Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė alga Rodyti pranešimą

    Negalim atmesti varianto, kad informacijos apie 8 metus šaltinis yra geležinkelių ekspertas John iš miestai.net forumo. Žurnalistai prascrollino temą ir įdėjo aptakų neįpareigojantį sakinį į straipsnį.
    Mano šaltinis Jon Worth, kuris, sutikim, turi biškiuką žinių ir kompetencijų tokius dalykus žinoti.

    Comment


      Parašė John Rodyti pranešimą

      Net ir pačiu blogiausiu atveju, jei RB projektas bus išvis nucancelintas (mažai tikėtina), stotys bus panaudotos esamo geležinkelio tinklo aptarnavimui. Kad ir kaip bežiūrėsi, latviai ir estai su stotimis išlošė ir tai buvo geras ir šiaip visiškai common sense sprendimas. Lietuva meanehile neturi visiškai nieko, išskyrus tik Latvijai/Estijai aktualią atkarpą, kur vykdom kažkokius darbus.
      Ne visi latviai ir estai islose - tie, kurie norejo vaziuoti 250km/h nauju HSR panasu kad pralose. Ir galit kiek norit kartoti kad projektui blogai ne del stociu, bet akivaizdu kad per ta laika ir uz tuos pinigus jie geriau butu nutiese gelezinkeli.

      Comment


        Parašė alga Rodyti pranešimą

        Negalim atmesti varianto, kad informacijos apie 8 metus šaltinis yra geležinkelių ekspertas John iš miestai.net forumo. Žurnalistai prascrollino temą ir įdėjo aptakų neįpareigojantį sakinį į straipsnį.
        Kaip ir šitoks terminas yra minimas pačioje ataskaitoje iš "Operational Readiness Study in 2023" kuri nėra vieša mano žiniomis.

        72. The ministries have not decided how the international trains should
        be acquired – leased, owned or the passenger operators will be required
        to have their own trains. If the decision is not taken soon, there is a risk
        that there will be no trains to operate on the railway in 2030/2031.
        According to the Study, starting from the decision, it takes two years to
        prepare procurement, four years to deliver the rolling stock and two
        years testing time –eight years in total.

        Comment


          Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą

          Kaip ir šitoks terminas yra minimas pačioje ataskaitoje iš "Operational Readiness Study in 2023" kuri nėra vieša mano žiniomis.
          Na va, praktiškai žodis į žodį, ką pernai Vilniaus meeto metu kalbėjo Jon Worth. Gal jis tokią info iš tos pačios studijos ir paėmė.
          Nors nereikia būti genijumi norint suprasti, kad traukinių pirkimas yra ilgas ir nuobodus procesas ir jei pirksi šiandien, tai važinėsi tikrai ne po metų ir ne po dviejų. O buvo čia pezėtojų, kliedinčių vaflius ir teisinančių SuMino ir LTG neveiklumą dėl riedmenų pirkimo. Man tikrai įdomu, iš kur tas neapsakomas pasišventimas teisinti šūdą ir blogą institucijų veikimą? Ką tai duos? Apginsim kažkokią įsivaizduojamą savo šalies garbę? Ministeriją? Mylimą politiką? Koks tikslas taip daryti bendrame kontekste? Juk tikslas turėtų būti veikiantis geležinkelis ir juo patogiai važiuojantys keleiviai ir kroviniai.
          Paskutinis taisė John; 2024.06.12, 15:20.

          Comment


            Iš kiek geresnių naujienų - Kaunas-Lenkijos siena ruožas patvirtintas vyriausybės, bus pradedamos žemės paįmimo procedūros https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/vy...vystymo-plana/

            Comment


              Parašė John Rodyti pranešimą

              Mano šaltinis Jon Worth, kuris, sutikim, turi biškiuką žinių ir kompetencijų tokius dalykus žinoti.
              Štai šis – https://en.wikipedia.org/wiki/Jon_Worth ? Jo wikipedijos straipsny geležinkeliai net neminimi. Aš pats dariau savo "5 minutes researcho wikipedijoj", dažniausiai greitieji traukiniai pristatomi per 3-4 metus nuo užsakymo.

              Comment


                Parašė alga Rodyti pranešimą
                Aš pats dariau savo "5 minutes researcho wikipedijoj", dažniausiai greitieji traukiniai pristatomi per 3-4 metus nuo užsakymo.
                Tai kaip ir rašo kad pristatoma per 4 metus - bet reikia poros prieš tai kad įvykdyti visas pirkimų procedūras, ir porą po kad ištestuoti paruošti ir sertifikuoti juos naudojimui. Paskutinę dalį galima kiek trumpinti, bet vis tik daugiau nei 4 metus užtrunka.

                Comment


                  Parašė alga Rodyti pranešimą

                  Štai šis – https://en.wikipedia.org/wiki/Jon_Worth ? Jo wikipedijos straipsny geležinkeliai net neminimi. Aš pats dariau savo "5 minutes researcho wikipedijoj", dažniausiai greitieji traukiniai pristatomi per 3-4 metus nuo užsakymo.
                  O kiek laiko užtrunka nuo pirkimo procedūrų pradžios iki traukinio paleidimo į reguliarų servisą?

                  Comment


                    Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą

                    Tai kaip ir rašo kad pristatoma per 4 metus - bet reikia poros prieš tai kad įvykdyti visas pirkimų procedūras, ir porą po kad ištestuoti paruošti ir sertifikuoti juos naudojimui. Paskutinę dalį galima kiek trumpinti, bet vis tik daugiau nei 4 metus užtrunka.
                    Tai, išeina, jei šiemet pradės šopintis, už poros metų pasirašys pirkimą, kaip tik ant 2030 bandomųjų važiavimų dar gali gauti. Klausimas – kas tai turi daryti? LTG Link ?

                    Comment


                      Parašė alga Rodyti pranešimą

                      Tai, išeina, jei šiemet pradės šopintis, už poros metų pasirašys pirkimą, kaip tik ant 2030 bandomųjų važiavimų dar gali gauti. Klausimas – kas tai turi daryti? LTG Link ?
                      Nebent įtikintume ÖBB ateiti į mūsų rinką ir teikti RB keleivių vežimo paslaugas? Aš tikrai būčiau už, nors negirdėjau, kad SuMin vestų derybas su kitais operatoriais. Taigi, lieka tik LTG Link.

                      Comment


                        Dabar prasidės nauja beribė diskusija tai kas svarbiau: bėgiai ar traukiniai, kurie ant jų važiuotų. Diskusiją ar svarbiau stotys ar bėgiai jau praėjom. Pirmyn.

                        Comment


                          Romai, dėl "Čia apie RB-I" - RB I yra senoji veikianti trasa, diskusija apie naują trasą iki Lenkijos manau gali likti šioje temoje.

                          Comment


                            Tuomet reikia susitarti tarpusavyje ir patikslinti abiejų temų pavadinimus, kad nebūtų painiavos.
                            Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas nėra užuominos, kad tai tik senoji trasa.
                            Ten diskutuojama apie europinės vėžės geležinkelį iki Lenkijos ir toliau Lenkijos teritorijoje.

                            Rail Baltica II - jei ana tema yra dalis yra nuo Lenkijos sienos iki Kauno, tai ši tema pagal nutylėjimą apima trasą nuo Kauno iki Latvijos sienos ir toliau iki Rygos ir Talino

                            Comment


                              Parašė Romas Rodyti pranešimą
                              Tuomet reikia susitarti tarpusavyje ir patikslinti abiejų temų pavadinimus, kad nebūtų painiavos.
                              Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas nėra užuominos, kad tai tik senoji trasa.
                              Ten diskutuojama apie europinės vėžės geležinkelį iki Lenkijos ir toliau Lenkijos teritorijoje.

                              Rail Baltica II - jei ana tema yra dalis yra nuo Lenkijos sienos iki Kauno, tai ši tema pagal nutylėjimą apima trasą nuo Kauno iki Latvijos sienos ir toliau iki Rygos ir Talino
                              Galima matyt ir taip suprasti, bet aš suprantu taip - RB1 yra senoji vingiuota trasa nuo Lenkijos iki Kauno, RB2 - nuo Kauno iki Talino ir nuo Kauno iki Lenkijos, nes praktiškai tai bus nauja trasa. Ką kiti mano?

                              Comment


                                Yra parašyta Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas ir viskas kaip ir aišku.
                                O tos ribos tarp senosios ir naujosios dalies sunku pagauti. Ir gaunasi kiek dirbtinis atskyrimas.

                                Kalbant apie projektą geriau nubrėžti aiškias geografines ribas, tuo labiau, kad projekto dalys bus atskirai įgyvendinamos
                                Yra atskiros temos
                                Rail Baltica II atšakos į Klaipėdą vizijos
                                Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

                                Tačiau net ir su nedaug temų kartais nepataikoma atskirą temą, pvz.
                                Parašė Gator Rodyti pranešimą
                                Kauno ir Vilniaus oro uostus planuoja sujungti nauja geležinkelio vėže
                                https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/06/...zinkelio-veze/

                                Comment


                                  Romas
                                  Tai viskas visiems yra aišku. RB1 yra sena tema. Tas geležinkelis yra baigtas. Dabar yra RB2 LT/PL siena - Kaunas. Lygiai kaip ir RB2 Kaunas - Vilnius yra aišku, kad tai ne esamos vėžės modernizacija. Kam tuomet tas skirstymas tarp 1 ir 2? Nebent nuimtum skaičius nuo RB, nes tai yra atskiri projektai.

                                  Comment


                                    Parašė vital7777 Rodyti pranešimą

                                    Ne visi latviai ir estai islose - tie, kurie norejo vaziuoti 250km/h nauju HSR panasu kad pralose. Ir galit kiek norit kartoti kad projektui blogai ne del stociu, bet akivaizdu kad per ta laika ir uz tuos pinigus jie geriau butu nutiese gelezinkeli.
                                    Ne, neakivaizdu, nes už tuos pinigus šiais laikais nebūtų nutiesę net tokio 'geležinkelio' kaip Rail Baltica 1, nekalbant apie HSR. Tad, visų pirma, teisinga taktika buvo išleisti pinigus kuo greičiau dėl infliacijos, o antra, išleisti juos kažkam, ką galima bus iš karto naudoti pagal paskirtį - stočių pagrindinis tikslas yra būti vietinio transporto intermodaliniais mazgais, Rail Baltica yra tik maža jų dalis. Stočių efektas Talinui ir (ypač) Rygai bus milžiniškas postūmis nepriklausomai nuo to, ar europiniai bėgiai bus prijungti prie jų, ar ne.

                                    Lietuviai, tuo tarpu, nei pastatė stočių, nei nutiesė bėgių, nei integravo oro uostą nors sąlygos tam buvo idealios (KUN). Įdomus tas faktas, kad Latvijoje situacija su žemės paėmimu yra sunkiausia Baltijos šalyse, jie net turėjo keisti įstatyminę bazę dėl to. Rygoje jie turėjo išpirkinėti sklypus ir griauti didžiulius prekybos centrus (ir taip, įskaitant bėgiams, o ne stočiai) ir jie tai padarė. Tuo tarpu Lietuvoje žemės paėmimas buvo lengviausias Baltijos šalyse. Ką veikė lietuviai, kol latviai darė itin sunkius darbus Rygos centre (o estai - Talino) ir rimtai pasistūmėjo statybose tokio lygio mazgų, kokių automobilizuotų artojų šalyje niekada nebus?
                                    Paskutinis taisė VLR; 2024.06.13, 09:37.

                                    Comment


                                      Specialus geležinkelio planas nuo Jiesios iki sienos su Lenkija:
                                      Attached Files

                                      Comment


                                        O pastarajam ruožui pinigų užteks pirmuoju etapu (iki 2030 m.) ir dvikeliui, tikiuosi?

                                        Comment


                                          Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                          O pastarajam ruožui pinigų užteks pirmuoju etapu (iki 2030 m.) ir dvikeliui, tikiuosi?
                                          Na, pinigų neužtenka viskam bendrai. Estų interviu prie taupiausių planų minimas variantas elektrifikuoti dabartinį geležinkelį ir naujo iki 2030 m. nestatyt. Visgi, panašu, kol kas planuojama dvikelį bent nuo Lenkijos iki Panevežio statyt.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X