Rail Baltica II

[ignaloidas]

Na kaip, jei Latviai ir Estai neištemps pilnai linijos, tai manyčiau labiau jie patys kentės, nes pagrindinis transporto judėjimas numatomas į pietus, t.y. Lenkiją ir vakarų Europą, ir keleivių ir krovinių perspektyva. Iš tos pusės Estų piginimas labiausiai jiems patiems kenkia, Latvių neišbaigimas tikriausiai irgi jiems patiems labiau skaudės (jei pro Rygą pravažiavimo nebus). O jei Lietuva savo dalies neišpildytų, tai realiai visam projektui žala, nes pagrindinė, pati intensyviausia dalis nepadaryta tinkamai ir stabdo visus kitus. Tarptautinėje perspektyvoje tikrai ne kaip atrodo.

Tai manyčiau būtent dėl to Lietuva taip stipriai į būtent pagrindinę liniją fokusuojasi - nes jeigu nepadarys tinkamai, tai kitos šalys pirštais būtent į Lietuvą rodys, net jei ir pačios stipriai prisidirbę būtų.

[B.S.]

ignaloidas

Abejočiau tamstos teiginiu kad keleivių į pietus bus daugiau. Ar tikrai? Negi traukiniai dažniau kursuos į Lenkiją, o ne tarp Baltijos valstybių?
Ir tų keleivių bus mažiau jei susisiekimas su Ryga ir su Talinu taps sudėtingesnis.

[John]

ignaloidas

Abejočiau tamstos teiginiu kad keleivių į pietus bus daugiau. Ar tikrai? Negi traukiniai dažniau kursuos į Lenkiją, o ne tarp Baltijos valstybių?
Ir tų keleivių bus mažiau jei susisiekimas su Ryga ir su Talinu taps sudėtingesnis.

Lietuvai by far svarbiausia jungtis yra su Lenkija (Varšuva). Ten yra mūsų vartai į Europą ir jau dabar vienos įtakingiausių Europos šalių sostinė ir didžiausias miestas. Ryga (neklabant apie Taliną) yra nice to have, bet ne essential, ir taip, kur kas svarbiau jiems, nei mums.

[Taj Mahal]

Lietuvai by far svarbiausia jungtis yra su Lenkija (Varšuva). Ten yra mūsų vartai į Europą ir jau dabar vienos įtakingiausių Europos šalių sostinė ir didžiausias miestas. Ryga (neklabant apie Taliną) yra nice to have, bet ne essential, ir taip, kur kas svarbiau jiems, nei mums.

Sutinku su pačiu principu.
Aš Rail Baltica nelabai gaudausi, kodėl jau vadinasi Rail Baltica II, kas atsitiko Rail Baltica I?
Jeigu žinoma, kada bus greitaeigiai traukiniai į Varšuvą?

[John]

Sutinku su pačiu principu.
Aš Rail Baltica nelabai gaudausi, kodėl jau vadinasi Rail Baltica II, kas atsitiko Rail Baltica I?
Jeigu žinoma, kada bus greitaeigiai traukiniai į Varšuvą?

RB1 ir RB2 yra tik šitame forume naudojami terminai, kad patys geriau sisugaudytume, apie ką kalbame. Šiaip, yra tiesiog Rail Baltica. Į Varšuvą greiti traukiniai bus, spėčiau 2034. Pesimistiškai 2037.

[B.S.]

Lietuvai by far svarbiausia jungtis yra su Lenkija (Varšuva). Ten yra mūsų vartai į Europą ir jau dabar vienos įtakingiausių Europos šalių sostinė ir didžiausias miestas. Ryga (neklabant apie Taliną) yra nice to have, bet ne essential, ir taip, kur kas svarbiau jiems, nei mums.

Aš nešneku apie tai, kas yra svarbiau strategiškai. Aš šneku apie praktines realijas. Vilnius-Ryga-Talinas yra vietinės reikšmės, tačiau tai visiškai nereiškia kad šituo maršrutu naudosis mažiau žmonių nei Kaunas-Varšuva. Vidutinis lietuvis/latvis/estas keliautų greita V-R-T linija gerokai dažniau.

[ignaloidas]

ignaloidas

Abejočiau tamstos teiginiu kad keleivių į pietus bus daugiau. Ar tikrai? Negi traukiniai dažniau kursuos į Lenkiją, o ne tarp Baltijos valstybių?
Ir tų keleivių bus mažiau jei susisiekimas su Ryga ir su Talinu taps sudėtingesnis.

Teoriškai galutinis ilgos perspektyvos (2056) planas keleiviniams traukiniams yra sudėliotas 14 traukinių porų per dieną į Varšuvą, 8 iš jų Varšuva-Helsinkis, 6 Varšuva-Vilnius (+ du naktiniai miegamieji traukiniai, vienas į Helsinkį, kitas į Vilnių su perspektyva Vilniaus nutempt iki Berlyno ar Vienos). Aišku čia labai jau perspektyvinis planas, Helsinkio tunelis labai dar kabo.

Teorinis planas 2026 (studija 2018 metų, tai realistiškai, gal kokių 2032 su visais vėlavimais) yra 10 keleivinių greitųjų traukinių porų per dieną į Varšuvą, 4 iš Talino, 6 iš Vilniaus.

Keleiviniams traukiniams labiausiai užpildytas ruožas skaičiuojama kad bus Kaunas-Panevėžys.

Pereinant prie krovininių traukinių, 2026 planas vėlgi, reikia pastumti) sekcijoje Kaunas-Lenkijos siena planuojamos 27 traukinių poros per dieną. Galutinis 2056 planas siūlo 42 traukinių poras per parą. Stipriausiai užkrauta sekcija, kitos gerokai mažiau užkrautos.

Viskas iš čia paimta, šiaip visai smagus dokumentas pasiskaityti https://www.railbaltica.org/wp-conte...port_final.pdf

[B.S.]

ignaloidas

Įdomiai skaičiuojate.
Greitis kroviniams yra neaktualus. Taip pat yra natūralu jog Kauno-Lenkijos krovinių srautas bus intensyviausias visose Baltijos valstybėse, nes prie Lietuvos krovinių prisidės ir Latvijos bei Estijos kroviniai kurie Vakarus gali pasiekti tik per Lietuvą.
Keleivius irgi paskaičiavote tik su Varšuva, lyg traukiniai Vilnius-Ryga-Talinas neegzistuotų. Ir dar krūva regioninių traukinių, stojančių kiekvienoje stotelė kurie išvis niekur neminimi.

[alga]

RB1 ir RB2 yra tik šitame forume naudojami terminai, kad patys geriau sisugaudytume, apie ką kalbame. Šiaip, yra tiesiog Rail Baltica. Į Varšuvą greiti traukiniai bus, spėčiau 2034. Pesimistiškai 2037.

Netiesa, tiek RB Rail AS, tiek Susisiekimo ministerija savo viešoj komunikacijoj vartoja "RB 1": https://youtu.be/6gMnI-LoWLU?t=1828




https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-srit...ca-projektas-2

[jan]

Apskritai tai, kalbant apie pasiekimus projekte, latviai, kiek žinau, jau baigė daug labai esminių darbų centriniame mazge, kurie buvo sudėtingiausi visame projekte. Kas gero yra nuveikta Lietuvoje? Kiek kilometrų bėgių nutiesta? Ar, geriau paanalizavę, nesužinosime, kad latviai mums krauna malkų?

Kiek yra tas kiek žinot? Koks baigtumas procentais? Esminis centrinio mazgo elementas tiltas per Dauguvą jau stovi?
projektas strateginis ir kažkaip bėgiai bus nutiesti bet greičiausiai su didelėm optimizacijom kurios deja po pirminės stadijos dažnai po to užšaldomos.

[ignaloidas]

ignaloidas

Įdomiai skaičiuojate.
Greitis kroviniams yra neaktualus. Taip pat yra natūralu jog Kauno-Lenkijos krovinių srautas bus intensyviausias visose Baltijos valstybėse, nes prie Lietuvos krovinių prisidės ir Latvijos bei Estijos kroviniai kurie Vakarus gali pasiekti tik per Lietuvą.
Keleivius irgi paskaičiavote tik su Varšuva, lyg traukiniai Vilnius-Ryga-Talinas neegzistuotų. Ir dar krūva regioninių traukinių, stojančių kiekvienoje stotelė kurie išvis niekur neminimi.

Greitis vien kroviniams neaktualus, bet kai kombinuojame su keleiviniais srautais, jeigu keleivinis srautas neturi pakankamo greičio, limitą duoda krovininiai traukiniai nes pasidaro nebeverta jų apsilenkinėt.

Klausėte būtent apie keliones į Lenkiją, informaciją būtent apie keliones į Lenkiją pateikiau. Dokumentas pilnas informacijos, puikus skaitalas prieš miegą, siūlau pasiskaitinėt. Informacija apie planus maždaug nuo 200 psl.

[B.S.]

Greitis vien kroviniams neaktualus, bet kai kombinuojame su keleiviniais srautais, jeigu keleivinis srautas neturi pakankamo greičio, limitą duoda krovininiai traukiniai nes pasidaro nebeverta jų apsilenkinėt.

Klausėte būtent apie keliones į Lenkiją, informaciją būtent apie keliones į Lenkiją pateikiau. Dokumentas pilnas informacijos, puikus skaitalas prieš miegą, siūlau pasiskaitinėt. Informacija apie planus maždaug nuo 200 psl.

Tai kad davėte pusę atsakymo. Aš ne klausiau kiek keleivių bus į Lenkiją, bet lyginau keleivių srautus Lenkijos ir Talino kryptimis. Yra gana akivaizdu kad V-R-T kryptimi keleivių bus daugiau nei Kaunas-Varšuva.

[TrippleA]

RB1 ir RB2 yra tik šitame forume naudojami terminai, kad patys geriau sisugaudytume, apie ką kalbame. Šiaip, yra tiesiog Rail Baltica. Į Varšuvą greiti traukiniai bus, spėčiau 2034. Pesimistiškai 2037.

Gal nereikia melagingos informacijos skleisti. Iki 2030m. uzbaigti projekta, bent jau LT tai visai realu, jau dabar kursuoja traukiniai, todel kliuciu turet 2030m yra duagiau nei realu, o 2028m. mum patiem be Latvijos ir Estijos susijungt irgi yra realu. Tiesiog matosi, kad negebat pripazint klydes, del nemazos dalies sio projekto aspektu, kaip kad stotys ir toliau bandot kompensuot visa tai skleisdami absoliucias nesamones.

[ignaloidas]

Tai kad davėte pusę atsakymo. Aš ne klausiau kiek keleivių bus į Lenkiją, bet lyginau keleivių srautus Lenkijos ir Talino kryptimis. Yra gana akivaizdu kad V-R-T kryptimi keleivių bus daugiau nei Kaunas-Varšuva.

Skaičiai gaunasi gana panašūs, per porą procentų tesiskiria Kaunas-Lenkija ir Panevėžys-Ryga atkarpos greitiesiems traukiniams. Regioniniai planuose nesiaubingai važinėja per sienas, tik po vieną maršrutą siūloma per sienas važiuojantį. Juo kiek daugiau važiuotų keleivių per Latvijos sieną, maždaug 25% daugiau.

216 psl., pasiskaitykit kad man nereikėtų kiekvieno jūsų klausimo ištraukinėt.

[VLR]

Kiek yra tas kiek žinot? Koks baigtumas procentais? Esminis centrinio mazgo elementas tiltas per Dauguvą jau stovi?
projektas strateginis ir kažkaip bėgiai bus nutiesti bet greičiausiai su didelėm optimizacijom kurios deja po pirminės stadijos dažnai po to užšaldomos.

Esmė ta, kad kol kas rezultatai yra tokie:
- latviai pasidarė daugybę itin brangių darbų miesto centre (apie kokius Lietuvoje nesvajojam) ir nutiesė 0 km naujos RB2 trasos
- lietuviai nusitiesė nereikalingą ir per lėtą ruožą (RB1), modernizavo bėgius aplink Kauną ir nutiesė 0 km naujos RB2 trasos

Bandymai pateikti viską taip, lyg latviams sekasi labai blogai, o lietuviai jau vos ne baigė tiesti bėgius vien dėl kažkokio straipsnio atrodo kiek apgailėtinai. O kiek brangs projektas ir kokius kompromisus reikės daryti Lietuvoje dar sužinosime. Visiškai nenustebsiu jei Vilnius - Kaunas sekcija irgi bus perkelta į kitą fazę.

[VLR]

Sutinku su pačiu principu.
Aš Rail Baltica nelabai gaudausi, kodėl jau vadinasi Rail Baltica II, kas atsitiko Rail Baltica I?
Jeigu žinoma, kada bus greitaeigiai traukiniai į Varšuvą?

RB1 terminas atsirado kai Lietuva po Rail Baltica vėliava pakišo nenaudotiną ruožą į pietus nuo Kauno, kuris nebus naudojamas tikroje Rail Baltica. Buvo iššvaistyta apie pusę milijardo šios dienos eurų dideliam latvių ir estų pykčiui. Už tuos pinigus buvo galima sukalti ne vieną gerą stotį. Spaudoje ta nesąmonė buvo vadinama Rail Baltica, tad atsirado poreikis naujam terminui.

[taccido]

RB1 terminas atsirado kai Lietuva po Rail Baltica vėliava pakišo nenaudotiną ruožą į pietus nuo Kauno, kuris nebus naudojamas tikroje Rail Baltica. Buvo iššvaistyta apie pusę milijardo šios dienos eurų dideliam latvių ir estų pykčiui. Už tuos pinigus buvo galima sukalti ne vieną gerą stotį. Spaudoje ta nesąmonė buvo vadinama Rail Baltica, tad atsirado poreikis naujam terminui.

Rygos centrinės stoties dabartinio projekto kaina – 430 mln. €

Tai už tą pusę milijardo ir išeitų ko gero tik Vilnius Connect. Nebent radikalių rekonstrukcijų nedaryti ir tuos pinigus naudoti daliniams patobulinimams Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir gal kai kuriose regioninėse stotyse.

Bet toks palyginimas nelabai įmanomas, nes tais gūdžiais 2013 m. dar buvo niekas nesuprojektuota, net berods dėl Rail Balticos greičio nebuvo pilnai sutarta. Todėl irgi negalima taip jau drąsiai sakyti, kad čia tik Lietuva susimovė ir padarė nesąmonę, kai pati ES švaistėsi pinigais ir pati nesuprato, ko nori.

Kodėl ES 15 metų delsė pradėti projektuoti geležinkelį?

[B.S.]

Esmė ta, kad kol kas rezultatai yra tokie:
- latviai pasidarė daugybę itin brangių darbų miesto centre (apie kokius Lietuvoje nesvajojam) ir nutiesė 0 km naujos RB2 trasos
- lietuviai nusitiesė nereikalingą ir per lėtą ruožą (RB1), modernizavo bėgius aplink Kauną ir nutiesė 0 km naujos RB2 trasos

Bandymai pateikti viską taip, lyg latviams sekasi labai blogai, o lietuviai jau vos ne baigė tiesti bėgius vien dėl kažkokio straipsnio atrodo kiek apgailėtinai. O kiek brangs projektas ir kokius kompromisus reikės daryti Lietuvoje dar sužinosime. Visiškai nenustebsiu jei Vilnius - Kaunas sekcija irgi bus perkelta į kitą fazę.

Įdomi logika.
Turim žinių kad yra problemų Latvijoje ir Estijoje. Jokių žinių kad Lietuvoje kažkas smarkiai strigtų nėra. Tačiau jums vis vien blogai, neva latviai su estais yra priėmę geresnius sprendimus. Vieni "suinvestavo" į stotis ir todėl dabar gali būti priversti iškirpti esmines atkarpas. Kiti ketina mažinti greitį. Galėsite skalpuoti lietuvius kai/jei išlįs panašios problemos, bet kol kas jų nėra.

Pats bėgių tiesimas nėra nei sudėtingiausia nei brangiausia projekto dalis. Juos gana lengva nutiesti, jei visa kita prieš tai yra parengta. Projektavimas, infrastruktūros perkėlimas, žemės išpirkimas, viadukų ir tiltų statymas suėda liūto dalį pinigų ir laiko. Taip kad argumentas kad vis dar nėra bėgių likus 7 metams iki projekto pabaigos absoliučiai nieko nesako.

[VLR]

Įdomi logika.
Turim žinių kad yra problemų Latvijoje ir Estijoje. Jokių žinių kad Lietuvoje kažkas smarkiai strigtų nėra. Tačiau jums vis vien blogai, neva latviai su estais yra priėmę geresnius sprendimus. Vieni "suinvestavo" į stotis ir todėl dabar gali būti priversti iškirpti esmines atkarpas. Kiti ketina mažinti greitį. Galėsite skalpuoti lietuvius kai/jei išlįs panašios problemos, bet kol kas jų nėra.

Pats bėgių tiesimas nėra nei sudėtingiausia nei brangiausia projekto dalis. Juos gana lengva nutiesti, jei visa kita prieš tai yra parengta. Projektavimas, infrastruktūros perkėlimas, žemės išpirkimas, viadukų ir tiltų statymas suėda liūto dalį pinigų ir laiko. Taip kad argumentas kad vis dar nėra bėgių likus 7 metams iki projekto pabaigos absoliučiai nieko nesako.

Latviai daro kompromisus ne dėl to, kad yra suinvestavę į stotis, o dėl infliacijos. Nėra taip, kad yra fiksuota suma pinigų - viskas daroma pagal projektus ir kiek jie kainuoja, tiek kainuoja. Suprantu, kad nori nuskinti Lietuvai pergalę, bet ne taip veikia projekto finansavimas. Be to, jei kompromisai būtų daromi dėl jau suinvestuotų pinigų, tai Lietuvai reiktų daryti kompromisus tiek stotyse, tiek keliuose, nes Lietuva yra suinvestavus panašius pinigus (įskaičiavus infliaciją) į nereikalingą infrastruktūrą, kuri nebus naudojama nei ten, nei ten.

Dėl logikos - pats sakai, kad bėgių tiesimas nėra sudėtingiausia dalis ir esi teisus, sudėtingiausia dalis yra bėgių integraciją į miesto centro mazgus, kur reikia net griauti vertingus miesto centro pastatus. Tad kaip galima, tai žinant, prieiti prie išvados, kad Lietuvai sekasi geriau, kai latviai didesnę dalį tų sudėtingų darbų jau yra pasidarę, o Lietuva nėra pasidarius nieko: nei nutiesus naujų trasų, nei susitvarkius stočių? Lietuvai reikės nutiesti bent kokį 100km naujos trasos, kad galetu lygintis pagal padarytų naudingų darbų projektui vertę su latviais (kai latviai pabaigs darbus Rygos stotyje).

Kalbant apie kompromisus - vienas minėtas Rygoje yra lyg europinės vėžės įrengimas per dabartinį tiltą per Daugavą (pilnai nesigilinau). Ne idealu, bet vis tiek geriau nei situacija Kauno tunelyje. Lengva nedaryti kompromisų projekte, kai tavo projekto dalis ir taip yra kompromisinė ir prastai paruošta.

Apskritai tai man patinka žiūrėti į tokius dalykus pagal rezultatus, o ne gandus. Pabrangimas nėra smagu, aišku, bet jis garantuotai galios ir Lietuvos teritorijoje naujoms sekcijoms, kitaip negali būti - operuojame toje pačioje rinkoje. Kiek žinau, jau dabar yra problemų su apmokėjimais. Tad palauksim ir pamatysim.

[John]

Gal nereikia melagingos informacijos skleisti. Iki 2030m. uzbaigti projekta, bent jau LT tai visai realu, jau dabar kursuoja traukiniai, todel kliuciu turet 2030m yra duagiau nei realu, o 2028m. mum patiem be Latvijos ir Estijos susijungt irgi yra realu. Tiesiog matosi, kad negebat pripazint klydes, del nemazos dalies sio projekto aspektu, kaip kad stotys ir toliau bandot kompensuot visa tai skleisdami absoliucias nesamones.

Tai yra mano prognozė. Kada tiksliai bus užbaigta RB į Varšuvą, žino nebent tik dievulis. Turint omeny, kad toje trasoje kol kas išvis jokie darbai net nepradėti, kalbėti apie 2028 ar net 2030 reikia būti biškį susipykus su sveiku protu.