Rail Baltica II

[ignaloidas]

Nu va, ką aš sakiau, kad reikėjo padaryti Vilniuje - pasinaudojant proga atvesti geležinkelį iki Vilniaus centro, per Pilaitę, Spaudos rūmus iki Pedagoginio žiedo. Bet mes juk per menki kad tunelius statyt...

O estai ima ir daro.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ti-662-2303772

Aš pastebėsiu kad čia truputi į sensacijas nueita - nėra jokių ten tunelių, tiesiog duobė 10m gylio bus nuo dabartinio žemės aukščio, vietomis iki 70m pločio.

[VLR]

Estai prieš porą mėnesių teigė, kad iki metų galo bus pasirašę sutartis 70 km. savo linijos iki metų galo, t.y. apie trečdaliui ruožo šalyje. Jau pasirašė 65km:
https://railway-news.com/rail-baltic...on-in-estonia/

Prieš kelis mėnesius taip pat pradėjo statyti Ülemiste terminalą. Tad panašu nejuokauja jie ten. Aišku daugiausia dirbama sunkiausiose dalyse aplink Taliną.

Lietuva, tuo tarpu:
- turi pasirašiusi sutartis vos 7% savo ruožo
- darbai vyksta tik lengviausioje ir mažiausiai geopolitiškai svarbioje dalyje
- darbai yra užstrigę prie vienintelio rimtesnio objekto
- ruožas yra prasčiausiai suplanuotas (vienkelis Kauno tunelyje, pasikeitimas autobusu KUN, Elektrėnų neprijungimas ir tt.)

Baisu.

Nu va, ką aš sakiau, kad reikėjo padaryti Vilniuje - pasinaudojant proga atvesti geležinkelį iki Vilniaus centro, per Pilaitę, Spaudos rūmus iki Pedagoginio žiedo. Bet mes juk per menki kad tunelius statyt...

O estai ima ir daro.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ti-662-2303772

Bet iškirsti medžiai, seni. Prie Ramygalos, seni. Matosi Google Earth.

[ejs-ejs]

Aš pastebėsiu kad čia truputi į sensacijas nueita - nėra jokių ten tunelių, tiesiog duobė 10m gylio bus nuo dabartinio žemės aukščio, vietomis iki 70m pločio.

Elektrifikuotas ruožui reikalingas berods 8m aukščio gabaritais. Tad Labai Norint ateityje galima perdengti.

[ejs-ejs]

Lietuva, tuo tarpu:
- turi pasirašiusi sutartis vos 7% savo ruožo
- darbai vyksta tik lengviausioje ir mažiausiai geopolitiškai svarbioje dalyje
- darbai yra užstrigę prie vienintelio rimtesnio objekto
- ruožas yra prasčiausiai suplanuotas (vienkelis Kauno tunelyje, pasikeitimas autobusu KUN, Elektrėnų neprijungimas ir tt.)

O ką mes tamstos nuomonę turim statyti? Stotį prie būsimo oro uosto? Muitinės postus pasienyje? Statoma tai, ko reikia keliui. Paaiškės Panevėžio stoties vieta, bus statoma toliau.

Taip labai verkiant nereiktų pamiršti jog vienintelis būdas išvengti Kauno tunelio - apeiti Kauną. Kur - jau kitas klausimas, bet jo gero aplink Kulautuvą.

Elektrėnai nėra RB dalis ir niekuomet nebuvo. Paskaičiuok galimą srautą ir suprasti kodėl.

Panašu jog pačiam neteko dirbti statyboje arba statybos projektų valdyme. Kitaip žinotum, jog Lietuvoje į objektų lenda daugiau kompetencijos neturinčių kontorų, kurios vėliau ginčija rezultatus ar kvalifikacijos reikalavimus.

[Sula]

Taip labai verkiant nereiktų pamiršti jog vienintelis būdas išvengti Kauno tunelio - apeiti Kauną. Kur - jau kitas klausimas, bet jo gero aplink Kulautuvą.

Lygtais buvo siūlymas praplėsti (nutiesti naują) tunelį.

[ejs-ejs]

Lygtais buvo siūlymas praplėsti (nutiesti naują) tunelį.

Siūlymas siūlymu, kol nėra projekto. Seklius tunelius stengiasi daryti po gatvėmis ar tuščiomis teritorijomis, nes jie kažkokkdėl gai paveikti gruntus. O Kaune ši vieta jau užimta. Kasti greta esamo tunelio, kur nėra patikimos dokumentacijos - šiaip sau idėja.
Va, Kijeve nesenai metro tunelis prakiuro. Gera, kad atviroje vietoje, o ne po namu.

[VLR]

O ką mes tamstos nuomonę turim statyti? Stotį prie būsimo oro uosto? Muitinės postus pasienyje? Statoma tai, ko reikia keliui. Paaiškės Panevėžio stoties vieta, bus statoma toliau.

Bandai eilinį drumsti vandenis kažkokiais neaiškiais vafliais. Kokios dar muitinės? Kokie dar 'statome tai, ko reikia keliui'? Lietuva teturi kontraktus 7% ruožo, kai estai turi kontraktus netoli 30% ruožo IR masyviam centriniam mazgui. Jie smarkiai mums duoda į kaulus ir tas skirtumas tik didės, nes jie pagrindine linija tik dabar užsiėmė. Lietuviai, tuo tarpu, jau keli metai trimituoja savo 'mes tiesiam kelius, o ne statom stotis vidurį laukų'. Tai kur tie keliai? Kur nors vienas užbaigtas rimtesnis objektas?

Taip labai verkiant nereiktų pamiršti jog vienintelis būdas išvengti Kauno tunelio - apeiti Kauną. Kur - jau kitas klausimas, bet jo gero aplink Kulautuvą.

Ne, Kauno tunelį buvo galima išplatinti, jis yra anksčiau buvęs dvikeliu ir tas platinimas nebūtų buvęs labai sudėtingu. Vakarų Europoje yra pilna pavyzdžių, kur tuneliai buvo platinami, esu jais dalinęsis ir čia. Kauno atveju, būtų tik reikėję atskirų portalų dėl KPD, bet ir tai nėra raketų mokslas. Dabar turėsime vienkelį ir jis net nebus laikinas (kokie gali atsirasti pirmoje fazėje ir kitose projekto dalyse), tai bus galutinis projekto rezultatas. Vienintelis vienkelis visame projekte. Apgailėtina.

Elektrėnai nėra RB dalis ir niekuomet nebuvo. Paskaičiuok galimą srautą ir suprasti kodėl.

Vėlgi - aš teigiu, kad Lietuva padarė klaidą, kad neįtraukė Elektrėnų į RB. Tu man atrašai, kad Elektrėnai nėra RB dalimi. Kas čia per argumentavimo taktika? Vilnius irgi nebuvo įtrauktas į RB. Aš gi ir sakau, kad Elektrėnus reikėjo įtraukti į Rail Baltica projektą, nes tai yra didžiausias miestelis tarp Vilniaus ir Kauno. Ne vesti pagrindinę liniją į ten, o prijungti miestelį taip, kaip bus prijungti Vievis ir Kaišiadorys - tarp RB linijos ir Elektrėnų tėra laukai, tai padaryti buvo itin lengva, bet tai nebuvo padaryta, nes mūsų transportininkai yra lauciai.

[ignaloidas]

Elektrifikuotas ruožui reikalingas berods 8m aukščio gabaritais. Tad Labai Norint ateityje galima perdengti.

Nėra ten dėl ko dengti, ten per laukus eina, tik tiek kad nuolydžiams valdyti reikia tokio gylio.

[ejs-ejs]

Bandai eilinį drumsti vandenis kažkokiais neaiškiais vafliais. Kokios dar muitinės? Kokie dar 'statome tai, ko reikia keliui'? Lietuva teturi kontraktus 7% ruožo, kai estai turi kontraktus netoli 30% ruožo IR masyviam centriniam mazgui. Jie smarkiai mums duoda į kaulus ir tas skirtumas tik didės, nes jie pagrindine linija tik dabar užsiėmė. Lietuviai, tuo tarpu, jau keli metai trimituoja savo 'mes tiesiam kelius, o ne statom stotis vidurį laukų'. Tai kur tie keliai? Kur nors vienas užbaigtas rimtesnis objektas?

Kauno mazgas ir Palemonas? Ne, nepamenu ir nenoriu prisiminti.

Ne, Kauno tunelį buvo galima išplatinti, jis yra anksčiau buvęs dvikeliu ir tas platinimas nebūtų buvęs labai sudėtingu. Vakarų Europoje yra pilna pavyzdžių, kur tuneliai buvo platinami, esu jais dalinęsis ir čia. Kauno atveju, būtų tik reikėję atskirų portalų dėl KPD, bet ir tai nėra raketų mokslas. Dabar turėsime vienkelį ir jis net nebus laikinas (kokie gali atsirasti pirmoje fazėje ir kitose projekto dalyse), tai bus galutinis projekto rezultatas. Vienintelis vienkelis visame projekte. Apgailėtina.

Įvertinant tai, kad šio kelu važiuos tik Kauno stojantys keleiviniai traukiniai, IMHO jo laidumas yra pakankamas. Jo ilgis yra 1 blokruožas, tad pikinis pralaidumas, įvertinant mažą greitį pietinėje pusėje bus apie 12 traukinių per valandą su dviem laisvais blokruožais priekyje. Mažiant iki 1 blokruožo ir važiuojant per geltoną aspektą, galima išspausti 10 traukinių per pusvalandį viena kryptimi. Metro piko metu dirba su 1 laisvu blokruožu, greitis labai panašus, intervalas tarp traukinių - 1,5 - 2 minutės. Keičiant kryptį, išsimeta po 2 traukinius kas pusvalandį.
Dabar šį variantą sulyginame su Kauno išvykimais ir atvykimais šiaurine kryptimi.
Jie kažkam atrodo kitaip - skaičiavimus į studiją

Vėlgi - aš teigiu, kad Lietuva padarė klaidą, kad neįtraukė Elektrėnų į RB. Tu man atrašai, kad Elektrėnai nėra RB dalimi. Kas čia per argumentavimo taktika? Vilnius irgi nebuvo įtrauktas į RB. Aš gi ir sakau, kad Elektrėnus reikėjo įtraukti į Rail Baltica projektą, nes tai yra didžiausias miestelis tarp Vilniaus ir Kauno. Ne vesti pagrindinę liniją į ten, o prijungti miestelį taip, kaip bus prijungti Vievis ir Kaišiadorys - tarp RB linijos ir Elektrėnų tėra laukai, tai padaryti buvo itin lengva, bet tai nebuvo padaryta, nes mūsų transportininkai yra lauciai.

Jie prisiminti visą planavimo etapą, Vilnius buvo įtrauktas, bet vėliau, ko gero ir dėl karinio aspekto, pertrasuota per Kauną, įtraukiant Kaunas - Vilnius į RB apimtis. Kad ir https://www.enr.com/articles/5452-ba...rail-expansion . Ir jokie Elektrėnai ten irgi nebuvo minimi. O dabar pabandom suskaičiuoti kokį teorinį _keleivių_ srautą geležinkeliui gali suteikti iš esmės vienos įmonės miestas. Su kroviniais viskas aišku: krovinių stoties Elektrėnuose nėra. Pagal tai, ką perskaičiau internetuose, Elektrėnai RB aspektu nelabai kuo skiriasi nuo Panevėžio.

Esant poreikiui, jau dabar galima organizuoti keleivių stotį Elektrėnuose, o padaryti atšakas ties Kaugonimis - juokum darbs.

[VLR]

Eilinė dozė klampaus mėšlo.

Įvertinant tai, kad šio kelu važiuos tik Kauno stojantys keleiviniai traukiniai, IMHO jo laidumas yra pakankamas. Jo ilgis yra 1 blokruožas, tad pikinis pralaidumas, įvertinant mažą greitį pietinėje pusėje bus apie 12 traukinių per valandą su dviem laisvais blokruožais priekyje. Mažiant iki 1 blokruožo ir važiuojant per geltoną aspektą, galima išspausti 10 traukinių per pusvalandį viena kryptimi. Metro piko metu dirba su 1 laisvu blokruožu, greitis labai panašus, intervalas tarp traukinių - 1,5 - 2 minutės. Keičiant kryptį, išsimeta po 2 traukinius kas pusvalandį.
Dabar šį variantą sulyginame su Kauno išvykimais ir atvykimais šiaurine kryptimi.
Jie kažkam atrodo kitaip - skaičiavimus į studiją

Savo skaičiavimus (kurie visada susiveda į nėRA sRaUTų) gali pasilikti sau ir neteršti temos, nes skaičiavimai jau seniai yra padaryti žmonių, kurie žino, kaip tokie skaičiavimai yra daromi. Su tavimi ir kitais forumo trispalvių mojuotojais išvadomis buvo dalintasi ir ne vieną kartą, jas galima Rail Baltica dokumentuose. Taigi dar kartą:

https://www.railbaltica.org/wp-conte...port_final.pdf
(308 psl.)

Problemų vienkelis kels labai daug, ne tik Rail Baltica tvarkaraščiams, bet ir galimybei naudoti tunelį vietiniam transportui. Čia galutiniame variante. Pirmoje fazėje, kurioje visas Kauno trikampis, panašu, finansuojamas nebus, pirmos fazės tiesimo pro centrą atveju, pro tunelį važiuotų ir krovininiai RB traukiniai, o tai jau tuneliui galimai būtų per didelis srautas. Būtent dėl to atsiranda galimybė, kad pirmoje fazėje bus užbaigta tik dalis pro HESą, t.y. aplinkkelis (taip pat, kaip Rygoje) ir prie RB nebus prijungtas ne tik Vilnius, bet ir Kaunas. Turint dvikelį tunelyje tokios rizikos nebūtų, pirma fazė tiesiog eitų pro centrą.

Apskritai, antro Lietuvos miesto prijungimas prie tarptautinio naujo geležinkelio vienkeliu (kai visi rimtesni miestai tame projekte yra prijungiami dvikeliu) yra strateginis pralaimėjimas visai šaliai ir ypač tam miestui. Projekto darbai galėjo būti finansuojami 85% - tai buvo istorinė galimybė. Deja Lietuvos nepakankasrautininkai buvo vienintelė pusė projekte, kuri ne kėlė vis ambicingesnius tikslus, kuriuos ES turėjo malšinti, o bandė kuo labiau supaprastinti ir nupiginti projektą pasirodant racionaliais. Turime ir atitinkamą rezultatą.

Kauno mazgas ir Palemonas? Ne, nepamenu ir nenoriu prisiminti.

Kauno stotis - Palemonas atkarpa tesudaro 2,5% viso ruožo Lietuvoje. Didesnė jos dalis nėra pagrindinės linijos dalis, tai yra miesto vidinio žiedo dalis, taip pat kaip pvz. 1.5 km. naujas ruožas Rygos centre, kuris buvo gerokai brangesnis. Daug šansų, kad didesnė šio ruožo dalis nebus naudojama pirmoje fazėje apskritai.

Tačiau, nelendant į detales ir, jei tau taip patogiau, galime priskaičiuoti šią kreivą rekonstrukciją su vienkeliais prie Lietuvos pasiekimų projekte: vis tiek Lietuvoje vyksta ar įvyko darbų mažiau nei 10% ruožo mažiausiai svarbioje ir lengviausioje dalyje ir nebuvo pastatytas nei vienas rimtesnis objektas per tuos kelis metus nuolatinio gyrimosi apie kelių tiesimą. Tai yra apgailėtini pasiekimai. Dabar estai šovė kontraktus trečdaliui ruožo ir mus palikinėja ant ledo, net ir iš projekto pinigų statydami naują centrinį mazgą ir darydami tikrai sudėtingus darbus miesto teritorijoje.

Jie prisiminti visą planavimo etapą, Vilnius buvo įtrauktas, bet vėliau, ko gero ir dėl karinio aspekto, pertrasuota per Kauną, įtraukiant Kaunas - Vilnius į RB apimtis. Kad ir https://www.enr.com/articles/5452-ba...rail-expansion . Ir jokie Elektrėnai ten irgi nebuvo minimi. O dabar pabandom suskaičiuoti kokį teorinį _keleivių_ srautą geležinkeliui gali suteikti iš esmės vienos įmonės miestas. Su kroviniais viskas aišku: krovinių stoties Elektrėnuose nėra. Pagal tai, ką perskaičiau internetuose, Elektrėnai RB aspektu nelabai kuo skiriasi nuo Panevėžio.

Esant poreikiui, jau dabar galima organizuoti keleivių stotį Elektrėnuose, o padaryti atšakas ties Kaugonimis - juokum darbs.

Taip, taip, nėra srautų ir reljefas ne tas Kodėl tada buvo prijungti mažiau žmonių turintys Kaišiadorys ir Vievis? Kokie srautų skaičiavimai buvo ten? Ar čia irgi sugalvosi kokį vaflių rezginį, dėl ko toks pajungimas buvo teisingas sprendimas? Žodžiu viskas, ką Lietuva daro šiame projekte, yra gerai forumo vėliavų mojuotojams. Apgailėtina.

Neblogas straipsnis ta tema beje:
https://100minciu.wordpress.com/2021...rail-balticos/

[ejs-ejs]

Problemų vienkelis kels labai daug, ne tik Rail Baltica tvarkaraščiams, bet ir galimybei naudoti tunelį vietiniam transportui. Čia galutiniame variante. Pirmoje fazėje, kurioje visas Kauno trikampis, panašu, finansuojamas nebus, pirmos fazės tiesimo pro centrą atveju, pro tunelį važiuotų ir krovininiai RB traukiniai, o tai jau tuneliui galimai būtų per didelis srautas. Būtent dėl to atsiranda galimybė, kad pirmoje fazėje bus užbaigta tik dalis pro HESą, t.y. aplinkkelis (taip pat, kaip Rygoje) ir prie RB nebus prijungtas ne tik Vilnius, bet ir Kaunas. Turint dvikelį tunelyje tokios rizikos nebūtų, pirma fazė tiesiog eitų pro centrą.

Mesje apsispręskte pagaliau, pirmoje fazėje kroviniai važiuos per tunelį, ar per HES.

Gal aš gyvenime kažką praleidau ir standartnė vėžė tarp Kauno ir Palemono jau nurinkta? O standartinės vėžės keliai ir peronai Kaune išardyti? Ar TaiKasKita ir JūsNiekoNesuprantate?

[vital7777]

Panasu darbai prie Neries tilto vyksta (is https://www.facebook.com/RailBalticaLietuvoje):

#RailBaltica tilto per Nerį statybose jau įrengti 282 iš 376 tiltą laikysiančių polių.
Šiuo metu statomo 1,51 km ilgio ir 40 metrų aukščio tilto statyboje Lietuvoje pirmąkart panaudoti 1,8 m skersmens poliai, kurių gylis – daugiau nei 20 m, o ilgiausių polių gylis sieks net 33 m.
Darbai atliekami rotorine gręžimo mašina, kurios aukštis – 27 m. Toks yra -aukščio aukštis!
???? Įrengus polius bus pradėti vykdyti polių galvenų įrengimo darbai, ant kurių iškils tilto kolonos.
Tiltas per Nerį – vienas sudėtingiausių infrastruktūros objektų Lietuvos istorijoje ir būsimas ilgiausias tiltas Baltijos šalyse.

[VLR]

...

Žodžiu prirašei kažkokių vaflių apie Kauno tunelį, teigdamas, kad vienkelis jame yra puikus sprendimas ir tam pasitelkdamas dozę kavos tirščių bei visiškai išjungdamas bendros nuovokos jausmą. Aš tau daviau šaltinį, kur pačioje Rail Baltica studijoje yra rašoma, kad vienkelis Kauno tunelyje bus problematiškas dėl daugybės priežasčių. Dabar bandai keisti temą bandydamas man įdėti į burną žodžius, kurių aš nesakiau ir kalbėdamas apie kažkokius nurinktus bėgius. Akivaizdu, kad nebandai nuoširdžiai diskutuoti, o esi tiesiog trolis, kuris visiškai nesigaudo situacijoje.

Bet aš laiko turiu.

Gal aš gyvenime kažką praleidau ir standartnė vėžė tarp Kauno ir Palemono jau nurinkta? O standartinės vėžės keliai ir peronai Kaune išardyti? Ar TaiKasKita ir JūsNiekoNesuprantate?

Bandai teigti, kad vėžė tarp Kauno ir Palemono ir keli peronai Kauno stotyje užtikrins Kauno prijungimą prie Rail Baltica pirmoje fazėje, tačiau Kaunas kaip terminalinė stotis nėra pakankamai patraukli, kad toks nominalus prijungimas iš vienos pusės galėtų užtikrinti bet kokį reikšmingesnį traukinių dažnį. Kaunas kaip terminalinė stotis, realistiškai, didesniu dažniu gali veikti nebent Vilnius - Kaunas atšakoje, tačiau Vilniaus atšakos pirmoje fazėje nebus. Tad kur tavo manymu traukiniai važiuos iš Kauno ir į Kauną ir kaip dažnai jie važiuos? Pagrindinė nauda Kaunui iš Rail Baltica yra pravažiuojamieji maršrutai tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Rygos/Talino ir Varšuvos, kurių nei ruožas tarp Kauno ir Palemono, nei platformos Kauno stotyje neužtikrina, nes ruožas į pietus nuo stoties nėra paruoštas, o jį paruošti kainuotų labai daug (jis nėra elektrifikuotas, yra vieno lygio pervažų ir pan.).

Mesje apsispręskte pagaliau, pirmoje fazėje kroviniai važiuos per tunelį, ar per HES.

Kol kas nėra aišku, kas bus daroma Kauno tunelyje pirmoje fazėje ir aš niekada neteigiau, kad aš žinau koks bus galutinis sprendimas dėl to. Tai galima lengvai suprasti ir iš mano pranešimo jei turi bent šeštoko sugebėjimą sekti mintį. Yra galimybių (mažai), kad bus užbaigtas visas trikampis. Jei sprendimas bus suprastintas pirmoje fazėje, tam yra du variantai (1) vėžė tik pro HESą, (2) vėžė tik pro centrinį Kauną. Į abu reikės kišti daug investicijų - europinės vėžės ruožas į pietus nuo stoties egzistuoja tik nominaliai. Jei Kauno tunelis būtų dvikelis, būtų tiesiog investuojama į ruožą į pietus nuo stoties. Kadangi tunelis yra vienkelis, gali būti nuspręsta (ir šansų tam yra daug), kad krovininiams traukiniams toks maršrutas nėra tinkamas dėl butelio kakliuko, tad ruožas pro HESą yra optimalesnis. Tokiu atveju Kauno centras pajungtas prie Rail Baltica, realiai, nebūtų, išskyrus vieną-kitą retą, nominalų maršrutą. Galima kalbėti apie pasikeitimus iš Vilniaus, bet tam patogesnė vieta būtų Palemonas tiek važiuojant į šiaurę, tiek į pietus. Taigi, daug šansų, kad Kaune dėl vienkelio tunelyje turėsime Rygos variantą, t.y. jungtį su pasikeitimu, kur Salaspilio rolėje bus Palemonas. Na o tokiam variantui pilnai užteks ir iki šiol ten buvusios rusiškos vėžės.

[sleader]

Panašu jog vyksta labai vangiai, nes vietoje mėgstamų nuotraukų ar trumpų video siužetų iš statybvietės, įdėtas tik kažkoks piešinukas. Dabar galima tik spėlioti ir lažintis, ar per skelbtą pirminį statybų terminą spės bent jau polius įrengti

[ejs-ejs]

#RailBaltica tilto per Nerį statybose jau įrengti 282 iš 376 tiltą laikysiančių polių.
Šiuo metu statomo 1,51 km ilgio ir 40 metrų aukščio tilto statyboje Lietuvoje pirmąkart panaudoti 1,8 m skersmens poliai, kurių gylis – daugiau nei 20 m, o ilgiausių polių gylis sieks net 33 m.

Išverčiu: pasirinkome blogiausią įmanomą vietą tiltui.

[ejs-ejs]

Žodžiu prirašei kažkokių vaflių apie Kauno tunelį, teigdamas, kad vienkelis jame yra puikus sprendimas ir tam pasitelkdamas dozę kavos tirščių bei visiškai išjungdamas bendros nuovokos jausmą. Aš tau daviau šaltinį, kur pačioje Rail Baltica studijoje yra rašoma, kad vienkelis Kauno tunelyje bus problematiškas dėl daugybės priežasčių. Dabar bandai keisti temą bandydamas man įdėti į burną žodžius, kurių aš nesakiau ir kalbėdamas apie kažkokius nurinktus bėgius. Akivaizdu, kad nebandai nuoširdžiai diskutuoti, o esi tiesiog trolis, kuris visiškai nesigaudo situacijoje.
Bet aš laiko turiu.

Toje pačioje studijoje iš daugybės norimų perskaityti priežasčių yra nurodyta viena: intensyvus ruožo užimtumas, kuris, vėluojant prioritetą turinčiam traukiniui, išderina visą grafiką. Tas pats vyksta ir dabar vienkeliuose ruožuose į uostą. Ten, beje, vienkelis ne vieno signalinio bloko ilgio.
Verkiant dėl tunelio, kažkodėl neverki dėl HES atšakos prijungimo ne per viaduką, kur atvažiuojant kroviniams į intermodalinį terminalą, stovės visi.

Bandai teigti, kad vėžė tarp Kauno ir Palemono ir keli peronai Kauno stotyje užtikrins Kauno prijungimą prie Rail Baltica pirmoje fazėje, tačiau Kaunas kaip terminalinė stotis nėra pakankamai patraukli, kad toks nominalus prijungimas iš vienos pusės galėtų užtikrinti bet kokį reikšmingesnį traukinių dažnį. Kaunas kaip terminalinė stotis, realistiškai, didesniu dažniu gali veikti nebent Vilnius - Kaunas atšakoje, tačiau Vilniaus atšakos pirmoje fazėje nebus. Tad kur tavo manymu traukiniai važiuos iš Kauno ir į Kauną ir kaip dažnai jie važiuos? Pagrindinė nauda Kaunui iš Rail Baltica yra pravažiuojamieji maršrutai tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Rygos/Talino ir Varšuvos, kurių nei ruožas tarp Kauno ir Palemono, nei platformos Kauno stotyje neužtikrina, nes ruožas į pietus nuo stoties nėra paruoštas, o jį paruošti kainuotų labai daug (jis nėra elektrifikuotas, yra vieno lygio pervažų ir pan.).

Kaip Kaunas STAIGA tampa terminaline stotimi, jei turi išvažiavimą kiaurai? Ką reiškia "neparuoštas ruožas į pietus", jei dabar jame yra šioks toks eismas?
Elektrifikuoti linijas kaip tik šiuo metu LTG mokosi. Kol lenkai neelektrifikuos iki sienos, iki Bialystoko bus dyzelinė trauka.

Kol kas nėra aišku, kas bus daroma Kauno tunelyje pirmoje fazėje ir aš niekada neteigiau, kad aš žinau koks bus galutinis sprendimas dėl to. Tai galima lengvai suprasti ir iš mano pranešimo jei turi bent šeštoko sugebėjimą sekti mintį. Yra galimybių (mažai), kad bus užbaigtas visas trikampis. Jei sprendimas bus suprastintas pirmoje fazėje, tam yra du variantai (1) vėžė tik pro HESą, (2) vėžė tik pro centrinį Kauną. Į abu reikės kišti daug investicijų - europinės vėžės ruožas į pietus nuo stoties egzistuoja tik nominaliai. Jei Kauno tunelis būtų dvikelis, būtų tiesiog investuojama į ruožą į pietus nuo stoties. Kadangi tunelis yra vienkelis, gali būti nuspręsta (ir šansų tam yra daug), kad krovininiams traukiniams toks maršrutas nėra tinkamas dėl butelio kakliuko, tad ruožas pro HESą yra optimalesnis. Tokiu atveju Kauno centras pajungtas prie Rail Baltica, realiai, nebūtų, išskyrus vieną-kitą retą, nominalų maršrutą. Galima kalbėti apie pasikeitimus iš Vilniaus, bet tam patogesnė vieta būtų Palemonas tiek važiuojant į šiaurę, tiek į pietus. Taigi, daug šansų, kad Kaune dėl vienkelio tunelyje turėsime Rygos variantą, t.y. jungtį su pasikeitimu, kur Salaspilio rolėje bus Palemonas. Na o tokiam variantui pilnai užteks ir iki šiol ten buvusios rusiškos vėžės.

Jau baigei susipainioti?
Kartoju tiems, kas nesiklauso: standartinė vėžė eina kiaurai Kauno stotį iki intermodalinio terminalo Palemone. Tiesiant toliau, reikės pakloti / perkloti dalį kelių dešinėje pusėje tarpstotyje Kaunas - Palemonas ir pratęsti standartrinę vėžę link Jonavos. Kai kroviniai pradės dažniau važinėti per Kauno stotį, bus visais neįmanomais būdais užbaigiamas HES ruožas. Aš esu nakvojęs kempinge ir žinau ką reiškia krovininiis traukinys naktį, kas valandą.

[VLR]

Kaip Kaunas STAIGA tampa terminaline stotimi, jei turi išvažiavimą kiaurai? Ką reiškia "neparuoštas ruožas į pietus", jei dabar jame yra šioks toks eismas?

Kauno stotis ne 'staiga tampa' terminaline, ji yra terminalinė HSR kontekste. Vien tas faktas, kad pro ten gali pravažiuoti dyzeliukas vieną kartą per savaite nereiškia, kad tas ruožas yra tinkamas pagrindinei Rail Baltica linijai (man nuoširdžiai yra keista, kad reikia tokius dalykus aiškinti). Tas ruožas yra neelektrifikuotas vienkelis be signalizacijos ir su vieno lygio pervažomis, o jį pritempti prie HSR standarto reikės didžiulių investicijų.

Jei Kauno trikampis turės būti supaprastintas pirmoje fazėje, turėsime du variantus:

1. Investicijos į ruožą į pietus nuo Kauno stoties
Pliusai: Kaunas tampa pilnai prijungtas prie pagrindinės linijos jau pirmoje fazėje.
Minusai: Kauno tunelis buvo identifikuotas kaip butelio kakliukas Rail Baltica ir be krovininio eismo (toje studijoje kalbama apie galutinį variantą, kur krovininiai traukiniai važiuoja pro HESą). Su krovininiu eismu (įskaitant karinį tranzitą), tunelis gali užsikišti ir kelti problemų.

2. Investicijos į ruožą pro HESą
Pliusai: Rail Baltica srautai nesikerta su sąlyginai intensyviu rusiškos vėžės srautu vienkelyje (tunelyje).
Minusai: Kaunas tampa de facto neprijungtas pirmoje fazėje.

Ta yra realistiški pasirinkimai. Toks pasirinkimas atsiranda tik dėl to, kad per vietinius subingalvius, kuriems viskas neapsimoka ir yra Naujieji Vasiukai, tunelyje turime vienkelį.

[Sula]

Išverčiu: pasirinkome blogiausią įmanomą vietą tiltui.

Tilto vieta, matyt, priklauso nuo pagrindinės trasos konfigūracijos ir kitų faktorių.
O kur būtų geresnė?
Aukščiau Jonavos dar Šventosios slėnis prisidėtų.

[ejs-ejs]

Tilto vieta, matyt, priklauso nuo pagrindinės trasos konfigūracijos ir kitų faktorių.
O kur būtų geresnė?
Aukščiau Jonavos dar Šventosios slėnis prisidėtų.

Projektavimo istorijos ir vietos geologijos nežinau, bet gal buvo galima kažkur surasti stabilesnį gruntą. Dabar panašu jog pirma nubrėžė trasą, o tik paskui pasitikrino geologiją.

[ejs-ejs]

Minusai: Kaunas tampa de facto neprijungtas pirmoje fazėje.

Ta yra realistiški pasirinkimai. Toks pasirinkimas atsiranda tik dėl to, kad per vietinius subingalvius, kuriems viskas neapsimoka ir yra Naujieji Vasiukai, tunelyje turime vienkelį.

Kuo dvikelis tunelyje gelbsti standartinę vėžę, jei ji ties Jiesia susijungia su HES atšaka. Traukinys, atvažiavęs pro HES staiga gali pro Marijampolę važiuoti žymiai greičiau?