Rail Baltica II

[sv-x-as]

VNO - RIX 90% skrendančių skrenda su persėdimu toliau, tai sunkiai įsivaizduoju, kad kažkas vietoje trumpo jungiamo skrydžio rinksis savarankiškai su lagaminais važiuoti 3h iki Rygos traukiniu, jau nekalbant apie tai, ar bus traukinio grafikas priderintas prie rytinių RIX skrydžių.

Daug kartų yra tekę parskristi 24.00 val. į Rygą, po to laukti valandą skrydžio į Vilnių ir tada su citybee važiuoti į Kauną ir visa turint omenyje, kad ryte išvykome iš Kauno, per dieną 3-4 skrydžiai. Pervargimas nėra faina, traukinys iš Rygos į Kauną tokiais atvejais būtų buvę kaip dievo dovana.

[sv-x-as]

Nežinau kai pdabar, bet buvo reisai VNO - RIX, kai RIX atsiduri apie 05:30 ir iš RIX į VNO reisas apie 00:30. Taip kad reikia tik noro.
Ir visai buvo įmanoma skirsti VNO-RIX-OSL, traukiniu privažiuoti iki Oslo centro apie 08:30, praleisti ten pilną darbo dieną ir apie 20:00 iškeliauti OSL-RIX-VNO.

Šituo skraidydavau dažnai.

[ejs-ejs]

Kodėl avialinijos skraido į Lutoną neturintį geležinkelio atšakos? Geležinkelio atšaka jokios paklausos nekuria. Kaunui žymiai didesnė nauda būtų tuos atšakoms išmestus pinigus skirti skrydžiams pirkti.

Nes ten pigu leistis ir aptarnauti keleivius. Nes transporto prasme tai yra skylė.Palygink pvz Roma FCO ir Roma CIA , Paryžiaus CDG ir BVA.

[ejs-ejs]

Tai jeigu atšaka ateina prie pat oro uosto durų, gali pralaukti tą pusvalandį ne daržinėje, o pačiame terminale. Yra gi spaudos kioskas, kava

Kaip taisyklė, visa kava yra išvykimo, o ne atvykimo zonoje.
Išlipi, bagažo konvejeris (jei reikia), muitinės koridorius ir lauko durys. Neteko matyti stipriai kitaip.

[taccido]

Kaip taisyklė, visa kava yra išvykimo, o ne atvykimo zonoje.
Išlipi, bagažo konvejeris (jei reikia), muitinės koridorius ir lauko durys. Neteko matyti stipriai kitaip.

Tai kad Kaune kava ir spauda yra pirmame aukšte ir bet kas ten gali ateiti. Bent jau prieš karantiną taip buvo. Taip kad niekam jokiose daržinėse nereikėtų laukti.

[Tomas]

5 asmenu seimai su dviraciais vaziuoti lengvaja masina yra mazochizmas.

Mes imam tokį mazochizma:

[Sklansky]

Susisiekimo ministras: „Rail Balticos“ europinio geležinkelio jungtis turi tiesiogiai pasiekti Vilniaus ir Kauno oro uostus

Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/naujienos/t...eAltxeP4OoJM74 .

Ministro teigimu, planuojant šį projektą daugeliui metų į priekį, reikalingi sprendimai, kad europinė vėžė eitų ne šalia oro uostų, o atvestų iki pat jų „durų“. Atsižvelgiant į galimus „Rail Balticos“ linijos tarp Vilniaus ir Kauno variantus bei šalies oro uostų plėtros planus, tokio tipo jungčiai ateityje numatomas didelis potencialas. Be to, ji galėtų generuoti papildomus keleivių srautus.

[Al1]

Kodėl avialinijos skraido į Lutoną neturintį geležinkelio atšakos? Geležinkelio atšaka jokios paklausos nekuria. Kaunui žymiai didesnė nauda būtų tuos atšakoms išmestus pinigus skirti skrydžiams pirkti.

O paskaičiuok, kiek ten milijonų gyvena Londono aglomeracijoje ir nereikės tokių klausimų. Biudžetinis oro uostas emigrantams. O kodėl iš viso turėtų būti perkami skrydžiai? Lietuvai užtenka vieno oro uosto Vilniuje, ir jei jau tipo tiesiame RB, tai kam kažkoks naujas oro uostas ar Kauno ir Klaipėdos oro uostas, kai visus galim suvežti į Vilnių?
Iš kur tokios nepamatuotos ambicijos? LT pinigus spausdina ir neturi kur dėti makulatūros? Va, dėl koronos kiek prasiskolino šalis, iš ko grąžinsime? PVM iki 30 proc. didins?

[Gator]

Todėl kad bagažo konvejeris ir muitinė - neprognozuojami dalykai. Jei atskridus reikia daržinėje laukti dar pusvalandį kol atvyks transportas - ačiū, ne.

Ta prasme sėdėti terminale blogai, o sėdėti traukinyje gerai? Ant tiek skirtimas, kad vienu atveju naudotumes, kitu ne?

Tu siūlai atvykti 17:00 ir 10 min traukiniui stovėti iki 17:10 bei tada išvykti.
Aš siūlau atvykti 17:10, susirinkti ir iškart išvykti.

Kam tas bereikalingas stovėjimas tavo pasiūlyme?
Kad išėjęs iš terminalo 17:00 iškart galėtų lipti ir sėdėti 10 min traukinyje vietoj tas pačias 10 min sėdėjimo terminale?

[Effka]

Nežinau, galbūt tai skamba kaip konspiracijos teorija, bet manau, kad ir pats Rygos oro uostas nenori, kad atsirastų jungtis į KUN ar VNO, nes tai stipriai išaugintų konkurenciją. Dabar gal RIX ir yra vos ne pagrindinis Baltijos valstybių oro uostas, tačiau jei atsiras į KUN ir VNO atšakos, o juo labiau tiesiogiai sujungs juos, tai gali labai stipriai išsiplėsti ir galbūt net sudaryti dviejų oro uostų darinį (jei tarp jų bus greitasis ekspresas). Lietuvai tai naujos galymybės, o Latvijai, gali finansiškai tai kainuoti. Tad nenustebčiau, kad tarp šių atšakų įrengimo gali būti ir politinis sprendimas, bet tai tik mano pamąstymai.

[Palergonijus]

Nežinau, galbūt tai skamba kaip konspiracijos teorija, bet manau, kad ir pats Rygos oro uostas nenori, kad atsirastų jungtis į KUN ar VNO, nes tai stipriai išaugintų konkurenciją. Dabar gal RIX ir yra vos ne pagrindinis Baltijos valstybių oro uostas, tačiau jei atsiras į KUN ir VNO atšakos, o juo labiau tiesiogiai sujungs juos, tai gali labai stipriai išsiplėsti ir galbūt net sudaryti dviejų oro uostų darinį (jei tarp jų bus greitasis ekspresas). Lietuvai tai naujos galymybės, o Latvijai, gali finansiškai tai kainuoti. Tad nenustebčiau, kad tarp šių atšakų įrengimo gali būti ir politinis sprendimas, bet tai tik mano pamąstymai.

Matomai tiesos tame yra, bet KUN atšakos turbūt nelabai nori ir Vilniaus biurokratai, kuriems Kaunas su savo kaunietišku požiūriu yra nepakeliui, bet didėjant investicijoms Kaune ir rajone, KUN plėtra yra neišvengiama. Kolkas realiausiai ką galime turėti tai Tiesioginę geležinkėlio liniją, kuri jungtų KUN-VNO. O ateityje gal net prijungti PLQ į geležinkėlių tinklą, bet iki tol turės būt daug sprendimų priimta mažinant automobilizaciją.

[themanual]

Nežinau, galbūt tai skamba kaip konspiracijos teorija, bet manau, kad ir pats Rygos oro uostas nenori, kad atsirastų jungtis į KUN ar VNO, nes tai stipriai išaugintų konkurenciją. Dabar gal RIX ir yra vos ne pagrindinis Baltijos valstybių oro uostas, tačiau jei atsiras į KUN ir VNO atšakos, o juo labiau tiesiogiai sujungs juos, tai gali labai stipriai išsiplėsti ir galbūt net sudaryti dviejų oro uostų darinį (jei tarp jų bus greitasis ekspresas). Lietuvai tai naujos galymybės, o Latvijai, gali finansiškai tai kainuoti. Tad nenustebčiau, kad tarp šių atšakų įrengimo gali būti ir politinis sprendimas, bet tai tik mano pamąstymai.

Latviai gali įtakoti kokios atšakos bus ar nebus pas mus? Tikrai ne, yra Europiniai interesai daryti RB kuo ekonomiškesnę ir tiek latviams dėl Rygos oro uosto stoties, tiek ir mums netgi dėl Vilniaus prijungimo teko pasiderėti, bet net kalbos negali būti, kad latviai turėtų tokios įtakos kaip jūs darote prielaidas.

Smagu aišku būtų galvoti, jog mūsų bijo ir laiko dideliais konkurentais, bet Rygos oro uostas save pozicionuoja hub'u ką jam leidžia daryti ir nacionalinės avialinijos ir geografinė centralizuota lokacija Baltijos šalyse, o Lietuvos oro uostose jie mato ne konkurenciją, o labiau galimybes per jungiamuosius skrydžius papildyti per Rygą keliaujančių keleivių srautą. Galbūt stipresni oro uostai Lietuvoje paskatintų lenkus stipriau pakonkuruoti dėl mūsų keleivių, numuštų kainas ar atsirastų naujų tiesioginių krypčių, bet patį keleivių skaičių ir toliau ribotų oro uostų statusas.

Iš tiesų tai kažkokių povandeninių srovių čia nėra, latviai turi savo pozicijas nes tiesiog užpildė rinką, kai lietuviai ir estai nusprendė dėl jos nekovoti ir žaidžiama visiškai atviromis kortomis. Tas gerai pasimatė prasidėjus pandemijai, jog Latvijos aviacijos įmonės turi tik tiek įtakos, kad gali gauti pinigų iš vyriausybės bet tik dėl to jog valstybė neturi kito pasirinkimo, o dauguma kitų politinių sprendimų tai tik daugiau žalos kol kas padarė aviacijos sektoriui nei naudos.

Pasikartosiu bet Baltijos šalims pakanka vieno didelio hub oro uosto ir vienų avialinijų ir labai natūralu jog šis sektorius būtų sukoncentruotas Latvijoje. Nėra mums poreikio vystyti masinį turizmą, verslo požiūriu susiekimo oru reikšmė stipriai kritusi šiame amžiuje (pandemija tik tai patvirtino) ir viskas ir toliau bus pasiekiama tik kai kurios kryptys su vienu papildomu persėdimu, o bandyti užsidirbti tiesiogiai iš pačio hub'o tai jau panašiau į kazino. Keli metai gauni šiokį tokį pliusą o po to viena krizė nubraukia dešimtmečių pelną.

[ejs-ejs]

Ta prasme sėdėti terminale blogai, o sėdėti traukinyje gerai? Ant tiek skirtimas, kad vienu atveju naudotumes, kitu ne?

Sėdėti traukinyje yra ramiau nei sėdėti terminale ir žiūrėti i laikrodį.
Žmonės iš vieno lėktuvo reiso neišeina per terminalo duris tuo pačiu metu.

Tu siūlai atvykti 17:00 ir 10 min traukiniui stovėti iki 17:10 bei tada išvykti.
Aš siūlau atvykti 17:10, susirinkti ir iškart išvykti.

Kam tas bereikalingas stovėjimas tavo pasiūlyme?
Kad išėjęs iš terminalo 17:00 iškart galėtų lipti ir sėdėti 10 min traukinyje vietoj tas pačias 10 min sėdėjimo terminale?

Kai mašinistas keičia kabiną, tam reikia 5-10 minučių: vieną kabiną išjungia, kitoje kabinoje patikrina valdymą. Laikas priklauso nuo to, kiek automatizuota yra sąstato sistemų patikra.

Jei transportas nesurenka į KUN atvykusių keleivių, arba negali jų pristatyti reikiamu laiku, jie ieško kito transporto. Jei tas kitas transportas dirba lankstesniu grafiku - jis laimi. Aš nieko prieš kad susisiekimas tarp miestų traukiniu būtų kas 30 minučių. Tik kas už tai mokės?

[Sula]

Gal kas nors žino, ar RBII greitasis traukinys fiziškai gali važiuoti esamo kelio trasa Vilniaus stotis - VNO, einančia pro Naujininkus?

[Aleksio]

Gal kas nors žino, ar RBII greitasis traukinys fiziškai gali važiuoti esamo kelio trasa Vilniaus stotis - VNO, einančia pro Naujininkus?

Jeigu yra atitinkama vėžė ir įtampa KT - sumažintu greičiu gali važiuoti be problemų.

[Kristisz]

Matomai tiesos tame yra, bet KUN atšakos turbūt nelabai nori ir Vilniaus biurokratai, kuriems Kaunas su savo kaunietišku požiūriu yra nepakeliui, bet didėjant investicijoms Kaune ir rajone, KUN plėtra yra neišvengiama.

Prieš kalbant apie neišvengiamą KUN plėtrą siūlau pasinagrinėti pavyzdžius likusioje Europoje. Labai įdomus pavyzdys yra šiaurės Italija: vienas labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių regionų Europoje. Pasižiūrim į du miestus:
Turinas, 800 tūkst. gyventojų, 2 mln gyventojų metropolitan area, trečias Italijos miestas pagal ekonomikos dydį (po Romos ir Milano) - oro uostas aptarnavo 4 mln keleivių 2019 metai (palyginimui mažesnis Vilnius oro uoste turėjo 5 mln keleivių). Visi skraido per Milaną, iki artimiausio Turinui Malpensa oro uosto yra 140 km.
Verona, 260 tūkst, metro 700 tūkst. - svarbus ir ekonomiškai ir turistiškai miestas, oro uostas aptarnavo 3.6 mln keleivių. Iki artimiausio Milano oro uosto Bergamo - 120 km, iki Venecijos oro uosto - 130 km. Šiek tiek pozityvesnis pavyzdys Kaunui - bet skaičius pasiektas ir su daugiau gyventojų, ir su dideliu turistų skaičiumi.

Yra ir kitų pavyzdžių Europoje (pvz Bratislava ir Viena), kur šalia esantis stipresnis oro uostas siurbia keleivių srautus. KUN spartesnė plėtra būtų įmanoma tik uždarius VNO, bet Lietuva iš to nelaimėtų.

Dar į ką reikia atkreipti dėmesį: KUN ligšiolinė skrydžių pasiūla ir plėtra, sudaranti didžiausią dalį keleivių skaičiaus - skrydžiai į Norvegiją, UK ir Airiją - nelabai buvo susijus su investicijomis į Kauno regioną. Mažėjant emigracijos srautams ir silpstant ryšiams kaip tik šių skrydžių mažės. Turbūt juos dalinai pakeis skrydžiai į Ukrainos miestus ir gal atsiras skrydis į Minską atsivežti darbuotojams. Tačiau tai turbūt ne tai, ko tikisi KUN plėtros šalininkai.

[ejs-ejs]

Jeigu yra atitinkama vėžė ir įtampa KT - sumažintu greičiu gali važiuoti be problemų.

Standartinė vėžė reikalinga tik leidžiant tiesioginį Vilnius - Varšuva. Kitais atvejais rusiška vėžė sprendžia pakaitinių sąstatų problemą.
Norit šiuo metu paleisti Vilnius - VNO - Kaunas, reiktų blogiausiu atveju elektrifikuoti 22 km kelio ir galbūt įrengti papildomą kelią Vaidotuose, šiaurinėje pusėje. Kadangi Vilniaus mazgas bus elektrifikuotas, tereikia papildomų 10 km KT nuo Juodšilių per Kirtimus iki Vilnius Hbf.

Arba nieko nedaryti ir leisti 630 / 730'us.
Grubiais skaičiavimais, papildomi 12 km (ne nevažiuojam per Panerius) atsieitų +15 minučių kelio, kas manau daugeliui būtų priimtina.

[Al1]

Prieš kalbant apie neišvengiamą KUN plėtrą siūlau pasinagrinėti pavyzdžius likusioje Europoje. Labai įdomus pavyzdys yra šiaurės Italija: vienas labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių regionų Europoje. Pasižiūrim į du miestus:
Turinas, 800 tūkst. gyventojų, 2 mln gyventojų metropolitan area, trečias Italijos miestas pagal ekonomikos dydį (po Romos ir Milano) - oro uostas aptarnavo 4 mln keleivių 2019 metai (palyginimui mažesnis Vilnius oro uoste turėjo 5 mln keleivių). Visi skraido per Milaną, iki artimiausio Turinui Malpensa oro uosto yra 140 km.
Verona, 260 tūkst, metro 700 tūkst. - svarbus ir ekonomiškai ir turistiškai miestas, oro uostas aptarnavo 3.6 mln keleivių. Iki artimiausio Milano oro uosto Bergamo - 120 km, iki Venecijos oro uosto - 130 km. Šiek tiek pozityvesnis pavyzdys Kaunui - bet skaičius pasiektas ir su daugiau gyventojų, ir su dideliu turistų skaičiumi.

Yra ir kitų pavyzdžių Europoje (pvz Bratislava ir Viena), kur šalia esantis stipresnis oro uostas siurbia keleivių srautus. KUN spartesnė plėtra būtų įmanoma tik uždarius VNO, bet Lietuva iš to nelaimėtų.

Dar į ką reikia atkreipti dėmesį: KUN ligšiolinė skrydžių pasiūla ir plėtra, sudaranti didžiausią dalį keleivių skaičiaus - skrydžiai į Norvegiją, UK ir Airiją - nelabai buvo susijus su investicijomis į Kauno regioną. Mažėjant emigracijos srautams ir silpstant ryšiams kaip tik šių skrydžių mažės. Turbūt juos dalinai pakeis skrydžiai į Ukrainos miestus ir gal atsiras skrydis į Minską atsivežti darbuotojams. Tačiau tai turbūt ne tai, ko tikisi KUN plėtros šalininkai.

Ir dar - korona atbloškė visą aviaciją kokiu dešimtmečiu atgal ir pasiekti buvusius iki tol srautus prireiks kokio penkmečio minimum, jei ne daugiau. Tuo labiau ES "žalios" ekonomikos politika tikrai užlenks masinį turizma, kuris yra neekologiškas, užlenks dalį aviacijos, kuri yra neekologiška, ypač visokie pigūs skrydžiai, kurie skatina emisiją, žmonės turi daugiau keliauti pėsčiomis ir dviračiais, anot "žaliųjų"... Vėlgi, gali būti priimt kokie nors ES planai dėl oro uostų išdėstymo pagal gyventojų skaičių ir mažieji bus uždaryti. Juk deklaruojamas inkliuzinis kapitalizmas, kuriame konkurencija yra nepageidaujamas dalykas, turi būti sinergija.

[Sklansky]

Pristatyta greitojo „Rail Baltica“ traukinio koncepcija

Plačiau: https://sa.lt/pristatyta-greitojo-ra...io-koncepcija/

[Sklansky]

Spalvos asocijuojasi su piguva, Ryanair ir biudzetiniu sporto klubu Lemon gym. Man nelabai.