Greičiai Lietuvos geležinkeliuose

[kotofeich1]

Koks vidutinis krovininio traukinio svoris Vokietijoje ir koks Lietuvoje? Ir nepamiršk - kokie vagonai ten, ir kokie pas mus.

Bei ten kitas gabaritas, mažesnis vagonas.

[toleranceofculture]

Bei ten kitas gabaritas, mažesnis vagonas.

Na tiesa, pas juos sąstatai mažesni, ir labai daug lokomotyvų.

Geriausiaus variantas būtų atskiras kelias krovininiams.

[Mørtã]

...Geriausiaus variantas būtų atskiras kelias krovininiams.

... kaip pvz. Nyderlanduose.

[Aleksio]

Geriausiaus variantas būtų atskiras kelias krovininiams.

Krovininiai keliai yra dabar - tai visos dabartinės linijos. Keleiviniams reikia naujų linijų (jeigu labai norima) - su didesnio spindulio kreivėmis (kad nemažinti greičio), statesnėmis įkalnėmis, lengvesne viršutine kelio konstrukcija (dėl mažesnės traukinio masės) ir pan.

[toleranceofculture]

Krovininiai keliai yra dabar - tai visos dabartinės linijos. Keleiviniams reikia naujų linijų (jeigu labai norima) - su didesnio spindulio kreivėmis (kad nemažinti greičio), statesnėmis įkalnėmis, lengvesne viršutine kelio konstrukcija (dėl mažesnės traukinio masės) ir pan.

Pritariu. Tik kol nebus VT subsidijų iš vyriausybės, tol tokie projektai nebus įgyvendinami. O gaila.

[Combat]

Visiškai teisingai.
Imam tokį pvz. Krovininis išvažiuoja iš Lentvario 80km/h, po n minučių jam iš paskos važiuoja keleivinis 120 km/h. Dėl greičių skirtumo keleivinis artėja prie krovininio. Vievio stoty krovininį priima į šoninį kelią - tas sumažina greitį ir sustoja jame. Duotoju laiko momentu keleivinis turi būti ne arčiau kaip du blok-tarpai (kad jam neužsidegtų geltonas) nuo Vievio. Jeigu keleivinio greitis būtų ne 120, o 160 km/h, tai reikštų, kad krovininį jis pasivytų greičiau. Jeigu išvykstant iš Lentvario, intervalas tarp jų liktų toks pat kaip ir prie 120 km/h, tai dalį kelio jam tektų važiuoti krovininiam iš paskos "pagal geltoną", t.y. lėtai. Todėl reikia intervalą reikia daryti jau ne n, bet 2n. Taip pat dėl pailgėjusio stabdymo kelio reikėtų automatinę blokuotę iš triženklės perdaryti į keturženklę (žalias-žalias su geltonu-geltonas-raudonas).

Pagal esamą geležinkelio kelių konstrukciją (viršutiniai statiniai), keleiviniai traukiniai galėtų „lupti“ kad ir 160 km/val ir prekiniai tam netrukdytų: traukinių eismo grafike pirmiausia „nubraižomi“ keleiviniai traukiniai, o vėliau – prekiniai. Toliau – eismo organizatorių ir mašinistų problema, kaip tą grafiką įvykdyti. Eismo organizatoriai dažniausiai nesuorganizuoja prekinį traukinį išleisti iš stoties pagal grafiką ir juo „vesti“ traukinį visu geležinkelio ruožu, o mašinistai nelabai sau ir galvą suka, kaip išlaikyti traukinio eigos laiką nuo vienos geležinkelio stoties iki kitos. Todėl ir „poplyli“, todėl ir paveja keleivinis traukinys prekinį arba turi sustoti stotyje laukdamas, kol priešinis prekinis traukinys atlaisvins tarpstotį vienkeliame geležinkelio ruože.

Kodėl nevažiuojama 160 km/val keleiviniais? Tam būtina atlikt visų esamų pervažų rekonstrukcijas taip, kad anei vienos neliktų tame pačiame lygyje, t. y. turėtų būti išvien viadukai. Kita priežastis – kai kuriuose geležinkelių ruožuose yra likę kreivių, kuriomis keleiviai, vežami 160 km/val greičiu, pasijustų nesmagiai. Kreivės spindulys itin kritiškais atvejais gali būti 800 m, šiaip nuo 3000 iki 4000 m „plokštumoje“ [plane]).

[rakolioux]

... o mašinistai nelabai sau ir galvą suka, kaip išlaikyti traukinio eigos laiką nuo vienos geležinkelio stoties iki kitos.


Nu tamsta "nuskiedi" mažumėle,
eismo grafiko laikymasis yra esminė darbo dalis , kurios laikantis išmokama
kintama atlyginimo dalis , sudaranti nemažą dalį mašinisto atlyginimo.
Syki per mėnesį pažeidus eismo grafiką be pateisinamos priežasties
netenkama 25proc. KAD. Dažniau lygu daugiau.

[Combat]

... o mašinistai nelabai sau ir galvą suka, kaip išlaikyti traukinio eigos laiką nuo vienos geležinkelio stoties iki kitos.


Nu tamsta "nuskiedi" mažumėle,
eismo grafiko laikymasis yra esminė darbo dalis , kurios laikantis išmokama
kintama atlyginimo dalis , sudaranti nemažą dalį mašinisto atlyginimo.
Syki per mėnesį pažeidus eismo grafiką be pateisinamos priežasties
netenkama 25proc. KAD. Dažniau lygu daugiau.

Tada visi magistralinių lokomotyvų mašinistai be KAD dirbtų. Taip atsitinka, jei dėl blogo prekinio traukinio vedimo „nukalamas“ keleivinis, o traukinių grafikų analizatoriai to priežastį nurodo prekinio traukinio blogą važiavimą. Arba aš ko nors nežinau. +2 min tarpstotyje – ir 25% KAD nebėra?

Būtent. Vokietijoje yra tekę matyti kaip krovininiai lekia pro keleivinę stotį 120 km/h. Ir ten problemų nekyla.

Iš kur žinai, kad jie „lėkė“ 120 km/val? Gal tik baisiai pasirodė koks 90 km/val?

Jokių stebuklų Vakarų Europoje taip pat nėra, o kartais ir dar blogiau – vagonai – dviašiai, sukabinami tarpusavyje granadinėmis. Tokie tai jau tikrai 120km/val nelėks.

Lėkti tokiais greičiais gali tik tie traukinių sąstatai, kurie turi elektrinius stabdžius (140 km/val), t.y., kad visas sąstatas pradėtų stabdytis tolygiai vienu metu be jokių dinaminių smūgių „iš galo“ vagonams pradėjus stabdytis nuo lokomotyvo, kai stabdžių sistema veikia išretinamo oro magistralėje pagrindu (oras pradedamas išleisti nuo lokomotyvo pusės, o suslėgtas buvęs „balionuose“ vagone, pajutęs išretėjusį orą magistralėje, spaudžia vagono stabdžių sistemą stabdyti). Izoterminiai vagonai („šaldytuvai“) gali būti tempiami 120/ 140 km/val. O kitiems nėra jokio tikslo lėkt, nes kroviniai nėra greitai gendantys, išlošiama pervežant didesne traukinio mase. Kuom ilgesni maršrutai, tuo traukinys ilgesnis ir sunkesnis, o kartais net 2 traukiniai sukabinti kur nors stepėse; vežti max. pakrautus (jei įmanoma, ir viršyjant) ir kuom didesniais traukinių sąstatais visais atvejais yra labiau ekonomiška nei greitais traukinukais, bet po nedaug.

Daugelio prekinių vagonų konstrukcinis greitis yra 90 km/val, bet ir tai labai retai prekiniai traukiniai įsibėgėja iki tokio greičio; jo visai pakanka kroviniams gabenti nuo Rygos iki pat Vladivostoko.

[rakolioux]

Vilnius -Kaunas, Vilnius-Klaipėda grafikas žiūrimas ypatingai, +2min be pateisinamos prėžasties
gali kainuot 25proc KAD. Tvarkdariai siunčia depams paros suvestines, nurodo kas važiavo blogai, tada
žiurima kokį grafiką suskaičiuoja techniniai šifruotojai (būna traukiniai sumažintu greičiu, aštuonašiais vagonais ar praleidžiami stoties šoniniais keliais, ko tvarkdariai nepastebi.).
Tačiau pagrindiniai vėlavimai susidaro dėl greičio apribojimų , už tai niekas nebaudžia, bet ir piknaudžiaut neleidžia.
Anksčiau skaičiuodavo viso ruožo laiką , sakykim nuo A iki B 215min , tai
nevisi tarpstočiai laiku pravažiuojami būdavo bet sumoje sutilpdavo į duota laiką, dabar gi kiekvieną tarpstotį skaičiuoja atskirai.
Neseniai buvo atvėjis kai prisikabino prie mašinisto ,nes tarpstotyje Baisogala-Gudžiūnai pliusavo 22 sekundes.