Parašė Sula
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica II
Collapse
X
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąBet kokiu atveju, neperstatant atkarpos nuo Kauno į Lenkiją, jokio greitojo ar bent apygreičio traukinio paleisti neįmanoma.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Tai kad ir Lenkijoje greitis tik 160 km/h iki Bialystoko, o nuo jo iki sienos su Lietuva tik 120 km/h. Lenkai jau pusę linijos nuo Varšuvos iki Bialystoko rekonstravo kaipo RB. Gal manot, kad ES antrą kartą duos lėšų jau greitajai RB tiesti vietoj jau nutiestos RB?
Comment
-
Parašė tomczu Rodyti pranešimąČia seni planai buvo. Iki RB II statybų pabaigos bent dalyje atkarpų tarp Varšuvos ir Balstogės turėtų jau būti 200 km/val, panašiai 70% trasos iki Elko. Iki Trakiškių greičiausiai turėtų pavykti pasiekti 250 km/val.
Koks neišpasakytas naglumas iš Lenkijos ar Lietuvos pusės būtų. Rekonstruojam ir statom tipo RB už ES pinigus, o paskui pareiškiame, kad tai ne ta RB, kad reikia kitos, greitesnės. ES visiški liurbiai sėdi, kuriuos galima maustyti ir pinigus jie į kairę ar dešinę švaisto? Be to iš Varšuvos į Berlyną irgi tik 160 km/h ir tai ne visuose ruožuose. Lenkams labiau šitos linijos reikėtų, o ne į kažkokią tai Rytų Lenkijos provinciją ar Kauną...Paskutinis taisė Al1; 2019.12.08, 19:17.
Comment
-
Tai kad dėl tos jau rekonstruotos atkarpos ir nežinome dar kaip bus, tačiau visos kitos juk dar nepradėtos rekonstruoti/statyti ir ten nėra tokios problemos.
Pagal naujausią informaciją:
- Varšuva-Čiževas - čia dar ne 100%, kad bus 200 km/val., tačiau geležinkelis yra beveik idealiai tiesus, geometrija ir bėgiai (jei neklystu) yra pritaikyti tokiam greičiui. Vienintelis dalykas, kuris neleidžia važiuoti greičiau nei 160 km/val. yra pervažos. Tad viskas priklauso tik nuo to, ar jas pakeis viadukais, o dėl to dabar vyksta studija, kuri atsakys į klausimą, ar apsimoka tai daryti. Tačiau pasikartosiu - visi kiti parametrai techniškai leidžia judėti 200 km/val. greičiu.
- Čiževas-Balstogė bus 200 km/val. Šią atkarpą pradės rekonstruoti 2020-ųjų pirmą ketvirtį, tad tavo minėtas argumentas čia negalioja.
- Balstogė-Elkas taip pat 70 procentų atkarpos bus 200 km/val.
- Elkas-Trakiškės 250 km/val. (bet čia berods dar galutinai nepatvirtinta). Ši atkarpa yra anksčiausioje stadijoje.Paskutinis taisė tomczu; 2019.12.08, 23:16.
- 2 patinka
Comment
-
Dar kartą kartoju. ES sėdi durneliai, kuriuos galima vedžioti už nosies du kartus tiesiant RB? Rekonstrukcija ant rekonstrukcijos. Kodėl iš karto negalima? Taip pigiau? Ne, pigiau iš karto, o ne per kelis kartus tą pačia liniją šlifuoti. Viadukai, stotys, iešmai, signalizacija - viską reikia perdaryti, nors dar viskas nauja.
Ir vis tiek 250 visoje trasoje nenumatoma. Elkas - Trakiškės 250 km/h tai reiškia visos esamos linijos pertiesimas nauja ištiesinta trasa, nes šita linija pati kreiviausia. Labai abejotina, ar taip bus daroma, ar tiek bus kišama pinigų į nieką. Jei linija Varšuva - Bialystokas pateisinama netgi nesant jokio tarptautinio susisiekimo, grynai Lenkijos vidaus susisiekimui, ir tai nedaroma 250 km/h. Nes lenkai puikiai supranta, jog linija su tokiu greičiu, kai ja važinės ir priemiestiniai, ir krovininiai traukiniai, nu nafig nereikalinga, nes pilnai tokio greičio traukiniai negalės išvystyti, jei kartu važiuos ir priemiestis ir krovininiai. Ispanijoje 300 km/h linijomis iš viso jokio kito eismo, tik greitasis - 250-300 km/h, priklausomai nuo traukinio modelio. Jokie lėtieji ar krovininiai ten nesimajačina O pilno eismo atskyrimo pas lenkus nenumatyta. Prie Varšuvos nuo Zielionkos iki Volomino priemiestinį eismą atskyrė nuo tolimojo susisiekimo. Bet toliau to nebus.Paskutinis taisė Al1; 2019.12.08, 19:53.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNet visame ruože Varšuva-Kaunas 160 km/h nebūtų pasaulio pabaiga. Jeigu imam, kad Kaunas-Varšuva maršruto ilgis bus apie 400km, tai kelionės trukmė galėtų būti apie 3val. 30min., kas yra bent valanda greičiau, nei mašina.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąDar kartą kartoju. ES sėdi durneliai, kuriuos galima vedžioti už nosies du kartus tiesiant RB? Rekonstrukcija ant rekonstrukcijos. Kodėl iš karto negalima? Taip pigiau? Ne, pigiau iš karto, o ne per kelis kartus tą pačia liniją šlifuoti. Viadukai, stotys, iešmai, signalizacija - viską reikia perdaryti, nors dar viskas nauja.
Su RB I Lietuvoje turime žymiai komplikuotesnę situaciją. Lenkijoje tai lies tik pervažų vietas ir tik vienoje iš 4 atkarpų, kurioje likusių vietų visiškai nereikės keisti. O RB I, jei norėsime ištempti pvz. iki 200 km/val., pagrinde reikės statyti iš naujo, t.y. realiai dar vieną naują liniją - bent iš dalies. Dėl to kol kas šioje atkarpoje yra daug neaiškumų, nors LG planavo nuspręsti, ką su ja daryti, dar šių metų pradžioje.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąIr vis tiek 250 visoje trasoje nenumatoma.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąElkas - Trakiškės 250 km/h tai reiškia visos esamos linijos pertiesimas nauja ištiesinta trasa, nes šita linija pati kreiviausia.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąLabai abejotina, ar taip bus daroma, ar tiek bus kišama pinigų į nieką.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąJei linija Varšuva - Bialystokas pateisinama netgi nesant jokio tarptautinio susisiekimo, grynai Lenkijos vidaus susisiekimui, ir tai nedaroma 250 km/h. Nes lenkai puikiai supranta, jog linija su tokiu greičiu, kai ja važinės ir priemiestiniai, ir krovininiai traukiniai, nu nafig nereikalinga, nes pilnai tokio greičio traukiniai negalės išvystyti, jei kartu važiuos ir priemiestis ir krovininiai. Ispanijoje 300 km/h linijomis iš viso jokio kito eismo, tik greitasis - 250-300 km/h, priklausomai nuo traukinio modelio. Jokie lėtieji ar krovininiai ten nesimajačina O pilno eismo atskyrimo pas lenkus nenumatyta. Prie Varšuvos nuo Zielionkos iki Volomino priemiestinį eismą atskyrė nuo tolimojo susisiekimo. Bet toliau to nebus.Paskutinis taisė tomczu; 2019.12.08, 21:52.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė tomczu Rodyti pranešimąNeatidžiai skaitai, ką rašau. Ši problema liečia tik atkarpą tarp Varšuvos ir Čiževo, o dėl perdarymo dar nėra sprendimo, nes dar vyksta studija. O jeigu nuspręs perdarinėti, tai prie ko čia stotys? Keisis tik vietos, kur yra pervažos, dažniausiai kasant tunelį po geležinkeliu, o dalį jų tiesiog panaikinant. Nieko daugiau keisti nereikės. Jei bus toks sprendimas tai žinoma, tai reikš, kad dalis pinigų buvo išleista veltui. Deja. Ne pirmas ir ne paskutinis toks atvejis.
Su RB I Lietuvoje turime žymiai komplikuotesnę situaciją. Lenkijoje tai lies tik pervažų vietas ir tik vienoje iš 4 atkarpų, kurioje likusių vietų visiškai nereikės keisti. O RB I, jei norėsime ištempti pvz. iki 200 km/val., pagrinde reikės statyti iš naujo, t.y. realiai dar vieną naują liniją - bent iš dalies. Dėl to kol kas šioje atkarpoje yra daug neaiškumų, nors LG planavo nuspręsti, ką su ja daryti, dar šių metų pradžioje.
Parašė tomczu Rodyti pranešimąTų 200 km/val. tarp Varšuvos (arba Čiževo) ir Elko pakaks. Vis vien, žiūrint į visą trasą, kelionės laikas bus konkurencingas.
Parašė tomczu Rodyti pranešimąNiekuo nepagrįsta spekuliacija. Galėsim spręsti, kai bus žinomi galimi galutiniai variantai, tačiau kol kas linkstama prie varianto numatančio 250 km/val. greitį.
Tarp Balstogės ir Kauno planuojami 5 ar 6 tarptautiniai traukiniai per parą. Tokį skaičių lengvai ir be problemų galima įkišti i dvikelį geležinkelį, kitur įspaudžiama jų dar daugiau.
Linkti gali kur tik nori, bet pinigai ir ekonominis pagrindimas yra svarbiau. Lenkijoje, priešingai nei Lietuvoje, yra daugiau realizmo ir jei jau nedarė tarp Varšuvos ir Bialystoko 250, tai nedarys ir kitur. Motyvai, kaip rašiau, pinigai, ekonominis pagrindimas ir aplamai logika bei politinis pateisinamumas. Ar kaip tą pavadinti. Nes Lenkija neturi jokios tokio lygio greituminės jungties su Vokietija, ar tarp Varšuvos ir Krokuvos, o čia kažkokiame pakraštyje darys 250? Kaip tai paaiškinti visuomenei? Dajoš greitąjį geležinkelį į Berlyną ar bent Krokuvą, Gdanską, Poznanę, o ne į kažkokius užkampius.
5 ar 6 traukiniai per dieną laisvai važiuoja ir vienkeliu geležinkeliu.
Ir aplamai RB yra pavėluotas projektas. Pavėluotas 20 metų. Geležinkelio reikėjo jau apie 2000-uosius. Dabar keleiviai tokius atstumus skraido. Ar daug kam ten reikia į Varšuvą kaip persėdimo tašką, jei gali tiesiai skristi į Vokietiją, Prancūziją ar Čekiją. Kaina? Taip. Bet laiko kiek susitaupo. Krovinių gabenimui irgi nereikia RB toliau Kauno. Reikia įrengti kelis perkrovimo terminalus iš vienos vėžės į kitą ir viskas. Ir politinio sprendimo, kuris ekonomiškai verstų kroviniu gabenti geležinkeliu, o ne autotransportu - didelių kelių mokesčių sunkvežimiams ir griežto vairuotojų darbo grafiko kontrolės, eismo ribojimo dieną ir per šventes. Ir viskas. O keleiviniams susiisiekimui esamu geležinkeliu galima nupirkti Talgo traukinius su keičiamu vėžės pločiu, kai vėžės plotis pakeičiamas per 2-3 minutes automatiškai praktiškai važiuojant nesustojant, tik lėtai (3-5km/h greičiu) per įrenginį. Ir tokie traukiniai esamu geležinkeliu jau seniausiai (bent jau nuo 2016 metų nutiesus RB iki Kauno) galėjo važinėti ir į Rygą, ir į Taliną, ir į Vilnių iš Varšuvos.Paskutinis taisė Al1; 2019.12.09, 08:39.
- 1 patinka
Comment
-
Labai didelę įtaką keliavimo būdui gali daryti "mados", kaip pvz. Švedijoje skatinama keliauti traukiniais, o ne lėktuvais (flight-shaming). Arba politika - pvz. nuspręs Europos žalieji apmokestinti co2 mokesčiu keliaujančius lėktuvais ir baigsis pigūs trumpi skrydžiai ryanairais.
Todėl nutiesus greituosius geležinkelius jie gali tapti netgi labai populiarūs.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąDar kartą kartoju, ar ES sėdi visiški maumai, kad duotų pinigus dar kartą dar vienai RB tiesti, kai jau viena nutiesta? Netgi iš esmės pagerinti, nors dar kaip ir garantija nesibaigė... Greičio didinimas tai ne tik pervažų likvidavimas, tai ir stočių kelynų pilnas perdarymas pradedant iešmais, baigiant naujais keliais su peronais priemiestiniam eismui ir keliais be peronų greitiesiems pravažiuoti be sustojimo (greitieji negali važiuoti maksimaliais greičiais, kai ant perono priemiestinio laukia žmonės), signalizacijos perdarymas ir t.t. Tai dideli pinigai, ne ką ne mažesni nei jau sukišti. Buvau kažkada radęs vertinimą, kiek reikėtų tą jau nutiestą liniją konvertuojant į 250 km/h. 200 kiek mažiau, bet vis tiek daug reikia.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąAha, tarp sostinės ir Bialystoko "pakaks", kur didžiausi keleivių srautai, tuo tarpu į laukus (kas ten toks Oleckas ir Suvalkai) darys dar didesnį greitį. Lenkams viso to nereikia. Lenkai, priešingai nei pas mus, visų pirma už ES lėšas rekonstruoja tą geležinkelį, atseit RB tiesia, išeinant iš savo vidinių interesų. O tam tikrai nereikia jokių 250 km/h, jei lieka ir priemiestis, ir krovininis eismas. Priešingu atveju jie paraleliai būtų nutiesę naują liniją EB ir viskas. Deja, taip nedarė, nes nafig jiems tai reikalinga, optimalus variantas, kai dar suderinamas priemiestis, kroviniai ir greitas eismas yra 200 km/h.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąLinkti gali kur tik nori, bet pinigai ir ekonominis pagrindimas yra svarbiau. Lenkijoje, priešingai nei Lietuvoje, yra daugiau realizmo ir jei jau nedarė tarp Varšuvos ir Bialystoko 250, tai nedarys ir kitur. Motyvai, kaip rašiau, pinigai, ekonominis pagrindimas ir aplamai logika bei politinis pateisinamumas. Ar kaip tą pavadinti. Nes Lenkija neturi jokios tokio lygio greituminės jungties su Vokietija, ar tarp Varšuvos ir Krokuvos, o čia kažkokiame pakraštyje darys 250? Kaip tai paaiškinti visuomenei? Dajoš greitąjį geležinkelį į Berlyną ar bent Krokuvą, Gdanską, Poznanę, o ne į kažkokius užkampius.
Parašė Al1 Rodyti pranešimą5 ar 6 traukiniai per dieną laisvai važiuoja ir vienkeliu geležinkeliu.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąIr aplamai RB yra pavėluotas projektas. Pavėluotas 20 metų. Geležinkelio reikėjo jau apie 2000-uosius. Dabar keleiviai tokius atstumus skraido. Ar daug kam ten reikia į Varšuvą kaip persėdimo tašką, jei gali tiesiai skristi į Vokietiją, Prancūziją ar Čekiją. Kaina? Taip. Bet laiko kiek susitaupo. Krovinių gabenimui irgi nereikia RB toliau Kauno. Reikia įrengti kelis perkrovimo terminalus iš vienos vėžės į kitą ir viskas. Ir politinio sprendimo, kuris ekonomiškai verstų kroviniu gabenti geležinkeliu, o ne autotransportu - didelių kelių mokesčių sunkvežimiams ir griežto vairuotojų darbo grafiko kontrolės, eismo ribojimo dieną ir per šventes. Ir viskas. O keleiviniams susiisiekimui esamu geležinkeliu galima nupirkti Talgo traukinius su keičiamu vėžės pločiu, kai vėžės plotis pakeičiamas per 2-3 minutes automatiškai praktiškai važiuojant nesustojant, tik lėtai (3-5km/h greičiu) per įrenginį. Ir tokie traukiniai esamu geležinkeliu jau seniausiai (bent jau nuo 2016 metų nutiesus RB iki Kauno) galėjo važinėti ir į Rygą, ir į Taliną, ir į Vilnių iš Varšuvos.
O kad projektas yra pavėluotas tai šimtu procentu sutinku. Dabar situacija yra panaši kaip su Lietuvos miestų viešuoju transportu - keleiviai jau prarasti ir grąžinti juos bus labai sunku. Todėl belieka tikėtis, kad aukšti RB parametrai (ir adekvačios kainos) bent iš dalies sugebės pritraukti potencialius keleivius. Turime visą krūva pavyzdžių, kaip naujas greitasis geležinkelis kardinaliai pakeičia visuomenės keliavimo įpročius. Vieni ryškiausių pavyzdžių - Prancūzijoje ir Ispanijoje, ypač tarp Madrido ir Barselonos, kur traukiniai beveik visiškai išstūmė anksčiau dominavusius lėktuvus. Bet ir kitose šalyse matome panašų efektą (taip pat ir Lenkijoje tarp sostinės ir Krokuvos/Gdansko/Katovicų/Vroclavo).
- 2 patinka
Comment
-
Parašė tomczu Rodyti pranešimą
Balstogė yra žymiai arčiau Varšuvos (190 km) nei Kaunas ar Vilnius, todėl +50 km/h nuimtų tik dešimt-keliolika minučių. Tačiau svarbiausia, kaip pats ir parašiai, yra tai, kad dabar jau keisti visą trasą tarp šių miestų tam, kad būtų 250 km/h, visiškai neapsimoka. O tarp Elko ir Trakiškių taip padarys būtent dėl to, kad ši atkarpa yra anksčiausioje stadijoje, dėl ko toks parametrų pakėlimas nesukuria tiek problemų, nes liniją ir taip reikės tiesinti nepriklausomai nuo greičio.
Į Krokuvą ir Katovicus (iš dalies ir į Vroclavą) dabar yra 200 km/val., artimiausioje ateityje kels mažiausiai iki 230. Į Poznanę trasą reikėtų perdaryti iš pagrindo, dėl ko dabar greitis nebus keliamas. O Elko-Trakiškių geležinkelio atveju yra patogi situacija, kad linija ir taip turi būti tiesinama.
Taip kad prioritetai bus tikriausiai išdėlioti taip - pirmiau darome greitąjį susisiekimą šalies viduje, o paskui į užsienį. Kas dėl užsienio, tai pirmiau į Berlyną.
Parašė tomczu Rodyti pranešimąApie tai ir rašau. Todėl 200 km/h (ar 250 paskutinėje atkarpoje) laisvai galima pasiekti ir neatskiriant vietinio susisiekimo nuo tarpmiestinio.
Parašė tomczu Rodyti pranešimąTai kad būtent tavo siūlomas variantas keleivių pervežimui ir būtų visiškai nekonkurencingas palyginus su kitomis transporto šakomis. RB statoma visų pirma dėl greičio (vežė tai daugiau strateginis sprendimas), nes 250 km/val. su esamomis linijomis neįmanoma pasiekti.
Mano siūlomas variantas būtų konkurencingas - autobusus aplenktų, su lengvosiomis, aišku, nepakonkuruotų. Nes geležinkelis neina tiesiausiu keliu, automobilių greitkelis yra (bus, kai nuties) eis tiesesniu keliu. Su lėktuvais ar taip ar taip konkurencija nebent tik mažesne kaina. Kas dėl kainos, tai labai jau neaišku, ar ji būtų konkurencinga ir už kokius 20-25 eurus būtų galima nuvažiuoti iš Vilniaus į Varšuvą per 6 val.
Parašė tomczu Rodyti pranešimąO kad projektas yra pavėluotas tai šimtu procentu sutinku. Dabar situacija yra panaši kaip su Lietuvos miestų viešuoju transportu - keleiviai jau prarasti ir grąžinti juos bus labai sunku. Todėl belieka tikėtis, kad aukšti RB parametrai (ir adekvačios kainos) bent iš dalies sugebės pritraukti potencialius keleivius. Turime visą krūva pavyzdžių, kaip naujas greitasis geležinkelis kardinaliai pakeičia visuomenės keliavimo įpročius. Vieni ryškiausių pavyzdžių - Prancūzijoje ir Ispanijoje, ypač tarp Madrido ir Barselonos, kur traukiniai beveik visiškai išstūmė anksčiau dominavusius lėktuvus. Bet ir kitose šalyse matome panašų efektą (taip pat ir Lenkijoje tarp sostinės ir Krokuvos/Gdansko/Katovicų/Vroclavo).
Pavyzdžiai neteisingi. Viena yra keliavimas šalies viduje ir visai kas kita į užsienį. Visada daugiau keleivių šalies viduje, nei į užsienį.
Kas dėl Lenkijos, tai ten VT, o ypač geležinkeliai nebuvo praradęs tiek keleivių kiek Lietuvoje ir greitieji traukiniai atėjo laiku, o ne kai šaukštai po pietų, kai visi skraido ar važinėja su automobiliais ar traukinius nukonkuravo autobusai...
Comment
-
Parašė artexs Rodyti pranešimąLabai didelę įtaką keliavimo būdui gali daryti "mados", kaip pvz. Švedijoje skatinama keliauti traukiniais, o ne lėktuvais (flight-shaming). Arba politika - pvz. nuspręs Europos žalieji apmokestinti co2 mokesčiu keliaujančius lėktuvais ir baigsis pigūs trumpi skrydžiai ryanairais.
Todėl nutiesus greituosius geležinkelius jie gali tapti netgi labai populiarūs.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąO čia ir išlenda politinis motyvas. Kodėl turėtų būti tiesiamas greitasis geležinkelis kažkur į užkampį, kai Lenkijos didmiesčiai tarpusavyje nesujungti greitaisiais geležinkeliais. Kaip tai paaiškinti liaudžiai? Kad ES to reikia, kad to reikia Lietuvai, Latvijai ir Estijai? Kodėl Lenkija kažkokiai tai Pribaltikai turi tiesti greitąjį geležinkelį, o patys lenkai savo šalyje važinėti kaip prieš 30 ar 50 metų?
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTaip kad prioritetai bus tikriausiai išdėlioti taip - pirmiau darome greitąjį susisiekimą šalies viduje, o paskui į užsienį. Kas dėl užsienio, tai pirmiau į Berlyną.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTen vietinio susisiekimo ir nebūtų.
Parašė Al1 Rodyti pranešimą250 km/h ir nereikia. Niekur Europoje tokiomis linijomis nevežami krovininiai, o RB nori dar ir krovinius vežti. Krovininiai yra lėti maks 120 km/h ir jiems tokio greičio (250 km/h) nereikia, o sunkūs krovininiai traukiniai tik gadins greitojo geležinkelio infrastruktūrą.
Mano siūlomas variantas būtų konkurencingas - autobusus aplenktų, su lengvosiomis, aišku, nepakonkuruotų. Nes geležinkelis neina tiesiausiu keliu, automobilių greitkelis yra (bus, kai nuties) eis tiesesniu keliu. Su lėktuvais ar taip ar taip konkurencija nebent tik mažesne kaina. Kas dėl kainos, tai labai jau neaišku, ar ji būtų konkurencinga ir už kokius 20-25 eurus būtų galima nuvažiuoti iš Vilniaus į Varšuvą per 6 val.
Krovininiai RB ir važiuos iki 120 km/val. greičiu. Jie ir atneš daugiausia pajamų. Taip, situacija šiek tiek netipinė, tačiau šis geležinkelis terminologijoje ir skaitomas greituoju labiau dėl jo reikšmės bei įtakos ligšioliniai transporto sistemai - kitaip būtų 300 km/val., kas tikrai būtų per brangu ir nereikalinga.
Infrastruktūros jie neturėtų gadinti, nes geležinkelis statomas - priklausomai nuo atkarpos - planuojant maksimalią ašies apkrovą nuo 22,5 iki 25 t. Su lėktuvais bus konkurencija kaina, bet ir ne visi klientai čia sutampa. Lėktuvo persvara, nors yra, ne tokia didelė kaip atrodo, nes oro uostai yra miestų pakraštyje.
Kelionės laikas tarp Vilniaus ir Varšuvos (nebent absoliučiai niekas nepasikeis tarp Kauno ir sienos su Lenkija) bus apie 5 val., greičiausiai kiek mažiau.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąPavyzdžiai neteisingi. Viena yra keliavimas šalies viduje ir visai kas kita į užsienį. Visada daugiau keleivių šalies viduje, nei į užsienį.
Kas dėl Lenkijos, tai ten VT, o ypač geležinkeliai nebuvo praradęs tiek keleivių kiek Lietuvoje ir greitieji traukiniai atėjo laiku, o ne kai šaukštai po pietų, kai visi skraido ar važinėja su automobiliais ar traukinius nukonkuravo autobusai...Paskutinis taisė tomczu; 2019.12.11, 16:12.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąDar kartą kartoju, ar ES sėdi visiški maumai, kad duotų pinigus dar kartą dar vienai RB tiesti, kai jau viena nutiesta?
Comment
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Negi ES sėdi visiški maumai, jei nežino, kas konkrečiai buvo nutiesta?
Comment
-
Taigi buvo atvažiavusi pati komisarė į atidarymą ir iki tol dar važinėjo kažkokie atstovai iš ES, kol darbai vyko. Žino jie viską ir pinigų antrai RB nuo iki Lenkijos neduos. O tai reiškia, kad nėra prasmės ir jokiai greitai RB iki Talino. Lenkai protingai daro - RB visų pirma turi modernizuoti esamą geležinkelį ir pakelti jį į naują lygmenį, daroma, kad būtų nauda vidaus susisiekimui. RB Pabaltijyje tai pro šalį lekiantis traukinys, skirtas važiuoti į užsienį ar užsieniečiams vykti tranzitu.
Comment
Comment