Rail Baltica II

[Salvijus]

o gal ir yra toks tikslas

[Al1]

Kaip supratu, estai su latviais gali 5steigti bendrą įmonę pirmieji.
Sužlugdžius RB, socdemus reikėtų išregistruoti.

Ir kas iš to, kad jie įsteigs tą įmonę? Be Lietuvos RailBaltica neturi jokios prasmės. O Lietuva ją jau realiai kitais metais turės iki Kauno.

[liutass]

Ir kas iš to, kad jie įsteigs tą įmonę? Be Lietuvos RailBaltica neturi jokios prasmės. O Lietuva ją jau realiai kitais metais turės iki Kauno.

Logiska butu pratesti toliau, link Talino, bet, Vilniaus ponams atrodo logiskiau sukti nauja trasa pro Vilniu. Todel ir nevyksta derybos, nes derybu objektas neadekvatus ir nelogiskas. O ir derybininkai pilnai atitinka estu ministro epitetus.

[Lettered]

Logiska butu pratesti toliau, link Talino, bet, Vilniaus ponams atrodo logiskiau sukti nauja trasa pro Vilniu. Todel ir nevyksta derybos, nes derybu objektas neadekvatus ir nelogiskas. O ir derybininkai pilnai atitinka estu ministro epitetus.

Apie naują trasą pro Vilnių niekas nekalba, norima tik esamą trasą Vilnius - Kaunas modernizuoti.

[liutass]

Apie naują trasą pro Vilnių niekas nekalba, norima tik esamą trasą Vilnius - Kaunas modernizuoti.

deja, bet priesingai. Net ES perspejo, kad daromos studijos del trasos keitimo yra ES teises aktu pazeidimas.

[Linas]

Kiek vakar girdėjau ir Butkevičių, ir skaičiau Sinkevičiaus mintis, atrodo, kad dabar kalba jau eina tik apie atšaką Kaunas - Vilnius.

[Salvijus]

Tai visą laiką kalbėjo apie atšaką.

[Al1]

Tai irgi trasos keitimas papildant ją. Nereikalinga ta 1435 mm vėžė toliau į šiaurę nuo Kauno ir iki Vilniaus. Suomijoje gi rusiška vėžė. Beje, Suomija neturi geležinkelio susisiekimo su Švedija, nors linija ir yra, bet keleivių vežimui nenaudojama. O krovinių, jei neklystu, irgi. Geležinkelio keltas į Švediją yra.

[Gnoss]

Tai irgi trasos keitimas papildant ją. Nereikalinga ta 1435 mm vėžė toliau į šiaurę nuo Kauno ir iki Vilniaus. Suomijoje gi rusiška vėžė. Beje, Suomija neturi geležinkelio susisiekimo su Švedija, nors linija ir yra, bet keleivių vežimui nenaudojama. O krovinių, jei neklystu, irgi. Geležinkelio keltas į Švediją yra.

Hm, gerai čia sulyginai, Laplandijos platybes su nykiu gyventojų skaičiumi ir vos ne 7 milijonams žmonių prieinamą jungtį su Europa!

[Al1]

Na būkime realistais, Suomija pragyveno be jungtis su Europa jau beveik 100 metų ir nieko. Keleiviai vis tiek nevažiuos. Šiais laikais lėktuvu ir pigiau, ir greičiau.

[DSaulius]

Na būkime realistais, Suomija pragyveno be jungtis su Europa jau beveik 100 metų ir nieko. Keleiviai vis tiek nevažiuos. Šiais laikais lėktuvu ir pigiau, ir greičiau.

Na būkime realistais, Suomijos geografinė padėtis skiriasi nei LT,LV ir EE

[Al1]

Na būkime realistais, Suomijos geografinė padėtis skiriasi nei LT,LV ir EE

Lietuviai, na dar latviai gali važiuoti Lenkijon ar Vokietijon traukiniu. Čekijon iš Lenkijos. Ir viskas. Toliau visi skraido ir skraidys. Tam nereikia jokių 1435 vėžių. Tam pakanka nusipirkti keičiamos vėžės pločio traukinių ir rekonstuoti esamus geležinkelius. Rusija perka. Ir berods kitąmet tokius traukinius iš Maskvos per Minską paleis į Berlyną. Krovinių iš LT, LV ir EE nėra tiek daug, kad jų nebūtų galima perkrauti Kaune, Šeštokuose ar Marijampolėje. Seniai net ir esamas geležinkelis su mažais greičiais galėjo būti naudojamas dešimtimis kartų didesniems krovinių kiekiams gabenti. Pagrindinė problema - nebuvo perkrovimo terminalų. O bent pora jų galėjo atsirasti Šeštokuose ir Mockavoje.

[DSaulius]

Lietuviai, na dar latviai gali važiuoti Lenkijon ar Vokietijon traukiniu. Čekijon iš Lenkijos. Ir viskas. Toliau visi skraido ir skraidys. Tam nereikia jokių 1435 vėžių. Tam pakanka nusipirkti keičiamos vėžės pločio traukinių ir rekonstuoti esamus geležinkelius. Rusija perka. Ir berods kitąmet tokius traukinius iš Maskvos per Minską paleis į Berlyną. Krovinių iš LT, LV ir EE nėra tiek daug, kad jų nebūtų galima perkrauti Kaune, Šeštokuose ar Marijampolėje. Seniai net ir esamas geležinkelis su mažais greičiais galėjo būti naudojamas dešimtimis kartų didesniems krovinių kiekiams gabenti. Pagrindinė problema - nebuvo perkrovimo terminalų. O bent pora jų galėjo atsirasti Šeštokuose ir Mockavoje.

Na pripažįstu, įžvalgos argumentuotos. Gal ir kvailai nuskambės klausimas (nepykit neišmanau visai), bet kodėl tada nebuvo perkami tie "keičiamos vėžės traukiniai" ? Esu girdėjęs nuomonių kad keitimas ilgai užtrunka, nesaugu ir kitokių gandų, gal kas gali plačiau papasakot ?

[Al1]

Keleivinių traukių Talgo vėžės pločio keitimas užtrunka apie 1 min., priklausomai nuo traukinio ilgio gali būti ir 30 sek. ar pora minučių. Lėtai traukinys pravažiuoja pro vėžės keitimo įrangą. Viskas pilnai automatizuota, procesą stebi keli darbuotojai. Pats važiavau Ispanijoje, tokius traukinius perka ir Rusijos geležinkeliai. Kas dėl krovinių pervežimo, tai vėlgi, yra keli variantai - perkrauti krovinius iš vienų vagonų į kitus arba keisti vežimėlius ir toliau varyti tuos pačius vagonus. Taip, tai užtrunka. Krovinio kelionės laikas pailgėtų maždaug parą. Bet ne visiems kroviniams tai aktualu. Galiausiai juk ir sunkvežimių puspriekabės su kroviniais Europoje vežamos geležinkeliais. O pakrovimas ant platformų ir iškrovimas irgi užtrunka. Per tą laiką pats sunkvežimis galėtų nemažai nuvažiuoti. Tačiau taip daroma, nes ne visiems kroviniams reikia greito gabenimo, svarbiau jiems pigus gabenimas. Baltarusija nesuka galvos dėl jokių vėžių keitimų - už Gardino numatyta pastatyti didžiulį perkrovimo kompleksą. Ten ir taip jie yra, Lenkijos pusėje perkrovimo kompleksai, pastatyti dar socialistiniais laikais tęsiasi nuo sienos keliasdešimt kilometrų (ne ištisai, bet jie yra prie kelių stočių). Tiesa, ne visi dabar pilnai naudojami. Aišku, jie ten skirti daugiau biriems kroviniams, naftai ir pan. Lietuvai kur kas naudingiau turėti perktovimo terminalus, nei kad traukinys prašvilptų pro Lietuvą be sustojimo. Iš kitos pusės, kiek ten tų krovinių į Latviją ar Estiją ar iš jų bus? Lietuvos neminiu, nes Kaunan atvesta linija pilnai tenkins Lietuvos poreikius. Suomija? Šimtus kartų kartotas faktas - Suomijoje geležinkeliai rusiškos vėžės. Pas mus perkrovus, toliau gali dundėti iki pat Suomijos. Tik problema - Estiją nuo Suomijos skiria jūra. Kas dėl Suomijos geležinkelių tinklo susijungimo su europiniu, tai manau, kad Suomijai geriau pastatyti tiltą ir tunelį į Švediją per Alandų salyną. Išspręs ir savo salų susisiekimo problemą, ir greitųjų geležinkelių tinklas Švedijoje jau yra realiai veikiantis, ir susisiekimas su Vokietija bei likusia Vakarų Europa ne kažin kiek tolesnis nei per Pabaltijį ir Lenkiją. Galiausiai ir geopolitinė situacija pasaulyje artimiausiu metu smarkiai keisis, ypač šalia Rusijos ir ne faktas, kad Pabaltijys vėl nebus Rusijos.

[Salvijus]

Tai kaip supratau, pats manai, kad šis geležinkelis yra nereikalingas

[Al1]

Šimtus kartų kartojau. 1435 mm vėžė ateina iki Kauno, toliau rekonstruojama esama 1520 linija nuo Kauno iki pat Talino. Greitis padidinamas iki 160 km/h, kur reikia nutiesiami antrieji keliai. Įrengiami perkrovimo terminalai Kaune, Marijampolėje. Projektui pasiteisinus, antrame etape rekonstruojama linija nuo Lenkijos sienos iki Kauno greičiui iki 160 km/h. Tektų nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų nutiesti liniją ištiesinta trasa, kitur kreives sumažinti, Jiesioje įrengti viaduką, kai kurias pervažas magistraliniuose keliuose pakeisti viadukais.

[Salvijus]

Tai, kad latviai ir estai RB-1 rėmuose savo linijas rekonstravo, tik kad greitis ne daugiau nei 120 km/h

[Al1]

Estai gal ir taip, latviai tik dalinai. Tik kažin ar RailBaltica rėmuose. Jie gal taip ir sako, bet pinigai realiai buvo ne iš tų fondų.

[Silber418]

Hm, gerai čia sulyginai, Laplandijos platybes su nykiu gyventojų skaičiumi ir vos ne 7 milijonams žmonių prieinamą jungtį su Europa!

Gyventojų Laplandijoje nedaug, bet geležinkeliui (ypač pramoniniam) poreikis yra (dauguma šiaurės valstybių rūdų kasyklų yra būtent šiauriniuose regionuose, o ir great esančiose gyvenvietėse populiacija didėja).
Atsiprašau už tokį intarpą.

[Al1]

Tai suprantama. Būtent dėl kasyklų geležinkelius ir ties. Nes rūdai išvežti autotransportas netinka, be to tokiomis atšiauriomis sąlygomis. Ir žmonių ten daugėja tik dėl kalnakasybos.