Keista, kad Moldovoje taip ir neelktrifikavo geležinkelio net aplink Kišiniovą.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[MD] Geležinkeliai Moldovoje (v.1 - rodoma su klaidomis)
Collapse
X
-
Kaip matyti, Benderuose stulpai jau yra sustatyti. Procesas sustojo 1991 m. Realiai stulpai už Benderų Kišiniovo link yra gal apie 10-15 km. Šiaip tai tarp Kišiniovo ir Benderų yra perėja (kalnų), nors kalnų ten nėra, bet D1 ropsčiasi gan lėtai. M62, aišku, iš Benderų pusės važiavo kiek lengviau, nes matyt įkalnė mažesnė. Užtat paskui iki pat Kišiniovo varė žemyn, kas jautėsi.
Comment
-
Moldavijoje buvau ir šiemet, bet tik pravažiuojant į Rumuniją.
Šiemet į Moldaviją vykau CFM (Moldavijos geležinkeliai) traukiniu Maskva - Kišiniovas iš Žmerinkos (UA) į Oknicą. Kai kurie įspūdžiai. Internete dauguma keikia moldavų tarptautinius traukinius, vykstančius į Rusiją. Atseit, prasti, betvarkė ir t.t. Man pakliuvo tikrai neblogas plackartinis vagonas, Ukrainoje teko važiuoti ne kartą kur kas prastesniu. Palydovas Žmerinkoje net nestovėjo prie durų, netikrino, kas įlipa ir išlipa. Ukrainoje ir tikriausiai Rusijoje palydovai važiuoja apsirengę savo drabužiais, o ne uniformomis. Todėl uniformą užsidėjo tik prieš Moldavijos sieną, sušlavė šiukšles. Tualetas buvo švarus ir buvo vanduo, popierius. Pagrindinis keleivių kontingentas - Moldavijos piliečiai, dirbantys Rusijoje. Vyrai - daugiausiai statybininkais, moterys namų prižiūrėtojomis ir pan. Traukinyje pilna prekeivių, kurie nuolat siūlo įvairias ūkines smulkmenas, telefonų priedus, saldainius, gėrimus ir dešras. Nežinau, ar iki Žmerinkos jų buvo, bet nuo Žmerinkos iki sienos jų buvo daug, nuolat vaikščiojo po sąstatą ir siūlė prekes. Dalis jų važiavo per sieną ir išlipo Moldavijos pasienio stotyje. Tačiau ten įlipo jau moldavų prekeiviai, daugiausiai su ukrainietiškomis rūkytomis dešromis, mobilaus ryšio kortelėmis, taip pat vaikščiojo valiutos keitėjai. Pasienio kontrolė ilgai netruko nei Ukrainos, nei Moldavijos pusėje. Nuo Žmerinkos iki Ukrainos pasienio stoties Mogiliovo Podolsko tempė 2M62 60-80 km/h greičiu. Tiesa, nuo Žmerinkos kurį laiką kiek greičiau. Mogiliove Podolske traukinį perėmė moldavų 2TE10M sekcija, kuri tempė tik per sieną iki Velčineco (pasienio stotis). Tada traukinį perėmė kita 2TE10M sekcija. Apie 35 km iki Oknicos traukinys važiuoja lėtai, vargu ar greičiau nei 40 km/h. Apie10 km geležinkelis eina Dniestro slėniu, vienoje geležinkelio pusėje upė ir ~200 m žemės, kitoje - uolos, vienur plikos, kitur apaugusios. Atitolęs nuo Dniestro geležinkelis iki Oknicos padaro S formos vingį, su dviem gan mažo spindulio posūkiais. Oknicoje krypties keitimas ir naujas šilumvežis, kuris temps tik iki Ungenio, nes ten vėl krypties keitimas ir vėl naujas šilumvežis iki Kišiniovo. Bet aš nevažiavau. Jau pasienio stotyje į traukinį įlipa dušmanai, kurie siūlo iš Oknicos į Kišiniovą važiuoti su mikroautobusu ar lengvaisiais automobiliais. Iš tikrųjų tokiu būdu sutaupoma apie 2 val., nors kelias automobiliu trumpesnis tik apie 70 km, traukinių greitis Moldavijoje yra apie 40 km/h. Tačiau važiuoti norinčių nėra daug, nes dušmanai dažnai išdūrinėja keleivius, siūlo važiuoti mikroautobusu, o išlipus iš traukinio pasirodo, kad reikės važiuoti lengvuoju taksi ir brangiau arba tenka ilgokai laukti, kol organizatorius pagaliau iškviečia mikrobą ar taksi.
Oknicos stotis yra mazginė. Geležinkelis eina į Černovcus, į Belcus, ir į Žmerinką. Stoties pastatas salinio tipo, t.y. peronai iš abiejų jo pusių.
Yra depas, kuriame gyvena reti žvėrys 2TE10L. 2TE10L-2080A (neseniai perdažyta) + 2TE10L-1250A. Išvažiavo, pamanevravo. Po pusvalandžio mačiau su prekiniu sąstatu išvažiuojantį į Belcus, bet nufotografuoti nepavyko. Užtat kažkoks railfanas jį nufotografavo išvykstantį.
Garvežys Er-579-66.
Iš Belcų atvyko dvivagonis D1-709. Juo aš važiavau į Belcus. Linija į Belcus praktiškai visą laiką eina žemyn, t.y. yra nuolydis. Traukinys, išvažiavęs iš Oknicos ir kiek pavažiavęs išjungė variklius ir riedėjo. Sustojus stotelėje vėl įjungdavo variklius, pajudėdavo, įsibėgėdavo ir vėl išjungdavo variklius. Viename tarpstotyje vos neužlėkė ant avių bandos, kai piemuo vos spėjo nuvyti pergenamas per geležinkelį avis. Keleivių buvo nedaug. Pilnai dvivagonis užsipildė tik atėjant prie Belcų, kai stotelėse sulipo iš kolektyvinių sodų į miestą grįžtantys žmonės.
Tęsinys bus.Paskutinis taisė Al1; 2016.10.01, 21:05.
Comment
-
Dauguma to traukinio (ne tik mano vagono) palydovų Ukrainos teritorijoje buvo be uniformų. Ukrainoje dauguma palydovų su uniformom, nors kartais irgi pasitaiko, kad važiuoja be uniformos.
D1 durų langai be stiklų, nes taip paprasčiau, matyt. Nėra stiklo, o skardos jau niekas neišdaužys. Prieblanda - iš salono pro duris šviesa patenka, pro plyšius duryse.
Comment
-
Aišku, kad mediniai. Visas aliuminis kiek tik įmanoma, nuimtas. Nei suolų rankenų iš aliuminio, nei bagažo lentynų, nei kabliukų drabužiams, kurie originalūs iš aliuminio, nei durų rankenų į tamburą iš aliuminio, nei netgi langų užraktų rankenų iš aliuminio. Viskas pakeista chaltūra ir plieno, langai ne visi atsidaro, naktį salone šviečia vos kelios lempos. Per 2015-2016 metais įvyko smarkus priemiesčio apkarpymas. Dėl sunkios ekonominės padėties ir dėl riedmenų (D1 nusidėvėjimo) stokos. Kai kurie priemiestiniai traukiniai, kurių maršrutus aptarnavo D1, pakeisti vagonais ir šilumvežiais. Tiesa, šiemet ar pernai rudenį visgi po ilgos prastovos vėl paleido modernizuotus D1 (jų yra 5, planas lygtai buvo 10, bet dėl nevykusios modernizacijos daugiau turbūt nemodernizuos). Nežinau, kur tie 5 D1 važinėja, vienas savaitgaliais tai į Rumuniją: Kišiniovas - Jasai (iki Sokolos stoties Jasuose, iki kurios ateina 1520 mm bėgiai iš Ungenio). Aplamai Moldavijoje dabar tokia depresyvinė ekonominė-politinė situacija, visi laukia kažko tai - vieni Rusijos atėjimo, o valdžia tai tikisi unijos su Rumunija, nes eurointegracija nepavyko.Paskutinis taisė Al1; 2016.10.02, 12:26.
Comment
-
Priemiestinio susisiekimo kainos lyginant su Lietuvos yra mažos. Pavyzdžiui, apie 75 km nuo Belcų iki Ungenio kainuoja apie 0,5 Eur. Bet net ir tokios mažos (mūsų požiūriu) kainos vienos dalies keleivių netraukia važiuoti traukiniais ir jie važiuoja mikrobais, kurie kainuoja 2-3 kartus brangiau. Tuo tarpu yra nemaža dalis keleivių, kuriems kainos per didelės ir jie stengiasi važiuoti nepirkdami bilieto. Zuikių problema sprendžiama tik keliose pagrindinėse stotyse ir tai tik piko metu - patekti į peroną galima tik su bilietu. Tam uždaromi vartai, pavyzdžiui, Kišiniove, stovi apsauga ir storos tetos kontrolierės. Bet tai tik pokazūcha. Likus kelioms minutėms iki išvykimo jau jokios kontrolės nėra ir galima patekti į peroną, įlipti į traukinį. Traukinyje, aišku, važiuoja konduktorius-kontrolierius, tačiau jei kas neperka bilieto iš principo, neaišku, kaip su tokiais zuikiais elgiamasi. Kiek mačiau, tai niekaip.
Ungenis. Viena iš trijų pasienio su Rumunija stočių, vienintelė, iš kurios yra keleivinis susisiekimas tiek vidaus, tiek ir tarptautinis. Pagrindiniai Rusijos imperijos ir TSRS vartai į Rumuniją ir Balkanus.
Bendras stoties vaizdas nuo priemiestinės stoties perono.
Dar neseniai važiavo traukiniai ir vagonai iš dabartinės Rusijos, tačiau jau antri metai kaip Rusijos traukiniai per Ukrainą tranzitu į Rumuniją, Bulgariją ir kt. nebevažiuoja. Šiuo metu iš keleivinių traukinių yra šie:
Jasai - Ungenis - Rumunijos geležinkelių traukinys 2 kartus per dieną, dyzelinis Siemens Desiro arba bagonas su lokomotyvu,
Kišiniovas - Bukareštas, Moldavijos geležinkelių naktinis kasdien, tarybiniai vagonai, ne RIC, vežimėlių keitimas.
Kišiniovas - Jasai (Sokola) - Moldavijos geležinkelių iki Sokolos stoties Jasuose 1520 mm vėže; važiuoja modernizuoti D1, Š. ir S.
Geležinkelis Kišiniovas - Ungenis - Jasai (Rumunija) nutiestas 1871-1874 m. Tačiau formaliai atidarytas tik 1876 m. Rumunijos dalis nuo Jasų iki Pruto upės, kuria eina siena, buvo pirmoji grynai rumuniško kapitalo (privataus) geležinkelio linija, kiti geležinkeliai Rumunijoje tuo metu priklausė tik užsienio kapitalui. Beje, linija iš pat pradžių nuo pat Jasų iki sienos buvo 1524 mm vėžės. Pirmasis tiltas per Prutą buvo medinis, bet jį per pirmą pavasarį nunešė ledonešis, todėl antrą tiltą pastatyti buvo pakviestas G. Eifelis.
Rusiška vėžė iki Jasų buvo naudojama tik prekiniams traukiniams, o nuo šių metų (ar pernai rudens) pirmą kartą pradėta naudoti ir keleiviniam susisiekimui.
Tarpukaryje, kai Moldavija buvo Rumunijos sudėtyje stotis vadinosi Vasile Lupu vardo stotimi, o stotelė Rumunijos pusėje prieš Prutą - Ungeniu.
Nutiesus geležinkelį buvo pastatytas didelis stoties pastatas, kuris Pirmojo pasaulini karo metais buvo sugriautas.
Tarpukaryje Rumunija pastatė nedidelį pastatą, nes stotis tapo šalies vidaus stotimi. Pastatas išliko ir šiuo metu nenaudojamas.
Pokarinis stoties pastatas, šiuo metu tik tarptautinio (ne tik su Rumunija, bet ir traukiniai į Rusiją) susisiekimo stotis. Iš 1520 mm kelyno pusės.
Iš 1435 mm kelyno pusės.
Apie 1970-1980 metus buvo atskirtas priemiestinis ir tolimasis susisiekimas pastatant priemiestinę stotį kiek arčiau miesto centro, kartu su integruota autobusų stotimi. Priemiestinė stotis veikia ir dabar, ten stoja dyzeliniai traukiniai, autobusų stočiai neseniai pastatytas naujas pastatas šalia priemiestinės stoties.
Priemiestinės stoties peronai ir pastato kraštas nuo tarptautinės stoties perono galo. Pačio stoties pastato nuotraukos neturiu, stotis tokia: https://www.google.lt/search?q=unghe...zfZMwVA-clM%3A
Stoties vaizdas nuo priemiestinio perono
Vaizdas į priešingą pusę (Kišiniovo, Belcų link).
Paskutinis taisė Al1; 2016.10.03, 20:41.
Comment
-
Ungenyje irgi yra garvežys paminklas Er. Tik neaišku, koks numeris.
Farvežys nuo tarpukarinio stoties pastato.
Pirmas peronas iš 1520 mm kelyno pusės.
Pirmas peronas iš 1520 mm kelyno pusės ties tarpukario stoties pastatu.
Tuo tarpu iš priešingos buvusio stoties pastato pusės (apaugusio medžiais) stovi nenaudomaji vežimėliai. Tolumoje matosi 1435 mm peronas. Taip pat tolumoje matosi Rumunijos kalvos.
Kiek paėjus atgal.
Vaizdas į priešingą pusę.
Peronai ir vežimėlių keitimo vieta ties stoties pastatu.
Paskutinis taisė Al1; 2016.10.04, 08:04.
Comment
-
Iš Kišiniovo atvykęs D1.
Vaizdas nuo priemiestinės stoties laiptų. Seni, nurašyti D1 vagonai (ne visi į kadrą pateko).
Rumunijos geležinkelių (CFR) 80 serijos šilumvežis, atvažiavęs su traukiniu iš Jasų, pervažiuoja į kitą vagono pusę.
Traukiniu į Jasus aš išvykstu iš Ungenų. Greitas pasienio patikrinimas stoties pastate.
Buvo vienas sėdimų kupė vagonas, panaudotas iš Italijos. Važiavo apie 8 keleivius ir beveik tiek pat Rumunijos geležinkeliečių ir apsaugos.
Vežimėlių keitimo zonos vaizdai pro langą.
Sudvejintas kelias.
Tiltas per Prutą.
Tęsinys Rumunijos teritorijoje bus kitoje temoje.Paskutinis taisė Al1; 2016.10.03, 20:58.
Comment
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąKolegos, ar jums normaliai rodo temos 1-ą puslapį?
Kažkodėl aš matau tik pirmą pranešimą.
Comment
Comment