Parašė Zorro
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica II
Collapse
X
-
Visos tos trys šalys gali būti aptarnaujamos esamu geležinkeliu. Aš jau rašiau, kad verčiau suremontuoti esamą liniją ir vežti iki Kauno, perkrauti, o tarp Talino ir Helsinkio paleisti keltus, pastatas terminalus abiejuose miestuose.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąRusija prieš metus pradėjo statyti 122,5km geležinkelio atkarpą (dvikelė elektrifikuota 160km/val), aplenkianti Ukrainos teritoriją. Darbus planuojama užbaigti po metų.
Comment
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimąBe abejo, kad gali ir galėjo tai padaryti, bet dėl pernelyg tiesioginės konkurencijos LT ir LG net keleivinio traukinio Vilnius-Ryga nesugeba paleisti
Parašė Perfect Rodyti pranešimąAš dar kartą pakartosiu perkrovimas Kaune nėra parankus jokiam vežėjui, nes tai papildomi kaštai ir niekam toks variantas neįdomus.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąRusija prieš metus pradėjo statyti 122,5km geležinkelio atkarpą (dvikelė elektrifikuota 160km/val), aplenkianti Ukrainos teritoriją. Darbus planuojama užbaigti po metų.Paskutinis taisė Jemelia; 2016.10.09, 22:31.
Comment
-
Parašė Jemelia Rodyti pranešimąTai jei lygini 122 km su dešimt kartų ilgesne RB trasa, tai tada tuos du-tris metus Rusijoj irgi padaugink iš 10, žinosim per kiek laiko rusai RB nutiestų
Comment
-
Parašė Jemelia Rodyti pranešimąTai jei lygini 122 km su dešimt kartų ilgesne RB trasa, tai tada tuos du-tris metus Rusijoj irgi padaugink iš 10, žinosim per kiek laiko rusai RB nutiestų
Ant kiek bus kokybiška ir kas ką sukombinuos, tai jau kitas klausimas.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąIš Talino iki Suvalkų nėra nei 700km (net iki Varšuvos yra mažiau 1000km) - tai tikrai mažiau nei 10 kartų. Tai kad eilinis tavo šūvis pro šalį.
Comment
-
Parašė Jemelia Rodyti pranešimąGeriau jau neskaičiuotum mano šūvių pro šalį, nes pastoviai tik gėdą sau daraisi 1000 km nuo Varšuvos iki Talino + 100 km nuo Kauno iki Vilniaus + 40 km iki Rygos krovos terminalo + panašiai tiek pat km nuo Talino iki Mugos krovos terminalo - štai tau ir dešimteriopas ilgio skirtumas tarp RB ir caro liliPuto strateginio projekto.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąPrie ko čia nereikalinga atkarpa iki Vilniaus? Prie ko čia krovininiai terminalai keleivinėje linijoje (o greitaeigė linija gali būti tik keleivinė)? Taip kad vėl tu šovei pro šalį.
Comment
-
Parašė Jemelia Rodyti pranešimąKuo toliau, tuo labiau apsijuoki Atkarpa Kaunas-Vilnius yra tokia pati sudėtinė RB dalis, dėl kurių tiesimo jau yra sutarta, kaip ir kiti minėti du ruožai Latvijoje ir Estijoje iki krovos terminalų. Tai, kad tau jie atrodo nereikalingi, absoliučiai nieko nekeičia - šios atkarpos yra sudėtinės RB projekto dalys. Siūlyčiau išsiaiškinti, kas tai yra Rail Baltica projektas, tada mažiau nusišnekėjimų bus paties pasisakymuose.
Comment
-
Parašė Jemelia Rodyti pranešimąVisiškas nesiorientavimas situacijoj Visi valdininkai bet kokioj normalioj šaly privalo teikti informaciją visuomenės informavimo priemonėms. Lietuva įiuo požiūriu nėra jokia išimtis.
Parašė Jemelia Rodyti pranešimąNa, matau yra naivuolių, kurie įsivaizduoja, jog tokie projektai suplanuojami ir įgyvendinami per metus-kitus
Parašė Jemelia Rodyti pranešimąKas tu per vienas, kad tavo nuomonė būtų kam nors verta dėmesio? Aišku, turėti tą nuomonę, kokia ji bebūtų, teisę turi
Parašė Jemelia Rodyti pranešimąSakai sąjungos ne amžinos, jos išnyksta? Gal tu ir teisus Bet tų sąjungų pėdsakai dar kurį laiką išlieka SSSR Landsbergis sugriovė, jos nėra, o jos laikais Lietuvoje pastatyta Vilniaus-Klaipėdos magistralė, po truputį modernizuojama, veikia kuo puikiausiai. Taip ir su ES ir jos projektu RB Gal po 50 metų ES ir nebus, kaip nebus ir tavęs, o ES laikais pastatyta RB skries greitieji traukiniai iš Helsinkio į Varšuvą ir niekas net neprisimins tavo pranašysčių
Nebus jokios RB2, į Helsinkį lėktuvais skraidysit.
Parašė Jemelia Rodyti pranešimą
Seniai pastebėjau, kad rusakalbėse mokyklose prastai išmoko lietuvių kalbos ypatumo - dvibalsio "uo" vartojimo taisyklių...Paskutinis taisė Al1; 2016.10.11, 08:46.
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąAha. Vienintelis žmogus Lietuvoje atsisakantis 1000 eur. už dyką. Matosi ant kiek įsitikinęs
O šiaip tai mano pricipas - kortom iš pinigų nelošti ir nesilažinti (visai).
Parašė Perfect Rodyti pranešimąBe abejo, kad gali ir galėjo tai padaryti, bet dėl pernelyg tiesioginės konkurencijos LT ir LG net keleivinio traukinio Vilnius-Ryga nesugeba paleisti. Tai, ką jau kalbėti apie kitus projektus. Aš dar kartą pakartosiu perkrovimas Kaune nėra parankus jokiam vežėjui, nes tai papildomi kaštai ir niekam toks variantas neįdomus.
1. Lietuva (LG ir ne tik) iš perkrovimo uždirbtų.
2. Kroviniai perkrauti Kaune galėtų toliau važiuoti geležinkeliu iki bet kurios Latvijos, Estijos stoties. Perkraunant Rygoje ar Taline iš karto būtų perkrovimas į autotransportą ar laivus (mažai Rygoje, daugiau Taline į Suomiją, bet nepriklausomai nuo to, kokia vėže būtų atvežama), ir labai mažai į 1520 mm geležinkelio vagonus vežimui toliau šalies viduje. Tačiau kuo ilgesnė atkarpa vežti traukiniu, tuo labiau apsimoka tą daryti. Tai galioja ir skirtingoms vėžėms. Todėl visiškai neapsimoka perkrauti Rygoje iš 1435 į 1520 kad nuvežti krovinį kur nors į Venspilį ar Jelgavą.
3. Dėl perkrovimo Kaune Lietuvos vidaus rinkai tai RB2 neturi jokios reikšmės, ar būtų toliau vežama geležinkeliais, ar autotransportu.
Parašė liutass Rodyti pranešimąMums gal ir nereikalinga, bet estams ir latviams reikalinga, todel ir valdymas atiduotas latviams.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą2. Kroviniai perkrauti Kaune galėtų toliau važiuoti geležinkeliu iki bet kurios Latvijos, Estijos stoties. Perkraunant Rygoje ar Taline iš karto būtų perkrovimas į autotransportą ar laivus (mažai Rygoje, daugiau Taline į Suomiją, bet nepriklausomai nuo to, kokia vėže būtų atvežama), ir labai mažai į 1520 mm geležinkelio vagonus vežimui toliau šalies viduje. Tačiau kuo ilgesnė atkarpa vežti traukiniu, tuo labiau apsimoka tą daryti. Tai galioja ir skirtingoms vėžėms. Todėl visiškai neapsimoka perkrauti Rygoje iš 1435 į 1520 kad nuvežti krovinį kur nors į Venspilį ar Jelgavą.
3. Dėl perkrovimo Kaune Lietuvos vidaus rinkai tai RB2 neturi jokios reikšmės, ar būtų toliau vežama geležinkeliais, ar autotransportu.
Tai čia sudėtingas klausimas - ar neapsimoka pereiti prie 1435 visam geležinkeliui. Iš pirmo žvilgsnio atrodo nesąmonė, bet:
- Rusija tranzitą per Pabaltijo uostus nuolatos mažina
- Baltarusija taip pat
- net keleivių srautas per Kaliningrado tranzitą mažėja, nes Rusijos piliečiai pereina prie autotransporto (tranzito schema ir ES tą leidžia)
- už riedmenis permokame (nes 1520 rinka specializuota)
- vidaus vežimams nėra skirtumo 1520 ar 1435
- vežimai į Europą (kur mūsų eksportas) atpigtų ir supaprastėtų (furų dalis mažės, nes vis labiau brangs)
- į Rusiją, Baltarusiją eksportas duobėje
Perkalus bėgius, nebeliktų klausimų ar perkrauti Rygoje, ar Kaune jei krovinio paskirtis - Daugpilis.
Comment
-
Parašė Fulgur Rodyti pranešimąBaltarusija taip pat
Parašė Fulgur Rodyti pranešimąuž riedmenis permokame (nes 1520 rinka specializuota)
Parašė Fulgur Rodyti pranešimąPerkalus bėgius, nebeliktų klausimų ar perkrauti Rygoje, ar Kaune jei krovinio paskirtis - Daugpilis.
Comment
-
Paprasčiau ir pigiau išardyti nachren visus geležinkelius nei vėžę keisti. Todėl to nebus. Suomija, štai, naudoja 1524 mm ir nesiruošia keisti. Lietuvai irgi nėra jokios prasmės. Tranzitas per Lietuvą išliks ir jis eis ne vien tik iš Rusijos. Be to tranzitas rytų vakarų kryptimi visada bus didesnis nei pervežimai į Latviją ar Estiją per Lietuvą bei pačios Lietuvos poreikiai.
Todėl Rusija tranzito į Kaliningradą nemažins, laikinai svyravimai dėl ekonominės padėties tiek ES, tiek Rusijoje buvo ir bus. Tas srautas nepereina ir nepereis prie autotransporto. Keleiviai daugiau skraidys.
Baltarusija kaip gabeno taip ir gabens. Jai naudinga konkurencija tarp Latvijos ir Lietuvos.
Už riedmenis nepermokame. Ar bent įsivaizduoji, kiek kainuotų visų riedmenų pakeitimas skirtais 1435 mm? Todėl ir sakau, kad jau tuomet verčiau išardyti visiškai geležinkelius.
Vežimai į Europą neatpigtų, nei suparpastėtų, lyginant su ta padėtimi, jei funkcionuotų RB iki Kauno. Vis tiek Lietuvoje mažai yra ką vežti (nes neturime ko parduoti) tai, kam reikėtų geležinkelių. Taigi, čia niekas nepasikeistų. O ir perkame iš Vakarų daugiausiai tik vartojimo prekes ir smulkią techniką. Nėra tokių krovinių, kuriuos reikėtų masiškai gabenti geležinkeliu.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimą1. Nors Rusija ir spaudžia, bet apimtys išlieka panašios.
2. Lietuvoje perkrauti yra naudingiau, nes darbo užmokėstis liks čia.– Ar jau juntamas Rusijos troškimas nukreipti tranzitu per Baltijos šalis gabenamus baltarusiškus krovinius į jos pačios uostus? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos vadovo Stasio Gudvalio.
– Krovinių mažėja. Brangesni išties jau nukreipiami į Ust Lugos uostą, esantį Suomijos įlankoje. Ten, maždaug 100 kilometrų nuo Sankt Peterburgo, rusai stato didžiulį terminalą, kuriame bus galima perkrauti visus krovinius, gabenamus geležinkeliu. Rusų planus susigriebti krovinius šiemet jau pajuto ir „Latvijos geležinkeliai“. Jie šįmet pergabeno maždaug 20 proc. mažiau krovinių nei pernai.
– „Belaruskalij“, „Grodno Azot“, Baltarusijos metalurgijos kombinatas Žlobine, dvi naftos perdirbimo įmonės – visos šios bendrovės krovinius tranzitu gabena per Lietuvą. <...> Šiuo metu maždaug 90 proc. eksportuojamų trąšų keliauja per Klaipėdos uostą. Kai prieš dešimtmetį pradėjome dirbti su baltarusiais, jų krovinių per metus teperveždavome apie 7 mln. tonų. O štai pernai jų pergabenome 15,2 mln. tonų. Iš jų vien „Belaruskalij“ sukrovė 9 mln. tonų. Anuomet, 2006-aisiais, apvažiavome visus šešis Baltarusijos regionus, skirdavome kiekvieno jų įmonėms ne po vieną dieną. Ir tie susitikimai padėjo padidinti krovinių srautus dvigubai. Dabar per metus iš viso gabename 48–49 mln. tonų krovinių.
<...>
Visi girdėjome buvusio Kremliaus administracijos vadovo Sergejaus Ivanovo pranešimą, kad iki 2018 metų turi būti nutrauktas krovinių gabenimas per Baltijos šalių uostus. Nors kalbama apie rusiškus krovinius, tai padaryti rekomenduojama ir Baltarusijai.
Skaitykite daugiau: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-puls...tm_medium=Copy
2. Tai klausimas ar geriau uždirbti siaurai iš perkrovimo, ar jei bus daugiau gamyklų pas mus?
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąVis tiek pinigų negausiu, nes po kelių metų nėra jokios garantijos, kad atsiminsi, kas buvo, antra, gal būsi kur nors Sibire ar Vakaruose (pabėgęs)... Kas man pinigus sumokės?
O šiaip tai mano pricipas - kortom iš pinigų nelošti ir nesilažinti (visai).
Principas nesilažint netinka, nes čia tiesiog garantuoti pinigai tau.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąSuomija, štai, naudoja 1524 mm ir nesiruošia keisti. Lietuvai irgi nėra jokios prasmės. Tranzitas per Lietuvą išliks ir jis eis ne vien tik iš Rusijos. Be to tranzitas rytų vakarų kryptimi visada bus didesnis nei pervežimai į Latviją ar Estiją per Lietuvą bei pačios Lietuvos poreikiai.
Todėl Rusija tranzito į Kaliningradą nemažins, laikinai svyravimai dėl ekonominės padėties tiek ES, tiek Rusijoje buvo ir bus.
Už riedmenis nepermokame. Ar bent įsivaizduoji, kiek kainuotų visų riedmenų pakeitimas skirtais 1435 mm? Todėl ir sakau, kad jau tuomet verčiau išardyti visiškai geležinkelius.
Vis tiek Lietuvoje mažai yra ką vežti (nes neturime ko parduoti) tai, kam reikėtų geležinkelių. Taigi, čia niekas nepasikeistų. O ir perkame iš Vakarų daugiausiai tik vartojimo prekes ir smulkią techniką. Nėra tokių krovinių, kuriuos reikėtų masiškai gabenti geležinkeliu.
1520 riedmenis parduotume į Rytus. Vakaruose nusipirktume ar naujų, ar dėvėtų. Ir ateityje nebūtų problemų. Dabar turim kažkokią nesamonę su Klaipėdos maršrutu. Ir negalime nei atsikratyti, nei pakeisti ne pagal paskirtį naudojamų trivagonių.
Vokiečiai per 3 mėn pakeitė vežę. 3000 km.
Darbo jėga ar Lietuvoje, ar Slovakijoje kainuoja vienodai. Aš manau sunkiosios pramonės nėra būtent dėl geležinkelio.
Comment
Comment