Rail Baltica II

[sleader]

Nepyk, bet lyginti KUN su WAV ir jo kolegomis man nekyla pirštai. Ir reiktų prisiminti, jog jau atsiranda naktiniai traukiniai po Europą, tad Bialystokas yra žymiai gerenėje pozicijoje nei Kaunas. Beje, nuo Klaipėdos iki KUN irgi apie 200 km.

Čia ne KUN ar WAV lyginimas. Pas mus čia forume, kažkokia vyraujanti mada su kažkuom ir dėl kažko "matuotis".
Mano pranešimas buvo apie tai, kad galima pritraukti keleivių iš Balstogės į KUN. Jeigu kyla X avialinijų lėktuvas iš WAV ir tų pačių X avialinijų lėktuvas iš KUN, ta pačia kryptimi, tai didesnis šansas, kad bilietą pigiau galėsi nusipirkti iš KUN dėl mažesnės paklausos. Todėl yra potencialo turėti keleivių, kurie iš Lenkijos atvažiuos vien tam, kad galėtų kažkur skristi. Nors lenkai tiesdami savo RB šiek tiek tą potencialą sumažins, bet jis vis vien išlieka. Taigi tą reikia išnaudoti ir apie tai galvoti.

Nelabai suprantu kuo čia dėta Klaipėda ir RB, nes šis infrastuktūros projektas Klaipėdos nei priartins, nei nutolins.

[sleader]

Estiškame straipsnyje buvo rašoma, kad Rygos prijungimas iš vienos pusės kainuotų 300m, kai Vilniaus pajungimas - apie 2,5 milijardo (spėčiau reiktų dauginti šiuos skaičius bent iš dviejų). Taigi, taip, lietuviai yra visiški liūzeriai šiame projekte, nes nieko gero be iškirstų medžių parodyti kol kas negali, kai latviai apsižiojo daug, bet kol kas dirba labai greitai, net jei ir didžiausio VT užkampio Europoje nacionalistėliams atrodo kitaip.

Kaip po galais Rygos prijungimas gali kainuoti 300 mln., jei vien tik Rygos centrinio mazgo pirminė sąmata viršyja 0,55 mlrd. (pagal paskutinius Latvijos audito institucijos skaičiavimus - apie 0,9 mlrd.) ? Kam tada tie papildomi milijardai, jei viską galima padaryti už 300 milijonų?

Šiaip neradau tikslaus skaičiaus, kiek kainuotų visa kilpa nuo pagrindinės linijos per Rygą, bet grubiai vertinant visą biudžetą (atnaujintais skaičiais), tai turėtų sudaryti ~2,5 mlrd. eur. Nes tai sudaro ~55 km iš visų 265 km Latvijos teritorijoje.

[VLR]

Kaip po galais Rygos prijungimas gali kainuoti 300 mln., jei vien tik Rygos centrinio mazgo pirminė sąmata viršyja 0,55 mlrd. (pagal paskutinius Latvijos audito institucijos skaičiavimus - apie 0,9 mlrd.) ? Kam tada tie papildomi milijardai, jei viską galima padaryti už 300 milijonų?

Šiaip neradau tikslaus skaičiaus, kiek kainuotų visa kilpa nuo pagrindinės linijos per Rygą, bet grubiai vertinant visą biudžetą (atnaujintais skaičiais), tai turėtų sudaryti ~2,5 mlrd. eur. Nes tai sudaro ~55 km iš visų 265 km Latvijos teritorijoje.

Būtų smagu, jei sektum tai, ką aš rašau prieš man atrašydamas. Buvo kalbos, kad Rygos centrinė stotis gali būti nepajungta prie Rail Baltica apskritai, ne tik pirmajame etape. Mano pranešimas buvo skirtas parodyti, kad nuo Rail Baltica iki Rygos jau dabar yra pilnai elektrifikuotas geležinkelis, kuris urbanizuotoje teritorijoje yra 4-10 juostų. Tad Rygos centrinei stočiai būti neprijungtai bent iš vienos pusės ilgalaikėje perspektyvoje šansų nėra, nes su tokia užduotimi latviai ramiai susitvarkytų. Prie ko čia pačio mazgo statybos ir jų bendra kaina? Ir prie ko čia tas ambicingas Rygos žiedo projektas?

O dėl 300m, tai siūlyčiau susirasti tą estišką straipsnį, ten buvo minimas toks skaičius, būtent Rygos centrinio mazgo pajungimui iš vienos pusės.

[sleader]

Man tai būtų smagu, jeigu būtų dalinamasi skaičiais parašant ką jie reiškia. Jeigu rašoma, kad Rygos pajungimas kainuoja tik 300 mln. (pagal kažkokį menamą estišką straipsnį, kurio paieškai turbūt pats turėčiau skirti visą darbo dieną ir rasti, o tikėtina - nerasti), tai ir reiškia, kad Ryga pajungiama iš viso už 300 mln. Nors norint kažką pajungti, reikia pastatyti "mazgą" nes tai apima peronus, viadukus, tunelius ir kt., kad privažiuoti prie tos stoties ir prieiti prie peronų. O tai visai kito kalibro skaičiai.
Šiaip galime toliau ir nediskutuoti, nes nelabai noriu bandyti pats susirasti ir pasigrįsti sau tamstos iš palubinsko imamus skaičius ar faktus. Tiesiog nėra tam nei laiko, nei tai duoda naudos.

Dar vienas svarbus dalykas yra toks, kad visa "kilpa pro Ryga" suplanuota ir statoma tam, kad galėtų RB traukiniai važiuojantys šiaurė/pietūs kryptimis pro Latvija, prasukti ir pro Rygą. Jeigu stotis bus terminalinė, tai dėl ilgo laiko gaišimo vargu ar tie traukiniai ten užsuks. Vadinasi prasmės daryti terminalinę stoti nėra, o persėsti ir pavažiuoti keliolika minučių kitokia vėže - nėra problemų.

[VLR]

Man tai būtų smagu, jeigu būtų dalinamasi skaičiais parašant ką jie reiškia. Jeigu rašoma, kad Rygos pajungimas kainuoja tik 300 mln. (pagal kažkokį menamą estišką straipsnį, kurio paieškai turbūt pats turėčiau skirti visą darbo dieną ir rasti, o tikėtina - nerasti), tai ir reiškia, kad Ryga pajungiama iš viso už 300 mln. Nors norint kažką pajungti, reikia pastatyti "mazgą" nes tai apima peronus, viadukus, tunelius ir kt., kad privažiuoti prie tos stoties ir prieiti prie peronų. O tai visai kito kalibro skaičiai.
Šiaip galime toliau ir nediskutuoti, nes nelabai noriu bandyti pats susirasti ir pasigrįsti sau tamstos iš palubinsko imamus skaičius ar faktus. Tiesiog nėra tam nei laiko, nei tai duoda naudos.

Dar vienas svarbus dalykas yra toks, kad visa "kilpa pro Ryga" suplanuota ir statoma tam, kad galėtų RB traukiniai važiuojantys šiaurė/pietūs kryptimis pro Latvija, prasukti ir pro Rygą. Jeigu stotis bus terminalinė, tai dėl ilgo laiko gaišimo vargu ar tie traukiniai ten užsuks. Vadinasi prasmės daryti terminalinę stoti nėra, o persėsti ir pavažiuoti keliolika minučių kitokia vėže - nėra problemų.

Šaltinis yra čia:
https://www.err.ee/1609348697/ule-15...eraraha-otsima

"The cheapest option stipulated that Riga will not be connected to the new European-wide railway, but that there will be a transfer to the existing train, which is outside Riga," said Marko Kivila, chairman of the board of RB Rail.

In this way, about 300 million euros would be saved, but the dream of reaching Riga from Tallinn in one hour and 42 minutes would be postponed to an indefinite future. During the negotiations, a solution was reached, which can be described with the words "if you can't get everything, make half".

Nejungiant Rygos iš vienos pusės europine vėže bus sutaupoma 300m eurų lyginant su dabartiniu seno ruožo modernizacijos sprendimu ir pylimų ir kitų dalykų statymą į oro uostą. Norint Rygą prijungti europine vėže ateityje, tų pylimų statyti antrą kartą jau nebereikės. Taigi taip, šitą pirmoje fazėje modernizuoto ruožo vėže ateityje pakeisti į europinę kainuos apie 300m šios dienos eurų ir tai yra kažkas, ką latviai patys galėtų ramiai prafinansuoti (tai yra Rygos metinis biudžetas).

[sleader]

Ačiū už šaltinį.
Nieko aš nebandau sudrumsti, tiesiog visose šitose sumose, kad ir paimtose iš straipsnių yra begalė neaiškumų:
Jeigu kalbėti apie tuos 300 mln. eur, tai čia sutaupymas projekto biudžeto lėšų, ar sutapymas tos dalies, kuria turėtų prisidėti LV iš savų pinigų (berods 15 proc.). Man tai tokios vietos kelia daug klausimų, nes jei operuojama, kad visas projektas LV teritorijoje kainuos vos ne 10 mlrd., tai ši suma urbanizuotos vietovės prijungimui ir stoties pritaikymui atrodo pernelyg maža.
Kitas dalykas, kokioje stadijoje tuomet lieka Rygos stotis ir RIX stotis. Įšaldoma ir paliekamas užkonservuotas karkasas? Tada nematau jokio LV laimėjimo su šiomis stotimis, kad ištratinama dalis biudžeto, bet galutinio rezultato neturima jokio (tokio kokiu būtų galima naudotis).

[VLR]

Dabar dėl planuojamos pirmos fazės santrauka iš: https://www.tvnet.lv/8089263/

- Oro uosto pastatas ir Rygos centrinis mazgas bus pastatyti.
- Oro uostas bus prijungtas 1520 mm vėže prie netoliese esančio geležinkelio prie Imanta, bet pagal Rail Baltica projektą, naudojant planuojamas Rail Baltica estakadas ir pylimą
- Bus modernizuojamas 1520 mm ruožas Salaspils - Stotis - Oro uostas, Salaspilyje bus formuojamas mazgas su Rail Baltica.
- Tarptautiniai oro uosto keleiviai galės į jį patekti pasikeitę vieną kartą Salaspils
- Tarptautiniai keleiviai naudosis tiek stotimi centre, tiek oro uoste jau po pirmos fazės
- Iš didžiųjų objektų, vienintelis, kuris galimai norima užšaldyti (pirmai fazei) yra tiltas per Daugavą

[sleader]

Gaila tik, kad niekur nenorodo pinigų poreikio šiems sprendiniams. T.y. kiek kainuos stočių statyba ir 1520 mm vėžės įrengimas apjungiant trūkstamas atkarpas.
Latvijos audito įstagos išvadose buvo paminėta ~0,9 mldr. eur Rygos centriniam mazgui. TIk kaip suprantu į centrinį mazgą įeina tiltas per Daugavą.

Gerai, kad bent oro uostą prisijungs. Ir turės susisiekimą geležinkeliu iš stoties, kaip jau yra Vilniuje.
Ką jau ir anksičiau buvau sakęs, tai mes Vilniuje jau iš esmės turime gerą jungti tarp geležinkelio ir Oro uosto. Nes persėdimas į kitą traukinį ir pavažiavimas juo kelias minutes nėra sudėtingas dalykas ir tai niekaip nemažina pasiekiamumo. Ko mums reikia, tai pakankamai nebrangaus "oro uosto stoties terminalo", perdengiant bėgius ir jį pastatant viršuje, beveik be jokių papildomų darbų.

[DKL]

Gaila tik, kad niekur nenorodo pinigų poreikio šiems sprendiniams. T.y. kiek kainuos stočių statyba ir 1520 mm vėžės įrengimas apjungiant trūkstamas atkarpas.

Kitą savaitę žadą išviešinti informacinį raportą. Ten turėtų būti visa informacija

[VLR]

Gaila tik, kad niekur nenorodo pinigų poreikio šiems sprendiniams. T.y. kiek kainuos stočių statyba ir 1520 mm vėžės įrengimas apjungiant trūkstamas atkarpas.
Latvijos audito įstagos išvadose buvo paminėta ~0,9 mldr. eur Rygos centriniam mazgui. TIk kaip suprantu į centrinį mazgą įeina tiltas per Daugavą.

Straipsnyje lyg ir rašo, kad tokiam sprendimui reikia 524m. eurų ir nurodo šaltinius, iš kurių juos galima gauti.

Gerai, kad bent oro uostą prisijungs. Ir turės susisiekimą geležinkeliu iš stoties, kaip jau yra Vilniuje.
Ką jau ir anksičiau buvau sakęs, tai mes Vilniuje jau iš esmės turime gerą jungti tarp geležinkelio ir Oro uosto. Nes persėdimas į kitą traukinį ir pavažiavimas juo kelias minutes nėra sudėtingas dalykas ir tai niekaip nemažina pasiekiamumo. Ko mums reikia, tai pakankamai nebrangaus "oro uosto stoties terminalo", perdengiant bėgius ir jį pastatant viršuje, beveik be jokių papildomų darbų.

Ne, lyginti Rygos stoties ir oro uosto jungties su Vilniuje esančia tikrai nereiktų, nes tai yra visiškai skirtingo kalibro dalykai. Rygos stotis yra tikrąjame miesto centre ir ji taip pat veikia kaip centrinis vietinio transporto mazgas, kuriame kertasi viso vietinio transporto srautai. Vilniuje tokia vieta, spėju, būtų koks Žaliasis tiltas (Vilnius neturi tokio dydžio miestui būdingo transporto mazgo). Rygos jungtis taip pat eis pro tankius rajonus kaip Imanta ir Zolitudė, kuriose jau yra stotelės. Būtent dėl to Rygos naujoji jungtis bus pasiekiama ir naudojama labai didelio keleivių skaičiaus, tiek iš centrinio mazgo, tiek iš šių rajonų ir ten bus galima sukurti didelio miesto paslaugos dažnį. Vilnius turėtų tokią Oro uosto su centru jungtį, kokia yra planuojama Rygoje, jei (1) nutiestų bėgius iki Žaliojo tilto, (2) ten pasistatytų Rygos lygio transporto mazgą, (3) pasistatytų RIX lygio oro uosto integraciją, (4) į Naujininkų vietą perkeltų kokius Pašilaičius, Fabijoniškes ir Pilaitę (vien Imantoje gyvena 50 tūkstančių žmonių). Net ir be (4), tokios vertės ir naudingumo jungtis tarp oro uosto ir (tikrojo) centro Vilniuje kainuotų kokius 3-5 milijardus.

Dabartinė Vilniaus jungtis tarp Oro uosto ir stoties tėra jungtis iš miesto pietų į miesto tolimesnius pietus - niekas nevažiuos ten iš centro tam, kad galėtų pasikeisti urbanizuotos teritorijos pabaigoje. Tai yra entuziastams ir turistams (kurie dažnai apsistoja Senamiestyje) jungtis, jos nenaudoja net Naujamiesčio ar Naujininkų gyventojai, nekalbant jau apie keitimąsi ten važiuojant iš toliau. Dar buvo galima tą jungtį gelbėti suplanuojant pravažiuojamąją stotį VNO, tačiau planuojamosios jungties aš nesuprantu: bus kieta, požeminė stotis, bet pvz. Vilnius - Kaunas traukiniai turės važiuoti pirma į 'centrinę' stotį, tada važiuoti atbulom į VNO? Tai atrodo kaip itin keistas sprendimas, bet gal kažką praleidau.

[ejs-ejs]

- Tarptautiniai keleiviai naudosis tiek stotimi centre, tiek oro uoste jau po pirmos fazės
- Iš didžiųjų objektų, vienintelis, kuris galimai norima užšaldyti (pirmai fazei) yra tiltas per Daugavą

Man visada kliuvo tai, kad arba važiuoji pro RIX, arba nevažiuoji pro Rygą. Grubiai, RIX kilpa yra apie pusvalandis kelionėje. Jei patrumpintų per Tornkalns ir laikinai panaudotų dvigubą vėžę, Rygos mazgą galima išspręsti žymiai geriau.

[OroPatrulis]

Sveiki, įdedu senus video kurie buvo pašalinti po susitikimo su apsauginiais. Kita savaite pradėsiu vėl filmuoti statybų progresą. Jeigu turit užklausų ką nufilmuoti - parašykit.

[Lašas]

Sveiki, įdedu senus video kurie buvo pašalinti po susitikimo su apsauginiais. Kita savaite pradėsiu vėl filmuoti statybų progresą. Jeigu turit užklausų ką nufilmuoti - parašykit.

Žinoma aktualiausia ir įdomiausia- Neries tilto statybvietė

[Dundorfas]

Straipsnyje lyg ir rašo, kad tokiam sprendimui reikia 524m. eurų ir nurodo šaltinius, iš kurių juos galima gauti.




Ne, lyginti Rygos stoties ir oro uosto jungties su Vilniuje esančia tikrai nereiktų, nes tai yra visiškai skirtingo kalibro dalykai. Rygos stotis yra tikrąjame miesto centre ir ji taip pat veikia kaip centrinis vietinio transporto mazgas, kuriame kertasi viso vietinio transporto srautai. Vilniuje tokia vieta, spėju, būtų koks Žaliasis tiltas (Vilnius neturi tokio dydžio miestui būdingo transporto mazgo). Rygos jungtis taip pat eis pro tankius rajonus kaip Imanta ir Zolitudė, kuriose jau yra stotelės. Būtent dėl to Rygos naujoji jungtis bus pasiekiama ir naudojama labai didelio keleivių skaičiaus, tiek iš centrinio mazgo, tiek iš šių rajonų ir ten bus galima sukurti didelio miesto paslaugos dažnį. Vilnius turėtų tokią Oro uosto su centru jungtį, kokia yra planuojama Rygoje, jei (1) nutiestų bėgius iki Žaliojo tilto, (2) ten pasistatytų Rygos lygio transporto mazgą, (3) pasistatytų RIX lygio oro uosto integraciją, (4) į Naujininkų vietą perkeltų kokius Pašilaičius, Fabijoniškes ir Pilaitę (vien Imantoje gyvena 50 tūkstančių žmonių). Net ir be (4), tokios vertės ir naudingumo jungtis tarp oro uosto ir (tikrojo) centro Vilniuje kainuotų kokius 3-5 milijardus.

Dabartinė Vilniaus jungtis tarp Oro uosto ir stoties tėra jungtis iš miesto pietų į miesto tolimesnius pietus - niekas nevažiuos ten iš centro tam, kad galėtų pasikeisti urbanizuotos teritorijos pabaigoje. Tai yra entuziastams ir turistams (kurie dažnai apsistoja Senamiestyje) jungtis, jos nenaudoja net Naujamiesčio ar Naujininkų gyventojai, nekalbant jau apie keitimąsi ten važiuojant iš toliau. Dar buvo galima tą jungtį gelbėti suplanuojant pravažiuojamąją stotį VNO, tačiau planuojamosios jungties aš nesuprantu: bus kieta, požeminė stotis, bet pvz. Vilnius - Kaunas traukiniai turės važiuoti pirma į 'centrinę' stotį, tada važiuoti atbulom į VNO? Tai atrodo kaip itin keistas sprendimas, bet gal kažką praleidau.

Ryga stengiasi pasistatyti smth Stockholmo T-centralen ir link Stokholmo lygio stumti VT, pavydu. Nors ten jiems sunkiai gaunais, bet stumiasi biškį po biškį

[Ciurlionis]

Ryga stengiasi pasistatyti smth Stockholmo T-centralen ir link Stokholmo lygio stumti VT, pavydu. Nors ten jiems sunkiai gaunais, bet stumiasi biškį po biškį

Žinai, jau geriau turėti ambiciją ir judėti link jos, kad ir nesėkmingai, negu iš viso neturėti ambicijos.

Bet čia jau mentalo klausimas - low profile.

[sleader]

Bet čia jau mentalo klausimas - low profile.

??

[DodoGTA]

??

Gal tas žmogus norėjo pasakyti žodį „mentaliteto“?

[Dundorfas]

Žinai, jau geriau turėti ambiciją ir judėti link jos, kad ir nesėkmingai, negu iš viso neturėti ambicijos.

Bet čia jau mentalo klausimas - low profile.

Na yra racijos Latvijos piliečiams airBaltic ambicija kastavo 571,293 mln. eurų, čia ko gero neskaičiuojant kiek valstybė dotavo prieš tai.

„airBaltic“ sumažins savo įstatinį kapitalą 571,293 mln. eurų

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslo-poziuris...euru-120048194

[VLR]

Skrydžiai (kai juos organizuoja valstybė) yra viešoji paslauga, tad tokio praradimo vertinimas bendrame kontekste būtų gana komplikuotas. Daryti išvadas be socioekonominės papildomų skrydžių egzistavimo efekto analizės bei neskaičiuojant bendros kompanijos vertės nėra įmanoma, tad tokie skaičiai daug nepasako.

bet stumiasi biškį po biškį

Nesu tikras, kokiame kontekste yra tas 'po biški'. Vos per kelis metus, latviai Rygoje vien transportui įsisavino gerokai daugiau pinigų nei kainuotų visi Konstitucijos prospekto 'dangoraižiai' kartu sudėjus. Jei jie tikrai sugebės pirmoje fazėje ir sukurti prioritetą Rail Balticai pačiame centre, ir pastatyti centrinės stoties pastatą ir oro uosto pastatą, tai bus neįtikėtinas pasiekimas, kurio teigiamus efektus miestas jaus labai, labai ilgai.

[Rimas_OK]

Manau, kad suprojektuoti 100 km trasą su visom procedūrom ir žemės paėmimais yra kur kas didesnis ir ilgesnis darbas (Vilnius-Kaunas), nei pastatyti vieną pastatą, kad ir miesto centre (Rygos stotis). Tai niekaip nematau, kad mes čia kažkur atsilikinėtumėm.
Ir dar norėčiau užduoti klausimą - ar nors vienam stoties pastatas darys įtaką renkantis transporto rūšį prieš perkant bilietą savo telefone?