Parašė statyba
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica II
Collapse
X
-
-
Parašė statyba Rodyti pranešimąTai kad cia kaip tik mes velkames is paskos, butent tuo latviu spauda mirga jau ne pirmi metai. Neabejoju, jog jei ne LG turetumem bent jau ir Vilnius - Ryga traukini, kaip normalus zmones...
Graudu ziuret net, kaip besidubliuojantys keliu skirtingu firmu autobusai kas pora valandu veza bent po 30 keleiviu, o LG net nepakrutina sub*nes...
Tiesa, jeigu galite, įkelkite nuorodą, ką ten latvių spauda rašo.
Dėl RB, tai LG vieninteliai realius darbus daro, o latviai ir estai tik liežuviu mala... Suremontuot ruožus, kuriuos taip ar taip reikia remontuot ir pasakyt, kad tai dėl RB... Apskritai, tas RB yra politinis projektas, o ne gelezinkelių vežėjų, todėl neįsgilinę politikai tauškia kas tik jiems į galvą šauna. Ir dar nepamirškit, kad RB finansuojama kitų transporto projektų sąskaita, o pinigai labai dideli. Daug ką naudingo butų galima įgyvendinti...Paskutinis taisė Kasnis; 2013.08.04, 07:55.
Comment
-
Parašė Kasnis Rodyti pranešimąDėl RB, tai LG vieninteliai realius darbus daro, o latviai ir estai tik liežuviu mala... ...Neskubėk ir nespėsi.
Comment
-
Parašė Mantukas05 Rodyti pranešimąTada kodėl visur platinami pranešimai apie estų pasiekimus? Kad nori steigti kažką? Užkrito dabar man ką ten jie daro.
Parašė Mantukas05 Rodyti pranešimąNes pas mus nieko nėra. Arba kaip statyba minėjo 7 km turim ir greitis padidėjo pasakiškai , va ką mes turimPaskutinis taisė Aleksio; 2013.08.04, 11:00.
Comment
-
Parašė Mantukas05 Rodyti pranešimąTada kodėl visur platinami pranešimai apie estų pasiekimus? Kad nori steigti kažką? Užkrito dabar man ką ten jie daro. O apie lietuvių darbus tylima? Nes pas mus nieko nėra. Arba kaip statyba minėjo 7 km turim ir greitis padidėjo pasakiškai , va ką mes turim
Comment
-
Parašė Mantukas05 Rodyti pranešimąTada kodėl visur platinami pranešimai apie estų pasiekimus?
Reikia dar turėti omenyje, kad RB Lietuvoje yra "kelias į niekur".
Comment
-
Esti6kos diskusijos apie Rail Baltica:
Rail Baltica course options up for discussion
http://news.postimees.ee/1354130/rai...for-discussion
...
Local leaders realise the importance of state level planning; even so, they question the local benefits of a passenger train rushing through their areas at 240 km/h. Rail Baltica planners say in their last letter of explanation, that while planning the high speed railway they are weighing the options of using it, in the future, for local purposes; still, tracks would not be determined by that.
The Rail Baltica area being 66 metres in width, a 350 m corridor is being talked about in low density areas. An electric railway is being planned, with a freight station in Muuga Harbour and passenger terminals in Ülemiste (Tallinn) and Pärnu.
The plan prescribes that in the autumn of 2013, railway track corridors will be selected; by end of 2015 a preliminary design documentation is to be completed on the basis of which, together with Finland, Latvia, Lithuania and Poland, financial support of 70-80 per cent will be applied for from the European Commission. The costs of Rail Baltica are estimated at €3.6bn, a billion of which falls to Estonia.Paskutinis taisė negative; 2013.08.20, 16:47.
Comment
-
Construction of Rail Baltic may start already in 2017
http://www.balticbusinessnews.com/ar...lready-in-2017
Indrek Sirk who manages the Rail Baltic project at the Ministry of Economic Affairs says that in the most positive scenario, rapid rail passenger service connecting Tallinn with Warsaw could become operational in 2023 or 2024, writes Eesti Päevaleht.
Comment
-
Sekundė 2013-09-05
Panevėžiui – „Rail Baltica“ vėžė
http://www.sekunde.lt/panevezyje/102437/
http://verslas.delfi.lt/transportas/....d?id=62241407
Comment
-
Europinė vėžė – Panevėžiui, rusiška – Šiauliams
Šiaulių galimybės turėti europinę vėžę sumažėjo iki minimumo. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ liniją siūloma tiesti per Panevėžį. Per Šiaulius būtų 800 milijonų litų pigiau, bet Panevėžys neva turi daugiau „pliusų“.
Miesto valdžia nesusidomėjo
UAB „Sweco Lietuva“ parengė „Rail Baltica“ linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).
„Sweco Lietuva“ turėjo pagrįsti, kurią atkarpą Lietuvai geriau pasirinkti: Kaunas-Šiauliai-Latvijos siena ar Kaunas-Panevėžys-Latvijos siena.
Tomas Varneckas, „Sweco Lietuva“ atstovas, projekto vadovas, informavo, jog vertintojų išvada – prioritetine laikyti atkarpą per Panevėžį.
Vertinimo ataskaita išsiųsta Kauno, Panevėžio, Šiaulių savivaldybėms viešai svarstyti. Per mėnesį ji turi būti apsvarstyta su visuomene. Po to dar mėnesį bus svarstoma su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis.
„Nuo rugsėjo 9 dienos prasideda viešas svarstymas, – sako T. Varneckas. – Bet, aišku, niekas jau dabar netrukdo savivaldybei, politikams ataskaitą skaityti ir reikšti pastabas.“
Galutinį sprendimą, remdamasi SPAV ataskaita, priims Vyriausybė.
Šiaulių miesto savivaldybė, rengiant SPAV, procesu nesidomėjo – prašymų neteikė, nekvietė rengėjus diskutuoti. Panevėžio miesto savivaldybė teikė pageidavimus, argumentus, dar liepos mėnesį surengė susitikimą su „Sweco Lietuva“ atstovais.
Neturėti vėžės – privalumas?
T. Varnecko nuomone, tai, kad vėžė eis per Panevėžį, Šiauliams tai – „ne trūkumas, o privalumas“. Esą Šiauliai galės susikoncentruoti ties turima geležinkelio vėže, einančia link Klaipėdos jūrų uosto.
„Ši vėžė jau yra galingesnė, nei bus „Rail Baltica“, ir jos galingumas augs bent du kartus dėl augančio Klaipėdos jūrų uosto, – tikino T. Varneckas. – Jeigu Šiauliai pasiimtų ir „Rail Baltica“, turėtų dėmesį skirti ne vienam projektui, eikvoti resursus keliems projektams.“
Šiauliai, SPAV rengėjo teigimu, „be jokio vargo jau dabar gali imti pridėtinę vertę iš esamos vėžės, ypač kada turi Zoknių oro uostą.“
Kodėl per Panevėžį?
SPAV rengėjų išvadą lėmę pirmiausia socialiniai aspektai.
Vėžė per Šiaulius kirstų daugiau gyvenamųjų teritorijų, skaičiuojama, jog poveikį darytų 150 tūkstančių gyventojų, gyvenančių kilometro atstumu abipus potencialios vėžės.
Alternatyva per Panevėžį paliestų tik 25 tūkstančius gyventojų.
Trasa per Šiaulius būtų 25 procentais ilgesnė. Per Panevėžį – ir trumpesnė, ir tiesesnė, ir greičiau būtų pasiekiami regionų centrai.
Daroma prielaida, jog keleiviniu traukiniu kelionė nuo Kauno iki Rygos per Panevėžį truks 1,37 valandos, per Šiaulius – beveik dvigubai ilgiau – apie 3 valandas.
Lemia – kultūros paveldas
Bet pagrindiniai skirtumai išryškėjo vertinant alternatyvas kultūros paveldo požiūriu – vėl ne Šiaulių naudai.
„Jeigu tiestume liniją šalia esamos geležinkelio linijos, ten daug kultūros paveldo objektų, – aiškina T. Varneckas. – Dar vieną geležinkelį šalia „paguldyti“ tiesiog nėra erdvės. Reikia atitraukti liniją į šoną – jau bus du geležinkeliai, tarkim, per kilometrą vienas nuo kito – ir poveikis gyventojams didėja.“
Suskaičiuota, jog ir žemės sklypų visuomenės poreikiams reikėtų išpirkti ne mažiau nei Panevėžio atveju. Netgi keliais šimtais daugiau.
Netikėtumas – pigesnė statyba
„Bet kapitalo kaštai, geležinkelio statyba būtų pigesnė per Šiaulius – maždaug 800 milijonų litų“, – įvardija Šiaulių „pliusą“ vertintojas.
Tačiau pabrėžia, jog pajamos iš vėžės per Šiaulius būtų 1,4 milijardo litų mažesnės. Dėl ilgesnės trasos esą krovinių ir keleivių srautai per Šiaulius būtų mažesni.
Bet vėžę per Šiaulius numato Lietuvos Respublikos bendrasis planas. O dėl vėžės per Panevėžį reikėtų keisti šalies bendrąjį planą.
Krovos srautui – menka įtaka
Ar įvertinta Šiaulių tarptautinio oro uosto, kuris yra krovinių pervežimo oro uostas, kuriamų laisvosios ekonominės zonos ir logistikos centro įtaka?
„Rail Baltica“ geležinkelis yra tarptautinis regioninis geležinkelis, jis nėra nei Lietuvos, nei kitos šalies. Visa Lietuva užtikrins tik apie 10 procentų bendros krovos, – aiškina T. Varneckas. – Šiaulių ar kita stotis duos dar mažiau krovos. Todėl pavienių objektų, logistikos centrų ir panašiai, įtaka maža – per maži masteliai.“
Tačiau SPAV ataskaitoje įvardijama, jog Panevėžio alternatyvą renkantis reikia logistikos infrastruktūros.
Ką rašo vertintojai?
* „Panevėžys – vienas didžiausių Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį), esantis šalies Šiaurėje, išsidriekęs abipus Nevėžio. Panevėžio miestas yra patogioje geografinėje padėtyje: čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė „Via Baltica“ magistralė, jungianti su dviem Baltijos jūros regiono valstybių sostinėmis – Varšuva ir Ryga. Iki neužšąlančio Klaipėdos jūrų uosto – 240 km.“
* „Šiaulių miesto savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Šiaurės Lietuvoje, kurio teritorija apima Šiaulių miestą ir Rėkyvos gyvenvietę. Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštes šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus – 210 km, Kauno – 142 km, Klaipėdos – 161 km, Rygos – 128 km, Kaliningrado – 250 km.“
Šiaulių tarptautinis oro uostas vadinamas Zoknių kariniu-civiliniu oro uostu ir priskiriamas Šiaulių rajono savivaldybei.
Iš „Sweco Lietuva“ parengtos „Rail Baltica“ linijos SPAV ataskaitos
2013 m. rugsėjo 7 d.
Rūta JANKUVIENĖ ruta@skrastas.lt www.skrastas.ltRADVILIŠKIO AMBASADORIUS :D
Comment
-
„Rail Baltica“ pro Panevėžį – didesnė nauda šaliai
Panevėžio miesto savivaldybė
Ryšių su visuomene skyrius
Rugsėjo 10 d.
Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje UAB „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Tomas Varneckas pristatė europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą (SPAV). Jos išvada – racionaliausia geležinkelio vėžę nuo Kauno tiesti pro Panevėžį, o ne Šiaulius.
Toks siūlymas priimtas vadovaujantis tvarios plėtros principais, projekto padarinius įvertinus 3 aplinkoms – gamtinei, socialinei ir ekonominei.
Analizė atlikta vertinant galimą poveikį linijos po 1 km abipus geležinkelio vėžės (per 2 km pločio). Gamtinei aplinkai esminio skirtumo nebūtų nei Panevėžio, nei Šiaulių atveju. Panevėžio naudingumą liudija mažesnis poveikis dirvožemiui, gamtiniam karkasui, biologinei įvairovei (augalijai ir gyvūnijai) ir kt. Tačiau čia ypač svarbus ir išsiskiria kultūros paveldo aspektas. Tiesiant geležinkelį pro Šiaulius nukentėtų kultūros paveldo objektai (aplink esamą vėžę pastatytos geležinkelio stotys, vandens bokštai ir pan., atsiradę būtent dėl geležinkelio). Panevėžio atveju tokios grėsmės specialistai neįžvelgia.
Poveikis socialinei aplinkai vertintas irgi keliais aspektais. Dėl europinės vėžės pro Panevėžį poveikį sveikatai (dėl triukšmo, vibracijos, kinetinės energijos ir kt.) galėtų pajusti 25 tūkst. gyventojų, Šiaulių atveju – net 150 tūkst. (bėgiai eitų Šiaulių, Radviliškio teritorijomis). Be to, statyti vėžei pro Panevėžį reikėtų 1362 sklypų, pro Šiaulius – 2109. Tiek jų turėtų išpirkti valstybė.
Vertinant ekonominiu aspektu vėžė pro Panevėžį būtų ketvirtadaliu trumpesnė (180 km, pro Šiaulius – 223 km). Šiuo atveju būtų tiesiamas visiškai naujas kelias, nereikėtų derinti „rusiškojo“ ir „europietiškojo“ geležinkelio infrastruktūrų, todėl galėtų būti pasiekta maksimali infrastruktūros kokybė. Tai leistų užtikrinti didesnį susisiekimo greitį ir per trumpesnį laiką pasiekti regiono centrus – Rygą, Taliną, Varšuvą, Berlyną (pvz., keleiviniu traukiniu iš Kauno Rygą pasiektų per maždaug 1 h 22 min.), didintų maršrutų patrauklumą. Vėžės pro Šiaulius atveju dėl ilgesnės trasos kelionė truktų žymiai ilgiau (pvz., nuo Kauno iki Rygos – per 2 h 37 min.), formuotųsi tik labiau į vietinius ryšius (tarp artimiausių centrų) orientuota susisiekimo sistema. Taip būtų sunkiau užtikrinti vieną svarbiausių projekto tikslų – sukurti efektyvų su Vakarų Europa integruotą geležinkelio susisiekimo tinklą.
Vėžei pro Panevėžį prognozuojamas 7500-8750 keleivių per dieną ir 11-20 mln. t krovinių per metus srautas. Tai šaliai leistų gauti 330-620 mln. Lt pajamų per metus. Šiaulių atveju šie skaičiai kur kas kuklesni – 3100-4500 keleivių, 8-14 mln. t krovinių ir 190-400 mln. Lt.
Ir nors linija pro Panevėžį atsieitų beveik 800 mln. Lt brangiau (apie 4,4 mlrd. Lt), ji greičiau atsipirktų ir šaliai duotų didesnę ekonominę naudą (per 30 metų – 300 mln. Lt).
Geležinkelio linija „Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus keltą, Helsinkį. Visos „Rail Baltica“ ilgis nuo Varšuvos iki Talino – apie 1200 km, Lietuvoje apie – 333 km, iki 2015 m. gruodžio europinė vežė Lietuvoje bus nutiesta iki Kauno (120 km). Tolesnės atkarpos (pro Panevėžį ar Šiaulius) statybos turėtų būti finansuojamos 2014-2020 m. ES paramos laikotarpiu. Preliminari eksploatacijos pradžia - 2025 m.
Comment
-
Parašė Mantukas05 Rodyti pranešimąO koks tikslas atšaka į Vilnių?
Jeigu yra Varšuva, Talinas, Helsinkis, Ryga, kodėl nėra Vilniaus?", - BNS pirmadienį prieš Europos Sąjungos neformalų transporto ministrų ministrų susitikimą sakė R.Sinkevičius.
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąSostines ponu ego patenkinimas:
Jeigu yra Varšuva, Talinas, Helsinkis, Ryga, kodėl nėra Vilniaus?", - BNS pirmadienį prieš Europos Sąjungos neformalų transporto ministrų ministrų susitikimą sakė R.Sinkevičius.
O jei rimtai , tai jug nenaudinga yra tiesti papildomus ~100 km į kairę ar dešinę. Bet čia mano akimis.Neskubėk ir nespėsi.
Comment
-
Parašė Mantukas05 Rodyti pranešimąPabučiau ir aš ponas su savo EGO - prašyčiau man tą atšaką palei kaimyno langus
O jei rimtai , tai jug nenaudinga yra tiesti papildomus ~100 km į kairę ar dešinę. Bet čia mano akimis.
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąJeigu tikėti straipsniu, tai kalba eina apie dabartinio esamo geležinkelio modernizavimo. Tuomet ir Kauno prasčiokai galės džiaugtis, kad Vilniaus ponus greičiau pasieks
O kiek tas greičiau būtu?Neskubėk ir nespėsi.
Comment
-
Parašė Mantukas05 Rodyti pranešimąO tai kodėl praščiokai? Kad atvažiavus galėtu pasitikti tie kurie netyčia ten sėdi?
O kiek tas greičiau būtu?
Comment
Comment