Parašė John
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica II
Collapse
X
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Tai kainavo tik 20 mln. Lietuvoje visokias bibliotekas ir muziejus už pusę tos kainos stato (arba arenas už 2.5x). Be to, jie galėjo ir nukast ir pastatyt viaduką, nes virš ten tik gatvė.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Šiaip įdomu, kaip numatytas eismas tunelio remonto metu? Aplink per Drobės fabriką? Ten kol kas nėra trečio bėgio europinei vėžei.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Skamba daugmaž realistiškai. Čia net nekalbant apie tokius dalykus, kaip remonto darbai (tiem emergency, tiek planiniai), kuriuos daryti vienkelyje yra belenkaip sudėtingiau, nei dvikelyje.
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Tai kainavo tik 20 mln. Lietuvoje visokias bibliotekas ir muziejus už pusę tos kainos stato (arba arenas už 2.5x). Be to, jie galėjo ir nukast ir pastatyt viaduką, nes virš ten tik gatvė.
- 4 patinka
Comment
-
Parašė sleader Rodyti pranešimą
2009 m. rekonstravome tunelį už 24 mln. eur, o pasirodo naują dabar išsikastumę už 20 mln. Na ir durniai mes, kad prieš penkioliką metų, kai statybos kainos buvo bent 2x mažesnės nesistatėm naujo
20 mln. (svarais) kainą ne aš sugalvojau. Nereikia tingėti pro duotus linkus pasiskaitinėti. Tuo labiau, kad į tą kainą įėjo didžiausios UK kasimo mašinos konstravimas.Paskutinis taisė ifl; 2024.02.27, 14:04.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąSu "skaičiavimais" ir tariamu esamo tunelio adekvatumu būsimam eismui būtų kaip ir ok, bet problema, kad skaičiavimai daromi ant klaidingų premises t.y. visiškai ignoruojama tai, kad ateityje tukriausiai vyks kur kas intensyvesnis priemiestinių traukinių eismas 1520mm vėže, bei tarpmiestinis eismas tarp Kauno ir Šiaulių. Na arba nevyks, "argumentuojant", you guessed it, nepakankamu tunelio pralaidumu
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąKauno tunelio liesti matyt nelabai buvo galima, nes, kaip bebūtų, tai yra visiškai unikalus ir vienintelis naudojamas geležinkelio tunelis Baltijos šalyse. Carinė architektūra ir visa kita. Tai nei portalai, nei pats tunelis negali būti ir matyt niekada nebus ardomi, perstatomi ar kaip nors kitaip modifikuojami.
Vienintelis realus variantas būtų atskiro tunelio kasimas greta esančio ir šita proga, panašu, jau yra praleista.
Jei bus poreikis, tie patys fondai, kurie finansuoja Rail Baltica, pafinansuos ir naują tunelį, nėra čia jokios prarastos progos. Motyvacija bus tokia pati: butelio kaklelis TEN-T koridoriuje, ES narių junglumas. Atskirai projektas bus daug suvaldomesnis, nei 800 km HSR ar gal net standartinė vėžė nuo Kauno iki Šeštokų už 360 milijonų.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
Manau kai pribręs intensyvus eismas maršrutais į Jonavą, Kėdainius ir net Šiaulius, tai pastatys naują priemiestinę stotį kur nors prie Amalių arba iš vis Palemonę. Kol kas net aplinkui Vilnių nėra intensyvaus priemiestinio judėjimo tai apie Kauną jo tuo labiau nebus.
Ir statyti stotį Amaliuose ar Palemone priemiestiniam eismui? Whut? Kas čia per paistalai?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė B.S. Rodyti pranešimąKaunas ne Ryga, ir net ne Vilnius. Srautai visai kiti. Ir jei paskaičiavo kad kol kas nereikia, tai gal ir nereikia. First things first.
Gal iškas dar vieną tunelį su vėže į Klaipėdą, jei ji eis per Kauną. Ir tikrai nekainuos 20mln. Gal gal užteks 100mln.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė B.S. Rodyti pranešimąAš eilinį kartą priminsiu, kad Vilnius buvo "prijungtas" paskutinę minutę. Žinau, kai kuriem būtų buvę geriau duoti ultimatumus kaimynams ir nužudyti visą projektą, nei kad imti tai ką galima padaryti šiandien ir tuo naudotis iš karto, prie viso to tobulininant projektą ateityje.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąKauno tunelio liesti matyt nelabai buvo galima, nes, kaip bebūtų, tai yra visiškai unikalus ir vienintelis naudojamas geležinkelio tunelis Baltijos šalyse. Carinė architektūra ir visa kita. Tai nei portalai, nei pats tunelis negali būti ir matyt niekada nebus ardomi, perstatomi ar kaip nors kitaip modifikuojami.
Vienintelis realus variantas būtų atskiro tunelio kasimas greta esančio ir šita proga, panašu, jau yra praleista.
Su "skaičiavimais" ir tariamu esamo tunelio adekvatumu būsimam eismui būtų kaip ir ok, bet problema, kad skaičiavimai daromi ant klaidingų premises t.y. visiškai ignoruojama tai, kad ateityje tukriausiai vyks kur kas intensyvesnis priemiestinių traukinių eismas 1520mm vėže, bei tarpmiestinis eismas tarp Kauno ir Šiaulių. Na arba nevyks, "argumentuojant", you guessed it, nepakankamu tunelio pralaidumu
- 4 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Nereikia priemiestinių traukinių 300K dydžio miestui ir dažnesnio, nei 1 per dieną, traukinio į Šiaulius? Really? Kas ir kur čia tokius skaičiavimus daro?
Keli per valandą?
Aš nustebćiau jei per mano gyvenimą būtų kadanors bent 1 per valandą. Jau koks 1 kas 2 valandas būtų neįtikėtina.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Prie ko čia Vilnius? Kaunas visada buvo RB dalimi ir viską, įskaitant normalų tunelį, buvo galima ramiai ir neskubant padaryti nuo pat pradžių.
1. Vilniaus prijungimas keičia maršrutus ir jų matematiką.
2. Vilniaus prijungimas gerokai didina Lietuvos RB procentinę dalį mūsų kaimynų sąskaita. Prieš pajungiant Vilnių derėtis dėl naujo tunelio būtų buvę lengviau, nes vėžė į Vilnių yra gerokai brangesnė.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Kiek tų traukinių į Šiaulius turi būti, kad nebetilptų per tunelį?
Keli per valandą?
Aš nustebćiau jei per mano gyvenimą būtų kadanors bent 1 per valandą. Jau koks 1 kas 2 valandas būtų neįtikėtina.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė B.S. Rodyti pranešimąDerybų detalių neturime ir turbūt niekada neturėsime, bet:
1. Vilniaus prijungimas keičia maršrutus ir jų matematiką.
2. Vilniaus prijungimas gerokai didina Lietuvos RB procentinę dalį mūsų kaimynų sąskaita. Prieš pajungiant Vilnių derėtis dėl naujo tunelio būtų buvę lengviau, nes vėžė į Vilnių yra gerokai brangesnė.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą
Vienas reikalas yra statyti sudėtingą infrastruktūra be kurios neapseisi dėl geografinių sąlygų, kitas reikalas yra statyti sudėtingą infrastruktūrą nes biurokratija neleidžia pakeisti egzistuojančios. Reikalingumas tilto Rygoje didelis - kitaip nebus kaip traukiniams važiuoti, egzistuojantis gana stipriai apkrautas tiltas negali pasiūlyti vieno kelio, ir jei jau statai naują tiltą, kainos skirtumas tarp vienkelio ir dvikelio yra pernelyg mažas kad vertėtų taupyti dabar.
Tuo tarpu, ne vien kad reikėtų sudėtingų nestandartinių sprendimų norint įrengti papildomus portalus, tunelio platinimas nėra paprastas, ir kainos prasme reikšmingai nesiskiria nuo naujo tunelio statybos. Kaip pavyzdys, UK vieną tunelį tiesiog užpildė lengvu betonu ir iš naujo iškasė, nes buvo paprasčiausias variantas praplatinti vienkelį į dvikelį https://www.murphygroup.com/ie/proje...rnworth-tunnel. Naujas kilometrinis tunelis, su žmonėmis gyvenančiais virš jo, yra tikrai brangus projektas. Pakankamai brangus, kad kol skaičiavimai rodo kad galima be to apsieiti, nors ir vos vos, tol bandomas išvengti.
- Biurokratija trukdo tik keisti portalų išvaizdą - Kauno tunelio vidus nėra saugomas.
- Instaliuoti du papildomus portalus šalia nebūtų buvę visiškai jokių problemų (ypač lyginant su kitais projekto darbais, kaip milžiniškų pastatų griovimas toje pačioje Rygoje). Tose Kauno vietose nėra nei tankios statybos nei dar ko nors, toks jausmas, kad kalbam ne apie tą patį miestą.
- Tuneliai yra platinami dažnai, pvz. Vokietijoje pradėjo platinti du tunelius vos prieš porą savaičių. Tam jų užpilti ir perstatyti tikrai nereikėjo, metodas yra aprašomas detaliau šiame straipsnyje: https://www.tunnelsonline.info/news/...ences-11485832
- Kauno tunelis jau yra buvęs dvikeliu ir platinti jo smarkiai nereiktų. Randu panašaus pločio tunelių, kurie yra vis dar dvikeliai, dar klausimas ar nebuvo kitokio (pigesnio) techninio sprendimo.
- Rygoje suvedus visą eismą ant dabartinio dvikelio tilto (net ir su kroviniais), sprendimas vis tiek būtų buvęs žymiai geresnis nei palikimas Kauno tunelio vienkeliu, bet latviams geresnis sprendimas už lietuvišką nieko nereiškia, jie pasidarė taip, kaip reikia.
Suvesti europinės vėžės eismą ir vietinį eismą į dvikelį jau yra nelabai kas (ką parodė latviai). Suvesti viską į vienkelį net nebandant kažko keisti yra tiesiog apsileidimas, nieko nedaugiau. Kauno tunelio palikimą vienkeliu galėsim dėti prie Kauno oro uosto integravimo, Elektrėnų stoties, centrinių stočių projektų ir kitų įvarčių į savo vartus, kurie mums kainuos milžiniškus pinigus ateityje.Paskutinis taisė VLR; 2024.02.27, 22:37.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Kaunas-Šiauliai turėtų vaikščioti kas porą valandų. Kaunas-Jonava-Kėdainiai, grubiai jamant, kas valandą. Daugink viską iš dviejų (nes vienkelis). Tada visas Kaunas-Vilnius ir tarptautinis Varšuva-Kaunas-Ryga ir Varšuva-Kaunas-Vilnius trafficas. Akivaizdu, kad tunelis, nutikus net menkaiusiam nesklandumui, taps ypač jautriu butelio kakleliu.
Nebent bus ypač ekstra politika dėl automobilių dalinio uždraudimo (pvz neleidžiama važiuoti automobiliu į kitą miestą jei ten važiuoja traukinys panašiu metu)
Comment
Comment