Rail Baltica II

[ignaloidas]

1000 km/h visiškai neekonomiška, nes energijos sąnaudos nuo v²
Čia jau reiktų išsiurbto oro tuneliais važinėt (vactrain), kad energijos sąnaudos būtų konkurencingos. Ispanai savo greičius iki 300km/h sumažino irgi dėl ekonomiškumo.

Net ir su vakumais paprastai nepasivažinėsi, realistiškai 1000km/h kreivės reikalingos bent 30 000m spinduliu kad dar daugmaž komfortiška žmonėms važiuoti būtų. Sekmės normalią tokią trasą suplanuoti net ir viską po žeme dędant.

[PoDV]

Net ir su vakumais paprastai nepasivažinėsi, realistiškai 1000km/h kreivės reikalingos bent 30 000m spinduliu kad dar daugmaž komfortiška žmonėms važiuoti būtų. Sekmės normalią tokią trasą suplanuoti net ir viską po žeme dędant.

1000+ km/h traukiniai nebent fantazuoti apie ilgo nuotolio požeminius tunelius, kurie nepaiso žemės išlinkimo, bet čia atskira diskusija.

[Taj Mahal]

1. Harbin mieste stato 1000 km/h eksperimentinę liniją.
2. Datong mieste (1500 km nuo Harbin) stato dar vieną 1000 km/h eksperimentinę liniją.
3. Ateityje nori pasiekti 4000 km/h
4. Qingdao mieste jau turi 600+ km/h eksperimentinę liniją.

Jeigu pradėtų daryti maglev vactrain su 1000 km/h tai čia būtų visiškas gamechanger.
Nuo Vilnaus iki Stambulo yra apie 1500 km (paukščio skrydžiu).
Šitoje atkarpoje to traukinio niekada nebus, bet tik iliustruoti kaip pasikeičia atstumai ir pasiekiamumas.

Bet galim grįžti prie temos ir prie Rail Baltica svajojamo 100 km/h.

Experimental ultra-high-speed maglev train with a maximum speed of over 1,000 kilometers per hour (km/h) will be built in Harbin, capital of Northeast China's Heilongjiang Province, along with associated facilities.

Construction will soon start on the test line for the world's fastest ground vehicle - a low-vacuum maglev high-speed train with a speed of up to 1,000 kilometers per hour - in Datong, North China's Shanxi Province, as preparation work is done, the local government said over the weekend.

Maglev technology (also known as magnetic levitation) has the unique ability to eliminate friction, and when coupled with low-vacuum pipeline operation, it also reduces resistance and noise, which are two significant issues in traditional train transportation.

China expects to accelerate the speed of vactrain to 1,000 kilometers, and then 2,000 kilometers and finally to 4,000 kilometers per hour, about 10 times the speed of traditional high-speed railway trains and five times the speed of passenger flights, according to media report.

A maglev bullet train that can reach speeds of 600 kilometers per hour (373 miles per hour) has made its debut in Qingdao, China.

[ifl]

1. Harbin mieste stato 1000 km/h eksperimentinę liniją.
2. Datong mieste (1500 km nuo Harbin) stato dar vieną 1000 km/h eksperimentinę liniją.
3. Ateityje nori pasiekti 4000 km/h
4. Qingdao mieste jau turi 600+ km/h eksperimentinę liniją.

Jeigu pradėtų daryti maglev vactrain su 1000 km/h tai čia būtų visiškas gamechanger.
Nuo Vilnaus iki Stambulo yra apie 1500 km (paukščio skrydžiu).
Šitoje atkarpoje to traukinio niekada nebus, bet tik iliustruoti kaip pasikeičia atstumai ir pasiekiamumas.

Bet galim grįžti prie temos ir prie Rail Baltica svajojamo 100 km/h.

O kainos kelionių tokiais traukiniais bus n kartų didesnės nei lėktuvų. Jei 160km/h nepakonkuruoja, tai ką kalbėt apie didesnius greičius.

[digital]

Taigi pats rašai, kad iki 2037 nieko nebus. Jei kontraktas dėl gamybos jau būtų, tai iki tada traukiniai spėtų morališkai pasent. Jie patys tikisi anksčiausiai 2028 metais pradėti testavimą, 2030 komercinį naudojimą, tai kokiais 2025 metais ir galės pradėti šopintis.

Užsakomasis straipsnis:
https://www.delfi.lt/uzsakomasis-tur...ukima-95173231

I. Glaniauskienė pasakoja, kad naujos technologijos neišvengiamai atkeliaus ir su naujais šveicariškų technologijų elektriniais ir bateriniais traukiniais, kurių atvykimui jau po truputį pradedame ruoštis: „Unikalu, kad šįkart „LTG Link“ įsigis būtent mūsų klimato sąlygoms pritaikytus traukinius bei techninės pagalbos paslaugas iki 2037 m. Tad laukia įdomi ir klientams visiškai naują kelionių traukiniais patirtį kurianti ateitis. Atvykus naujiesiems traukiniams iš esmės atnaujinsime traukinių parką ir užtikrinsime, kad jis būtų maksimaliai pritaikytas visiems, taip pat ir turintiems individualių poreikių“.

Šie modernūs traukiniai pakeis visus iki šiol Lietuvoje kursuojančius, daugiau kaip prieš 30 metų pagamintus ir šiandienos keleivių poreikių neatitinkančius traukinius. Kartu planuojama modernizuoti ir anksčiau įsigytus gamintojo „Pesa“ modelio traukinius, kurie ir toliau bus eksploatuojami kituose šalies maršrutuose.

[ifl]

Klimato sąlygoms pritaikytus. O tai Pesa nepritaikyti klimato sąlygoms? Lenkijoje jau, matyt, kitoks klimatas.

[John]

Klimato sąlygoms pritaikytus. O tai Pesa nepritaikyti klimato sąlygoms? Lenkijoje jau, matyt, kitoks klimatas.

Šiaip geras klausimas, kas turima omeny dėl "klimato sąlygoms pritaikytų" traukinių? Gal bus tambūrai ar kažkaip kitaip atitverta erdvė ties durimis nuo keleivių salono?

Lenkijoje klimatas, beje, šiek tiek kitoks. Bent jau kokioje Krokuvoje žiemos yra gerokai švelnesnės, nei didžiojoje dalyje Lietuvos.

[Taj Mahal]

O kainos kelionių tokiais traukiniais bus n kartų didesnės nei lėktuvų. Jei 160km/h nepakonkuruoja, tai ką kalbėt apie didesnius greičius.

Thalys traukiniai Amsterdam – Paris tai iškonkuravę visus skrydžius.
500-600 km atstumas, vidutinis greitis įskaičiuojant visas stoteles yra 214 km/h.
Traukinio bilietai nuo €35, kartais kai labai didelis užimtumas tai labai stipriai brangiau.

Ir tokių atkarpų kur traukiniai iškonkuravę skrydžius ar užima didesnę rinkos dalį nei skrydžiai tikrai yra daugiau.

[ifl]

Thalys traukiniai Amsterdam – Paris tai iškonkuravę visus skrydžius.
500-600 km atstumas, vidutinis greitis įskaičiuojant visas stoteles yra 214 km/h.
Traukinio bilietai nuo €35, kartais kai labai didelis užimtumas tai labai stipriai brangiau.

Ir tokių atkarpų kur traukiniai iškonkuravę skrydžius ar užima didesnę rinkos dalį nei skrydžiai tikrai yra daugiau.

[ifl]

Šiaip geras klausimas, kas turima omeny dėl "klimato sąlygoms pritaikytų" traukinių? Gal bus tambūrai ar kažkaip kitaip atitverta erdvė ties durimis nuo keleivių salono?

Lenkijoje klimatas, beje, šiek tiek kitoks. Bent jau kokioje Krokuvoje žiemos yra gerokai švelnesnės, nei didžiojoje dalyje Lietuvos.

Skiriasi 1.5 laipsnio vidutinė žemiausia temperatūra tarp Vilniaus ir Krokuvos gruodžio mėnesį. Didelis skirtumas. Gal būtų verta duomenis patikrint prieš postinant beleką? Ar man taip intuityviai atrodo, todėl tampa tiesa?

[John]

Skiriasi 1.5 laipsnio vidutinė žemiausia temperatūra tarp Vilniaus ir Krokuvos gruodžio mėnesį. Didelis skirtumas. Gal būtų verta duomenis patikrint prieš postinant beleką? Ar man taip intuityviai atrodo, todėl tampa tiesa?

Šiaip tai 1.5 laipsnis yra išties gana nemažas skirtumas. O atrodo man ne šiaip intuityviai, bet iš asmeninių patirčių Gruodžio-Sausio mėnesiais Krokuvoje vs Vilniuje.

Edit: pasirodo, aukščiausia vidutinė Gruodžio temperatūra skiriasi net 3 laipsniais. Tai here you go.

[ifl]

Šiaip tai 1.5 laipsnis yra išties gana nemažas skirtumas. O atrodo man ne šiaip intuityviai, bet iš asmeninių patirčių Gruodžio-Sausio mėnesiais Krokuvoje vs Vilniuje.

Tą asmeninę patirtį ir pavadinau intuityvia (anecdotal evidence - man taip nutiko/atrodo, todėl taip veikia pasaulis).

[John]

Tą asmeninę patirtį ir pavadinau intuityvia (anecdotal evidence - man taip nutiko/atrodo, todėl taip veikia pasaulis).

Na tai turim ir hard data:
Žemiausia vidutinė Krokuvoje +1.5C
Aukščiausia vidutinė Krokuvoje +3C
Viskas kaip ir aišku. Klimatas ten yra kur kas švelnesnis.

[ifl]

Na tai turim ir hard data:
Žemiausia vidutinė Krokuvoje +1.5C
Aukščiausia vidutinė Krokuvoje +3C
Viskas kaip ir aišku. Klimatas ten yra kur kas švelnesnis.

Tikrai?

[John]

Tikrai?

Matematika nėra mano stiprioji pusė, bet, man atrodo, kad 0+3=3 ne?

Nu ir tavo įdėtas žemėlapis kaip ir labai aiškiai rodo, kad Lietuva yra kitoje klimato zonoje, nei Lenkija. Tai nelabai suprantu, dėl ko tu čia priešgyniauji.

[Lettered]

Thalys traukiniai Amsterdam – Paris tai iškonkuravę visus skrydžius..

Taip iškonkuravo visus skrydžius, kad kasdien po 84 skrydžius pirmyn atgal.

https://www.parisaeroport.fr/en/pass...sArrival=False

[MindesAcc]

Manau Vakaru Europoje zmones labiau linke atsizvelgti i kokia klimato itaka transporto priemones turi, ir tuo labiau kad su traukiniu keliauji is miesto centro i miesto centra. Su lektvuvu reiketu dar prideti papildoma laika skirta keliones patikrom, ir kelione is oro uostu kurie yra gana atitole nuo miestu.

Sudejus visus elementus kurie sudaro traukinio kelione, ir lektuvo kelione, manau traukinys tikrai daznai laimi kaip yra tinkama infrastruktura.

[ifl]

Matematika nėra mano stiprioji pusė, bet, man atrodo, kad 0+3=3 ne?

Nu ir tavo įdėtas žemėlapis kaip ir labai aiškiai rodo, kad Lietuva yra kitoje klimato zonoje, nei Lenkija. Tai nelabai suprantu, dėl ko tu čia priešgyniauji.

Jei nesi aklas, tai mano žemėlapis ne klimato juostą rodo, o gradientą, kurio skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos yra 2 laipsniai (-4 / -2 vs -2 / 0).

Dieną: |0 - 3| = 3 laipsniu skirtumas
Naktį: |-4 - -5| = 1 laipsnio skirtumas

Vidurkis: (1+3)/2 = 2 => visiškai ne esminis rodiklis, bandant įrodyti, kad Lietuvai dėl to reikia kažkokių specialių traukinių nei yra pas lenkus.

[Creatium]

Manau Vakaru Europoje zmones labiau linke atsizvelgti i kokia klimato itaka transporto priemones turi, ir tuo labiau kad su traukiniu keliauji is miesto centro i miesto centra. Su lektvuvu reiketu dar prideti papildoma laika skirta keliones patikrom, ir kelione is oro uostu kurie yra gana atitole nuo miestu.

Sudejus visus elementus kurie sudaro traukinio kelione, ir lektuvo kelione, manau traukinys tikrai daznai laimi kaip yra tinkama infrastruktura.

Čia geras pastebėjimas. Jeigu skrydis 1,15 val. trunka, tai tikrai ne tiek laiko užtrunki apskritai kelionėje. Traukinio aišku irgi reikia palaukti, bet na turbūt ne 2 val. prieš kelionę. Plius kelionės patogumas irgi gali būti faktorius (internetas, vieta bagažui, erdvė kojoms ir pan.).

[ifl]

Manau Vakaru Europoje zmones labiau linke atsizvelgti i kokia klimato itaka transporto priemones turi, ir tuo labiau kad su traukiniu keliauji is miesto centro i miesto centra. Su lektvuvu reiketu dar prideti papildoma laika skirta keliones patikrom, ir kelione is oro uostu kurie yra gana atitole nuo miestu.

Sudejus visus elementus kurie sudaro traukinio kelione, ir lektuvo kelione, manau traukinys tikrai daznai laimi kaip yra tinkama infrastruktura.

Kalba buvo ne apie tai kaip mums norisi kad būtų, o apie tai kaip yra dabar: nei iškonkuravę, nei vidutinės kainos mažesnės (šiuo konkrečiu atveju).