivių ir krovinių vežimo mišrus
                                  eismas);
                                   ašies apkrova – 22,5 t;
                                   gabaritas – GC;
                                   geležinkelio linijos greitis – 200–250 km/h keleiviniams traukiniams, 100–120
                                  km/h prekiniams traukiniams;
                                   traukinio ilgis – 740–1050 m;
                                   naudingas perono ilgis – 200–400 m.
                                  Planuojama įrengti geležinkelio linija bus elektrifikuota bei dvikelė, 1435 mm vėžės pločio, su stotimis Kaune ir Panevėžyje. Geležinkelio linijos aprūpinimui elektros energija kas 1 km yra numatoma įrengti transformatorines. Geležinkelio linijos elektrifikacijai numatomos pastatyti elektros traukos pastotės.
                                  Keleivinių traukinių eismas numatomas apytikriai nuo 6.00 iki 24.00 val., 2 valandų intervalu. Prekinių traukinių eismas numatomas organizuoti nakties metu nuo 24.00 iki 6.00 val.
                                  Sekmadieniais numatomi geležinkelio linijos tikrinimo bei priežiūros darbai, todėl keleivinių traukinių grafikas nustatomas skirtingai nei kitomis savaitės dienomis
                                  Šioje PAV ataskaitoje poveikis aplinkai dėl numatomo planuoti Lokomotyvų bei vagonų aptarnavimo centro (toliau – LVAC) ir 1435 mm pločio vėžės kelyno veiklų nevertinamas. Šių objektų poveikis numatomas vertinti kitų projektų metu. Pradėjęs rengti LVAC ir 1435 mm pločio vėžės kelyno projektus, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“) visuomenę informuos nustatyta tvarka............................


                                  Išsamią informaciją apie priimtą sprendimą dėl europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu rasite ČIA.
                                  Paskutinis taisė Vidma; 2017.03.15, 11:12.

                                  Comment


                                    Įdomu, kodėl RB vadinama "Europinio standarto" geležinkeliu? Koks tas "Europinis standartas"?

                                    Comment


                                      Parašė John Rodyti pranešimą
                                      Įdomu, kodėl RB vadinama "Europinio standarto" geležinkeliu? Koks tas "Europinis standartas"?
                                      Europinė vėžė?

                                      Comment


                                        Parašė John Rodyti pranešimą
                                        Įdomu, kodėl RB vadinama "Europinio standarto" geležinkeliu? Koks tas "Europinis standartas"?
                                        Panašiai kaip Rusijoje yra butuose "evroremont".
                                        Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                                        Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                        Comment


                                          https://lt.wikipedia.org/wiki/1435_m...97%C5%BE%C4%97
                                          1435 mm pločio geležinkelio vėžė. Šalyse kur naudojama, yra vadinama standartine vėže. Tai labiausiai paplitusi pasaulyje plačiojo geležinkelio vėžė...Lietuvoje ši vėžė dažniausiai vadinama europine vėže.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X