Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Inicijuoti gali kiekvienas pilietis, biurokratams teisiškai tą daryti dar paprasčiau, kai dirba valstybės institucijose. Bet tiesiog visiems dzin.
    Aš bandžiau. Pasijaučiau kaip tas, kurio balsas į dangų neina.

    Comment


      Kiek geležinkeliams kainavo dingę Rytų kroviniai, ką gali atnešti Kinija

      „Dingus Rytų kroviniams netekome 40 proc. mūsų pajamų ir teko atleisti kas ketvirtą darbuotoją. Orientuojamės į Europą. Vežame keleivius ir krovinius. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, unikalioje pozicijoje, nes ES daugumą pajamų gauna iš keleivių, o Lietuvoje 80 proc. pajamų iš krovinių vežimo ir tik 20 proc. iš keleivių gabenimo. Bandome šią proporciją pakeisti ir matome, kad keleivių kilimas ryškus“, – aiškina direktorius.

      Keleivių gabenimas Lietuvoje dotuojamas valstybės ir kiekviena kelionė mokesčių mokėtojams kainuoja. Tačiau, pasak, vadovo, tai valstybės pasirinkimas ir geležinkelis, pavyzdžiui, su autobusais turi pranašumą. Šiandien iš Vilniaus į Varšuvą reikia važiuoti 8 val.

      „Tai nėra geras standartas. Atsiradus „Rail Baltika“ kelionė sumažėtų iki trijų valandų, nes mes gyvename dar sovietų paliktoje infrastruktūroje“, – dėsto E. Lazauskas ir tikina, padėtį keis ne tik europinė vėžė ir traukinių elektrifikavimas.

      Projektas kainuos apie 450 mln. eurų, o per visą gyvavimo ciklą turėtų uždirbti 700 mln. eurų. Tačiau tai ne pinigai, o išvestiniai dalykai.

      Kada bus įgyvendintas „Rail Baltica“ tiksliai nėra aišku. Kritiniuose taškuose greitasis geležinkelis turi atsirasti iki 2030 m., iki 2040 visa infrastruktūra įtraukiant Ukrainą. Liniją projektuojant buvo planuota, kad siaura vėžė per Baltijos šalis kainuos 6 mlrd. eur, dabar kalbama apie 24 mlrd. eur. Vienas iš pagrindinių brangimo dalykų – karinis mobilumas. Tam, kad būtų galima vežioti karinę techniką reikia keisti reikalavimus. Tankų vežiojimo neskaičiavo projektuojant vėžę. Kita problema – jei nesusijungsime su Lenkijos geležinkeliu, projektas neturės prasmės. Per Lietuvą reikia pastatyti virš 300 km, kol kas pastatyta 30 km. Pagrindinis „Rail Baltica“ logistinis taškas bus Kaunas.

      Tačiau Latvijoje linijos statybos užstrigo ir, pasak E. Lazausko, tai neramina. Kiek daugiau optimizmo dėl lenkų, kuriems krovinių koridorius reikalingas.

      „Šiandien tris kartus per savaitę šia linija važiuoja traukinys iš Kauno iki Duisburgo, pervežame sąjungininkų krovinius. Keleiviams linija nenaudojama, dėl to važiuojant į Varšuvą Mockavoje reikia persėsti“, – aiškina E. Lazauskas.

      LTG grupės vadovas sako, kad jei atšils santykiai su Kinija, tai didelės reikšmės jiems neturės. Kadaise buvo krovinių srautas į Kaliningradą, tačiau jis nebuvo pagrindinis. Daugiausia kroviniai į Europą važiuoja per Lenkiją.

      Comment


        Click image for larger versionName:	467875202_552507027642425_7774403713437813870_n.jpg?_nc_cat=107&ccb=1-7&_nc_sid=127cfc&_nc_ohc=6aOin5VhYooQ7kNvgHcckOc&_nc_zt=23&_nc_ht=scontent.fkun1-1.fna&_nc_gid=AB9JqWwxELAFgWiWjqR56Ck&oh=00_AYDENZkXlnDVBbBYbJ7mqVVEjWrccqk_Views:	0Size:	181,8 kBID:	2166764

        Šaltinis: https://www.facebook.com/photo/?fbid...20615820831550

        Comment


          Ką ir reikėjo įrodyti - Tallinnas yra didesnis net už Varšuvą.
          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

          Comment


            Megapolis Talinas
            Vos ne Burj Khalifa.

            Comment


              Gali būti, kad Talinas tiesiog pateikia tankumą labai smulkiose gardelėse, o Vilniaus ir Rygos duomenys didesniuose kvadratuose, kur ekstremumai išsilygina. Nes tankumas gali skirtis daug kartų priklausomai nuo kvadrato dydžio.
              100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

              Comment


                Parašė taccido Rodyti pranešimą
                Gali būti, kad Talinas tiesiog pateikia tankumą labai smulkiose gardelėse, o Vilniaus ir Rygos duomenys didesniuose kvadratuose, kur ekstremumai išsilygina. Nes tankumas gali skirtis daug kartų priklausomai nuo kvadrato dydžio.
                Good point! Perkūnkiemis ant neseno Pakalnio straipsnio 400-500 žm. per ha., t.y. 40-50k per km^2, o tai jau world class, jei tokio tankio būtų visas miestas: https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...lation_density

                Comment


                  Parašė Sula Rodyti pranešimą
                  Megapolis Talinas
                  Vos ne Burj Khalifa.
                  Vienaragių ekonomika.
                  0.001ct nominalios vertės akciją parduodi už 1 € ir kurį laiką esi mijijardų vertės turto sąvininkas.

                  Comment


                    Latvija panašu kad galutinai apsisprendė jog Rail Baltica neužsuks į Rygą iki 2030, o tie bėgiai kur ir bus tai bus vienbėgis.

                    Government conceptually agrees to bypass Rīga on Rail Baltica's main route
                    https://eng.lsm.lv/article/economy/t...route.a577930/

                    On Tuesday, the government gave conceptual approval to the idea of building the main line of Rail Baltica from the Lithuanian border to the Estonian border on a European track gauge of 1435 millimeters (mm) as a priority (Lithuania/Latvia border-Misa-Upeslejas-Vangaži-Latvia/Estonia border), starting construction work on the Lithuania border-Misa section and continuing it sequentially according to the available funding.

                    The Government also reached a conceptual agreement that the ongoing construction works at the Riga International Stations - Rīga Central Station South and Rīga Airport - would be completed to the minimum extent necessary to allow both passenger stations to be used for the existing 1520 mm passenger trains. Conceptual support has also been given to the Rīga Airport Station-Imanta connection so that both international passenger stations can start using the existing 1520 mm passenger trains.
                    Tiesa šiandien išlindo naujiena, jog suprojektuotoje oro uosto stotyje naujos 1520mm Škodos gali fiziškai netilpti.

                    Klausimas forumo ekspertams dėl Panevėžio. Ar su tuo užsukimu į miestą ne ta pati istorija kaip su Ryga? Bent jau oficialiuose schematikose tas atsišakojimas nepažymėtas ir stotis vistiek projektuojama ties susikirtimu su 1520mm Gustonyse - ten bus ir krovinių terminalas. Tai visgi bus dvi keleivinės stotys ar viena? Ir jeigu dvi tai už kokius pinigus bus statoma ta kur bus mieste?

                    Mėnesio senumo rail layout'o schema iš oficialaus Rail Baltica puslapio:
                    https://www.railbaltica.org/wp-conte...RW-R-00001.pdf

                    Dviejų metų senumo Panevėžio susikirtimo brėžinys:
                    https://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/d..._depas_(I).pdf

                    Naujas kelevinės Panevežio stoties vietos brėžinys:
                    https://experience.arcgis.com/experi...192d2193265e0/
                    Paskutinis taisė felar; 2024.11.27, 20:17.

                    Comment


                      Ar ta Panevėžio stotis arčiau miesto nėra mistinio "antro etapo" dalis, kuris bus "po 2030" (realiai matyt po 2040, o gal ir išvis niekada)? Finansavimas "antram etapui" juk visiški neaiškus ir kol kas tik darom prielaidą, kad ES duos 85% ar kažkiek panašiai, ypač jeigu pasakysim, kad čia susiję su kariniu mobilumu.

                      Comment


                        Parašė felar Rodyti pranešimą
                        Latvija panašu kad galutinai apsisprendė jog Rail Baltica neužsuks į Rygą iki 2030, o tie bėgiai kur ir bus tai bus vienbėgis.
                        Baikit, vargšas VLR neberanda argumentų, kodėl latviai yra mastermindai ir kaip jie visus aplošė.

                        Comment


                          Parašė felar Rodyti pranešimą
                          Klausimas forumo ekspertams dėl Panevėžio. Ar su tuo užsukimu į miestą ne ta pati istorija kaip su Ryga? Bent jau oficialiuose schematikose tas atsišakojimas nepažymėtas ir stotis vistiek projektuojama ties susikirtimu su 1520mm Gustonyse - ten bus ir krovinių terminalas. Tai visgi bus dvi keleivinės stotys ar viena? Ir jeigu dvi tai už kokius pinigus bus statoma ta kur bus mieste?
                          Taigi pradeda išpirkti žemę Panevėžio mieste statyti stočiai: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...rajone-planas/

                          Comment


                            Parašė felar Rodyti pranešimą
                            Klausimas forumo ekspertams dėl Panevėžio. Ar su tuo užsukimu į miestą ne ta pati istorija kaip su Ryga? Bent jau oficialiuose schematikose tas atsišakojimas nepažymėtas ir stotis vistiek projektuojama ties susikirtimu su 1520mm Gustonyse - ten bus ir krovinių terminalas.
                            Esminė mūsų geležinkelių problema keleivių vežime yra ta, kad pas mus nuo seno yra kažkoks bazinis supratimas, kad stotis turi būti keleviai + kroviniai. O kadangi kroviniams reikia daug vietos, daug kelių, tai tada tokios stotys atsiranda (ir daugumoje vietų yra) bbz kokiuose užkampiuose, kur niekam atvažiuoti nepatogu. Geriausiu atveju tai kažkur miesto pakraštyje, o blogiausiu kaip Panevėžio pirminiu atveju - viduryje laukų.

                            Comment


                              Keleiviniui traukiniui važiuot pro Panevėžį nereikia dviejų kelių, ir stotis tiktų dviejų autobuso stotelių dydžio.

                              Comment


                                Latvijos vyriausybė sutarė „Rail Baltica“ tiesimą per Rygą atidėti vėlesniam laikui

                                Antradienį posėdžiavusi Latvijos Vyriausybė „konceptualiai“ sutarė, kad projekto išlaidos turėtų būti kuo labiau apkarpytos ir kad Ryga kol kas nebus įtraukta į prioritetinį maršrutą, nurodo Latvijos nacionalinis transliuotojas lsm.lv. Naujai Rygoje statomos Centrinė ir oro uosto stotys kol kas bus sujungtos „rusiškos“ vėžės geležinkeliu, o pirmąja statoma „Rail Baltica“ jungtimi Latvijoje turėtų tapti atkarpa Lietuvos siena-Misa.

                                Kaip nurodo lsm.lv, vyriausybė „konceptualiai“ pritarė idėjai prioriteto tvarka nutiesti pagrindinę „Rail Baltica“ liniją nuo Lietuvos sienos iki Estijos sienos, pradedant Lietuvos sienos-Misos ruožo statybos darbais ir juos nuosekliai tęsti pagal turimas lėšas.

                                Vyriausybė taip pat pasiekė susitarimą, kad naujose Rygos tarptautinėse stotyse – pietinėje Rygos centrinėje stotyje ir Rygos oro uoste – vykdomi statybos darbai bus užbaigti tiek, kiek reikia, kad abi keleivines stotis būtų galima naudoti esamiems 1520 mm vėžės (vadinamoji „rusiška“ vėžė, naudojama buvusiose SSRS šalyse) keleiviniams traukiniams.

                                Oro uostas su Imantos stotimi Vakarinėje Rygos dalyje pirmiausia taip pat bus sujungtas nauja 1520 mm vėže.

                                Tai reikštų, kad „Rail Baltica“ greitieji traukiniai artimiausiais metais į Latvijos sostinę neatvyks. Tokiu atveju, keleiviai iš Rygos tarptautinių stočių tarptautinę „Rail Baltica“ liniją, galėtų pasiekti dabartiniais, 1520 mm vėžei tinkamais traukiniais, rašo lsm.lv.

                                Antradienio posėdyje Latvijos Susisiekimo ministerija parengė informacinį pranešimą „Dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo scenarijaus Latvijos teritorijoje“, kuriame nurodoma, jog pirmuoju etapu būtų tiesiama vienguba geležinkelio vežė – vietoje planuotos dvigubos – nuo Lietuvos iki Estijos sienos, taip pat sukurta Europos standartinio vėžės pločio geležinkelio (1435 mm) jungtis su viena iš dviejų naujai statomų Rygos tarptautinių stočių – Rygos centrine geležinkelio stotimi arba Rygos oro uosto stotimi. Visgi išsamiai jo išnagrinėti nespėta.

                                Comment


                                  Svarbu, kad turės stotis. Bėgiai gali ir palaukti.
                                  Kaži, o tą laikiną 1520mm kelią elektrifikuos, ar į oro uostą drkės varinės?

                                  Comment


                                    Na bent jau žinom, kad su "pirmu etapu" (2030, realiai matyt arčiau 2040) Lietuvoje RB tikrai niekas neelektrifikuos.

                                    Comment


                                      Parašė Ignalina Rodyti pranešimą
                                      Svarbu, kad turės stotis. Bėgiai gali ir palaukti.
                                      Kaži, o tą laikiną 1520mm kelią elektrifikuos, ar į oro uostą drkės varinės?
                                      nutiesti 2,5 km linijos latviams tikrai nebus problemų.

                                      Comment


                                        Parašė John Rodyti pranešimą
                                        Na bent jau žinom, kad su "pirmu etapu" (2030, realiai matyt arčiau 2040) Lietuvoje RB tikrai niekas neelektrifikuos.
                                        nes ?

                                        Comment


                                          Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

                                          nes ?
                                          Nes LTG CEO taip sakė. Su "pirmu etapu", kuris oficialiai turėtų būti (nebus) užbaigtas iki 2030, net nenumatoma elektrifikacija.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X