Važiuoti iš Šiaulių į Vilnių yra beveik puse valandos greičiu važiuojant traukiniu nei automobiliu. Todėl Šiauliai - Vilnius maršrutas ir yra toks populiarus. Ar tas pats galios su Rail Baltica sunku pasakyti. Spėju, kad važiuotu pilnai rekonstruota Via Baltica vistiek gali būti greičiau.
Apie greičio skirtumus reiktų diskutuoti tuomet, kai tarp traukinių maksimum 1,5 valandos intervalas. Šiuo metu traukinys ... yra. Ir kelionės metu nereikia vairuoti.
Kavos nėra, maisto nėra.
Dėl Railbaltica Kaunas-Varšuva prašau patikslinti, nes aš supratau, kad didžiausia problema yra geležinkelio kelias statytas prieš I pasaulinį karą, nuo LT sienos iki Suvalkų, ten ribotas apkrovimas ir greitis. Na ir iki Elk ne daug geresnė situacija. Taigi tarp Lenkijos ir Lietuvos nėra koordinuoto ne tik darbo bet ir apskritai ryšio. Buvo paleistas vienas bandomasis traukinys, kuris vežė furas tarp Vokietijos ir Kauno, bet kodėl tik banomasis nesupratau. Pataisykit jei klystu.
Kažkiek veža iš Šeštokų standartine vėže.
Suvalkuose, jei nori keliauti toliau, būtina keisti kryptį, kas reiškia +10 minučių dvigalviam keleiviniam arba ko gero + valanda krovininam.
Greičiau nei planuojama tiesiama ir vis dar nenutiesta RB, Lenkijoje atsiras autostrada iki Varšuvos nuo pat Lietuvos sienos su 140 km/h oficialiai leistinu greičiu.
Akčiualy, ten greitkeliai, o ne autostrados. 140 artimiausius dešimtmečius ten nebus. Nors ir 120 yra visai gerai.
Lietuvoje irgi ViaBalticos likusį ruožą tarp Marijampolės ir sienos su Lenkija padarys už kelių metų.
Man rodos, Lomžos aplinkkelio ir Mariampolė–Budzisko įgyvendinimo terminai bus gan panašūs.
Kam reikia greičio, ar kelionės tikslas ne Lenkija, skris lėktuvu.
Kelionės traukiniu ir autobusu laikas. Jei traukinys važiuos 6 valandas, o autobusas 8 val., bet veš 3 kartus pigiau, atspėkite, ką rinksis dauguma keleivių?
O jei skrydžiai bus stipriai apmokestinti, keleiviniai traukiniai subsidijuojami? Nenustebčiau, jei tai įvyktų už 10-20 metų. Kelionės trukmės irgi palyginamos: valandos skrydis, bet su privažiavimu iš-į, laukimu oro uoste labiau 2-3 valandos. Traukinys, žada, važiuos per 4. Komforto prasme tiek skrydžio, tiek autobuso su traukiniu nepalyginsi.
Apie greičio skirtumus reiktų diskutuoti tuomet, kai tarp traukinių maksimum 1,5 valandos intervalas. Šiuo metu traukinys ... yra. Ir kelionės metu nereikia vairuoti.
Kavos nėra, maisto nėra.
Daugumai keleivių tolimos kelionės atveju tie intervalai nėra labai svarbūs. Svarbu, kad tą dieną nuvažiuotum ir viskas. Kavos ir maisto yra degalinėse.
Daugumai keleivių tolimos kelionės atveju tie intervalai nėra labai svarbūs. Svarbu, kad tą dieną nuvažiuotum ir viskas. Kavos ir maisto yra degalinėse.
Laisvalaikio kelionėms taip. Biznio - svarbu nuvažiuoti ne „tą dieną“, bet „susitikimas 13:00“. Ir štai šio segmento LTG net nebando paimti. Labai sunkiai įsivaizduojo RB traukinį pilną turistų su dviračiais, bet Kaunas - Talllinnnnn verslo reikalais - net labai neblogas variantas.
Be to galima ne rusiško standarto vagonus perkelkti ant europinių vežimėlių, o atvirkščiai, europinius ant rusiškų. Ir čia su gabaritais nebus jokių problemų - rusiški didesni.
O taip pat reikia pakeisti sragtą į SA-3, oro skirstytuvus, įrengti centrinę siją.
Kiek pamenu, būtent apie 20€ kainavo 2018-ais. Dar +20 ir važiuoti savo automobiliu bei parkuoti jį ne visai oro uoste būtų ta pati kaina. Tik kad registracija į skrydį nuo 04:30, tai arba važiuoti naktį, arba +viešbutis.
Kalba buvo apie Vilnius - Varšuva autobus. 16 eurų, akcijų metų ir po 14, ir po 12, ir po 9 ar netgi retkarčiais po 5 eurus buvo. Traukinys kainuos gi apie 50 eurų.
O jei skrydžiai bus stipriai apmokestinti, keleiviniai traukiniai subsidijuojami? Nenustebčiau, jei tai įvyktų už 10-20 metų. Kelionės trukmės irgi palyginamos: valandos skrydis, bet su privažiavimu iš-į, laukimu oro uoste labiau 2-3 valandos. Traukinys, žada, važiuos per 4. Komforto prasme tiek skrydžio, tiek autobuso su traukiniu nepalyginsi.
Taigi dar kartą kartoju, kad Važiuoti į Varšuvą traukiniu, kad paskui belstis toliau ne į Lenkiją traukiniu ar autobusu yra nesąmonė. O Lėktuvų skrydžiai 400+ ar 500+ vargu ar bus apmokestinti, nes tai ne konkurencija traukiniams. Tuo labiau tokius skrydžius trumpais atstumais tegul apsimokestina V. Europoje, o ne periferijoje, kur ir taip nėra labai kur skraidyti...
Važiuoti iš Šiaulių į Vilnių yra beveik puse valandos greičiu važiuojant traukiniu nei automobiliu. Todėl Šiauliai - Vilnius maršrutas ir yra toks populiarus. Ar tas pats galios su Rail Baltica sunku pasakyti. Spėju, kad važiuotu pilnai rekonstruota Via Baltica vistiek gali būti greičiau.
Greitis nėra vienintelis kriterijus. Kaip ir kaina. Ar net abu. Aš pavyzdžiui, neturiu jokio supratimo, kiek kainuoja ar kaip greit važiuoja autobusai Vilnius-Šiauliai, Vilnius-Kaunas ar Vilnius-Klaipėda, nes autobusu šitais maršrutais nevažiuoju ir tikriausiai niekada gyvenime nevažiuosiu, nepriklausomai nuo greičio ir/ar kainos. Net jeigu primokėtų, nevažiuočiau niekur autobusu. Žinoma ne visiems tai galioja, bet galioja pakankamai ženkliai daliai žmonių, kad būtų logiška visko nesuvesti į šituos du faktorius.
Panašiai kaip ir šiukšliadėžėse maisto ne visi ieško, nors ir pigiau ir greičiau.
Greitis nėra vienintelis kriterijus. Kaip ir kaina. Ar net abu. Aš pavyzdžiui, neturiu jokio supratimo, kiek kainuoja ar kaip greit važiuoja autobusai Vilnius-Šiauliai, Vilnius-Kaunas ar Vilnius-Klaipėda, nes autobusu šitais maršrutais nevažiuoju ir tikriausiai niekada gyvenime nevažiuosiu, nepriklausomai nuo greičio ir/ar kainos. Net jeigu primokėtų, nevažiuočiau niekur autobusu.
Aš taip pat nežinau, kiek kainuoja autobuso bilietas šituose maršrutuose. Aš žinau kad man traukinio bilietas šituose maršrutuose kainuoja 0€, bet vistiek važiuoju automobiliu.
Važiuojant atskiru traukiniu arba prikabinant traukinio gale. Iki Kenos (geraiusiu atveju).
Nevienodi.
M62 nėra didelių problemų naudoti ir su 1520 ir su 1435. Bet kokiu atveju LG nieko nereikėtų pirkti, lokomotyvai yra ir M62 galima turėti atskirai skirtus traukti tik 1435 vagonus, perkeltus ant 1520 mm vežimėlių su buferiais ir sraigtinėmis sankabomis, nekeičiant į SA-3.
O kas sako, kad 1435 vagonai turi būti vežami sąstate iš 1520 vagonų? Ir prie ko čia Kena, kai pagrindinis potencialas - tranzitas per Lietuvą į Latviją, Estiją ir pervežimai iki vietinių Lietuvos krovinių gavėjų/siuntėjų.
Comment