Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Greičiai Lietuvos geležinkeliuose

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Greičiai Lietuvos geležinkeliuose

    Na kai darė ER-20CF bandymus , ruože Kaišiadorys -Palemonas, Siemens lokomotyvas važiavo 136km/h. Kauno If'as leido iki 140km/h.
    Drąsa, išdidumas, kova už savo teises – pagrindiniai girtumo požymiai.

    #2
    Parašė John
    Arba kodėl negalima greičio didinti, tarkim, iki 130 ar 140km/h? Kodėl kalbama tik apie 160km/h ir kodėl dabar yra būtent 120km/h?
    Teko pasivažinėti pas kaimynus su Štadleriu, tai jis atsiremdavo būtent į 140...

    Comment


      #3
      Parašė John
      Bet ar yra kažkokių konkrečių priežasčių, kodėl Lietuvoje visur ribojama iki 120km/h?
      Yra techninių priežasčių, yra organizacinių, yra ekonominių. Galima atskirais ruožais leisti 140 km/h, bet: reikia arba suteikti keliui aukštesnę kategoriją arba išleisti atskirą įsakymą, kad "nuo tokio iki tokio km visiems keleiviniams leidžiama važiuoti 140". Aukštesnė kategorija - griežtesni reikalavimai keliui, matomumui, viršutinei kelio konstrukcijai. Įsakymu galima leisti greičiau važiuoti prastesniame kelyje kokiems nors lengvesniems riedmenims (pvz. EJ575), bet kas atsakys, jeigu įvyks "kažkas negero"? - niekas "sėsti" nenori. Tuo labiau - greičio padidinimas pasiteisins, jeigu didinama ilgose atkarpose, o ne "5 km 140, po to 15 km apribojimas 120, po to vėl 2 km 140" - laikas trumpėja nedaug, o elektros įsibegėjimui reikia.
      Taip pat nereikia pamiršti, kad Lietuvoje yra ir krovininiai traukiniai (ir jų daug) - o kuo keleivinis važiuoja greičiau, tuo krovininių prieš jį neturi būti ilgesnį laiko tarpą (gerai dar, kad nedaro kaip Rusijoje, kur daug kur keleiviniai važiuoja lygiagrečiu grafiku su krovininiais).
      Taip pat riedmenų aširačius reikia remontuoti dažniau ir išmesti į metalo laužą greičiau (arba bent atiduoti "lėtiems" vagonams).

      Comment


        #4
        Lietuvoje tik dviaukščiai elektriniai gali važiuoti 160 km/h greičiu. Vilniaus - Klaipėdos traukinys galėtų važiuoti tik 140 km/h greičiu, nes toks maksimalus vagonų greitis.

        Comment


          #5
          O kas kiek laiko yra perkami nauji vagonai?

          Comment


            #6
            Parašė John
            Šitą, manau, visi puikiai ir taip žino. Visgi įdomu, kaip su pačiais maršrutais, bėgiais ir pan. Kas ir kur tiksliai riboja greitį ir kur jį būtų galima padidinti?
            Didžiausias absurdas – Suvalkijoje rekonstruoti tiltukai. Greitis nuo 40 km/h pakilo iki 60!
            Baisinė pažanga.

            Comment


              #7
              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
              Vilniaus - Klaipėdos traukinys galėtų važiuoti tik 140 km/h greičiu, nes toks maksimalus vagonų greitis.
              Ir tai ne visose kelio atkarpose, nes pervažas galima pravažiuoti Vmax - 120 km/h.

              Comment


                #8
                Greičiui atskira tema.
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  #9
                  Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                  kuo keleivinis važiuoja greičiau, tuo krovininių prieš jį neturi būti ilgesnį laiko tarpą
                  Jūs palietėte įdomią temą, o būtent - traukinių atskyrimas. Gal galima sužinoti apie tai plačiau, kaip tai daroma, kokie normatyvai ir kt.?
                  Pagal mano mėgėjišką įsivaizdavimą, traukiniui važiuojant per blokuotės ruožus, pasikeičia prieš tuos ruožus esantys signalai (grubiai - iš pradžių raudonas, po to geltonas, po to žalias), o kitas važiuojantis traukinys "orientuojasi" pagal tuos signalus, ir tokiu būdu užtikrinamas bent vieno blokuotės ruožo ilgio atstumas tarp traukinių.
                  Jūs paminėjote, kad kuo greitesnis keleivinis traukinys, tuo ilgiau prieš jį neturi būti krovininių. Iš tikro, gal keleiviniams traukiniams taikomi griežtesni reikalavimai, ne vien tik blokuotės ruožų skaičius. Norėtųsi sužinoti apie tai plačiau.
                  Ačiū žinantiems ir atsakiusiems.

                  Comment


                    #10
                    Parašė rakolioux Rodyti pranešimą
                    Na kai darė ER-20CF bandymus , ruože Kaišiadorys -Palemonas, Siemens lokomotyvas važiavo 136km/h. Kauno If'as leido iki 140km/h.
                    Įprastai jie lyg nevažinėja tame ruože. Ar tik pabandymui paleido, ar kada nors numato juos ten naudoti?

                    Comment


                      #11
                      Parašė r08n Rodyti pranešimą
                      Įprastai jie lyg nevažinėja tame ruože. Ar tik pabandymui paleido, ar kada nors numato juos ten naudoti?
                      Praeitą savaitę mačiau ER20 ties Vieviu.

                      Comment


                        #12
                        Parašė disident Rodyti pranešimą
                        Praeitą savaitę mačiau ER20 ties Vieviu.
                        Ar "ties Vieviu" yra Kaišiadorių -- Palemono ruože?

                        Comment


                          #13
                          Parašė r08n Rodyti pranešimą
                          Ar "ties Vieviu" yra Kaišiadorių -- Palemono ruože?
                          Nėra, kažkaip pasąmonėj užsifiksavo, kad kalba eina apie Kaunas - Vilnius ruožą

                          Comment


                            #14
                            Parašė zn76 Rodyti pranešimą
                            Pagal mano mėgėjišką įsivaizdavimą, traukiniui važiuojant per blokuotės ruožus, pasikeičia prieš tuos ruožus esantys signalai (grubiai - iš pradžių raudonas, po to geltonas, po to žalias), o kitas važiuojantis traukinys "orientuojasi" pagal tuos signalus, ir tokiu būdu užtikrinamas bent vieno blokuotės ruožo ilgio atstumas tarp traukinių.
                            Visiškai teisingai.
                            Parašė zn76 Rodyti pranešimą
                            Jūs paminėjote, kad kuo greitesnis keleivinis traukinys, tuo ilgiau prieš jį neturi būti krovininių. Iš tikro, gal keleiviniams traukiniams taikomi griežtesni reikalavimai, ne vien tik blokuotės ruožų skaičius. Norėtųsi sužinoti apie tai plačiau.
                            Ačiū žinantiems ir atsakiusiems.
                            Imam tokį pvz. Krovininis išvažiuoja iš Lentvario 80km/h, po n minučių jam iš paskos važiuoja keleivinis 120 km/h. Dėl greičių skirtumo keleivinis artėja prie krovininio. Vievio stoty krovininį priima į šoninį kelią - tas sumažina greitį ir sustoja jame. Duotoju laiko momentu keleivinis turi būti ne arčiau kaip du blok-tarpai (kad jam neužsidegtų geltonas) nuo Vievio. Jeigu keleivinio greitis būtų ne 120, o 160 km/h, tai reikštų, kad krovininį jis pasivytų greičiau. Jeigu išvykstant iš Lentvario, intervalas tarp jų liktų toks pat kaip ir prie 120 km/h, tai dalį kelio jam tektų važiuoti krovininiam iš paskos "pagal geltoną", t.y. lėtai. Todėl reikia intervalą reikia daryti jau ne n, bet 2n. Taip pat dėl pailgėjusio stabdymo kelio reikėtų automatinę blokuotę iš triženklės perdaryti į keturženklę (žalias-žalias su geltonu-geltonas-raudonas).

                            Comment


                              #15
                              Ar nepavyktų tuo pačiu pagreitinti ir krovininių traukinių, jei būtų greitinami keleiviniai?

                              Comment


                                #16
                                Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                Ar nepavyktų tuo pačiu pagreitinti ir krovininių traukinių, jei būtų greitinami keleiviniai?
                                Tokiu atveju padidėtų krovinių vežimo sąnaudos (daugiau degalų, didesnis aširačių ir dar ten ko nors dėvėjimasis) ir LG to nenorės.

                                Comment


                                  #17

                                  Būtent. Vokietijoje yra tekę matyti kaip krovininiai lekia pro keleivinę stotį 120 km/h. Ir ten problemų nekyla.
                                  Dear Sir,

                                  Comment


                                    #18
                                    Parašė toleranceofculture Rodyti pranešimą
                                    Vokietijoje yra tekę matyti kaip krovininiai lekia pro keleivinę stotį 120 km/h. Ir ten problemų nekyla.
                                    Koks vidutinis krovininio traukinio svoris Vokietijoje ir koks Lietuvoje? Ir nepamiršk - kokie vagonai ten, ir kokie pas mus.

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė disident Rodyti pranešimą
                                      Tokiu atveju padidėtų krovinių vežimo sąnaudos (daugiau degalų, didesnis aširačių ir dar ten ko nors dėvėjimasis) ir LG to nenorės.
                                      Bet privalumai dėl didesnio greičio turėtų nusverti trūkumus.

                                      Comment


                                        #20
                                        Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                        Bet privalumai dėl didesnio greičio turėtų nusverti trūkumus.
                                        Kokie tie privalumai? Už krovinių vežimą iš užsakovo daugiau nelabai galima išreikalauti, be to - perduodant vagonus į kitus geležinkelius yra kaimynų "išvežimo pajėgumai" - galima greitai prikimšti vagonais Kenos stotį, bet BČ juos vistiek paims savu greičiu. Tas pats ir su Klaipėdos uostu.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X