Rail Baltica II

[John]

Manau, kad suprojektuoti 100 km trasą su visom procedūrom ir žemės paėmimais yra kur kas didesnis ir ilgesnis darbas (Vilnius-Kaunas), nei pastatyti vieną pastatą, kad ir miesto centre (Rygos stotis). Tai niekaip nematau, kad mes čia kažkur atsilikinėtumėm.
Ir dar norėčiau užduoti klausimą - ar nors vienam stoties pastatas darys įtaką renkantis transporto rūšį prieš perkant bilietą savo telefone?

Latviai ir estai nesuprojektvo savo trasų ir nepaėmė žemės?

[VLR]

Sunkiausia dalis yra formuoti prioritetą ir statyti pastatus urbanizuotoje teritorijoje ką latviai su estais jau didele dalimi padarė Taline ir Rygoje, o Vilniuje to daroma apskritai nebus.

[ignaloidas]

Latviai ir estai nesuprojektvo savo trasų ir nepaėmė žemės?

Estai daugmaž juda, pradedant nuo didesnių inžinerinių statinių (viadukų, tunelių, etc), su prasidedančiais trasos darbais, Latvijoje pagal įstatymus žemės paįmimas vyksta tik pilnai, 100% suprojektavus, todėl tik nedidelė dalis žemės trasai kol kas paimta, ten kur teoriškai vyksta darbai, nors nuotraukų darbų dar matyti neteko.

[VLR]

Kiek Lietuvoje yra paimta žemės ruožuose Ramygala-Latvija, Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Lenkijos siena?

[ejs-ejs]

Sunkiausia dalis yra formuoti prioritetą ir statyti pastatus urbanizuotoje teritorijoje ką latviai su estais jau didele dalimi padarė Taline ir Rygoje, o Vilniuje to daroma apskritai nebus.

Stočių teritorijų aš nevadinčiau "urbanizuota teritorija". Tai infrastruktūros teritorija, kurią reikėjo rekonstruoti, išplėsti ar pastatyti. Vilniaus ar Kauno stotys yra lygiai tokiame pačiame miesto audinyje kaip ir Rygos ar Talino. Taip, vystymosi koncepcija buvo kita ir jos netapo megatraukos taškais. Bet dėl to žaisti 'strazdanėlių' nebūtina.

Urbanizuota teritorija yra pvz Milano geležinkelio mazgo kontekstas.

[VLR]

Stočių teritorijų aš nevadinčiau "urbanizuota teritorija". Tai infrastruktūros teritorija, kurią reikėjo rekonstruoti, išplėsti ar pastatyti. Vilniaus ar Kauno stotys yra lygiai tokiame pačiame miesto audinyje kaip ir Rygos ar Talino. Taip, vystymosi koncepcija buvo kita ir jos netapo megatraukos taškais. Bet dėl to žaisti 'strazdanėlių' nebūtina.

Urbanizuota teritorija yra pvz Milano geležinkelio mazgo kontekstas.

Ne, Vilniaus kelynas yra per platus ir, po aplinkkelio pastatymo, buvo ir yra daug planų jį siaurinti. Rygos kelynas, tuo tarpu, buvo per siauras, dėl to buvo išplatintas (žr. kad ir nuotraukas iš satelito), tam buvo griaunami ir pastatai. Tad tai toli gražu nėra tas pats sudėtingumo prasme. Lietuvoje sudėtingų integracijos į urbanizuota teritoriją darbų nėra suplanuota.

[ignaloidas]

Kiek Lietuvoje yra paimta žemės ruožuose Ramygala-Latvija, Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Lenkijos siena?

Mano žiniomis visas Kaunas-Latvijos siena ruožo žemės paįmimas užbaigtas išskyrus tai ko reikia stočių teritorijoms - vis dėl to techniniam projektui paruošti Lietuvoje įstatymiškai reikia būti savininku. Nuo Kauno iki Joniškėlio dabar yra vykdomi pirkimai (regis kiek vėluoja?) statybai, nuo Joniškėlio iki sienos vyko rinkos konsultacija su planu skelbti pirkimą šį mėnesį projektavimui ir statyboms. Kauno mazgui ir Lenkija-Kaunas kiek suprantu žemės paįmimo procedūros vyksta, Kaunas-Vilnius reikia kad Vyriausybė patvirtintų spec planą tam kad pradėti.

[John]

Mano žiniomis visas Kaunas-Latvijos siena ruožo žemės paįmimas užbaigtas išskyrus tai ko reikia stočių teritorijoms - vis dėl to techniniam projektui paruošti Lietuvoje įstatymiškai reikia būti savininku. Nuo Kauno iki Joniškėlio dabar yra vykdomi pirkimai (regis kiek vėluoja?) statybai, nuo Joniškėlio iki sienos vyko rinkos konsultacija su planu skelbti pirkimą šį mėnesį projektavimui ir statyboms. Kauno mazgui ir Lenkija-Kaunas kiek suprantu žemės paįmimo procedūros vyksta, Kaunas-Vilnius reikia kad Vyriausybė patvirtintų spec planą tam kad pradėti.

O kas tiksliai trukdo Vyriausybei patvirtinti spec planą, ypač turint omeny, kad Vyriausybės transporto ministras Skuodis ne kartą bėdavojosi, kad visi aplinkui, išskyrus jį, kalti dėl RB vėlavimo?

[ignaloidas]

O kas tiksliai trukdo Vyriausybei patvirtinti spec planą, ypač turint omeny, kad Vyriausybės transporto ministras Skuodis ne kartą bėdavojosi, kad visi aplinkui, išskyrus jį, kalti dėl RB vėlavimo?

Be to kad kažkiek pakeitimų tikriausiai dar reikia įkomponuoti nuo viešinimo pabaigos, biurokratija, nes turi kelios skirtingos ministerijos ir komisijos pereiti ir patikrinti ar joms viskas gerai atrodo, ar reikia kokių (nedidelių) korekcijų, etc. Manau iki pavasario turėtų patvirtinti, šiais metais tai būtų gana optimistiška.

[TheCoach]

Kurį laiką norėjau rast palydovo nuotraukų projekto teritorijoje, nes tas gerai parodo realius darbų mastus tokiam projektui. Google/Bing/etc už miestų ribų atnaujina labai lėtai bet pagaliau suradau Copernicus browser kur duomenys atnaujinami gana greitai (latest true-color yra rugsėjo 7 d).

https://browser.dataspace.copernicus...ateMode=SINGLE

Pasidairius po Latviją ir Estiją tai pas juos minimaliai progreso matyt, daugiausia prakirsti miškai ir vienas kitas statinys trasoje juda.

EDIT:
Lietuvoje panašu kad nuo jau statomo pylimo į abu galus miškai trasai prakirsti nuo Palemono iki Panevėžio beveik pilnai, vadinasi kažkoki rangovai jau ten dirba.

[Rimas_OK]

<...>

EDIT:
Lietuvoje panašu kad nuo jau statomo pylimo į abu galus miškai trasai prakirsti nuo Palemono iki Panevėžio beveik pilnai, vadinasi kažkoki rangovai jau ten dirba.

Nuo Karmėlavos iki statomo tilto iškirsta turbūt jau prieš porą metų ir jau pradeda užželinėt Tad pats miško iškirtimas labai optimistiškai nenuteikia, nes matyt tą galima padaryt gerokai anksčiau iki rangovo konkurso.

[ignaloidas]

Kurį laiką norėjau rast palydovo nuotraukų projekto teritorijoje, nes tas gerai parodo realius darbų mastus tokiam projektui. Google/Bing/etc už miestų ribų atnaujina labai lėtai bet pagaliau suradau Copernicus browser kur duomenys atnaujinami gana greitai (latest true-color yra rugsėjo 7 d).

Pasidairius po Latviją ir Estiją tai pas juos minimaliai progreso matyt, daugiausia prakirsti miškai ir vienas kitas statinys trasoje juda.

Geras šaltinis. Bet net miškų prakirstų nematau, daugų daugiausia netoli Iecavos laukas kažkiek nuartas, daugiau tai nieko. Gal su nukirtimu elektros linijai kuri neblogą gabalą kelio ima tokiu pačiu keliu sumaišyta?

[VLR]

Medžius iškirsti galima ne tik, kad nemokamai, bet ir pasidarant iš to pinigų tiesiog leidžiant privačioms kompanijoms ten kirsti ir pasiimti medieną. Tad medžių iškirtimas yra lengviausia ir pigiausia projekto dalis, reikalaujanti mažiausiai projekto valdymo įgūdžių ir planavimo.

[ignaloidas]

Medžius iškirsti galima ne tik, kad nemokamai, bet ir pasidarant iš to pinigų tiesiog leidžiant privačioms kompanijoms ten kirsti ir pasiimti medieną. Tad medžių iškirtimas yra lengviausia ir pigiausia projekto dalis, reikalaujanti mažiausiai projekto valdymo įgūdžių ir planavimo.

Nemanau kad kažkas argumentuoja jog medžius iškirsti yra sudėtinga ar labai ilgai trunka, bet bent jau aš tai matau tai kaip indikatorių kad žemė paimta ir bent jau galimybė darbams vykti yra. Ir mano matymu, Latvijoje regis nėra vietų kur žemė būtų paimta ir bųtų galimybė vykti darbams.

[TheCoach]

Geras šaltinis. Bet net miškų prakirstų nematau, daugų daugiausia netoli Iecavos laukas kažkiek nuartas, daugiau tai nieko. Gal su nukirtimu elektros linijai kuri neblogą gabalą kelio ima tokiu pačiu keliu sumaišyta?

Jo, tame ir reikalas kad ten toks nulis progreso kad sunku ir atsekt, nuo kauno iki panevežio pakankamai darbų padaryta kad trasa gana akivaizdi.
Ir šiaip mano nuomone greičiau pastatyt pačią liniją yra daug daugiau naudos negu dirbt prie stočių į nieką.

[VLR]

Jo, tame ir reikalas kad ten toks nulis progreso kad sunku ir atsekt, nuo kauno iki panevežio pakankamai darbų padaryta kad trasa gana akivaizdi.
Ir šiaip mano nuomone greičiau pastatyt pačią liniją yra daug daugiau naudos negu dirbt prie stočių į nieką.

Dar vienas nacionalistėlis, lyginantis iškirstus medžius (kas nieko nekainuoja) su milijardiniais darbais mieste Nieko nuostabaus, artojų šalyje nėra supratimo nei kas yra miestas, nei kas yra kieta stotis. Beje, siūlyčiau sekti naujienas - Rygos ir Talino stotys bus ne 'į nieką' o naudojamos jau pirmoje fazėje tiek vietinių gyventojų, tiek Rail Baltica keleivių (net jei tik ir su pasikeitimu Rygos atveju). Tai jau vyks tada, kai Vilnius - Kaunas dalis dar net nebus pradėta statyti.

Google Earth bandžiau sekti trasą - jos nematau, bet gal ne ten žiūriu. Skirtumo didelio nėra, nes darbai yra niekinės vertės, o Kaunas - Panevėžys tėra ketvirtadalis Rail Baltica projekto visoje šalyje, likę 75% yra gerokai labiau komplikuoti. Svarbiausi ruožai Lietuvoje yra Vilnius - Kaunas ir Kaunas - Lenkija, čia progreso - itin mažai, patys ruožai buvo patvirtinti labai neseniai. Tad net ir daugiau iškirstų medžių Kaunas - Panevėžys dalyje čia Lietuvai nepadės.

O šiaip tai:

Estija
- Darbai vyksta 22km. trasos (10% viso trasos ilgio šalyje)
- Ką tik buvo nupirkta dar 10 km. darbų, 42-yje kilometrų darbai yra perkami, dar 30 km. bus paskelbti pirkimai iki metų galo - taigi pirkimai yra paskelbti 24% trasos, iki metų galo šis skaičius išaugs iki 50%
- Pradėtas statyti milžiniškas transporto mazgas Taline

Lietuva
- Darbai prie pagrindinės linijos vyksta 29 km trasos (apie 7% visos Rail Baltica trasos šalyje, t.y. mažesnėje dalyje nei Estiojje), vienintelis rimtesnis objektas yra užstrigęs jau du metus
- Iki metų galo planuojama pratęsti darbus iki 70 km trasos (apie 18% viso projekto ilgio šalyje, 2-3 kartus mažesnėje dalyje nei Estijoje)
- Darbai prie centrinių mazgų nevyksta (tokie darbai yra patys brangiausi)
- Darbai nevyksta esminėje geopolitinėje jungtyje Vilnius - Lenkija ir artimiausiu metu ten jie nėra planuojami

Su Latvija situacija kiek įdomesnė, jie turi vieną didelį kontraktą ir prie pagrindinės linijos darbų prisėdo tik labai neseniai. Darbai tuoj prasidės 13 km. (apie 5% pagrindinės trasos, t.y. kiek mažesnėje dalyje, nei dalis, kurioje vyksta darbai Lietuvoje). Kadangi darbai prie pagrindinės linijos prasidėjo labai neseniai, reali situacija su tempu pasimatys kelių metų bėgyje. Žiūrint kokias kompanijas jie nusisamdė šiam ruožui (tiek statybos, tiek konsultacijų) neturiu abejonių, kad Lietuvą pagrindinės linijos statyboje aplenks kokių 1,5-2 metų bėgyje. Čia, aišku prie įsisavintų milijardinių investicijų mieste, ko Lietuvoje nebuvo ir nebus daroma apskritai.

[John]

Nemanau kad kažkas argumentuoja jog medžius iškirsti yra sudėtinga ar labai ilgai trunka, bet bent jau aš tai matau tai kaip indikatorių kad žemė paimta ir bent jau galimybė darbams vykti yra. Ir mano matymu, Latvijoje regis nėra vietų kur žemė būtų paimta ir bųtų galimybė vykti darbams.

Šitas man kelia daugiausiai klausimų ir nerimo. Žemė paimta, finansavimas yra, bet darbai nevyksta, kaip turėtų. Jonavos tiltas vėluoja DU METUS be JOKIO paaiškinimo ("dėl projekto kompeksiškumo" sorry, bet nesiskaito) ir, lyg to negana, jo statyba ir toliau vyksta gerokai lėtesniu tempu, nei turėtų, nepaisant milžiniško vėlavimo. Kaip paaiškinti tokį siaubingą vėlavimą ir tolesnį delsimą, kai viskas paruošta, išpirkta ir skirti pinigai?

[John]

... o Kaunas - Panevėžys tėra ketvirtadalis Rail Baltica projekto visoje šalyje, likę 75% yra gerokai labiau komplikuoti. Svarbiausi ruožai Lietuvoje yra Vilnius - Kaunas ir Kaunas - Lenkija, čia progreso - itin mažai, patys ruožai buvo patvirtinti labai neseniai. Tad net ir daugiau iškirstų medžių Kaunas - Panevėžys dalyje čia Lietuvai nepadės.

O šiaip tai:

Čia geras pastebėjimas. Galima spėti, kad dabartinių darbų ruožas pasirinktas tik dėl to, kad jis yra lengviausias t.y. menkai apgyvendinti agrikultūriniai regionai ir lygumos, kur sustumdyti bulddozeriais "pylimą" nėra baisiai sunku. Vienintelis nors kažkiek sudėtingesnis objektas - Jonavos tiltas - yra užstrigęs be jokio paaiškinimo ir ar tik nesulauksim "netikėtų" žinių, kad ES prašys atiduoti pinigus už laiku neįvykdytą projektą. Turint omeny, kad visos kitos atkarpos yra gerokai sudėtingesnės, tai nenuteikia labai optimistiškai, nes praktiškai lygioje vietoje beviltiškai vėluojama. Kas bus ten, kur trasa bus sudėtingesnė ir reiks rimtesnių inžinerinių sprendimų?

[Rimas_OK]

EK siekis buvo, kad projektą vykdytų bendra įmonė. O tai gavosi pagrindinis stabdis, dėl skirtingų įstatymų šalyse. Mūsiškiai galėjo verstis per galvą kiek nori, bet tiesiog nepagreitinsi. Dabar kai jau pripažinta, kad toks valdymo modelis nepasiteisino, ir šalys pradėjo dirbti atskirai, reikalai gal pajudės.

[Rimas_OK]

Nu va, ką aš sakiau, kad reikėjo padaryti Vilniuje - pasinaudojant proga atvesti geležinkelį iki Vilniaus centro, per Pilaitę, Spaudos rūmus iki Pedagoginio žiedo. Bet mes juk per menki kad tunelius statyt...

O estai ima ir daro.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ti-662-2303772